Civilinė byla Nr. e2-564-236/2016
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. vasario 22 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovių viešosios įstaigos ,,PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ ir viešosios įstaigos ,,Žaliasis taškas“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria atmestas ieškovių viešosios įstaigos ,,PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ ir viešosios įstaigos ,,Žaliasis taškas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. e2-1034-883/2015 pagal ieškovių viešosios įstaigos ,,PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ ir viešosios įstaigos ,,Žaliasis taškas“ ieškinį atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras.
Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovės VšĮ ,,PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ ir VšĮ ,,Žaliasis taškas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, prašydamos įpareigoti atsakovę Mažeikių rajono savivaldybės administraciją nutraukti viešąjį pirkimą „Komunalinių atliekų surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ar naudojimo įrenginius pirkimas“ (tekste – Pirkimas, Konkursas). Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti pirkimo procedūras iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apygardos teismas 2015 m. gruodžio 18 d. nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
Teismas nustatė, jog tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl Konkurso paskelbimo ir Konkurso sąlygų teisėtumo, taip pat dėl viešojo pirkimo dokumentų nederinimo su ieškovais (gamintojų ir importuotojų organizacijomis). Ieškovių teigimu, atsakovė neteisėtai skelbia Konkursą, kurį skelbti teisę turi UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, viešojo pirkimo dokumentų nederina su ieškovėmis, Lietuvoje veikiančiomis licencijuotomis organizacijomis, turinčiomis teisę organizuoti pakuočių atliekų tvarkymą. Ieškovės taip pat nurodė, jog Konkurso sąlygų 4 priedo (Pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ar naudojimo įrenginius sutartis) 5.2.1 punkte numatė, jog organizacijos (ieškovės) įsipareigoja apmokėti už paslaugas, suteiktas pagal sutartį, šioje sutartyje nurodyta tvarka pagal paslaugų teikėjo konkurso pasiūlyme nurodytus įkainius be PVM, tačiau, pasak ieškovių, Pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiuojamojo surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ar naudojimo įrenginius sutartis yra nesuderinta su ieškovėmis ir, jeigu ieškovės atsisakys pasirašyti minėtą sutartį, tai reikštų, kad tiekėjas, kuris nors ir laimės Konkursą, negaus apmokėjimo už suteiktas paslaugas, todėl bus pažeisti ir jo interesai.
Teismas, preliminariai įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog šioje stadijoje nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškinys nėra net tikėtinai pagrįstas.
Teismas pažymėjo, kad jeigu preliminarus bylos duomenų vertinimas leidžia manyti, jog ieškovėms palankus sprendimas tikėtinai galėtų būti priimtas, spręstina, ar egzistuoja kitos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
Teismas nustatė, jog atsakovė vykdo viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu „Komunalinių atliekų surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ar naudojimo įrenginius pirkimas“ ir siekia užtikrinti mišrių komunalinių atliekų surinkimą, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimą bei tvarkymą Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimą į apdorojimo įrenginius. Teismas nurodė, kad byloje yra viešasis interesas.
Teismas pažymėjo, jog viešųjų pirkimų paskirtis ir tikslai sąlygoja, jog, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, taip pat viešasis interesas reikalauja stabdyti viešojo pirkimo procedūras, siekiant išvengti nepagrįsto bei neracionalaus lėšų panaudojimo ir užtikrinti, kad pirkimo procedūrose būtų laikomasi lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. Tačiau, kita vertus, viešųjų pirkimų metu gali būti siekiama įsigyti prekes, kurių neįsigijus, ar paslaugas, kurių nesuteikus skubiai, gali ženkliai nukentėti visuomenės ar jos dalies teisės ir teisėti interesai. Taigi, konkuruojant kelioms teisinėms vertybėms, šiuo atveju – pirkimo procedūrų teisėtumo užtikrinimui ir operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus atsirastų didesnė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1665/12 ir kt.).
Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju atsakovė siekia užtikrinti atliekų surinkimą, tvarkymą ir transportavimą, todėl sprendė, jog tai susiję su savivaldybės ir visos visuomenės interesais, nes atliekų tvarkymo užtikrinimas laikytinas viešuoju interesu, valstybės ir savivaldybių priederme.
Teismas pažymėjo, jog pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdžius viešojo pirkimo procedūras, nusikeltų atliekų surinkimo paslaugų pirkimas, todėl žalą dėl to patirtų ne tik paslaugų tiekėjai, bet ir visuomenė. Dėl to teismas nesutiko su ieškovėmis, jog prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra adekvatus siekiamam tikslui ir kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones nebūtų pažeisti proporcingumo principai bei viešas interesas. Teismas nenustatė, jog dėl laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo gali atsirasti reali žala visuomenei.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, nagrinėjamu atveju prioritetą teikė operatyviam pirkimo procedūrų vykdymui, kadangi laikinųjų apsaugos priemonių taikymas būtų neproporcingas ir pažeistų viešąjį interesą, o jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (CPK 4237 str. 1 d.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovės VšĮ ,,PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ ir VšĮ ,,Žaliasis taškas“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje ir įpareigoti atsakovę sustabdyti viešojo pirkimo „Komunalinių atliekų surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų vežimo į apdorojimo ar naudojimo įrenginius pirkimas“ procedūras iki bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
- Sustabdžius pirkimo procedūras, atsakovės interesai nebūtų suvaržyti labiau, nei reikalinga laikinųjų apsaugos priemonių tikslui pasiekti. Tuo tarpu, atsakovei toliau vykdant viešąjį pirkimą, tikėtina, jog iki bylos išnagrinėjimo pabaigos, atsakovė galimai jau bus sudariusi viešojo pirkimo sutartį;
- Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes viešajam interesui, įkaitant Mažeikių rajono savivaldybės gyventojus, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Nurodo, jog Mažeikių rajono savivaldybės gyventojams įvesta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Paslaugas gyventojams šiuo metu teikia kitas paslaugos tiekėjas - UAB „Mažeikių komunalinis ūkis“, kuris daugiau kaip 50 metų teikia įvairias komunalines paslaugas Mažeikių rajono gyventojams;
- Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai vertino bylos aplinkybes ir padarė klaidingas išvadas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo teismo sprendimo ne tik nepavyks įgyvendinti, bet ir bus padaryta nuostolių ne tik šalims, bet ir tiesioginiams numatytų įsigyti prekių bei paslaugų gavėjams - Mažeikių miesto gyventojams.
