Civilinė byla Nr. e2-49-302/2021

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00316-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.2.6.10

                                                        (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Romualda Janovičienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Damansta“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1612-221/2020 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Litvija“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Damansta“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Kauno apygardos teismas 2020 m. birželio 26 d. sprendimu už akių priteisė iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Damansta“ ieškovei UAB „Litvija“ 103 564,63 Eur skolą, 448,65 Eur delspinigius, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. birželio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 755 Eur žyminį mokestį bei 665,5 Eur išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šio sprendimo pagrindu išduotas vykdomasis raštas ir pradėta vykdomoji byla Nr. 0110/20/01091.

2.       Atsakovė UAB „Damansta“ prašė išdėstyti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. e2-1612-221/2020, vykdymą dvidešimt keturiems mėnesiams.

3.       Atsakovė nurodė, kad ieškovės iniciatyva pritaikyti apribojimai jos sąskaitoms ir turtui beveik visiškai apribojo įmonės veiklą, todėl ji dėl susiklosčiusios nepalankios finansinės situacijos negali iškart sumokėti visą priteistą sumą. Dėl su ieškove kilusių ginčų atsakovės vykdyti didelės apimties statybos rangos darbai buvo sustabdyti, kiti darbai net nebuvo pradėti, todėl atsakovė patyrė sąnaudas ir išlaidas, tačiau negavo suplanuotų pajamų. Atsakovės teigimu, ji ėmėsi rangos darbų mažesnės apimties projektuose, tačiau mažesnės apimties projektai yra mažiau pelningi. Siekdama išvengti ilgalaikio nemokumo ir pagerinti finansinius veiklos rodiklius, atsakovė vykdo einamąją veiklą, uždirba pajamas, atsisakė neefektyviai ir nenašiai dirbančių darbuotojų, perskirstė darbuotojų komandas, kad darbai skirtinguose projektuose būtų vykdomi sparčiau ir kokybiškiau, persiorientavo ir pradėjo vykdyti statybos rangos darbus kituose dideliuose objektuose, toliau aktyviai vykdo naujų statybos projektų paiešką, kad būtų kompensuotos negautos pajamos ir kartu padidintos gaunamos pajamos, siekdama laimėti naujus didelės apimties projektus, tobulina statybos technologijas ir diegia pažangias technines naujoves. Atsakovė taip pat nurodė, kad jos atžvilgiu yra iškelta ne viena civilinė byla dėl skolos išieškojimo, ji turi kreditorių, kuriems skolų suma sudaro apie 892 050,57 Eur, todėl visi įsiskolinimai turi būti dengiami užtikrinant kreditorių interesų lygiateisiškumą. Suteikus atsakovei galimybę įvykdyti finansinius įsipareigojimus dalimis, būtų patenkintas ieškovės interesas atgauti skolą, o atsakovei būtų galima toliau plėtoti veiklą ir įvykdyti prievoles kreditoriams.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4.       Kauno apygardos teismas 2020 m. spalio 26 d. nutartimi netenkino atsakovės prašymo išdėstyti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo už akių vykdymą ir priteisė ieškovei iš atsakovės 242 Eur bylinėjimosi išlaidas.

5.       Teismas nurodė, kad, sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, aktualūs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių teisinių santykių subjektų lygiateisiškumo, teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai.

6.       Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepateikė teismui jokių duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė yra pradėjusi vykdyti teismo sprendimą nors iš dalies, o toks atsakovės elgesys, kai yra visiškai nepaisoma ieškovės interesų, kelia abejonių dėl atsakovės sąžiningumo ir tikrųjų ketinimų.

7.       Įvertinęs atsakovės pateiktus finansinius dokumentus, teismas nurodė, kad per paskutinį pusmetį atsakovės turtas padidėjo 178 541 Eur suma, šis padidėjimas sąlygotas trumpalaikio turto padidėjimo 184 432 Eur suma, kadangi ilgalaikis turtas sumažėjo 5 891 Eur suma. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad daugiau kaip pusę atsakovės turto sudaro gautinos sumos (657 802 Eur), tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų, patvirtinančių, jog atsakovė yra inicijavusi kokius nors veiksmus skoloms atgauti. Tokių duomenų su prašymu išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pateikusi ir atsakovė. Teismo vertinimu, vien trumpalaikio turto didėjimas, kai didėja ir atsakovės mokėtinos sumos bei įsipareigojimai kreditoriams, negali būti vertinamas kaip atsakovės finansinės padėties gerėjimo požymis. 

