Administracinė byla Nr. eAS-424-629/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01997-2024-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 43.5.1.1

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugpjūčio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Mildos Vainienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. N. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo N. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

Pareiškėjas N. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą (toliau – ir Sprendimas), kuriuo buvo atmestas jo prašymas Nr. 2404-LLG-0915, ir įpareigoti Departamentą iš naujo išnagrinėti minėtą prašymą.

II.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmai 2024 m. gegužės 15 d. nutartyje atsisakė priimti pareiškėjo N. N. skundą ir nurodė grąžinti jį pareiškėjui.

Teismas nustatė, kad Sprendimas yra ne dokumentas, o tik nuorašas iš Departamento interneto svetainės, kuriame iš esmės užfiksuota, kad pareiškėjo prašymas Nr. 2404-LLG-0915 atmestas, nes nepateiktas galiojantis dokumentas – pasas. Sprendimas yra procedūrinio pobūdžio nuorašas, kuriame Departamentas nesuformulavo jokios privalomos valios dėl teisės taikymo, skirtos pareiškėjui. Teismo vertinimu, Sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Teismas, atsižvelgdamas į tai, atsisakė priimti pareiškėjo skundą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

III.

Pareiškėjas N. N. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartį ir įpareigoti teismą išnagrinėti jo skundą.

Pareiškėjo nuomone, skundžiama nutartis yra neteisėta, ji apriboja pareiškėjo procesines teises apskųsti administracinį sprendimą, teisę į veiksmingą teisinės gynybos priemonę, teisę į privatų gyvenimą ir kt. (pareiškėjas apžvelgė teismų praktiką, kurioje aiškinamos šios teisės). Pareiškėjas teigia, jog iš Sprendimo matyti, kad juo atsisakyta priimti pareiškėjo prašymą Nr. 2404-LLG-0915. Taip buvo išreikšta Departamento valia atmesti šį prašymą. Pareiškėjas išdėsto argumentus dėl Sprendimo neteisėtumo ir tvirtina, kad, neteisėtai apribojus jo teisę kreiptis su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi, buvo pažeistos jo teisės, kurių pareiškėjas negali ginti kitais būdais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

Atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutarties, kurioje nuspręsta atsisakyti priimti skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo skundą (prašymą, pareiškimą) teikiančio asmens pareigos laikytis skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo tvarkos ir terminų.

Akcentuotina, kad viešojo administravimo srityje yra priimami įvairaus pobūdžio aktai, bet ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinami administraciniuose teismuose. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Vadovaujantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016).

Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015); administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje
Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015), ir kt. Tuo atveju, kai sprendžiant dėl skundo priėmimo nagrinėti akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis
(žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015)

Teisėjų kolegija iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad Departamentas 2024 m. vasario
2 d. sprendimu Nr. 24S39503 panaikino pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. 760242447, galiojantį iki 2024 m. balandžio 24 d. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-7032-780/2024 atmetė pareiškėjo skundą, konstatavę, jog nėra pagrindo panaikinti ginčijamą Departamento 2024 m. vasario 2 d. sprendimą Nr. 24S39503. Patikrinus duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje (LITEKO), nustatyta, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2024 m. liepos 24 d. nutartimi atmetė pareiškėjo apeliacinį skundą, o Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. balandžio 22 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Pareiškėjas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) užpildė ir pateikė prašymą Nr. 2404-LLG-0915, kuriame prašė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas 2024 m. balandžio 22 d. asmeniškai atvyko į Departamentą.

Pareiškėjas kaip ginčijamą Sprendimą teismui pateikė nuorašą iš MIGRIS, kuriame yra nurodyti duomenys apie pareiškėjo pateiktus prašymus. Prie prašymo Nr. 2404-LLG-0915, be kita ko, nurodyta:

„Prašymo būsena: Prašymas atmestas

Priežastis: Kita (Užsienietis vizito metu neturėjo galiojančio kelionės dokumento-paso)“.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 patvirtinto Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo (2019 m. liepos 8 d. įsakymo Nr. 1V-615 redakcija; toliau – ir Aprašas) 8 punkte numatyta, kad užsienietis ar Aprašo 18–22 punktuose nurodytas asmuo prašymą išduoti ar pakeisti leidimą užpildo per MIGRIS, pateikdamas Aprašo 1 ar 2 priede nurodytus duomenis <...>. Pagal Aprašo 10 punktą (2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymo Nr. 1V-525 redakcija), užsienietis asmeniškai, o Aprašo 20–22 punktuose nurodytais atvejais – ir šiuose punktuose nurodytas asmuo, užpildęs prašymą išduoti ar pakeisti leidimą per MIGRIS, per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į Migracijos departamentą, o jeigu prašymas išduoti leidimą bus teikiamas per išorės paslaugų teikėją – per 4 mėnesius nuo šio prašymo per MIGRIS užpildymo dienos turi atvykti į išorės paslaugų teikėją ir: 10.1. pateikti dokumentų, kurių skaitmenines kopijas pridėjo, pildydamas prašymą MIGRIS, originalus arba jų kopijas, kurių tikrumas paliudytas dokumentų kopijų tikrumo paliudijimo teisę turinčio asmens ar institucijos; <...>.

