Civilinė byla Nr. 2-1575-381/2018

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00055-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.5.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugsėjo 20 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-77-826/2018, kuria uždaroji akcinė bendrovė „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorės pareigų, panaikinimo.

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. vasario 15 d. nutartimi iškėlė kooperatinei bendrovei (kooperatyvui) kredito unijai „Švyturio taupomoji kasa“ (toliau – Unija) bankroto bylą, įmonės bankroto administratore paskyrė uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Verslo konsultantai“. 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. 2018 m. balandžio 3 d. nutartimi patvirtintas patikslintas bankrutavusios Unijos antrosios eilės kreditorės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimas – 1 745 460,20 Eur.
2. 2018 m. liepos 17 d. atsakovės kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiškimą dėl atsakovės bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinimo.
3. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodė, kad UAB „Verslo konsultantai“ nevykdė Unijos kreditorių susirinkimų nutarimų, t. y. išsimokėjo didesnes nei kreditorių susirinkimo patvirtintos faktinės administravimo išlaidos. Unijos kreditorių patvirtintos sąmatos viršijimo faktą nustatė tiek Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2017 m. lapkričio 3 d. išvadoje Nr. D4-1628 „Dėl bankroto administratoriaus UAB „Verslo konsultantai“ veiksmų, administruojant bankrutavusias KU „Vilniaus taupomoji kasa“, KB „Nacionalinė kredito unija“, KB KU „Švyturio taupomoji kasa“, KB KU „Laikinosios sostinės kreditas“ (toliau – Išvada), tiek Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eI-188-790/2018. Atsakovės bankroto administratorė netinkamai tvarko Unijos buhalterinę apskaitą, veikia neefektyviai ir vilkina Unijos turto (paskolų portfelių) pardavimo procesą, tokiu būdu pažeisdama nešališkumo bei kompetencijos principus. Susiklosčiusi komplikuota situacija su Unijos kreditoriais ir vykstantys teisminiai ginčai su bankroto administratore trikdytų sklandų Unijos bankroto proceso administravimą. Teismai, kitose bylose spręsdami dėl bankroto administratoriaus skyrimo naujose kredito unijose, jau pripažino šiame pareiškime nurodytas aplinkybes kaip pakankamas nušalinti administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-465-370/2018). Administratorės patirtis ir darbų apimtis, kurie buvo svarbūs skiriant administratorę, yra reikšmingai sumažėję, nes sumažėjo administruojamų įmonių skaičius, darbuotojų skaičius, pasikeitė vadovas ir akcininkas. Tarnyba yra pradėjusi mažiausiai antrą neplaninį administratorės veiklos administruojant kredito unijas vertinimą.
4. Atsakovės bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ atsiliepimu į pareiškimą prašė atmesti VĮ „Investicijų ir indėlių draudimas“ pareiškimą.
5. UAB „Verslo konsultantai“ nurodė, kad VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ bankroto administratorės veiksmų nevertina kaip iš esmės pažeidžiančių Unijos bankroto procesą, nes į teismą dėl atstatydinimo kreipėsi tik 2018 metų antroje pusėje. Konfliktas tarp VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankroto administratorės vyksta būtent VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ iniciatyva. Bankroto administratorės atstatydinimas tik dėl to, kad to nori didžioji atsakovės kreditorė, netoleruotinas.
6. Dėl Unijoje susiklosčiusios ydingos administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo praktikos (kiekvienam metų ketvirčiui) egzistuoja rizika viršyti konkrečiam metų ketvirčiui suplanuotas lėšas, tačiau faktiškai patirtos būtinos administravimo išlaidos pasibaigus tam ketvirčiui anksčiau būdavo patvirtinamos. Todėl bankroto administratorė pagrįstai tikėjosi, kad ir toliau bus patvirtinamos faktiškai patirtos būtinos administravimo išlaidos. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nurodytos išlaidos, kurios viršijo 2015 m. IV ketv. suplanuotą sąmatą, susidarė dėl Unijai teiktų teisinių paslaugų, tačiau pirkdama šias paslaugas, bankroto administratorė veikė Unijos interesais. Be to, vertinant ilgesnį laikotarpį (nuo 2013 m. vasario 15 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d.), bankroto administratorė sutaupė daugiau kaip 53 000 Eur Unijos lėšų, nes faktiškai patirtos išlaidos buvo mažesnės už planuotas išlaidas. Taigi šis pažeidimas nėra esminis, kuris trukdytų bankroto proceso eigai.
7. UAB „Audito tikslas“ pateiktoje išvadoje yra prieštaravimų ir reikšmingų neapibrėžtumų, galinčių kelti didelių abejonių dėl konstatuotų galimų Unijos buhalterinės apskaitos trūkumų. Net jeigu buvo padaryti neesminiai buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai, tai nesudaro pagrindo atstatydinti bankroto administratorę. VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kaltinimai dėl Unijos paskolų portfelio pardavimo proceso vilkinimo yra visiškai nepagrįsti, nes bankroto administratorė iki tol, kol buvo nuspręsta jį parduoti per tarpininką, veikė aktyviai ir nuosekliai, vykdė šiuo klausimu kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Jau yra patenkinta 65,35 proc. visų finansinių reikalavimų.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

8. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi tenkino Unijos kreditorės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymą, atstatydino UAB „Verslo konsultantai“ iš Unijos bankroto administratorės pareigų, nutarė atlikti naujo bankroto administratoriaus atranką ir įpareigojo UAB „Verslo konsultantai“ atlikti Unijos bankroto administratorės pareigas iki bus atrinktas ir paskirtas naujas bankroto administratorius.
