Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: [2019-07-31][nuasmeninta nutartis byloje][A-1713-520-2019].docx
Bylos nr.: A-1713-520/2019
Bylos rūšis: administracinė byla
Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus pataisos namų, 188657363 atsakovas
Kategorijos:
Laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas kalinimo sąlygas nagrinėjimas
Kiti su civiline atsakomybe susiję klausimai
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų
Civilinė atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų

?Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1713-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02464-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

 (S)

 

img1 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2019 m. liepos 31 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

1.       Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN), 11 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2.       Pareiškėjas nurodė, jog jis nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. sausio 1 d. buvo laikomas Alytaus PN nežmoniškomis sąlygomis, nes jam nebuvo suteikiamos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Dėl to pareiškėjas negalėjo palaikyti asmeninės higienos, patyrė psichologines kančias, buvo pažemintas jo orumas, pradėjo gesti dantys. Pareiškėjas teigė, jog jis žodžiu kreipdavosi į Alytaus PN administraciją, kad jam būtų suteiktos higienos priemonės, tačiau administracija atsakydavo, kad pareiškėjo statusas yra nuteistasis, todėl jam higienos priemonės neturi būti išduodamos. Pareiškėjas teigė, kad buvo diskriminuojamas, nes suimtiesiems higienos priemonės buvo suteikiamos kas mėnesį.

3.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4.       Atsakovas paaiškino, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose per mėnesį išduodama 100 g tualetinio muilo, 200 g skalbiamojo muilo, 1 rulonas tualetinio popieriaus. Aprūpinimo normose nebuvo numatyta, jog nuteistieji turėtų būti aprūpinami dantų pasta, dantų šepetukais ar skutimosi priemonėmis. 

5.       Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė tik vieną prašymą (2017 m. vasario 13 d.) dėl higienos priemonių išdavimo. Nuo 2017 m. sausio 13 d. iki 2017 m. vasario 13 d. pareiškėjas pirko cigaretes, todėl jis nebuvo laikomas nemokiu ir 2017 m. vasario mėnesį jam higienos priemonės nebuvo suteiktos. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas savo skunde rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir konkrečiai neįvardijo valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp neteisėtos veikos ir kilusių pasekmių, nenurodė, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip jis apskaičiuotas.

 

II.

 

6.       Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo R. S. skundą tenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas kalinimo sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

7.       Teismas nustatė, kad Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija, toliau – ir Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos) ginčo laikotarpiu nebuvo numatytas dantų šepetėlio, dantų pastos bei skutimosi peiliukų išdavimas nuteistiesiems. Tačiau teismas pažymėjo, kad Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (2010 m. kovo 3 d. įsakymo Nr. 1R-38 redakcija), 7 punktas numatė, kad suimtiesiems kas mėnesį išduodami: dantų šepetėlis, dantų pasta (50 ml), vienkartiniai skustuvai (iki 4 vnt.). Įvertinęs šį teisinį reglamentavimą, teismas sprendė, kad ginčo laikotarpiu minėtos teisės normos suimtiesiems ir nuteistiesiems numatė skirtingas garantijas, kadangi suimtieji buvo aprūpinami dantų pasta, šepetėliu ir skutimosi peiliukais, o nuteistiesiems šios higienos priemonės nebuvo išduodamos.

8.       Teismas sprendė, kad Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus, neatitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų, todėl šioje byloje yra pagrindas konstatuoti neteisėtą valstybės neveikimą nuo 2014 m. lapkričio mėnesio iki 2017 m. sausio 1 d. Teismas, įvertinęs byloje surinktą medžiagą, konstatavo esant ir kitus deliktinės atsakomybės elementus: žalą ir priežastinį ryšį.

9.       Spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog byloje nenustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją su prašymu išduoti trūkstamas higienos priemones. Nors pareiškėjas nurodė, kad į pareigūnus kreipdavosi žodžiu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Iš atsakovo atstovo pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo į Alytaus PN administraciją kreipėsi tik 2017 m. vasario 13 d., t. y. jau pasibaigus ginčo laikotarpiui. Ši aplinkybė sudarė pagrindą teismui abejoti pareiškėjo skunde nurodomomis aplinkybėmis apie didelio masto dvasines ir fizines kančias, kurias galbūt sukėlė atsakovo neteisėti veiksmai. Dėl pareiškėjo argumento bei pateiktų įrodymų, jog būdamas Alytaus PN 2015 m. liepos–rugsėjo mėnesiais jis kreipėsi į stomatologą dėl dantų skausmo, teismas nurodė, kad tuo metu pareiškėjas buvo 35 metų amžiaus, dantų ligos yra plačiai paplitusios, nepriklausomai nuo to, ar asmuo yra laisvėje, ar įkalinimo įstaigoje, todėl nėra jokio pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, kad pareiškėjo nurodomą sveikatos sutrikimą tiesiogiai lėmė atsakovo neteisėti veiksmai.