Atsiliepimu į ieškovių atskirąjį skundą atsakovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo atskirąjį skundą atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas tiksliai, aiškiai ir konkrečiai įvardijo priežastis, dėl kurių atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, paaiškino, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės savo neigiamomis pasekmėmis galėtų viršyti jų teikiamą naudą, todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis atitinka CPK keliamus reikalavimus, yra pagrįsta, teisėta ir motyvuota.
Atsakovė, vykdydama Lietuvos apeliacinis teismo 2016 m. vasario 4 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, Lietuvos apeliaciniame teismui 2016 m. vasario 11 d. pateikė Komunalinių atliekų surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir pervežimo į Jėrubaičių regioninį sąvartyną sutartį Nr. 2008/M/003, Mišrių komunalinių atliekų surinkimo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje ir jų transportavimo į atliekų apdorojimų įrenginius paslaugų, įsigytų papildomo pirkimo pagrindu, įvykdžius sutartį Nr. 2008/M003, sutartį Nr. VP-151231-02, Mažeikių rajono savivaldybės raštus UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ atsakymą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartis paliktina nepakeista.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria atmestas ieškovių viešosios įstaigos ,,PAKUOČIŲ TVARKYMO ORGANIZACIJA“ ir viešosios įstaigos ,,Žaliasis taškas“ prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 str. 1 d.).
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą ateityje. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje bylos proceso stadijoje. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (CPK 144 str.).
CPK 4237 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą akcentavo, kad viešasis interesas apima tiek visuomenės interesą tam tikru pirkimo objektu (preke, paslauga, darbų rezultatu) ir jo teikiama nauda, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Dėl to darytina išvada, jog viešojo intereso apsauga sprendžiant ginčus viešųjų pirkimų srityje turi apimti abu jo aspektus, nė vienas iš jų a priori neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu. Sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindais.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad tarp šalių vyksta teisminis ginčas dėl Konkurso paskelbimo ir Konkurso sąlygų teisėtumo, taip pat dėl viešojo pirkimo dokumentų nederinimo su ieškovais (gamintojų ir importuotojų organizacijomis).
Bylose dėl viešųjų pirkimo procedūros teisėtumo paprastai konkuruoja du viešieji interesai – viešasis interesas, kad pirkimas vyktų teisėtai ir jame lėšos būtų naudojamos ekonomiškai, kad nebūtų pažeisti potencialių tiekėjų teisėti interesai (nagrinėjamu atveju, kad be pagrindo nebūtų suvaržyta tiekėjų konkurencija) bei kitas viešasis interesas – visuomenės neatidėliotinas interesas pirkimo objektu. Kiekvienu konkrečiu atveju prioritetas teikiamas tam viešajam interesui, kurio nepaisius, būtų sukeliamos didesnės neigiamos pasekmės, žala, nesukuriamas didesnis visuomeninis gėris (CPK 4237 str. 1 d.).
Pagal bylos duomenis pirkimo rezultatas - mišrių komunalinių atliekų surinkimo, pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo bei tvarkymo Mažeikių rajono savivaldybės teritorijoje, taip pat šių atliekų vežimo į apdorojimo įrenginius paslaugos. Apeliacinio teismo vertinimu, Pirkimo objektas yra neabejotinai susijęs su viešuoju interesu, kadangi tenkina visos savivaldybės gyventojų ir savivaldybėje veikiančių juridinių asmenų interesą ne tik į kokybišką paslaugą už konkurencingą kainą, bet ir į higienišką ir švarią aplinką. Priešingai nei teigia apeliantės, pirmosios instancijos teismas pagrįstai darė išvadą, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes viešajam interesui, įkaitant Mažeikiu rajono savivaldybės gyventojus, nei laikinas Pirkimo procedūrų sustabdymas.
Apeliacinis teismas pažymi, jog pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, Šiaulių apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. sprendimu nusprendė ieškovių ieškinį atmesti. Nors minėtas sprendimas nėra įsiteisėjęs, tačiau preliminariai patvirtina ieškinio nepagrįstumą.
Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam klausimo išsprendimui, pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, jog bylinėjimosi išlaidos apeliantėms nepriteistinos (CPK 93 str. 2 d.).
Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovių atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Šiaulių apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėjas Kazys Kailiūnas