9. Teismas nurodė, kad teismas atstatydina bankroto administratorių iš pareigų, kai įmonės kreditorių susirinkimas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, jog kreditorių susirinkimo nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant šiame įstatyme nustatytos kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas.
10. Teismas nustatė, kad iki šiol nepatenkinta VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ reikalavimo suma (1 745 460,20 Eur) sudaro 99,84 proc. visų patvirtintų ir likusių nepatenkintų Unijos kreditorių reikalavimų sumos. Kaip konstatuota Tarnybos Išvadoje, bankroto administratorė, administruodama Uniją ir kitas kredito unijas, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, todėl jai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas. Bankroto administratorė skundė paskirtą nuobaudą Lietuvos administracinių ginčų komisijai. Kuri atmetė bankroto administratorės skundą. Bankroto administratorė šį sprendimą skundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
11. Teismo vertinimu, sprendžiant administratoriaus atstatydinimo klausimą, būtina įvertinti aplinkybes, lėmusias kreditorių nepasitikėjimą, ir tokiu būdu užtikrinti, kad administratorius būtų atstatydintas pagrįstai, o ne vien dėl finansinių reikalavimų daugumą turinčių kreditorių valios pakeisti esamą administratorių kitu jų siūlomu kandidatu. Atsižvelgęs į tai, kad tarp atsakovės kreditorės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankroto administratorės kyla teisminių ginčų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, yra iškelta civilinė byla dėl viršytų administravimo išlaidų priteisimo iš administratorės, teismas padarė išvadą, jog pagrindinei kreditorei praradus pasitikėjimą bankroto administratore, sklandus bankroto procesas yra negalimas, o bankroto proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principų įgyvendinimas tampa sunkiai pasiekiamas. Įvertinęs tai, kad delsimas bankroto procese paprastai lemia bankrutuojančios įmonės turto sumažėjimą, o kartu neatitinka jos kreditorių, siekiančių patenkinti reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, lūkesčių ir interesų, teismas sprendė, jog yra pagrindas atstatydinti UAB „Verslo konsultantai“ iš atsakovės bankroto administratorės pareigų.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12. Atsakovės Unijos bankroto administratorė UAB „Verslo konsultantai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – netenkinti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ prašymo dėl Unijos bankroto administratorės UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinimo ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas neteisingai, nesivadovaudamas teismų praktika aiškino ĮBĮ nuostatas, sudarančias pagrindą atstatydinti bankroto administratorių, nevertino byloje esančių įrodymų dėl esamo konflikto ir jo įtakos sklandžiam bankroto procesui, todėl padarė neteisingas išvadas ir nepagrįstai bei neteisėtai atstatydino teismo paskirtą bankroto administratorę. Tai, kad skundžiamos teismo nutarties motyvuojamąją dalį iš esmės sudaro tik 3 pastraipos, verčia abejoti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumu. Be to, pirmoje skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies pastraipoje cituojama teismų praktika bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimais, o antroji skundžiamos teismo nutarties motyvuojamosios dalies pastraipa nėra užbaigta, t. y. teismas nepateikė savo motyvų ir vertinimo dėl šioje pastraipoje nurodytų faktinių aplinkybių. Teismas priimto procesinio sprendimo visiškai nesusiejo su faktinėmis bylos aplinkybėmis, jų neanalizavo ir nepriėmė dėl jų teisiniais argumentais pagrįsto procesinio sprendimo.
2. Teismas skundžiamą nutartį grindžia vieninteliu motyvu, kad pagrindinė kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ yra praradusi pasitikėjimą bankroto administratore ir dėl to sklandus bankroto procesas yra negalimas, tačiau VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nepasitikėjimas bankroto administratore nėra savarankiškas pagrindas tenkinti prašymą dėl bankroto administratorės atstatydinimo. Priešingai, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausias ar didžiausi kreditoriai, netoleruotinas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802-516/2015). Teismas nepagrįstai išskyrė didžiausios Unijos kreditorės ir bankroto administratorės konfliktinių santykių aplinkybę, kaip sudarančią savarankišką pagrindą pakeisti bankroto administratorę, nors pagal teismų praktiką bankroto administratorius esant konfliktiniams jo ir kreditorių santykiams atstatydintinas tik tuo atveju, jei yra konstatuotas ir netinkamas administratoriaus pareigų vykdymas, šių pareigų nevykdymas ir (ar) kiti bankroto procesą reglamentuojančių nuostatų pažeidimai. Taigi sprendžiant dėl bankroto administratorės atstatydinimo, esminiu kriterijumi yra ne didžiausios Unijos kreditorės valia, o bankroto administratorės pareigų vykdymo tinkamumas, t. y. bankroto administratorės atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar Unijos teises ir teisėtus interesus. Tačiau teismas nevertino bankroto administratorės veiksmų Unijos bankroto procese, išskyrus jos teiktus skundus dėl Unijos kreditorių susirinkimų nutarimų.