8.       Tai, kad atsakovė 2020 m. birželio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitoje nurodo gavusi 38 764 Eur pelną, teismo vertinimu, taip pat neleidžia spręsti apie atsakovės galimybes ateityje įvykdyti įsipareigojimus ieškovei, kadangi, net ir turėdama piniginių lėšų (2020 m. birželio 30 d. balanse nurodoma, kad atsakovė turėjo 38 549 Eur piniginių lėšų sumą), atsakovė net iš dalies neatsiskaito su ieškove.

9.       Pažymėdamas, kad naujų finansinių įsipareigojimų prisiėmimas negali būti pagrindu nevykdyti ankstesnių finansinių įsipareigojimų ar jų vykdymą atidėti tam tikram laikotarpiui, teismas kaip nepagrįstą atmetė ir atsakovės argumentą, jog būtinybę išdėstyti teismo sprendimo vykdymą sąlygoja poreikis užtikrinti visų kreditorių lygiateisiškumą.

10.       Teismo vertinimu, apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais apie veiklos vykdymą, pajamų gavimą bei galimybes atsiskaityti su ieškove ateityje, atsakovė neįrodė savo turtinės padėties gerėjimo perspektyvų.

11.       Nurodydamas, kad Kauno apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, o Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsakovės restruktūrizavimo byla nutraukta, teismas atmetė kaip nepagrįstą ir atsakovės argumentą, jog ieškovė yra atsakinga už atsakovės veiklos apribojimus.

12.       Teismas sprendė, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovės siūlomą variantą neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo, todėl atsakovė prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

13.       Atsakovė UAB „Damansta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti jos prašymą išdėstyti Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo už akių vykdymą. Nurodo šiuos esminius argumentus:

13.1.                      Teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovės siekį toliau tęsti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais proporcingai jų reikalavimų sumoms. Visada turi būti siekiama abiejų šalių interesų pusiausvyros, tačiau šiuo atveju, nevertindamas realių atsakovės galimybių vykdyti veiklą, teismas suteikė nepagrįstą pranašumą ieškovei.

13.2.                      Nurodydamas, kad į bylą pateikti duomenys nepatvirtina, jog atsakovė turės finansines galimybes ateityje atsiskaityti su ieškove, teismas nepagrįstai atsakovės prašymą vertino labiau sprendimo vykdymo atidėjimo kontekste, o ne sprendimo vykdymo išdėstymo aspektu.

13.3.                      Atsakovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad jos vykdoma veikla yra pelninga ir kad ji siekia tęsti veiklą ir generuoti pajamas, iš kurių būtų dengiami įsipareigojimai kreditoriams, tačiau teismas nepagrįstai šiuos įrodymus vertino kritiškai.

13.4.                      Teismas nepagrįstai nurodė, kad atsakovė nesiima jokių veiksmų, jog būtų išieškota 657 802 Eur gautinų lėšų suma. Šias lėšas sudaro lėšos, kurios yra sulaikytos garantiniam laikotarpiui pagal rangos sutartis (atsakovė yra statybų įmonė, todėl tokia praktika yra įprasta). Pasibaigus garantiniams laikotarpiams, šios lėšos bus grąžintos atsakovei.

13.5.                      Nepagrįsta ir teismo išvada, kad net iš dalies nėra atsiskaityta su ieškove, kadangi šiai dienai atsakovės prievolė ieškovei yra sumažėjusi 6 256,92 Eur, šias lėšas antstolis nurašė nuo atsakovės sąskaitos (tai patvirtina su atskiruoju skundu teikiami įrodymai). Atsakovė pati neturi galimybės vykdyti jokių finansinių operacijų, nes ieškovės iniciatyva atsakovės sąskaitose esančios lėšos yra areštuotos.

