Civilinė byla Nr. e2-2259-260/2015,

Proceso Nr. 2-56-3-00609-2015-9,

Procesinio sprendimo kategorijos:

                                                                                                                       2.1.6.3.; 2.5.1.5.; 2.5.8.8.; 2.5.8.10.; 2.5.11.6.;   

                                                                                      3.1.7.5.; 3.2.4.5.; 3.2.6.1.; 

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S  

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2015 m. lapkričio 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėjas Raimondas Buzelis, sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,  dalyvaujant ieškovei V. K., ieškovų atstovui advokato padėjėjui V. R., trečiajam asmeniui J. R., jo atstovei advokato padėjėjai R. S., trečiajam asmeniui  antstoliui S. U., nedalyvaujant atsakovui R. K., teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą  Nr.e2-2259-260/2015 dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo pagal ieškovų V. K. ir S. K. ieškinį atsakovui R. K., tretieji asmenys – J. R. ir antstolis S. U., ir

n u s t a t ė:

Ieškovai elektroninių ryšių priemonėmis pateikė teismui ieškinį, kuriame pareiškė reikalavimus: pripažinti jų, ieškovų V. K. ir S. K., su atsakovu R. K. 2012 m. gegužės 29 d. sudarytą Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančią nuo jos sudarymo momento, taikyti restituciją – grąžinti ieškovams žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad 2012 m. gegužės 29 d. jie, ieškovai sutuoktiniai V. K. ir S. K., Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – Sutartis) už 200.000 Lt. (57.924 EUR) pardavė savo sūnui R. K. žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisė į šį turtą atsakovui R. K. perėjo nuo Sutarties pasirašymo momento, t.y. 2012-05-29 d. Kadangi atsakovas iki šiol neatsiskaitė už perkamą turtą, todėl Nekilnojamojo turto registre yra nurodytas įsiskolinimas už įsigytą turtą, taip pat ir sąlyga neperleisti turto trečiajam asmeniui. Sutarties 3.1. punkte šalys nurodė, kad bendra parduodamų daiktų kaina yra 200.000 Lt , taip pat susitarė, kad galutinis atsiskaitymo terminas yra 2017 m. gegužės 29 d. Nors Sutarties 4.1 punkte nurodoma, kad atsakovas prieš pasirašant Sutartį ieškovams sumokėjo 30000 Lt, tačiau realiai iš atsakovo ieškovai gavo 5000 Lt, o likusią dalį (25000 Lt.) atsakovas turėjo sumokėti iki 2012 m. birželio 15 d. tačiau to nepadarė. Ieškovai tikėjo sūnaus pažadais, kad jis atsiskaitys už jam parduotą turtą, tačiau 2015 m. liepos mėnesio pabaigoje iš atsakovo R. K. sužinojo, kad vykdomas priverstinis išieškojimas iš atsakovui priklausančio turto, t.y. žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), už kuriuos su ieškovais jis nėra atsiskaitęs. Ieškovai, siekdami apginti savo turtines teises, kreipėsi į teisininkus dėl konsultacijų, iš pateiktų Nekilnojamojo turto išrašų buvo nustatyta, kad antstolis S. U. yra areštavęs atsakovo turtą ir vykdomas išieškojimas iš R. K. priklausančio turto. Todėl ieškovai suprato, kad su jais atsakovas R. K. už parduotą turtą jokių galimybių atsiskaityti neturi ir neketina. Sutarties VIII skyriuje „Atsakomybė už sutarties pažeidimą ir vienašališkas sutarties nutraukimas“ yra numatyta galimybė vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsižvelgiant į tai, kad Sutartyje numatytas galutinis atsiskaitymas už parduotus daiktus 2017 m. gegužės 29 d., tačiau jau dabar aišku, kad atsakovas negalės ir neketina atsiskaityti už įsigytą turtą, todėl siekdami apginti savo pažeistus turtinius interesus ieškovai priversti kreiptis į teismą dėl 2012 m. gegužės 29 d. Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo ir reikalauti grąžinti turtą. Be to, pasinaudoti Sutartyje nustatyta vienašališka sutarties nutraukimo tvarka ieškovai neturi galimybės, kadangi turtas yra areštuotas ir iš jo jau vykdoma priverstinio išieškojimo procedūra. Pagal CK 6.217 straipsnio 1 dalį sutarties šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vertinant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į CK 6.217 straipsnyje įtvirtintus kriterijus, o būtent: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenumatė ir negalėjo protingai numatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminės reikšmės; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Konkrečiu atveju ieškovai, žemės sklypo ir namo pardavėjai, iš 2012-05-29 Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties negavo to, ko tikėjosi, t.y. Sutartyje numatytos pinigų sumos ir jiems tapo akivaizdu, kad Sutartis dėl atsakovo R. K. veiksmų ateityje nebus įvykdyta. Be to, atsakovas pagal sutartį sumokėjo tik 5000 Lt. (1448,10 EUR), nors pasirašant sutartį privalėjo sumokėti 30000 Lt. (8688,60 EUR). Kainos nesumokėjimas pripažintas esminiu sutarties pažeidimu ir teismų praktikoje (2010-06-19 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-406/2010). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.222 str. 1 d., kai sutartis nutraukta, šalis gali reikalauti grąžinti jai viską, ką ji yra perdavusi kitai šaliai vykdydama sutartį, jeigu ji tuo pat metu grąžina kitai šaliai visa tai, ką buvo iš pastarosios gavusi. Ieškovai vadovaujantis CK 6.219 str. turi teisę nutraukti Sutartį. Nutraukus Sutartį turėtų būti taikoma restitucija, ieškovams grąžinti žemės sklypas ir gyvenamasis namas.