3. ĮBĮ yra nustatyta tiek bankroto administratorės, tiek kreditorių teisė skųsti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus, todėl vien dėl to, kad ji šia savo teise pasinaudojo, nepatvirtina, jog bankroto administratorė netinkamai atlieka savo pareigas Unijos bankroto procese. Teismas nekonstatavo, kad bankroto administratorės veiksmai teikiant skundus dėl Unijos kreditorių susirinkimų nutarimų butų neigiamai veikę Unijos bankroto procesą, t. y. kad būtų neatlikti kažkokie konkretūs darbai Unijos bankroto procese, kad būtų prarastos lėšos ir taip būtų pakenkta operatyvumo, ekonomiškumo principams Unijos bankroto procese. Teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad dar nėra priimti galutiniai sprendimai dėl bankroto administratorės teiktų skundų (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-1405/2018) ir nėra išnagrinėta byla dėl bankroto administratorės įpareigojimo grąžinti lėšas, viršijusias Unijos kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą.
4. Nors teismas gali keisti administratorių tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1100/2013), šiuo atveju teismas nenustatė, kad bankroto administratorė netinkamai atlieka savo funkcijas ir nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų. Skundžiama teismo nutartis grindžiama subjektyviomis teismo prielaidomis dėl dar nebaigtų civilinių bylų dėl Unijos kreditorių susirinkimų nutarimų ginčijimo ir viršytų administravimo išlaidų, tačiau šios prielaidos nesudaro pagrindo spręsti dėl objektyvaus poreikio (būtinumo) atstatydinti bankroto administratorę.
5. Bankroto administratorė atsiliepime į pareiškimą pateikė išsamius motyvus ir argumentus, paneigiančius Tarnybos Išvadoje nustatyto ĮBĮ pažeidimo neigiamą įtaką Unijos bankroto procesui, t. y. bankroto administratorė įrodė, jog ĮBĮ pažeidimas buvo atliktas dėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsisakymo bendradarbiauti Unijos bankroto procese, jog VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir kiti kreditoriai buvo informuoti apie lėšų poreikį Unijos bankroto procese, jog bankroto administratorė tinkamai pagrindė faktiškai patirtas išlaidas. Teismas, pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 270 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatytą pareigą motyvuoti sprendimą (nutartį), skundžiamoje nutartyje nepateikė Tarnybos Išvados vertinimo, nepasisakė dėl bankroto administratorės atlikto pažeidimo įtakos Unijos bankroto procesui, nekonstatavo, kad ĮBĮ pažeidimas buvo esminis, trukdantis Unijos bankroto procesui. Be to, Tarnyba, įvertinusi visas su viršytų išlaidų grąžinimo klausimu susijusias aplinkybes, nusprendė UAB „Verslo konsultantai“ skirti švelnią nuobaudą, nes bankroto administratorės atliktas pažeidimas nėra esminis ar esmingai kliudantis Unijos bankroto proceso eigai. Todėl turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo suformuota praktika, pagal kurią net ir esant kompetentingos institucijos nustatytiems faktams dėl netinkamo bankroto administratoriaus pareigų atlikimo, pagrindas atstatydinti administratorių gali būti tik esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1930-241/2016). Tačiau skundžiamoje nutartyje bankroto administratorės atsiliepime į pareiškimą pateikti paaiškinimai ir įrodymai nebuvo vertinti bei nebuvo vadovaujamasi nurodyta teismų praktika.
6. Teismas taip pat nevertino, jog bankroto administratorės atstatydinimas ir naujo bankroto administratoriaus paskyrimas Unijos bankroto proceso pabaigoje būtų itin daug lėšų ir laiko kainuojantis procesas, t. y. būtent bankroto administratorės, kuri neatliko esminių bankroto proceso pažeidimų, atstatydinimas pažeistų Unijos bankroto proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus. Bankroto administravimo kaštų augimą bei operatyvumo principo pažeidimą tokiu atveju yra konstatavęs ir Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1990/2014.
7. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, ne tik pažeidė CPK normas, tačiau taip pat nesilaikė ir ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo, pagal kurį naujo bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas turi būti išspręstas ta pačia nutartimi, kuria išspręstas bankroto administratoriaus atstatydinimo klausimas, nes skundžiama nutartimi nemotyvuotai nepaskyrė naujo Unijos bankroto administratoriaus, nors tai turėjo būti padaryta ta pačia nutartimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2583/2013).