Aprašo 56 punkte (2024 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 1V-17 redakcija) nurodyta, kad išorės paslaugų teikėjo darbuotojas prašymą išduoti leidimą, prašymą naujai įforminti leidimą, o Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas – prašymą išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį priima Migracijos departamento direktoriaus nustatyta tvarka. Priimdamas prašymą išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, prašymą leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį sutikrina su šiais prašymais pateiktus dokumentus su užsieniečio pateiktais dokumentų originalais ir užsieniečio pateiktų dokumentų originalus grąžina užsieniečiui, o priimdamas prašymą išduoti ar pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą – nuskaito užsieniečio biometrinius duomenis <...>.

Pagal Aprašo 57 punktą (2024 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 1V-17 redakcija), Migracijos departamentui teikiamas užsieniečio prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį laikomas priimtu, kai Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas ar darbuotojas, nustatęs, kad pateikti visi reikiami Aprašo 8, 10, 47 ar 50 punkte nurodyti dokumentai ir duomenys, atlikęs Aprašo 56 ir 561 punktuose nurodytus veiksmus, apie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą, leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį priėmimą pažymi MIGRIS.

Aprašo 59 punkte (2024 m. sausio 4 d. įsakymo Nr. 1V-17 redakcija) įtvirtinta, kad prašymas išduoti arba pakeisti leidimą, naujai įforminti leidimą arba prašymas leisti pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį nepriimamas, žodžiu ir (ar) raštu paaiškinus nepriėmimo priežastį ir suteikus reikiamą informaciją, jeigu: <...> 59.3. prie prašymo pateikiami ne visi reikiami duomenys ir (ar) dokumentai arba prie prašymo MIGRIS pridėtos skaitmeninės dokumentų kopijos neatitinka užsieniečio pateiktų dokumentų originalų; <...> 59.5. pateiktuose dokumentuose yra klastojimo požymių, kelionės dokumentas yra negaliojantis ar netinkamas naudoti; 59.6. prašymas ir (ar) prie prašymo pridedami dokumentai pateikiami nesilaikant Aprašo reikalavimų; <...>.

Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai yra išdėstyti Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalyje, tarp jų – duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai <...> (2 p.); per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti (13 p.); duomenys, kuriuos pateikė fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai (19 p.).

Teisėjų kolegija, išanalizavusi pacituotą teisinį reguliavimą, taip pat pareiškėjo pateiktą nuorašą iš MIGRIS (Sprendimą) ir jo paaiškinimus skunde, prieina prie išvados, kad šiuo atveju Departamentas 2024 m. balandžio 22 d. nusprendė nepriimti pareiškėjo prašymo Nr. 2404-LLG-0915, t. y. prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes pareiškėjas kartu su prašymu pateikė nebegaliojantį pasą (jo skaitmeninę kopiją). Toks Departamento sprendimas neabejotinai sukelia teisines pasekmes, nes juo iš esmės atsisakoma pradėti prašymo nagrinėjimo procedūrą ir priimti joje atitinkamą sprendimą, t. y. tenkinti arba netenkinti prašymo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tikrinamoje nutartyje netyrė faktinės aplinkybės, ar Departamento sprendimas nepriimti minėto prašymo buvo įformintas tik pažymint atitinkamą pasirinkimą MIGRIS (t. y. nėra jokio kito administracinio sprendimo, dokumento ar pan., kuriame aptariamas Departamento sprendimas buvo įformintas raštu), ar Departamento sprendimas nepriimti minėto prašymo buvo įformintas surašant atitinkamą aktą, o MIGRIS tik buvo išviešintas minėto prašymo atmetimo (atsisakymo priimti) faktas (būsena). Šiuo atveju bylos medžiagoje nėra informacijos apie tai, ar pareiškėjas, nesutikdamas su Departamento 2024 m. balandžio 22 d. sprendimu nepriimti jo prašymo Nr. 2404-LLG-0915 bei siekdamas apginti galbūt pažeistas savo teises ir teisėtus interesus, gali skųsti teismui kokį nors kitą rašytinį dokumentą (aktą) nei Sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo (nesurinko) pakankamų duomenų, reikšmingų sprendžiant skundo priėmimo nagrinėti klausimą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šioje stadijoje neturi galimybių patikrinti pirmosios instancijos teismo išvados, kad Sprendimas (nuorašas iš MIGRIS) negali būti skundo administraciniam teismui objektu, teisingumo.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl teismas tinkamai ir pakankamai nemotyvavo savo sprendimo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu pagrindu, t. y. skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, skundo priėmimo nagrinėti klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo N. N. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Panevėžio rūmų 2024 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą Regionų administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai        Audrius Bakaveckas

        Milda Vainienė

        Virginija Volskienė