Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmeninta nutartis byloje [AS-143-645-13].doc
Bylos nr.: AS-143-645-13
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus miesto savivaldybės administracija 188710061 atsakovas
Kategorijos:
Administracinės bylos, kylančios iš ginčų dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje
Bylos dėl statybos ir teritorijų planavimo
ADMINISTRACINIŲ BYLŲ TEISENA
Reikalavimo užtikrinimo priemonės

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS143-645/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00646-2013-5

Procesinio sprendimo kategorija 67 (S)

 

 

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

 

2013 m. rugsėjo 25 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų  Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m.   gegužės 29 d. nutarties dalies administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. R. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

 

I.

 

Pareiškėja A. R. (toliau – ir pareiškėja) 2013 m. vasario 27 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2013 m. sausio 30 d. sprendimą                  Nr. A51-12306(2.14.2.12-MP8) atsisakyti formuoti žemės sklypą ir įpareigoti atsakovą suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal jos 2012 m. gegužės 15 d. prašymą, reg. Nr. A50-140547.

Pareiškėja 2013 m. gegužės 28 d. Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė patikslintą skundą, kuriuo pakartojo pirminio skundo reikalavimus, taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus su prašomu suformuoti žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini).

Pareiškėja nurodė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti išvis neįmanomu. Pažymėjo, kad atsakovas savo veiksmais siekia, jog ginčo žemės sklypas būtų perduotas privačiai bendrovei be aukciono ir konkurso.

 

II.

 

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutarties dalimi patenkino pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę ir uždraudė      atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus, kuriais    būtų apsunkintos ar kitaip suvaržytos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 71 str. 4, 5 d.).

Teismas nurodė, kad, pagal ABTĮ 71 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) uždraudimas atsakovui atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo akto galiojimo laikinas sustabdymas (ABTĮ 71 str. 2 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (2008 m. balandžio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-277/2008, 2008 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-587/2008). Taip pat pažymėta, kad teismas, spręsdamas dėl būtinybės taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę konkrečioje situacijoje, turi remtis tomis aplinkybėmis, kurios jau yra įvykusios, žinomos (2011 m. balandžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-269/2011). Teismas nurodė, jog pateikti įrodymai liudija, kad ginčo žemės sklype buvo vykdomi savavališkos statybos darbai – šiame sklype pastatytos įvairios užtvaros, inžineriniai statiniai, atraminės sienutės (Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2012 m. spalio 23 d., 2012 m. spalio 24 d. savavališkos statybos aktai). Pareiškėja teismui pateiktame skunde tvirtino, kad, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pritarus, yra pradėtos ginčo žemės sklype neteisėtai pastatytų statinių įteisinimo procedūros. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime paaiškino,   kad ginčo žemės sklypas turi būti formuojamas nuosavybės teisių atkūrimui. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė patvirtino, kad neturi jokios informacijos, ar nėra pradėtos žemės sklype esančių savavališkai pastatytų statinių įteisinimo procedūros bei tai, ar nesiruošiama šio žemės sklypo perleisti tretiesiems asmenims. Be to, atsakovas teismui nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad siekiant atkurti nuosavybės teises yra pradėti ginčo žemės sklypo planavimo darbai. Vertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas nusprendė, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, t. y. neuždraudus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų apsunkintos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, galimas teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti išvis neįmanomu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjos prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tenkintinas.

 

III.

 

Atsakovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio   teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties dalį dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo        ir atmesti pareiškėjos prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra ginčo žemės sklypo savininkė, nevaldo šio žemės sklypo patikėjimo teise, neturi teisės perleisti jo tretiesiems asmenims, nepriima sprendimų dėl nuosavybės teisių atkūrimo, taip pat įstatymai nenumato teisės (galimybės) suvaržyti, apsunkinti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą. Pareiškėja        neįrodė, net neįvardijo, kokius veiksmus vykdo ar galėtų vykdyti atsakovas, kad nagrinėjamoje         byloje teismo sprendimo vykdymas pasunkėtų ar taptų neįmanomas. Savavališkos statybos aktai neįrodo aplinkybės, kad priimto sprendimo vykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Šiais aktais yra nustatyti kitų asmenų neteisėti veiksmai, t. y. savavališkos statybos. Vilniaus miesto savivaldybės administracija jokių leidimų statybai ginčo sklype nėra išdavusi ir jokių veiksmų su ginčo žemės sklypu neatlieka. Pareiškėja net neįrodė, kad savavališkos statybos buvo atliktos ginčo žemės sklype. Pareiškėja nenurodė, kaip pasikeis situacija, jei nebus pritaikytos prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės. Nepateikti įrodymai, kad, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pritarus, pradėtos ginčo žemės sklype neteisėtai pastatytų statinių įteisinimo procedūros. Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje nėra gauta jokių prašymų dėl statybos leidimo išdavimo ginčo žemės sklype, todėl nevyksta jokios savavališkų statinių įteisinimo procedūros. Visi su patikslintu skundu pareiškėjos pateikti įrodymai nėra patvirtinti įstatymų nustatyta tvarka, todėl kvestionuotinas jų atitikimas tikrovei.