13. Atsakovės kreditorė VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį ir priteisti VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Bankroto administravimo paslaugas teikiančiam asmeniui įstatymas nustato aukštus reikalavimus, turinčius užtikrinti jo profesionalumą, nepriklausomumą, nešališkumą ir teisinį nesuinteresuotumą konkrečios bankroto bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-660-407/2018). Administratorius turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai tam, kad bankroto procedūros būtų maksimaliai naudingos kreditoriams ir skolininkui.
2. Priešingai nei nurodo apeliantė, teismas, spręsdamas dėl jos atstatydinimo, pasisakė ne tik dėl pasitikėjimo apeliante praradimo, kuris yra reikšminga ir svarbi aplinkybė sprendžiant dėl to, ar apeliantė gali užtikrinti sklandų bankroto procesą, bet ir dėl kitų aplinkybių, t. y. pasitikėjimo ja praradimas nebuvo vienintelė atstatydinimo priežastis, o tai yra pasekmė apeliantės veiksmų, kurie pažeidžia ĮBĮ nuostatas ir yra reikšmingi sprendžiant dėl jos atstatydinimo. Pasitikėjimo praradimas yra pasekmė to, jog apeliantė neužtikrina sklandaus Unijos bankroto proceso ir pažeidžia ĮBĮ nuostatas, o tai sudarė pagrindą ją atstatydinti.
3. Naujausioje teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad esant konfliktinei situacijai tarp įmonės kreditorių bei bankroto administratoriaus, tai trukdo įmonės bankroto procesui ir užkerta kelią tinkamai bei operatyviai įgyvendinti pagrindinius bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-403-370/2018). Nagrinėjamu atveju vietoje to, jog būtų koncentruojamasi į operatyvų bankroto procedūrų vykdymą, tiek apeliantė, tiek ir Unijos kreditoriai yra priversti sugaišti daug laiko tarpusavio teisminiams ginčams. Vienas iš paskutinių pavyzdžių yra apeliantės teiktas skundas dėl Unijos kreditorių 2017 m. rugsėjo 22 d. ir 2017 m. gruodžio 22 d. nutarimų, kuriais buvo atsisakyta tvirtinti nepagrįstas apeliantės pateiktas administravimo išlaidų sąmatas. Klaipėdos apygardos teismas atmetė šį UAB „Verslo konsultantai“ skundą, o Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1077-553/2018 atmetė ir UAB „Verslo konsultantai“ atskirąjį skundą.
4. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-465-370/2018, priimtoje dėl bankroto administratoriaus skyrimo kitoje unijoje, jau yra pažymėjęs, kad pasitikėjimo administratoriumi praradimas kartu su kitais administratoriaus atliktais pažeidimais yra reikšminga aplinkybė, sudaranti pagrindą neskirti administratoriaus (bei su juo susijusių asmenų) administruoti kitų kredito unijų.
5. Tarnyba Išvadoje nustatė, jog apeliantė, administruodama net kelias unijas, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą, kuris įtvirtina apeliantės pareigą vykdyti kreditorių susirinkimo priimtus nutarimus. Išvadoje konstatuota, kad apeliantė nepagrįstai viršijo 2015 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. spalio 1 d. kreditorių susirinkimuose patvirtintas 2015 m. IV ketv. išlaidų sąmatų ribas. Nors UAB „Verslo konsultantai“ ginčijo Tarnybos įsakymą, kuriuo jai buvo paskirta nuobauda dėl šio pažeidimo, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 15 d. sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. eI-1881-790/2018, kuris yra įsiteisėjęs ir vykdytinas, UAB „Verslo konsultantai“ skundą atmetė, konstatuodamas, jog UAB „Verslo konsultantai“ negrąžino nepagrįstai patirtų administravimo išlaidų bankrutavusioms kredito unijoms, nors buvo ne kartą raginama tai padaryti. Apeliantė iki šios dienos, t. y. beveik 1,5 metų, nėra įvykdžiusi pareigos grąžinti Unijai sumą, išsimokėtą pažeidžiant kreditorių priimtus nutarimus. Apeliantės argumentai, kad ji nepažeidė ĮBĮ nuostatų, yra visiškai nepagrįsti, nes faktas dėl administravimo išlaidų sąmatos viršijimo yra konstatuotas ne tik Tarnybos Išvadoje, tačiau ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuris turi res judicata galią. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė netinkamai vykdo pareigas, nustatytas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 14 punkte, t. y. apeliantė neužtikrina Unijos teisių ir interesų, tinkamai neorganizuoja ir tinkamai neatlieka bankroto proceso darbų, negina kreditorių interesų, nevykdo kreditorių susirinkimo sprendimų. Toks apeliantės elgesys neatitinka ir Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių elgesio kodekso, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2016 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 1K-286, (toliau – Elgesio kodeksas) 6, 7 ir 10 punktų reikalavimų.
