Civilinė byla Nr. e2A-390-1120/2021

Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00041-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.10.5.2.; 2.6.39.2.5.5.

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės, Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vytauto Zeliankos,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-320-280/2020 pagal nurodytos ieškovės ieškinį atsakovams A. B. ir likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Rigsta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau ir - Biuras) kreipėsi į teismą ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. B. ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės (toliau - BUAB) „Rigsta“ (ankstesnis pavadinimas UAB „Natūralūs produktai“) 1 402,11 Eur skolą, iš atsakovo A. B. priteisti papildomai 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas bei priteisti iš atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškinyje nurodyta, kad 2019 m. gegužės 15 d. Pamėnkalnio g., Vilniuje dėl atsakovo A. B., vairavusio UAB „Natūralūs produktai“ (dabar BUAB „Rigsta“) priklausančią transporto priemonę PEUGEOT PARTNER, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė SOLARIS TROLLINO 12, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

3.       Kadangi minėto eismo įvykio metu transporto priemonė PEUGEOT PARTNER nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje, veikdamas ieškovo vardu (Paslaugų teikimo sutarties Nr. 6 1.1 p.), atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau - TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 1 402,11 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovas, vykdydamas minėtos sutarties 2.1.3 p. nuostatas, kompensavo AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialui Lietuvoje išmokėtą 1 402,11 Eur draudimo išmoką.

4.       Ieškovas, atsižvelgdamas į TPVCAPDĮ įtvirtintą teisę reikalauti, kad dėl padarytos žalos išmokėtą sumą grąžintų atsakingas už žalos padarymą asmuo (šiuo atveju – A. B.) arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (šiuo atveju – BUAB „Rigsta“), kreipėsi į teismą prašydamas priteisti išmokėtą draudimo išmoką.

5.       BUAB „Rigsta“(bankroto byla iškelta Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gruodžio 12 d.) bankroto administratorius UAB „Reniva“ atsiliepime į ieškinį prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

6.       Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. spalio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo A. B. ieškovo naudai 1 402,11 Eur, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei priteisė iš atsakovo 59 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

8.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad eismo įvykio metu transporto priemonę, kuri priklauso atsakovei BUAB „Rigsta“ ir kuri nebuvo drausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, vairavo atsakovas A. B. Įvertinęs byloje esančią informaciją teismas konstatavo, kad nors automobilį civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu turi drausti jos savininkas, tačiau įstatymas įpareigoja padarytą žalą atlyginti didesnio pavojaus šaltinio valdytoją (CK 6.270 str.), kuris šiuo atveju buvo atsakovas A. B.. Remiantis išdėstytu teismas ieškovo reikalaujamą sumą priteisė atlyginti iš atsakovo A. B., o ieškinio reikalavimus BUAB „Rigsta“ atmetė.

III. Apeliacinio skundo argumentai

9.       Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys BUAB „Rigsta“ atžvilgiu buvo atmestas ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visa apimtimi.

10.       Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

10.1.                      Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino TPVCAPDĮ nuostatas, kurios nustato transporto priemonės savininko pareigą apdrausti transporto priemonę bei neatsižvelgė į teismų praktiką, kuri nustato solidarią asmens, atsakingo už eismo įvykį, ir asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti transporto priemonę, atsakomybę ir dėl to nepagrįstai netenkino reikalavimo prašomą atlyginti žalą priteisti solidariai iš abiejų atsakovų.

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

2.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasi apeliacinio skundo ribų.

3.       Byloje keliamas klausimas dėl neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu transporto priemonės savininko ir jos valdytojo civilinės atsakomybės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui solidarumo.

4.       Transporto priemonių, skirtų važiuoti žeme, taip pat mopedų, priekabų ir puspriekabių, išskyrus bėgines transporto priemones, valdytojų civilinės atsakomybės draudimas reglamentuojamas Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme. Jame nustatyta prievolė apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Ši pareiga galioja tol, kol transporto priemonė įregistruota (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 1 dalis).

5.       TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reguliavimas suponuoja, kad pareigą apdrausti transporto priemonę turi transporto priemonės savininkas; tokią pareigą turi ir asmuo, naudojantis transporto priemonę pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį. Nurodytiems asmenims įstatymas draudžia naudoti neapdraustą transporto priemonę patiems, taip pat ir leisti naudoti ją kitam asmeniui (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis).