10.       Teismas sprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą.

 

III.

 

11.       Pareiškėjas R. S. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą ir tenkinti jo skundą.

12.       Pareiškėjas pakartoja skunde nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodo, jog dėl patirtų išgyvenimų buvo priverstas kreiptis į savo šeimos gydytoją, kad išrašytų raminančių vaistų, nes dėl skaudančių dantų negalėdavo miegoti ir pavalgyti. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju yra reikšmingi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pateikti išaiškinimai. Pareiškėjas nurodo, kad teismo sprendimas šališkas, ir nesutinka teismo argumentais, jog pareikėjo patirta žala yra susijusi su jo amžiumi ir dėl amžiaus prasidedančiomis dantų ligomis, nurodo, kad teismas neįvertino kalinimo metu patirtų jo kančių ir neatsižvelgė į tai, jog pareiškėjas sugedusius dantis turės gydyti savo asmeninėmis lėšomis. Pareiškėjo teigimu, jo prašymai dėl higienos priemonių išdavimo iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo registruojami, o būdavo tik žodžiu pasakoma, jog higienos priemonių išdavimas jam nenumatytas. Pareiškėjas taip pat prašo atsižvelgti į Kauno apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1465-505/2018.

13.       Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Alytaus PN, atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

14.       Atsakovas nurodo, kad visa su skundu susijusi medžiaga, buvo pateikta pirmosios instancijos teismui ir buvo tinkamai išnagrinėta bei įvertinta. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikė pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjas atliko bausmę Konvencijos 3 straipsnį pažeidžiančiomis sąlygomis. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė, kuo grindžiamas patirtos žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Pareiškėjo teiginiai apie padarytą žalą neparemti jokiais įrodymais.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

IV.

 

15.       Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, pareiškėjui R. S. dėl netinkamų kalinimo sąlygų Alytaus PN (nebuvo suteiktos higienos priemonės (dantų šepetėlis, dantų pasta ir skutimosi peiliukai) nuo 2014 m. lapkričio 10 d. iki 2017 m. sausio 1 d.

16.       Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė. 

17.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su teismo sprendimu nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, siekia, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Pareiškėjas teigia, kad dėl patirtų išgyvenimų buvo priverstas kreiptis į savo šeimos gydytoją, jog išrašytų raminančių vaistų, teigia, jog prašymai dėl higienos priemonių išdavimo iki 2017 m. sausio 1 d. nebuvo registruojami. Pareiškėjas mano, kad teismo sprendimas šališkas, ir nesutinka teismo argumentais, jog jo patirta žala yra susijusi su jo amžiumi ir dėl amžiaus prasidedančiomis dantų ligomis.

18.       Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19.       Dėl laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. EŽTT yra nurodęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. EŽTT, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr. EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05)).

20.       Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir sprendžiant dėl nuteistų asmenų. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį. Atsižvelgus į tai, buvo padaryta išvada, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką bei skutimosi peiliukus, neatitinka Konvencijos nuostatų.

21.       Pirmosios instancijos teismas šioje byloje sprendė, kad pareiškėjo neaprūpinimas skunde nurodytomis asmens higienos priemonėmis vien dėl to, jog Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos nenumato tokių priemonių išdavimo nuteistiesiems, neatitinka Konvencijos 3 ir 14 straipsnių reikalavimų, t. y. konstatavo neteisėtą valstybės neveikimą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio prasme.

22.       Akcentuotina, kad atsakovas byloje nepadavė apeliacinio skundo, kuriuo ginčytų minėtą pirmosios instancijos teismo išvadą, todėl apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja ir nevertina bylos aplinkybių, susijusių su nustatytu pareiškėjo teisių pažeidimu, dėl kurio jis patyrė neturtinę žalą.