6. Apeliantė ne tik nevykdo kreditorių sprendimų, tačiau taip pat netinkamai tvarko Unijos buhalterinę apskaitą, veikia neefektyviai ir vilkina Unijos turto pardavimo procesą bei tokiu būdu pažeidžia Elgesio kodekse nustatytus nešališkumo bei kompetencijos principus. UAB „Audito tikslas“ parengta audito ataskaita patvirtina, jog apeliantė Unijos bei kitų kredito unijų buhalterinę apskaitą tvarko nesilaikydama teisės aktų reikalavimų, galimai aplaidžiai ir apgaulingai bei tokiu būdu pažeidžia kreditorių interesus. UAB „Audito tikslas“ parengtoje audito ataskaitoje nurodyti buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimai yra esminiai, nes būtent tinkama buhalterinė apskaita leidžia įvertinti, ar tinkamai naudojamos bankrutavusios įmonės lėšos. Dėl visų šių pažeidimų Tarnyba yra pradėjusi neeilinį apeliantės veiklos patikrinimą.
7. Iš esmės visos ĮBĮ nuostatos yra nukreiptos kaip galima operatyviau užbaigti bankroto procedūras bei patenkinti kreditorių reikalavimus, todėl visi administratoriaus veiksmai turi būti nukreipti šiems tikslams pasiekti. Tiek apeliantės vilkintas paskolų portfelio pardavimo procesas, tiek vėlesnis nebendradarbiavimas bei trukdymas sudaryti tarpininkavimo sutartį pagrindžia, jog apeliantė nesiekė greito, efektyvaus ir ekonomiškai labiausiai naudingo turto pardavimo. Akivaizdu, kad profesionalių tarpininkų, kurie būtų užtikrinę operatyvesnį Unijos turto pardavimą, pasitelkimas laiku būtų sutaupęs Unijos lėšas ir laiką.
8. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantė negali užtikrinti sklandaus Unijos bankroto proceso, todėl apeliantės neatstatydinimas lemtų tolesnius ginčus tarp kreditorių ir apeliantės, viešojo intereso pažeidimą bei kiltų akivaizdi rizika finansų sistemos stabilumui.
9. Priešingai nei nurodo apeliantė, skundžiama teismo nutartis yra motyvuota ir aiški, t. y. teismas skundžiamoje nutartyje pateikė priimto procesinio sprendimo motyvus ir paaiškinimą, kodėl buvo nutarta atstatydinti apeliantę. Tai, kad nagrinėjamu atveju apeliantės pozicija nesutampa su teismo pozicija, nereiškia, jog dėl to skundžiama teismo nutartis yra neteisėta ar nepagrįsta. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-156-403/2018). Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė skundą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298-687/2015).
10. Tai, jog teismas skundžiama nutartimi nepaskyrė kito administratoriaus, savaime nereiškia, kad skundžiamos teismo nutarties dalis dėl apeliantės atstatydinimo yra neteisėta ar nepagrįsta. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nutarė atlikti naujo bankroto administratoriaus atranką, tik nepasisakė dėl to, kuriam konkrečiai administratoriui pavedama toliau administruoti Uniją. Taigi naujo administratoriaus atrankos procedūra yra pradėta. Nagrinėdamas panašią situaciją, Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. lapkričio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1876-370/2016 pažymėjo, jog specialiosios bankroto procesą reglamentuojančios normos nenustato procesinės galimybės skųsti teismo nutartį tuo pagrindu, kad procesiniu sprendimu dėl bankroto administratoriaus atstatydinimo nebuvo išspręstas kito administratoriaus paskyrimo klausimas. Tokios procesinės galimybės nesuteikia ir CPK nuostatos, nes viena teismo nutartimi neišsprendus administratoriaus atstatydinimo ir kito administratoriaus paskyrimo klausimo, neužkertamas kelias tolimesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas), t. y. neužkertamas kelias klausimą dėl naujo administratoriaus paskyrimo išspręsti atskiru procesiniu sprendimu.

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl bylos nagrinėjimo ribų

14. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
15. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš Unijos bankroto administratorės pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė. Be to, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.