6.       Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu siekiama užtikrinti tiek nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių, tiek asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

7.       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas A. B. 2019 m. gegužės 15 d. vairavo automobilį PEUGEOT PARTNER, kuris nuosavybės teise priklausė UAB „Natūralūs produktai“ (dabar likviduojama dėl bankroto UAB „Rigsta“). Transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. A. B. vairuojant automobilį, atsisuko ir nukrito priekinis kairės pusės ratas ir apgadino troleibuso SOLARIS TROLLINO 12 priekinę dalį. Eismo įvykio kaltininku pripažintas atsakovas A. B. (Vilniaus AVPK 2019 m. gegužės 17 d. pažyma apie eismo įvykį).

8.       AAS „BTA BALTIC INSURANCE COMPANY“ filialas Lietuvoje

9.       Pirmosios instancijos teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes pažymėjo, kad nors automobilį civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu turi drausti jos savininkas, tačiau nusprendė, jog padarytą žalą turi atlyginti tik didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, vairavęs neapdraustą transporto priemonę eismo įvykio metu, t. y. atsakovas A. B.. Ieškovė su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutinka ir teigia, kad solidariai su transporto priemonės valdytoju už žalą Biurui turi atsakyti ir transporto priemonės savininkas, neįvykdęs pareigos jos apdrausti. Apeliacinės instancijos teismas pritaria ieškovės skundo argumentams ir mano, kad pirmosios instancijos teismo išvados neatitinka įstatyminio reglamentavimo ir teismų praktikos išaiškinimų, priimtų sprendžiant dėl neapdraustos transporto priemonės savininko ir jos valdytojo civilinės atsakomybės.

Dėl neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininko ir valdytojo solidariosios atsakomybės pagrindų

10.       Solidarioji civilinė atsakomybė atsiranda iš įstatymo arba prievolės dalykui esant nedaliam (CK 6.6 straipsnio 1 dalis). Solidariosios deliktinės atsakomybės prezumpcija yra įtvirtinta CK 6.6 straipsnio 3 dalyje. Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo, kad Biuras kildina savo reikalavimą iš žalos jam padarymo, nes dėl atsakovų neteisėtų veiksmų jis turėjo išmokėti žalos, padarytos neapdrausta transporto priemone, atlyginimą nukentėjusiam eismo įvykio metu asmeniui.

11.       Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos nustato, kad Biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą (TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalis), taigi specialus įstatymas taip pat įtvirtina šių asmenų civilinės atsakomybės už neapdraudus transporto priemonės Biurui padarytą žalą solidarumą.

12.       Biuro reikalavimo teisė į asmenį, atsakingą už eismo įvykį ir asmenį, neįvykdžiusį pareigos sudaryti draudimo sutartį, atsiranda skirtingais pagrindais ir dėl skirtingų pareigų pažeidimo. Pirmuoju atveju Biuras turi regresinio pobūdžio reikalavimo teisę į atsakingą už eismo įvykį asmenį, nes atlygino jo kelių eismo taisyklių pažeidimu sukeltą žalą, antruoju - teisę reikalauti atlyginti žalą iš transporto priemonės savininko, pažeidusio pareigą apdrausti transporto priemonę. Taigi Biuras reikalavimą asmeniui, neįvykdžiusiam pareigos sudaryti draudimo sutartį, reiškia už specialiame įstatyme – TPVCAPDĮ – nustatytos pareigos apdrausti transporto priemonę, kurios įprastinė vieta yra Lietuvoje, pažeidimą, nors jis nėra atsakingas (jam nekyla civilinė atsakomybė) už patį eismo įvykį, kuriuo buvo padaryta žala nukentėjusiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 40-41 punktai).

13.       Nagrinėjamu atveju Biurui padarytos žalos (jo atliktos išmokos nukentėjusiajam už eismo įvykio metu padarytą žalą) atžvilgiu abiejų atsakovų - automobilį eismo įvykio metu vairavusio asmens ir automobilio savininko, neapdraudusio šios transporto priemonės, neteisėti veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis, nes žala atsirado tik dėl dviejų priežasčių sąveikos, ir nors abu atsakovai veikė atskirai, neturėdami bendro ketinimo sukelti žalą, vienas apie kito neteisėtus veiksmus, tikėtina, nežinodami, tačiau žala atsirado tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis (objektyviojo skolininkų bendrininkavimo atvejis). Jei bent vienas iš atsakovų nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų – tinkamai apdraudęs transporto priemonę ar nepažeidęs kelių eismo taisyklių, žala Biurui nebūtų kilusi.