23.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad pareiškėjui turi būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pirmiausia pažymi, kad pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

24.       Teisėjų kolegija pabrėžia, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

25.       Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjui neturtinę žalą sukėlę veiksniai, vykę ilgą laiką, nepriimtini žmogaus orumo požiūriu, todėl asmens teisių pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nagrinėjamu atveju nebūtų pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjo pažeistoms teisėms apginti, ji neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų (CK 6.250 str.). Dėl to darytina išvada, kad pareiškėjui nepagrįstai nepriteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais ir apsiribota pareiškėjo pažeistų teisių pripažinimu.

26.       Administraciniai teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į nustatytų pažeidimų pobūdį ir intensyvumą; į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį); į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, pobūdį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir t. t. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017; kt.).

27.       Vertindama pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, jog pareiškėjas yra pateikęs įrodymus, jog jam skaudėjo dantis, o tai reiškia, kad tai, jog jam nebuvo suteiktos higienos priemonės, galėjo sukelti žymiai didesnius nepatogumus ir diskomfortą. Pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo pripažinti, jog dantų skausmą lėmė būtent atsakovo neteisėti veiksmai, t. y. dantys sugedo dėl to, kad pareiškėjui nebuvo tam tikrą laiką išduodamos higienos priemonės. Pareiškėjas nėra pateikęs gydytojų išvadų šiuo klausimu, o sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis. Taip pat nėra pateikta duomenų, jog sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo psichinei sveikatai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pareiškėjo nemiga ir stresas atsirado dėl higienos priemonių nesuteikimo. 

28.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad prašymai dėl higienos priemonių išdavimo iki 2017 m. sausio 1 d. Alytaus PN nebuvo registruojami. Teisėjų kolegija pažymi, jog Alytaus PN atsiliepime į skundą pateikė informaciją, kad pareiškėjas tik vieną kartą, t. y. 2017 m. vasario 13 d. teikė prašymą suteikti jam higienos priemones. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, šis prašymas pateiktas vėliau nei šios bylos ginčo laikotarpio pabaiga. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Alytaus PN teikė prašymus ar pretenzijas dėl higienos priemonių neišdavimo. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad pareiškėjas abstrakčiais teiginiais nurodė, jog visi prašymai dėl higienos priemonių išdavimo iki 2017 m. sausio 1 d. buvo neregistruojami, tačiau papildomų aplinkybių nedetalizavo, sprendžia, kad nėra pagrindo abejoti atsakovo pateiktais duomenimis.

29.       Atsižvelgdama į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pažeidimų pobūdį ir intensyvumą, į ginamų vertybių pobūdį, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į tai, kad pareiškėjas dėl dantų skausmo kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus, tačiau neteikė prašymų atsakovo atstovui dėl priemonių išdavimo, į bendrą šalies ekonominę situaciją, pragyvenimo lygį (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patirtintos minimalios mėnesinės algos dydį) ir kitus teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjui priteisti 400 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

30.       Nors pareiškėjas skunde prašė, kad jam būtų priteistas 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turi būti priteistas būtent tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

31.       Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į Kauno apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 20 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I-1465-505/2018. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, pažymi, kad pareiškėjo nurodytoje administracinėje byloje Nr. Nr. I-1465-505/2018 priimtas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimas yra apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. ABTĮ 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog apskųstas apeliacine tvarka sprendimas, jeigu jis nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą. Dėl to nėra pagrindo remtis administracinėje byloje Nr. I-1465-505/2018 priimtu teismo sprendimu.

32.       Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginį dėl teismo šališkumo, pažymi, kad pareiškėjas nenurodo jokių bylos įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su priimtu sprendimu, nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.  Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjo skundą išnagrinėjo ir sprendimą priėmė šališkas, neobjektyvus teismas.

33.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia, t. y. priteisia pareiškėjui iš atsakovo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus PN, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a:

 

Pareiškėjo R. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 20 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo R. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjui R. S. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, priteisti 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti“.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai        Laimutis Alechnavičius

 

 

        Artūras Drigotas

 

 

        Dalia Višinskienė


Paminėta tekste:
  • A-1121-858/2017
  • I-1465-505/2018
  • CK
  • CK6 6.250 str. Neturtinė žala