13.6.                      Priverstinis skolos išieškojimas sąlygotų atsakovės veiklos sutrikdymą ar net bendrovės nemokumą, o dėl to užtruktų skolos grąžinimas ieškovei arba atsakovės bankroto atveju ieškovė netgi prarastų galimybę atgauti priteistas sumas.

13.7.                      Kauno apygardos teismo 2020 m. birželio 26 d. sprendimo už akių vykdymo išdėstymas, mokant įsiskolinimą dalimis trumpais intervalais, užtikrintų tiek ieškovės, tiek atsakovės interesus.

14.       Ieškovė UAB „Litvija“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos esminius argumentus:

14.1.                      Teismų praktikoje aiškiai laikomasi nuostatos, kad, nesant duomenų apie tai, jog skolininko finansinė padėtis pagerės ateityje, išdėstyti teismo sprendimą nėra pagrindo, todėl apeliantės argumentas, kad teismas jos prašymą vertino labiau sprendimo vykdymo atidėjimo, o ne sprendimo išdėstymo kontekste, yra nepagrįstas.

14.2.                      Remiantis viešai prieinamais duomenimis, dalis įmonių, kurias apeliantė nurodo kaip savo debitorius, yra bankrutuojančios ir / ar likviduotos, todėl atsakovės galimybės atgauti didžiąją dalį skolų yra itin ribotos.

14.3.                      Nors nuo teismo sprendimo, kurio vykdymą prašoma išdėstyti, priėmimo praėjo daugiau nei penki mėnesiai, tačiau apeliantė per visą šį laikotarpį iki tol, kol antstolis nenurašė lėšų nuo atsakovės banko sąskaitos, su ieškove neatsiskaitinėjo net ta dalimi, kurią deklaruoja galinti mokėti. Ta aplinkybė, kad priverstinio vykdymo proceso metu skolininkas sumoka skolą ar kitaip atsiskaito su išieškotoju, nėra pagrindas pripažinti, jog skolininkas įvykdė vykdomąjį dokumentą gera valia.

14.4.                      Ne atsakovės sąskaitų areštas, o lėšų, iš kurių būtų galima atsiskaityti su kreditoriais, įskaitant ir ieškovę, neturėjimas sąlygojo atsakovės veiklos apribojimus.

14.5.                      Su atsiliepimu teikiamas 2020 m. lapkričio 11 d. antstolio patvarkymas dėl išieškotų lėšų paskirstymo patvirtina, kad atsakovė neatsiskaito ir su kitais kreditoriais, kurių naudai išieškomos sumos yra ženkliai mažesnės nei ieškovei priteista suma.

14.6.                      Naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas reiškia nukrypimą nuo bendrosios sprendimo vykdymo tvarkos, todėl toks prašymas be apribojimų gali būti pateiktas teismui tik iki priverstinio vykdymo pradžios, o vėlesnis tokio prašymo pateikimas galimas tik išimtiniais atvejais. Atsakovė jokių išimtinių aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu, nenurodė.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15.       CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).

16.       Kaip matyti iš atskirojo skundo turinio, nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutarties, kuria atsisakyta išdėstyti teismo sprendimo už akių vykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Dėl naujų rašytinių įrodymų

17.       Atsakovė su atskiruoju skundu pateikė rašytinį įrodymą, patvirtinantį, kad po skundžiamos nutarties priėmimo jos skola ieškovei sumažėjo 6 256,92 Eur, kadangi šias lėšas antstolis nurašė nuo atsakovės sąskaitos. Tuo tarpu ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2020 m. lapkričio 11 d. antstolio patvarkymą dėl išieškotų lėšų paskirstymo, kuris, ieškovės teigimu, patvirtina, kad atsakovė neatsiskaito ir su kitais kreditoriais, kurių naudai išieškomos sumos yra ženkliai mažesnės nei ieškovei priteista suma.

18.       CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Be to, įrodymų teikimas byloje negali būti savitikslis, t. y. įrodymas turi paneigti ar patvirtinti turinčias reikšmės bylai aplinkybes.

