(S)

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Ž. skundą atsakovėms Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai ir Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo, 

        Teismas

n u s t a t ė:

Pareiškėjas A. Ž. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo: 1) panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) 2023 m. gegužės 9 d. sprendimą Nr. (8.1Mr)-23-NT-000152 (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl advokato skyrimo atstovauti teisminiame procese; 2) priteisti pareiškėjui 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde nurodo, jog 2023 m. balandžio 26 d. gavo Tarnybos sprendimą Nr. (8.1Mr)TP-23-06688, kuriuo pranešama apie advokato, atstovaujančio civilinėje byloje Nr. e2-615-1150/2023 pakeitimą. Sprendime nedviprasmiškai grasinama, kad jei pareiškėjas ir toliau nesutiks su advokato pozicija, kuri galimai neleis jam apginti savo teises ir turtą, privalės apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Tokius Tarnybos darbuotojų grasinimus vertina kaip piktnaudžiavimą tarnyba, persekiojimu dėl kritikos, diskriminacija dėl turtinės padėties, negalios, įsitikinimų ir pažiūrų. Tarnybos darbuotojai žino apie pareiškėjo ketinimus dėl (priešieškinio pagalba) įtraukimo trečiaisiais asmenimis toje pačioje byloje dėl padarytos ir toliau daromos žalos pareiškėjo turtui. Nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme jau yra byla Nr. 12-6279-816/2023, kuri yra tiesiogiai susijusi su šia byla. 

Teigia, kad tokie Tarnybos veiksmai kartu su Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjos M. A.-V. 2023 m. kovo 30 d. nutarties 8 punkto tekstu, sudaro prielaidas manyti, kad galimai per politinius ar kitokius korupcinius ryšius bandoma bet kokia kaina sužlugdyti priešieškinio ir kitų procesinių veiksmų pateikimą byloje e2-615-ll50/2023 siekiant užtikrinti nešališką ir objektyvų bylos nagrinėjimą.

Pareiškėjas nurodo 2023 m. gegužės 2 d. išsiuntęs prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, kuriame prašė suteikti advokatą byloje apskundžiant 2023 m. balandžio 25 d. nutarimą suteikiant teisę į Valstybės garantuojamą nemokamą teisinę pagalbą be apribojimų ir išankstinių sąlygų ir advokato suteikimo baudžiamojoje byloje dėl Tarnybos darbuotojų patyčių ir diskriminacijos pareiškėjo atžvilgiu. Nurodo, kad Tarnyba tik po trijų mėnesių ir asmeninio pokalbio su Tarnybos direktore 2023 m. balandžio 18 d. apsisprendė pakeisti advokatą, kuris iš esmės neatliko savo pareigų laiku ir be apribojimų.

Paaiškina 2023 m. gegužės 11 d. gavęs atsakymą iš Tarnybos Nr. (8.lMr)-23-NT-00152, kuriame eilinį kartą atsisakoma suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant pančios Tarnybos galimai neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad šiuo metu byloje Nr.  e2-615-l150/2023 pateiktas atskirasis skundas, kuris nagrinėjamas apeliacinėje instancijoje. Tai pat nurodo, kad į Europos Žmogaus Teisių Teismą išsiųsta peticija tiesiogiai susijusi su šia byla. 

Prašo atkreipti dėmesį į Tarnybos veiksmus apribojant pareiškėjui galimybę gauti nešališką ir visapusišką gynybą nuo galimai neteisėtų veiksmų, siekį užvilkinti procesą, kad bylą teismas išnagrinėtų už akių ir nevertintų visų rašytinių ir vaizdo įrodymų. Taip pat apribojama galimybė prisiteisti jau patiriamą ir toliau daromą žalą. Iš galimai koordinuotų Elektrėnų savivaldybės, Elektrėnų komunalinio ūkio, Tarnybos, prokuratūros, policijos ir teismų veiksmų chronologijos daro išvadą, kad tai daroma tyčia siekiant nuslėpti minėtų institucijų neteisėtus veiksmus. Tai vertina kaip savivaldžiavimą, pasipinigavimą, patyčias, tautinės nesantaikos kurstymą, įgaliojimų viršijimą, dokumentų klastojimą, konstitucinių ir įstatymais ginamų teisių ribojimą. Tarnyba, kurios tikslas turėtų būti nepasiturinčių piliečių galimybė ginti savo teises, iš esmės pasidarė monopolinių įmonių pasipinigavimo ir politikų teisiniu socialinių eksperimentų įrankiu.