2. Pareiškėjos skundu keliami reikalavimai yra visiškai nepagrįsti, atsižvelgiant į tai nagrinėjamu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės turėjo būti netaikomos. Pareiškėja pareikštu skundu nagrinėjamoje byloje reikalauja įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją suformuoti naują žemės sklypą (duomenys neskelbtini) pagal 2012 m. gegužės   15 d. pareiškėjos prašymą Nr. A50-140547 ir aukciono būdu jį parduoti. Šis pareiškėjos reikalavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Neįvertinus pareiškėjos keliamų reikalavimų ir atsakovo vykdomų funkcijų, nėra galima nustatyti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumo bei pagrįstumo. Teismas šių aplinkybių neįvertino, nenustatė, jog atsakovas neturi teisės suvaržyti, apsunkinti nuosavybės teisių į ginčo žemės sklypą, tai sąlygojo neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos nutarties priėmimą.

Pareiškėja atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:

1. Atsakovas iš esmės nepagrįstai kvestionuoja ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytą teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymų saugomas interesas, ir neteisėtai kišasi į teismo jurisdikciją.

2. Taikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas pagrįstai vadovavosi ABTĮ 71 straipsnio 1 dalimi. Iš pateiktų savavališkos statybos aktų, reikalavimų pašalinti savavališkos statybos padarinius akivaizdu, kad, nesiėmus reikalavimo užtikrinimo priemonių, atsakovas    gali įteisinti nelegalias statybas ir dėl to teismo sprendimas gali pasunkėti arba tapti išvis neįmanomu.

3. Atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris atsakingas dėl ginčijamo žemės sklypo formavimo bei suformuoto sklypo pardavimo aukciono tvarka, taip pat atsakingas dėl statybos leidimų išdavimo ir neteisėtos statybos įteisinimo.

4. Teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas dėl atsakovo administracinių veiksmų.

5. Atsakovas pateikia klaidinančią informaciją, jog ginčijamas žemės sklypas reikalingas jam vykdant nuosavybės teisių atkūrimą. Ginčijamas žemės sklypas nėra nuosavybės teisės atkūrimo objektas, o greičiau neteisėtų statybų objektas.

6. Yra reali grėsmė, jog, netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas.

7. Ginčijamas žemės sklypas yra atsakovo administracinių įgaliojimų teritorijoje, todėl, neuždraudus atsakovui atlikti administracinius veiksmus su paminėtu žemės sklypu, šis gali perduoti detaliojo planavimo organizatoriaus teises kitam juridiniam ar fiziniam asmeniui.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Pareiškėja iš esmės inicijuoja ginčą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atsisakymo suformuoti žemės sklypą (duomenys neskelbtini) teisėtumo ir pagrįstumo bei prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, numatytą ABTĮ 71 straipsnio 3 dalies 1 punkte, – uždrausti atsakovui atlikti bet kokius veiksmus su prašomu suformuoti žemės sklypu (b. l. 1–5, 64–69).

ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali  būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą), iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.).

Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešojo intereso.

Atsižvelgus į šiuos argumentus, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta įvertinus įrodymus, kad, neuždraudus Vilniaus miesto savivaldybės administracijai atlikti bet kokius veiksmus, kuriais būtų apsunkintos nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar tapti išvis neįmanomu. Taigi yra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Visų pirma, sprendžiant dėl reikalavimo užtikrinimo,     negali būti daroma išvada dėl pareiškėjos reikalavimo, reiškiamo atsakovui, pagrįstumo. Tai konstatuotina išsprendus ginčą iš esmės. Neuždraudus atsakovui atlikti veiksmų realiai gali     būti sukeltos neigiamos pasekmės, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjai palankų sprendimą, gali būti sudėtingas (statybą leidžiančių dokumentų išdavimas ir pan.). Uždraudimas atsakovui atlikti paminėtus veiksmus neturėtų esmingai pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų. Be to, atsakovas jau 2013 m. birželio 27 d. išdavė rašytinį pritarimą Nr. RPP-01-130627-00468 parkavimo aikštelės, atraminės sienutės, užtvaros ant atraminės sienutės (duomenys neskelbtini) statybos projektui.

Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutarties dalimi pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties dalis yra pagrįsta, todėl jos panaikinti nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                              Anatolijus Baranovas

 

                                                                                           Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

 

                                                                                           Skirgailė Žalimienė