Dėl bankroto administratorės atstatydinimo procedūros

16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įmonės administratorius bankroto procese yra vienas reikšmingiausių subjektų, jis iš esmės vykdo bankrutuojančios įmonės vadovo funkcijas, nuo jo veiksmų sąžiningumo ir aktyvumo priklauso kreditorių ir skolininko interesų apgynimas, bankroto procese siekiamų tikslų įgyvendinimas. Dėl išskirtinės administratoriaus svarbos bankroto procese tik teismas, laikydamasis teisės norminių aktų reikalavimų, turi teisę skirti administratorių bankroto procese. Bet kurioje bankroto procedūros stadijoje, esant ĮBĮ 11 straipsnyje įtvirtintiems pagrindams, neribojama teisė kelti klausimą, ar bankroto administratorius tinkamai vykdo pavestas funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
17. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalį administratorių teismas atstatydina motyvuota nutartimi. Ta pačia nutartimi išsprendžiamas kito administratoriaus paskyrimo klausimas. Teismas administratorių iš pareigų atstatydina šiais atvejais: 1) kai administratorius pateikia teismui prašymą dėl atsistatydinimo; 2) kai įmonės kreditorių susirinkimas ĮBĮ 23 straipsnio 13 punkte nustatyta tvarka arba kreditorių komitetas, jeigu jis sudarytas, ar ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas kreditorius (kreditoriai) motyvuotu prašymu kreipiasi dėl administratoriaus atstatydinimo ir teismas nustato, kad kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimas atstatydinti administratorių buvo priimtas nepažeidžiant ĮBĮ nustatytos kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimų priėmimo tvarkos, arba kai prašymą dėl administratoriaus pakeitimo pateikęs kreditorius (kreditoriai) atitinka ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas sąlygas ir patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas; 3) kai administratorius netenka teisės teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas; 4) kai teismas, gavęs informacijos iš kreditorių ar kitų bankroto procese dalyvaujančių asmenų, nustato, kad asmuo negalėjo būti paskirtas administratoriumi dėl šio straipsnio 6 dalyje nurodytų aplinkybių arba šios aplinkybės atsirado paskyrus administratorių; 5) teismas patenkino asmens, kuris buvo atrinktas naudojantis programa, bet nebuvo paskirtas administratoriumi, atskirąjį skundą ir šis asmuo ne vėliau kaip per mėnesį nuo nutarties, kuria priimtas sprendimas tenkinti atskirąjį skundą, įsiteisėjimo dienos pateikė šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nurodytą sutikimą-deklaraciją administruoti įmonę; 6) kai ĮBĮ 23 straipsnio 4 punkte nurodyta tvarka teismas nepatvirtina administratoriaus ataskaitos.
18. Apeliacinės instancijos teismas dėl VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ 2018 m. rugsėjo 19 d. rašytiniuose paaiškinimuose akcentuojamos aplinkybės, kad Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartimis civilinėse bylose Nr. B2-345-781/2018 ir Nr. B2-334-781/2018 atstatydino UAB „Verslo konsultantai“ iš kitų dviejų unijų bankroto administratorės pareigų, atkreipia dėmesį, jog, viena vertus, nurodytos nutartys nėra įsiteisėjusios (jos yra ginčijamos apeliacine tvarka), kita vertus, bankroto administratorės atstatydinimo klausimas turi būti sprendžiamas kiekvienu konkrečiu atveju individualiai, atsižvelgiant į toje bankroto byloje susiklosčiusias aplinkybes. Todėl šioje byloje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria UAB „Verslo konsultantai“ atstatydinta iš Unijos bankroto administratorės pareigų, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas sprendžiamas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes.

Dėl ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatyto atstatydinimo pagrindo

19. Sprendžiant bankroto administratorės atstatydinimo klausimą pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą, bankroto administratorei atstatydinti pakanka kreditorių daugumos valios, taip pat teismo išvados, jog patenkinus prašymą nebus pažeisti kreditorių susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių kreditorių interesai ar viešasis interesas. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl bankroto administratorės atstatydinimo pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą, neužtenka konstatuoti kreditorių daugumos valios, tačiau taip pat turi būti sprendžiama, ar toks bankroto administratorės atstatydinimas nepažeis mažųjų kreditorių, susirinkimo arba komiteto nutarimui nepritarusių, kreditorių susirinkime arba komiteto posėdyje nedalyvavusių ar prašymo neteikusių, interesų ar viešojo intereso.
20. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad egzistuoja pagrindas atstatydinti bankroto administratorę pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą, nes, kaip nustatė Tarnyba, apeliantė, administruodama Uniją ir kitas kredito unijas, pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punktą (už šį pažeidimą jai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas), be to, tarp atsakovės kreditorės VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ ir bankroto administratorės kyla teisminių ginčų dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, yra iškelta civilinė byla dėl viršytų administravimo išlaidų priteisimo iš administratorės, didžiausia atsakovės kreditorė yra praradusi pasitikėjimą bankroto administratore. Atsižvelgęs į tai, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad dėl nurodytų priežasčių sklandus atsakovės bankroto procesas yra negalimas ir kad bankroto proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principų įgyvendinimas tampa sunkiai pasiekiamas, nes delsimas bankroto procese paprastai lemia bankrutuojančios įmonės turto sumažėjimą, o kartu neatitinka jos kreditorių, siekiančių patenkinti reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, lūkesčių ir interesų.
21. Byloje nėra ginčo, kad šiuo atveju VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“, pateikusi pareiškimą dėl atsakovės bankroto administratorės atstatydinimo, atitinka ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą reikalavimą, nes teismo patvirtinti jos reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, todėl turėjo teisę kreiptis su motyvuotu prašymu į atsakovės bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto administratorės atstatydinimo pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą, kuris VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškime ir nurodytas kaip teisinis kreipimosi pagrindas. Taigi egzistuoja viena iš ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punkte nustatytų sąlygų atstatydinti bankroto administratorę – yra didžiausios atsakovės kreditorės, kurios teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip 99 proc. visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, valia tai padaryti.