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad yra pagrindas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Tarnyba nevertindama pateiktų įrodymų, dėl galimo suinteresuotumo atsižvelgiant į tai, kad buvo skundžiami jos veiksmai, nepažeidė pareiškėjo teisių į tinkamą atstovavimą teisme, sąžiningą teismo procesą, apribojant pareiškėjo galimybę prisiteisti patirtą ir toliau daromą žalą, kvalifikuotai pateikti turimus įrodymus teismui.

Teigia, kad patyrė 5 000 Eur dydžio neturtinę žalą dėl to, jog Tarnyba galimai tyčia bando sužlugdyti bylą, pasinaudodama savo padėtimi.

Atsakovė Tarnyba atsiliepime nurodė su pareiškėjo skundu nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Paaiškina, jog Tarnyba, įvertinusi 2023 m. balandžio 7 d. Tarnyboje gautą motyvuotą advokatės D. J. prašymą, kitas aplinkybes, t. y., jog pareiškėjas nuolat reiškia neigiamą nuomonę apie advokatę, visiškai nebendradarbiauja, akivaizdžiai skiriasi jų nuomonės dėl bylos vedimo pozicijos, priėmė išvadą, jog tolimesnis advokatės D. J. atstovavimas pareiškėjui tampa neįmanomu, tačiau atsižvelgiant į tai, kad advokatė jau pateikė atsiliepimą į ieškinį, ir siekdama, kad pareiškėjui ir toliau būtų teikiamas tinkamas ir kokybiškas teisinis atstovavimas teisminiame procese, 2023 m. balandžio 25 d. priėmė sprendimą pakeisti advokatę D. J. į advokatę A. P..

Nurodo 2023 m. gegužės 2 d. gavusi pareiškėjo prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą, kuriuo advokatė D. J. buvo pakeista į advokatę A. P..

Tarnyba teigia, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 punktais, 2023 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)-23-NT-00152 atsisakė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui apskundžiant Tarnybos sprendimą.

Akcentuoja, kad asmeniui, siekiančiam gauti ar gaunančiam tokią paslaugą, galioja ne tik Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinti principai, bet ir pareigos, numatytos Įstatymo 4 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui toje pačioje byloje ne kartą buvo keičiamas advokatas ir įvertinus kitas aplinkybes (galėjimą atstovauti savo interesams savarankiškai nagrinėjamoje byloje, socialinę padėtį ir kt.) bei nusprendus dar kartą paskirti kitą advokatą, pareiškėjas buvo įspėtas apie pareigas ir pasekmes, kurias numato Įstatymas. Dėl šių priežasčių, pareiškėjo teiginiai, kad Tarnyba neva piktnaudžiauja, persekioja ir atlieka kitus, jo nuomone, netinkamus veiksmus yra nepagrįsti ir prieštaraujantys antrinės teisinės pagalbos paskirčiai.

Pažymi, jog pagal teismų praktiką, padėtis, kai pareiškėjas siekia apskųsti Tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo ar nesuteikimo, prašydamas Tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei realizuoti, yra ydinga. Nurodo, kad Tarnybos Sprendimas, kuriuo buvo atsisakyta teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui, apskundžiant 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą, pagrįstas, tiek teisės aktų reikalavimais, tiek suformuota teismų praktika. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas skunde nenurodo jokių aiškių motyvų, kodėl Tarnybos Sprendimas galimai gali būti neteisėtas, tik pateikia aplinkybes ir savo samprotavimus iš esmės nesusijusius su nagrinėjama situacija.