19.       Įvertinus tai, kad šalių apeliacinės instancijos teismui teikiami rašytiniai įrodymai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, kadangi negali nei patvirtinti, nei paneigti nagrinėjamam klausimui aktualių aplinkybių, juos, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, atsisakoma priimti.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

20.       CPK 18 straipsnyje įtvirtintas vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, sprendimas gali būti vykdomas priverstinai. Kartu įstatymų leidėjas yra suteikęs teisę teismui dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgiant į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, pakeisti sprendimo vykdymo tvarką – atidėti teismo sprendimo vykdymą ar jį išdėstyti (CPK 284 straipsnio 1 dalis).

21.       Remiantis CPK 284 straipsnio 2 dalimi, jeigu CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodyti klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu, jie išnagrinėjami teismo posėdyje, pranešus dalyvaujantiems byloje asmenims.

22.       Pagal CPK 284 straipsnio nuostatos turinį spręstina, kad teisės aktai numato galimybę sprendimo vykdymo atidėjimo ar jo vykdymo tvarkos pakeitimo klausimą spręsti tiek teismo sprendimu, tiek ir priėmus teismo sprendimą. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ši nuostata aiškinta kaip neužkertanti kelio atskiru procesiniu prašymu kreiptis į sprendimą priėmusį pirmosios instancijos teismą ir išdėstyti argumentus, kodėl sprendimo vykdymas turi būti atidėtas arba kokia konkreti jo vykdymo tvarka turėtų būti nustatyta (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1159/2012).

23.       Plėtojant teismų praktiką šiuo aspektu, naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, kaip ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo ieškovė, pradėjus priverstinį teismo sprendimo vykdymą, atsižvelgiant į priverstinio vykdymo tikslus ir ypatumus, prašymo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą ar jį atidėti pateikimas ribojamas. Sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiami CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinius teismo sprendimo vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių (pavyzdžiui, sunki skolininko liga, netikėtas pajamų šaltinio ne dėl skolininko kaltės praradimas, turto netekimas dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių – gaisras, vagystė ir pan.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 23 punktas).

24.       Minėtoje nutartyje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad paprastai prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo turi būti pateiktas teisminio nagrinėjimo metu (tokiu atveju dėl jo pagrįstumo pasisakoma teismo sprendimu) arba po teismo sprendimo priėmimo, bet ne vėliau kaip iki priverstinio vykdymo pradžios, kadangi priešingas aiškinimas pažeistų teisinio tikrumo principą ir neužtikrintų teismo sprendimo privalomumo bei neproporcingai ribotų išieškotojo interesus. Tuo tarpu skolininko interesai yra pakankamai užtikrinami suteikiant jam galimybę pasinaudoti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo ar atidėjimo institutu teisminio nagrinėjimo stadijoje ar iš karto po jos iki priverstinio vykdymo pradžios, pateikiant teismui įrodymus apie turtinę padėtį ar kitas aplinkybes, objektyviai trukdančias įvykdyti teismo sprendimą per įmanomai trumpiausią terminą. Be to, ir vykdymo procese skolininkas turi teisę prašyti vykdomąjį dokumentą vykdančio antstolio atidėti vykdymo veiksmus ar sudaryti taikos sutartį su išieškotoju. Galiausiai teisėjų kolegija konstatavo, kad vien skolininko delsimas pateikti prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą gali būti pagrindu tokį prašymą atmesti (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1439-943/2020, 27 punktas).

25.       Teismo už akių sprendimas, kurio vykdymą prašoma išdėstyti nagrinėjamu atveju, jau pusę metų yra vykdomas priverstinai. Atsakovė prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą grindžia sunkia savo finansine situacija. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju atsakovės nurodomos aplinkybės nesudaro pagrindo jas pripažinti išimtinėmis ir sudarančiomis pagrindą svarstyti dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo jau pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus. Kaip jau minėta, sąlygos, kurioms esant galėtų būti sprendžiam CPK 284 straipsnyje nurodyti klausimai net ir pradėjus priverstinio vykdymo veiksmus, turėtų būti siejamos su aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos skolininkui bylos nagrinėjimo metu, atsirado tik po teismo sprendimo įsiteisėjimo bei yra nulemtos objektyvių priežasčių. Įvertinus atsakovės nurodomų aplinkybių pobūdį, spręstina, kad atsakovei informacija apie jos finansinę padėtį buvo žinoma ir teismo sprendimo už akių priėmimo metu (jau ieškinio pateikimo metu atsakovei buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri, atsisakius patvirtinti restruktūrizavimo planą, Kauno apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo nutraukta) ir iškart po jo priėmimo, tačiau, net nepateikdama atsiliepimo į pateiktą ieškinį, atsakovė šioje byloje elgėsi pasyviai, todėl atsakovės prašyme nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės ir sudarančios pagrindą svarstyti prašymą išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą jau prasidėjus priverstiniam vykdymui. 