22. Dėl kito pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą vertintino aspekto (ar bankroto administratorės atstatydinimas nepažeistų mažųjų kreditorių interesų ar viešojo intereso) apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal teismų praktiką bankroto administratoriaus atstatydinimas vien dėl to, jog to pageidauja didžiausias ar didžiausi kreditoriai, nėra toleruotinas, nes tokiu būdu būtų sutrikdyta bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, kas neabejotinai pažeistų tiek kreditorių, tiek viešąjį interesą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1990/2014, 2015 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-802-516/2015, 2016 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-480-381/2016). Aplinkybė, jog tarp didžiausio (-ių) kreditoriaus (-ių) ir bankroto administratoriaus kilo konfliktinė situacija, taip pat savaime nesuteikia pagrindo atstatydinti bankroto administratorių (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2116-330/2015).
23. Unijai bankroto byla buvo iškelta 2013 m. vasario 15 d., Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi Unija pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, Unijos likvidavimo terminas jau kelis kartus buvo pratęstas, šiuo metu jis yra pratęstas iki 2018 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgiant į Unijos bankroto bylos apimtį (vien bankroto bylą nagrinėjančio teismo medžiaga sudaro 17 bylos tomų) ir nagrinėjimo trukmę (daugiau nei 5 metai), pakeitus Unijos bankroto administratorę kitu administratoriumi tokioje vėlyvoje bankroto bylos stadijoje, naujam administratoriui prireiktų daug laiko susipažinti su visa bankroto bylos medžiaga bei tai pareikalautų papildomų laiko bei finansinių kaštų. Taigi, priešingai nei interpretavo pirmosios instancijos teismas, ne dėl dabartinės bankroto administratorės veiklos tęsimo, o būtent dėl naujo bankroto administratoriaus paskyrimo būtų sutrikdytas sklandus atsakovės bankroto procesas, o ekonomiškumo bei operatyvumo principų įgyvendinimas taptų sunkiai pasiekiamas. Tai, kad būtų sutrikdyta Unijos bankroto procedūrų eiga, didėtų administravimo kaštai bei užsitęstų bankroto bylos nagrinėjimas, neabejotinai pažeistų tiek mažųjų kreditorių interesus, tiek ir viešąjį interesą. Nors VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pateikė VĮ Turto banko raštą, kuriame nurodyta, jog ši atsakovės kreditorė palaiko VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ poziciją ir argumentus dėl bankroto administratorės atstatydinimo, tačiau iš byloje esančio 2018 m. rugpjūčio 2 d. kreditorių susirinkimo registracijos sąrašo matyti, kad be šios mažosios atsakovės kreditorės yra dar 17 mažųjų atsakovės kreditorių, kurių interesai atsakovės bankroto byloje taip pat turi būti ginami.
24. Dėl nurodytų argumentų apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atstatydino apeliantę iš Unijos bankroto administratorės pareigų pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą.

Dėl ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatyto atstatydinimo pagrindo

25. Vienintelis administratoriaus atstatydinimo pagrindas, kuriuo remiantis administratorius gali būti atstatydintas už tai, kad jis netinkamai atlieka jam įstatymo pavestas funkcijas, yra ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatytas pagrindas (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2155-381/2016). Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas gali pakeisti administratorių ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto pagrindu tik turėdamas pakankamai informacijos ir įrodymų, jog šis asmuo netinkamai atlieka savo funkcijas, nevykdo ĮBĮ nustatytų pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1832-370/2017). Bankroto administratoriaus atstatydinimą dėl netinkamo pareigų atlikimo turi lemti esminiai bankroto procedūrų pažeidimai, trukdantys bankroto proceso eigai, pažeidžiantys kreditorių ar bendrovės teises ir teisėtus interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-252-330/2015). Teismas neturi teisės keisti administratoriaus dėl formalių, nežymių teisės aktų pažeidimų arba dėl kreditorių nurodomų teiginių apie pažeidimus, kurie nėra pagrįsti tinkamais ir pakankamais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-278-370/2016).
26. Atsižvelgdamas į šios nutarties 3 punkte nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nors VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kaip bankroto administratorės atstatydinimo teisinį pagrindą nurodė ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą, tačiau faktiškai jos atstatydinimo būtinumą grindė ir ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktu, nes VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškime daugiausia dėmesio skirta aptarti tai, kaip, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ nuomone, bankroto administratorė netinkamai vykdo jai Unijos bankroto procese pavestas funkcijas, t. y. aprašyti bankroto administratorės veiklos trūkumus / padarytus pažeidimus.