Ieškovė ir ieškovų atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad prašo patenkinti pareikštus reikalavimus ieškinyje nurodytais pagrindais.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į 2015-11-09  vykusį teismo posėdį neatvyko be svarbios priežasties. Pasirengimo nagrinėti bylą metu jis su ieškovais pasirašė  2015m. rugpjūčio 25 d. Taikos sutartį, kuria pripažino ieškovų reikalavimus. Teismui 2015 m. spalio 12 d. nutartimi atsisakius patvirtinti ieškovų su atsakovu sudarytą Taikos sutartį, atsakovas naujų argumentų dėl ieškovų ieškinio pagrįstumo ar nepagrįstumo nepateikė.

Trečiasis asmuo J. R. 2015-10-06 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo ieškinį atmesti, priteisti jam bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad  atsakovas R. K. yra jam skolingas 39195 Eur, šios skolos išieškojimą vykdo antstolis S. U., vykdymo procese nustatyta, kad be žemės sklypo ir namo, dėl kurių pareikštas ieškinys byloje, turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, atsakovas neturi. Ieškinio patenkinimas pažeistų jo teises. Ieškovai, šio trečiojo asmens nuomone, neturi reikalavimo teisės, nes terminas, per kurį atsakovas su jais privalo atsiskaityti, dar nesuėjęs.

Trečiasis asmuo J. R., taip pat  ir jo atstovė teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Trečiasis asmuo antstolis S. U. 2015-08-25 pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad, jo nuomone, nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį ir pripažinti 2015-05-29 žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Ieškovų reikalavimas negali būti patenkintas, nes atsakovo prievolės sumokėti už nupirktą turtą įvykdymo terminas sueina tik 2017 m. gegužės 29 d. Teismo posėdyje šis trečiasis asmuo ieškinį prašė atmesti.

Ieškinys atmestinas.

Byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu pateiktais paaiškinimais nustatytos šios reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės:

Ieškovai sutuoktiniai V. K. ir S. K. (pardavėjai) su atsakovu savo sūnumi R. K. (pirkėju) 2012 m. gegužės 29 d. sudarė Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pardavė žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini). Sutartyje nurodyta bendra daiktų kaina - 200000 Lt, iš kurių 30000 Lt pirkėjas sumokėjo pardavėjams prieš pasirašant Sutartį, o 170000 Lt pirkėjas liko skolingas pardavėjams ir įsipareigojo sumokėti iki  2017 m. gegužės 29 d. Sutartimi sandorio šalys susitarė, kad nuosavybės teisės į parduodamus daiktus pirkėjui pereina nuo daiktų perdavimo ir pirkėjas savo nuosavybės teises turi įregistruoti VĮ Registrų centras (Sutarties 6.1 ir 6.2 punktai). Nekilnojamojo turto registro duomenimis įrašas apie atsakovo R. K. nuosavybės teises į Sutartimi įgytą turtą galioja nuo 2014 m.  lapkričio 6 d.

Ieškovai ieškinyje ir teismo posėdyje nurodė, kad jie iš pirkėjo nėra gavę visos pradinės 30000 Lt įmokos už parduotą turtą, tačiau, kaip vertina teismas, toks paaiškinimas neatitinka tikrovės. Ieškovai pirkimo–pardavimo  sutartyje nurodė, kad  šią sumą gavo prieš pasirašant sutartį, sutartis šioje dalyje nėra pripažinta negaliojančia. Kodėl sutartyje nurodyta neteisinga gauta (atsakovo sumokėta) už parduodamą turtą pinigų suma ir kodėl teismas turėtų netikėti ieškovų nurodytu Sutartyje pinigų gavimo faktu, ieškovai logiškai ir įtikinamai nepaaiškino.

2015 m. gegužės 19 d. antstolis S. U. pradėjo vykdyti pagal Kauno m. 11-ojo notaro biuro 2015 m. gegužės 13 d. išduotą Vykdomąjį įrašą (notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini)) 39195 Eur skolos išieškojimą iš atsakovo R. K. trečiojo asmens J. R. naudai (Vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)). Vykdydamas šios skolos išieškojimą antstolis 2015-05-19 areštavo R. K. nuosavybės teise priklausantį turtą – žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), 2015 m. liepos 23 d. Patvarkymu dėl areštuoto turto įkainojimo įkainavo šį turtą 83600 Eur, pranešė atsakovui R. K. ir trečiajam asmeniui J. R. apie tai, kad ne anksčiau kaip po 20 dienų  bus skelbiamos šio turto pirmosios varžytinės.

2015 m. rugpjūčio 4 d. ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo   pripažinti jų su atsakovu 2012 m. gegužės 29 d. sudarytą Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančią nuo šios sutarties sudarymo momento, taikyti restituciją – grąžinti ieškovams žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), taip pat priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Teismas sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovų ieškinį ir jų su atsakovu 2012-05-29 sudarytą Žemės sklypo ir gyvenamojo namo pirkimo–pardavimo sutartį pripažinti negaliojančia nuo jos sudarymo momento. Pareiškę reikalavimą pripažinti negaliojančia jų su atsakovu sudarytą Sutartį  nuo jos sudarymo momento, ieškovai nenurodė  šio sandorio negaliojimo nei faktinių nei teisinių  pagrindų, todėl tokio reikalavimo, kokį suformulavo ieškinyje ieškovai, teismas  tenkinti pagrindo neturi.

Pagal ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius pagrindus – CK 6.217 str., 6.218 str., 6.222 str. – matyti, kad ieškovai siekia Sutartį ne pripažinti negaliojančia, bet ją nutraukti. Ieškinyje pagrįstai nurodoma, kad CK 6.217 str. 1 dalis įtvirtina sutarties šaliai galimybę nutraukti sutartį, jeigu  kita šalis sutarties  neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Tačiau, kaip vertina teismas, ieškovai neįrodė, kad atsakovas neįvykdė ar netinkamai įvykdė Sutartį.

Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad Sutartyje nurodytą 30000 Lt pradinę įmoką už parduodamą turtą, kaip jau minėta, ieškovai gavo, tikėti ieškovų paaiškinimu, jog jie gavo ne visą šią sumą, teismas pagrindo neturi. Likusią 170000 Lt (pasikeitus valiutai – 49235,40 Eur) ieškovų su atsakovu susitarimu atsakovas (pirkėjas) privalo sumokėti iki 2017 m. gegužės 29 d. Kad šią sumą  atsakovas privalo mokėti dalimis pagal šalių nustatytą grafiką, šalys nesusitarė. Sutarties šalys  susitarė ir dėl netesybų (Sutarties 7.2.3 p.), kurias pirkėjas privalės mokėti, jei laiku nesumokės pardavėjams, taip pat ir dėl pardavėjų teisės vienašališkai nutraukti Sutartį, jei pirkėjas nesumokės visos sumos per nustatytą terminą ir pardavėjų suteiktą pirkėjui papildomą  vieno mėnesio terminą atsiskaityti, kas laikoma  esminiu sutarties pažeidimu (Sutarties 8.1 p.). Kadangi pirkėjui terminas įvykdyti prievolę (sumokėti 49235,40 Eur) dar nėra suėjęs,  jis sueis, įskaitant Sutartyje numatytą papildomą vieno mėnesio terminą galutinai atsiskaityti,  tik 2017 m. birželio 29 d., nėra pagrindo pripažinti, jog pardavėjas iš viso pažeidė  ar pažeidžia sutartį. Dėl šių priežasčių nutraukti tarp ieškovų ir atsakovo 2012-05-29 sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį pagrindo nėra (CK 6.217 str. 1 d.).

Ieškovų nurodytas argumentas, kad, jų įsitikinimu, atsakovas nesumokės visos Sutarties kainos, teismo vertinimu, nesudaro pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimą nutraukti Sutartį. Ieškovų teisės gali būti ginamos ir kitais būdais. Kadangi šalys sudarė Sutartį, kurioje numatė, jog nuosavybės teisės į parduotus daiktus pirkėjui pereina nuo daiktų perdavimo, o pirkėjas visiškai sumokės vėliau, iki visiško sumokėjimo laikoma, kad parduoti daiktai yra įkeisti pardavėjui, užtikrinant pirkėjo prievoles pagal sudarytą sutartį (CK 6.414 str. 2 d.). Todėl teismas ir neturi pagrindo pripažinti, kad tik sutarties nutraukimas yra vienintelis ieškovų teisių gynimo būdas.

Pripažinęs, kad  ieškovų reikalavimai pripažinti negaliojančia ar nutraukti Sutartį yra nepagrįsti, teismas jų ieškinį atmeta.

Atmetus ieškinį, iš ieškovų trečiajam asmeniui, nepareiškusiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje J. R. priteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos – 350 Eur, sumokėtų už advokato teisinę pagalbą, ieškovams jų turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93, 98 straipsniai).

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas  įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus ieškovų ieškinį iš jų į valstybės biudžetą priteisiamos 6,16 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Byloje Kauno apygardos teismas  2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi  taikė laikinąsias apsaugos priemones – įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą  atsakovui perleisti nuosavybės teises į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius (duomenys neskelbtini), taip pat draudimą antstoliui vykdyti išieškojimą iš atsakovui priklausančio paminėto turto. Sprendimui įsiteisėjus, šios laikinosios apsaugos priemonės naikintinos (CPK 150 str. 2 d. ). 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį atmesti.

Priteisti trečiajam asmeniui J. R. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovų V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini))  ir  S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti  į valstybės biudžetą  iš ieškovų V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini))  ir  S. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 6,16 Eur (šešis eurus ir 16 centų) bylinėjimosi išlaidų. (Mokėti į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant, kad gavėjas yra Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660, mokėjimo paskirtis – bylinėjimosi išlaidos).

Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 7 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones –  įrašą Nekilnojamojo turto registre apie draudimą perleisti nuosavybės teises į R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančius žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius  adresu (duomenys neskelbtini), taip pat draudimą antstoliui S. U. vykdant išieškojimus iš R. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) turto vykdyti išieškojimą iš šiam asmeniui priklausančių žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių adresu (duomenys neskelbtini).

Šis sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                             Raimondas  Buzelis