Nesutinka su skundo reikalavimu priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Teigia, jog nėra teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo prašomą žalą, nėra tenkintos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos. Pažymi, jog pareiškėjas neįvardijo konkrečių Tarnybos neteisėtų veiksmų (neveikimo), nenurodė aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nepateikė tai patvirtinančių dokumentų. Teigia, jog Tarnybos Sprendimu teisėtai ir pagrįstai atsisakyta suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, todėl nėra būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – Tarnybos neteisėtų veiksmų. Pažymi, jog pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo teiginius apie patirtą žalą. Nurodo, jog nesant Tarnybos neteisėtų veiksmų, pareiškėjui neįrodžius esant patirtą turtinę ir neturtinę žalą, nėra ir būtinos civilinės atsakomybės sąlygos – priežastinio ryšio. Drao išvadą, kad nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo teigti, jog Tarnyba atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).

Teismas

konstatuoja:

        Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Tarnybos 2023 m. gegužės 11 d. sprendimo Nr. (8.1Mr)-23-NT-000152 teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 eurų neturtinei žalai atlyginti, pagrįstumo.

Bylos duomenimis, 2022 m. lapkričio 22 d. pareiškėjas pateikė Tarnybos Vilniaus skyriui prašymą (dokumentai gauti 2022 m. lapkričio 23 d.) suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. e2-615-1150/2023 (ankstesnis Nr. e2-12539-1150/2022) dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo.

Tarnybos Vilniaus skyrius 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr. (8.1)TP-22-T-06688 nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą pareiškėjui civilinėje byloje Nr. e2-12539-1150/2022 dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo, antrinę teisinę pagalbą teikti paskiriant advokatą Gintarą A. P., nustatant, jog pareiškėjas turi teisę į 100 procentų valstybės garantuojamą ir apmokamą antrinę teisinę pagalbą.

Pareiškėjas 2022 m. lapkričio 30 d. Tarnybai pateikė prašymą pakeisti advokatą.

Tarnybos Vilniaus skyriaus 2022 m. gruodžio 8 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-06688 advokatas G. A. P. pakeistas į advokatę D. I. V., atsižvelgiant į pareiškėjo 2022 m. lapkričio 30 d. prašymą.

Tarnyboje 2022 m. gruodžio 9 d. gauti pareiškėjo ir advokatės prašymai paskirti kitą advokatą. 

Tarnybos 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-06688 advokatė D. I. V. pakeista į advokatę D. J..

Pareiškėjas 2023 m. sausio 10 d. pateikė Tarnybai prašymą „Dėl advokatės D. J. pakeitimo kitu advokatu“, kadangi advokatė atsisako surašyti priešieškinį byloje (mano, jog pakanka apginti savo poziciją teikiant atsiliepimą ir pagrindžiančius įrodymus), kurio atsakovais galimai būtų Tarnybos darbuotojai, policijos, prokuratūros pareigūnai, Elektrėnų savivaldybės meras, administracijos direktorius. Nurodoma, kad sunku susisiekti su paskirta advokate.

Tarnyba 2023 m. sausio 10 d. gavo ir advokatės D. J. prašymą dėl advokato pakeitimo teisinei pagalbai teikti pareiškėjui, kuriame advokatė nurodė, kad pareiškėjas susisiekęs su advokate pageidavo teikti priešieškinį civilinėje byloje, įtraukiant atsakovais tiek Tarnybą, tiek Elektrėnų savivaldybę, tiek kitas institucijas, tačiau priešieškinio teikimo klausimu advokatės ir kliento pozicijos išsiskyrė.

Tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m sausio 17 d. sprendimu Nr. (8.1Mr)TPS-06688 nusprendė atsisakyti pakeisti paskirtą advokatę D. J. kitu advokatu ir prašė pareiškėjo susisiekti ir bendradarbiauti su jam paskirta advokate D. J.. 

Advokatė D. J. 2023 m. balandžio 7 d. pateikė Tarnybai prašymą „Dėl advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą A. Ž. pakeitimo“, kuriuo prašė skubiai pakeisti advokatą, kadangi pareiškėjas atsisako bendrauti su advokate, nuolat reiškia neigiamą nuomonę bei visiškai nebendradarbiauja, išsiskiria nuomonės dėl bylos vedimo pozicijos.