14.       Papildomai pažymėtina, kad kasacinis teismas 2010 m. spalio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010 yra išaiškinęs, kad TPVCAPDĮ suteikta teisė Biurui reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pažymėtina, kad šie kasacinio teismo išaiškinimai aktualūs ir šiuo metu (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021).

Dėl transporto priemonės savininko atsakomybės sąlygų

15.       Kaip minėta, TPVCAPDĮ nustato pareigą transporto priemonės, kurios įprastinė vieta yra Lietuvos Respublikoje, savininkui drausti transporto priemonę privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). Transporto priemonės savininkui, pažeidus šią specialiuoju įstatymu nustatytą pareigą, Biuras įgyja teisę reikalauti, kad transporto priemonės savininkas jam atlygintų pareigos apdrausti transporto priemonę neįvykdymu padarytą žalą, Transporto priemonės savininko atsakomybė kyla, jei nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė. Transporto priemonės savininko kaltė yra preziumuojama, kitas transporto priemonės savininko civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį – turi įrodyti Biuras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-48-1075/2021 44 punktas).

16.       Nagrinėjamu atveju atsakovė BUAB „Rigsta“ būdama transporto priemonės savininke, neapdraudusi Lietuvos Respublikoje registruotos transporto priemonės privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, pažeidė TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 reikalavimą bei kartu draudimą leisti neapdraustą transporto priemonę naudoti kitam asmeniui (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis), dėl kurio kaltės įvyko eismo įvykis.

17.       Šie neteisėti BUAB „Rigsta“ veiksmai (neveikimas), laikytini teisiniu priežastiniu ryšiu susiję su ieškovės prašoma atlyginti išmokėta draudimo išmoka (žala), todėl atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu žala buvo padarytą neapdrausta transporto priemone, bei vadovaujantis TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Biuras turi teisę tiek iš atsakovės BUAB „Rigsta“, neįvykdžiusios pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, ir transporto priemonės valdytojo atsakovo A. B., atsakingo už žalos padarymą, reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, t. y. šiuo atveju atsakovus BUAB „Rigsta“ ir A. B. sieja solidari atsakomybė (CK 6.6 straipsnio 3 dalis).

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų

18.       Apibendrinant nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ieškinio reikalavimus BUAB „Rigsta“ atmetė nepagrįstai dėl ko skundžiamas Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimas keistinas dalyje, kurioje pasisakyta dėl atsakovės BUAB „Rigsta“ atsakomybės ir nustatytina, kad ieškinį tenkinus visiškai 1 402,11 Eur skola Biurui priteistina solidariai iš atsakovų A. B. ir BUAB „Rigsta“.

19.       Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad skundžiamu sprendimu iš atsakovo A. B. valstybės naudai priteista 59 Eur žyminio mokesčio. Kadangi civilinėje byloje procesiniai dokumentai buvo pateikti elektroninių ryšių priemonėmis, byla vedama elektroniniu būdu, todėl turėjo būti mokama 75 procentai mokėtinos žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 8 dalis). Įvertinus ieškinio sumą bei pirmiau aptartas teisės normas, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nustatyta iš atsakovo A. B. valstybės naudai priteistina žyminio mokesčio suma keistina, nustatant, kad iš atsakovo A. B. valstybės naudai priteisiama atlyginti 32 Eur žyminio mokesčio.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. sprendimą pakeisti.

Ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, juridinio asmens kodas 125709291, ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti ieškovei solidariai iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Rigsta“, juridinio asmens kodas302581817, 1 402,11 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų dviejų eurų ir 11 centų) skolą.

Iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 25 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteisti valstybės naudai 32 Eur (trisdešimt du eurus) žyminio mokesčio.

Teisėjai                                        Danguolė Martinavičienė

                                        Agnė Tikniūtė

Vytautas Zelianka