26.       Nepaisant to, kad, nesant išimtinių aplinkybių, atsakovė nepagrįstai, prasidėjus priverstinio vykdymo procesui, kreipėsi į teismą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog, apsiribodama bendro pobūdžio teiginiais apie siekį vykdyti veiklą ir gauti pajamų, atsakovė bet kuriuo atveju nepagrindė, kad šiuo atveju egzistuoja teisinis pagrindas išdėstyti teismo sprendimo už akių vykdymą.

27.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantės pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita) patys savaime nėra pakankami išvadai, kad, išdėsčius jai teismo sprendimo už akių vykdymą, šis sprendimas bus įvykdytas, nes iš jų negalima spręsti apie jos per vieną mėnesį realiai gaunamas pajamas, tokių pajamų gavimo šaltinius, turimų įsipareigojimų dydį ir pan. (CPK 178 straipsnis).

28.       Pastebėtina, kad daugiau kaip pusę atsakovės turto sudaro gautinos sumos (657 802 Eur), tačiau, išskyrus pačios atsakovės teiginius, jog šias lėšas sudaro sulaikytinos garantiniam laikotarpiui pagal rangos sutartis sumos, į bylą nei su prašymu išdėstyti teismo sprendimo už akių vykdymą, nei su atskiruoju skundu nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų spręsti apie šios pinigų sumos atgavimo perspektyvų realumą.

29.       Atsižvelgiant į tai, kad teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog, nesant duomenų apie tai, kad skolininko finansinė padėtis ateityje pagerės, išdėstyti teismo sprendimo vykdymą nėra pagrindo, nes tokiu būdu būtų nepagrįstai pažeisti kitos šalies interesai (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-911/2014; 2015 m. liepos 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-978-407/2015; kt.), atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atskirojo skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas jos prašymą išdėstyti teismo sprendimo vykdymą vertino labiau kaip prašymą atidėti teismo sprendimo vykdymą.

30.       Nurodytų argumentų pagrindu spręstina, kad šiuo konkrečiu atveju teismo sprendimo vykdymo išdėstymas pagal atsakovės siūlomą variantą akivaizdžiai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, neužtikrintų tinkamo teismo sprendimo įvykdymo ir šalių interesų pusiausvyros, kadangi suteiktų atsakovei nepagrįstą pranašumą prieš ieškovę – įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymas būtų atidėtas faktiškai dvejiems metams, taip pat neatitiktų kuo greitesnio ir operatyvesnio sprendimo įvykdymo tikslo.

31.       Pažymėtina, kad vien tik atsakovės noras išvengti neigiamų priverstinio sprendimo vykdymo pasekmių negali būti priežastis suteikti prioritetą prieš įsiteisėjusiu teismo sprendimu patenkintą ieškovės turtinį interesą.

32.       Kiti atskirojo skundo neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo baigčiai, todėl dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

33.       Apibendrinant tai, kas išdėstyta, spręstina, kad apeliantės atskirojo skundo argumentai nepaneigia skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl atsakovės atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartis paliekama nepakeista.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34.       Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atskirasis skundas atmetamas, ieškovė įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).

35.       Ieškovės į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ji už atsiliepimo į atsakovės atskirąjį skundą parengimą patyrė 484 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Kadangi ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra tinkamai pagrįstos bei atitinkančios suteiktos teisinės pagalbos apimtį bei pobūdį, jos visa apimtimi ieškovei priteisiamos iš atsakovės.

        Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,

n u t a r i a:

Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Litvija“ (juridinio asmens kodas 303231481) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Damansta“ (juridinio asmens kodas 302758819) 484 (keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių) Eur bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                Romualda Janovičienė