Tarnyba 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu Nr. (8.1Mr.)TP-23-T-06688 pakeitė pareiškėjui paskirtą advokatę D. J. kita advokate A. P.. Pareiškėjas šiuo sprendimu taip pat buvo informuotas, kad Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punkte yra numatyta, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti savo teises neleistinais būdais. Pareiškėjas taip pat buvo įspėtas, kad ateityje ir toliau nebendradarbiaujant bei konfrontuojant su pareiškėjui paskirtu advokatu teikiančiu antrinę teisinę pagalbą, Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktu, nurauks antrinės teisinės pagalbos teikimą bei pranešė, kad tokiu atveju visos išlaidos, susijusios su antrinės teisinės pagalbos teikimu įstatymų nustatyta tvarka bus išieškotos iš pareiškėjo.

Pareiškėjas 2023 m. gegužės 2 d. pateikė Tarnybai prašymą Nr. PER-ATP-2023-05149, kuriame nurodė, kad jam reikalinga antrinė teisinė pagalba dėl Tarnybos Vilniaus skyriaus 2023 m. balandžio 25 d. priimto sprendimo „Dėl 2022-11-29 sprendimu Nr. (8.1Mr.)TP-22-T-06688 (2022-12-08 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-06688, 2022-12-19 sprendimu Nr. (8.1Mr)TP-22-T-0668) paskirto teikti antrinę teisinę pagalbą advokato pakeitimo“ apskundimo.

Tarnyba 2023 m. gegužės 9 d. priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą apskundžiant 2023 m. balandžio 25 d. Tarnybos sprendimą, kuriuo paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą advokatė D. J. buvo pakeista į advokatę A. P.. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 ir 2 p., nustačius, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas ir atstovavimas tokioje byloje būtų neperspektyvus. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjas nuolat reiškia neigiamą nuomonę apie advokatę, visiškai nebendradarbiauja, akivaizdžiai skiriasi nuomonės dėl bylos vedimo pozicijos, advokatė paprašė ją pakeisti kitu advokatu, todėl Tarnybai nustačiusi, kad pareiškėjas nebendradarbiauja su advokate, ja nepasitiki, tolimesnis tinkamas advokatės atstovavimas pareiškėjui civilinėje byloje tampa neįmanomu ir 2023 m. balandžio 25 d. sprendimu advokatė D. J. pakeitė į advokatę A. P..

Dėl Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo

Pareiškėjas iš esmės teigia, jog Tarnyba nepagrįstai atsisakė suteikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjui siekiant apskųsti Tarnybos sprendimą pakeisti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl skolos už komunalines paslaugas priteisimo teikiančią paskirtą advokatę D. J. į advokatę A. P.. Sprendime pateiktą Tarnybos išaiškinimą apie antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimą vertina kaip piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi, persekiojimu dėl kritikos bei diskriminacija turtinės padėties, negalios, įsitikinimų ir pažiūrų pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad skundžiamu Sprendimu spręsta dėl garantuojamos teisinės pagalbos (ne)suteikimo apskundžiant Tarnybos atsisakymą teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą skundžiant administracinį sprendimą.

Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Įstatymo 4 straipsnis reglamentuoja pareiškėjų pareigas, t. y.  bendradarbiauti su institucijomis, priimančiomis sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, taip pat su asmenimis, teikiančiais valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 4 straipsnio 1 punktas); nedelsiant pranešti institucijoms, priimančioms sprendimus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos jo teisei gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (Įstatymo 4 straipsnio 3 punktas).

Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tarnybos uždavinys – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą. Taip pat numatyta Tarnybos funkcija organizuoti antrinės teisinės pagalbos teikimą, priimti sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaryti su advokatais, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, sutartis dėl šios pagalbos teikimo ir kontroliuoti sutarčių vykdymą (Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui (Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Įstatymo 18 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai, į kuriuos Tarnyba atsižvelgia parinkdama pareiškėjui advokatą. Vadovaujantis Įstatymo 18 straipsnio 8 dalimi, suteikus antrinę teisinę pagalbą, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Iš šios Įstatymo nuostatos matyti, kad nėra baigtinio pagrindų, kuriems esant gali būti pakeičiamas antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, sąrašo, todėl Tarnyba sprendimą turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik Tarnybos teisė, bet ir Įstatymu nustatyta pareiga įgyvendinant 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus.