27. Pirmosios instancijos teismas, nepaisydamas faktinio pareiškimo pagrindo, spręsdamas dėl apeliantės atstatydinimo iš Unijos bankroto administratorės pareigų, apsiribojo tik vieno pažeidimo, kurį yra nustačiusi Tarnyba, paminėjimu, tačiau jo neįvertino ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkto taikymo kontekste, taigi atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvacijos trūkumo yra pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje taip pat nenagrinėjo kitų VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškime nurodytų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su apeliantės veiksmais (neveikimu) Unijos bankroto procese (buhalterinės apskaitos tvarkymo, paskolų portfelio pardavimo organizavimo tinkamumo), kurios galėtų paneigti arba patvirtinti ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punkte nustatyto bankroto administratorės atstatydinimo pagrindo egzistavimą. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė nagrinėto klausimo esmės, kuri pagal kasacinio teismo praktiką suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417-684/2017), nes be pagrindo nepasisakė dėl pagrindo atstatydinti bankroto administratorę pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktą dėl galbūt netinkamai atliekamų (nepagrįstai neatliekamų) jai Unijos bankroto procese pavestų funkcijų (adminisravimo išlaidų sąmatos viršijimo, buhalterinės apskaitos netinkamo tvarkymo, paskolų portfelio pardavimo vilkinimo aspektais).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

28. Kadangi pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atstatydino apeliantę iš Unijos bankroto administratorės pareigų pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 2 punktą, tačiau neištyrė ir neįvertino esminių teisiškai reikšmingų aplinkybių dėl pagrindo atstatydinti bankroto administratorę pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktą, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina, nes klausimas dėl atsakovės bankroto administratorės atstatydinimo galėjo būti išspręstas neteisingai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byla turi būti grąžinta pirmosios instancijos teismui bankroto administratorės atstatydinimo klausimui nagrinėti iš naujo, nes būtent bankroto bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas turėtų pagal ĮBĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir jį aiškinančią teismų praktiką atskleisti klausimo dėl bankroto administratorės atstatydinimo esmę, išsamiai įvertindamas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškime dėl bankroto administratorės atstatydinimo nurodytas aplinkybes (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jeigu šias aplinkybes įvertintų vien tik apeliacinės instancijos teismas, galėtų būti pažeista proceso dalyvių teisė į apeliaciją, o tokio pobūdžio apeliacinės instancijos teismo nutartis kasacine tvarka negali būti skundžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432-313/2017).
29. Nagrinėdamas bankroto administratorės atstatydinimo klausimą iš naujo, pirmosios instancijos teismas turėtų atsižvelgti į tai, kad ĮBĮ reglamentuoja tik bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrindus ir apibrėžia ratą bankroto proceso dalyvių, kurie gali kreiptis į teismą dėl atstatydinimo, tačiau nedetalizuoja, kokiais kriterijais remdamasis teismas turi vertinti bankroto administratoriaus elgesį bankroto procese. Šie kriterijai yra suformuoti teismų praktikoje, pagal kurią teismas, spręsdamas bankroto administratoriaus atstatydinimo pagrįstumo klausimą, turi įvertinti visas šiam klausimui teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, susijusias su įstatymo keliamais reikalavimais administratoriui, įtvirtintais draudimais tam tikrą asmenį skirti konkrečios įmonės administratoriumi, bankroto proceso eiga, jos operatyvumu, vykdomų procedūrų skaidrumu, atskirų veiksmų atlikimu, sprendimų priėmimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-403-370/2018).
30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Tarnybos nustatytas ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 20 punkto pažeidimas ir dėl to bankroto administratorei skirtas įspėjimas patys savaime nepatvirtina, jog buvo padarytas esminis bankroto procedūrų pažeidimas, sudarantis savarankišką pagrindą atstatydinti apeliantę pagal ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalies 4 punktą. Vertindamas šį Tarnybos nustatytą pažeidimą, pirmosios instancijos teismas, be kita ko, turi atsižvelgti į pažeidimo padarymo laiką (2015 metai), įvertinti pažeidimu sukeltas pasekmes ir jų pašalinimo galimybes (šiuo aspektu svarbu tai, kad byla dėl bankroto administratorės įpareigojimo grąžinti lėšas, viršijusias Unijos kreditorių susirinkimo patvirtintą sąmatą, dar nėra išnagrinėta), pasisakyti dėl apeliantės nurodytų pažeidimo padarymo aplinkybių ir priežasčių (kaip paaiškina apeliantė, Unijos bankroto procese buvo susiklosčiusi praktika patvirtinti faktiškai patirtas būtinas administravimo išlaidas, net jei jos viršydavo patvirtintą sąmatą, kreditoriai buvo informuoti apie lėšų poreikį Unijos bankroto procese, bankroto administratorė tinkamai pagrindė faktiškai patirtas išlaidas). Taip pat pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėdamas bankroto administratorės atstatydinimo klausimą, turėtų visapusiškai įvertinti ir kitas VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ pareiškime dėl bankroto administratorės atstatydinimo nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Jeigu pirmosios instancijos teismas nuspręstų atstatydinti UAB „Verslo konsultantai“ iš Unijos bankroto administratorės pareigų, laikydamasis ĮBĮ 11 straipsnio 10 dalyje nustatytų reikalavimų, pirmosios instancijos teismas ta pačia nutartimi turėtų išspręsti kito administratoriaus paskyrimo klausimą.
31. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad klausimas dėl bankroto administratorės atstatydinimo grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ atsiliepime į atskirąjį skundą pareikštas prašymas priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 1 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl uždarosios akcinės bendrovės „Verslo konsultantai“ atstatydinimo iš bankrutavusios kooperatinės bendrovės (kooperatyvo) kredito unijos „Švyturio taupomoji kasa“ bankroto administratorės pareigų perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas                                                                                              Artūras Driukas