Sistemiškai įvertinus aptartą teisinį reglamentavimą, darytina išvada, jog antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą, priima sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsisakymo teikti, nutraukimo, taip pat ir advokato pakeitimo (Įstatymo 9 straipsnis, 18 straipsnio 8 dalis).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, būdama atsakinga už tinkamą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos administravimo proceso organizavimą, privalo įvertinti ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatytus antrinės teisinės pagalbos neteikimo atvejus. Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, jog antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies 2 punktas – jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas ir atstovavimo byloje perspektyvumas Įstatymo taikymo prasme yra siejamas su atitinkamų specialiųjų teisės normų aiškinimu, tačiau tik tiek, kiek kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina išspręsti klausimą dėl pareiškėjo (asmens, kuris siekia gauti arba jau gauna valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą) prašyme nurodytų faktinių aplinkybių bei jo pateiktų dokumentų atitikimo įstatymų nustatytoms sąlygoms, kurios yra teisiškai būtinos asmens nurodyto turinio reikalavimui parengti pagal atitinkamų įstatymų nuostatas. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas atstovavimo byloje perspektyvumo vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Antrinė teisinė pagalba neteikiama arba antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (žr., pvz., LVAT 2010 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1390/2010, 2011 m. liepos 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-3096/2011, 2018 m. spalio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5213-438/2018, 2019 m. spalio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5318-552/2019). Atstovavimo byloje perspektyvumas negali būti tapatinamas su asmens pažeistos ar tariamos teisės absoliučiu apgynimu byloje, jis turi būti siejamas su prielaidų kreiptis į teismą pakankamumo kriterijumi (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, 2019 m. sausio 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3094-502/2019). Pažymėtina, kad kiekvienu atveju vertinant ginčo pagrįstumą bei jo perspektyvumą, yra būtina vertinti, ar skundžiamas sprendimas padarys įtaką asmens teisėms ar interesams bei ar sukels asmeniui realias teisines pasekmes. LVAT praktikoje taip pat ne kartą išaiškinta, jog padėtis, kai pareiškėjas siekia apskųsti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos nutraukimo ar nesuteikimo, prašydamas tarnybos suteikti antrinę teisinę pagalbą tokiai teisei realizuoti, yra ydinga. Tokiu atveju pareiškėjas pradeda ginti teises, kurios yra atitrauktos nuo pirminių ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų, pradinio tikslo, o tokios elgsenos pasirinkimas kelia abejones dėl pareiškėjo siekio, sąžiningo naudojimosi jam suteiktomis teisėmis, paneigia įstatymų leidėjo ketinimus ir tikslus, kurių buvo siekta priimant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą (LVAT 2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-714/2007, 2009 m. rugpjūčio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-921/2009, 2010 m. rugsėjo 20 d. sprendimas Nr. A438-1150/2010, 2012 m. rugsėjo 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-2289/2012).

Be to, aiškindamas minėto Įstatymo nuostatas, LVAT yra ne kartą pažymėjęs, kad Tarnybos sprendimai turi būti grindžiami siekiu užtikrinti asmens teisių bei įstatymų saugomų interesų apsaugą, suteikti asmeniui kokybišką ir efektyvią valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau taip pat būtina atsižvelgti į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba bei materialiomis ir proceso teisėmis principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2001-525/2017, 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-3037/2011). Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia (žr., pvz., 2012 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1681/2012, išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2478-442/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4709-415/2019).

Nagrinėjamu atveju susidarė būtent tokia situacija, kad pareiškėjas pateikė prašymą Tarnybai dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, siekdamas apskųsti Tarnybos 2023 m. balandžio 25 d. sprendimą atsisakyti suteikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Tokia situacija, remiantis LVAT praktika, laikytina ydinga ir netoleruotina bei pripažintina piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, jog iš ištirtų rašytinių įrodymų bei nustatytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad atsakovė, gavusi pareiškėjo prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, laikėsi Įstatyme nustatytos prašymo nagrinėjimo tvarkos, skyrė pareiškėjui valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kelis kartus pareiškėjo prašymu keitė advokatą, motyvuotai paaiškino atsisakymo tenkinti vėlesnius pareiškėjo prašymus motyvus. Visgi, nepaisant to, kad pareiškėjas siekia gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, nepakankamai vykdo bendradarbiavimą su paskirtais advokatais, neįsiklauso į jų teikiamas konsultacijas dėl galimų savo pažeistų teisių gynimo būdų ir galimybių bei nepataikaujančius pareiškėjui advokatus prašo pakeisti, o juos pakeitus – siekia tokius sprendimus panaikinti. Toks pareiškėjo elgesys neatitinka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tikslo ir pagalbos teikimo sąlygų bei prieštarauja pareiškėjo deklaruojamam interesui – profesionalios pažeistų savo teisių gynybos gavimui.

Teisėjų kolegija atkreipia pareiškėjo dėmesį, kad dalis skundo argumentų yra susiję su kitais Tarnybos jo atžvilgiu priimtais sprendimais, kurių teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas jų nevertins ir dėl jų nepasisakys.

Pareiškėjas taip pat kelia klausimą dėl taikytinos teisės atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms. ABTĮ 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas negali taikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai. Pagal to paties straipsnio 2 dalį, jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų būti taikomas konkrečioje byloje, prieštarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį su prašymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją. Vadinasi, pareiga kreiptis į Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Konstitucijai. Ši teismo teisė nėra siejama su atitinkamais proceso dalyvių prašymais ar reikalavimais, o palikta paties teismo nuožiūrai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-548-858/2015, 2016 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3833-520/2016; 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1650-502/2018). Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių dėl Įstatymo 11 straipsnio atitikties Konstitucijai. Pareiškėjas nenurodė argumentų dėl minėtos teisės normos prieštaravimo Konstitucijai (konkrečioms Konstitucijos nuostatoms), t. y. nepateikė teismui motyvuoto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą.

Taigi atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, nėra pagrindo Sprendimą pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu bei jį panaikinti ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl advokato skyrimo atstovauti teisminiame procese. Skundžiamas Sprendimas priimtas įvertinus faktines aplinkybes, taikytinas teisės normas ir teismų praktiką, bei motyvavus teisės normų taikymą.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Antruoju skundo reikalavimu pareiškėjas prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš neteisėtų Tarnybos veiksmų, t. .y Tarnybai galimai tyčia bandant sužlugdyti bylą pasinaudojant savo padėtimi.

Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 39 straipsnis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų administracinių aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka.        

Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, numato CK 6.271 straipsnis. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima. LVAT ne kartą yra išaiškinęs jog tam, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo būtų pripažintas pagrįstu, turi būti nustatytos visos civilinės atsakomybės sąlygos, t. y. tiek neteisėti valstybės institucijų ar pareigūnų veiksmai, tiek padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LVAT 2008-04-16 sprendimas administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, LVAT 2012-02-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-320-12).

        Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė.

        CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT 2011-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-669/2011).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjo ginčijamas Sprendimas nepanaikintas, taigi nėra pagrindo nustatyti atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų priimant skundžiamą Sprendimą. Taip pat pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl kitų neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų, nors, kaip minėta, neteisėtus atsakovės atstovės veiksmus privalo įrodyti pareiškėjas. Dėl to nėra teisinio pagrindo laikyti, kad nagrinėjamu atveju valstybė, kuriai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimo srityje atstovauja Tarnyba, būtų atlikusi neteisėtus veiksmus pareiškėjo atžvilgiu. Darytina išvada, kad neįrodžius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, nėra tenkinama viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų. Be to, pareiškėjas nepagrindė ir nepateikė įrodymų dėl patirtos neturtinės žalos, nenurodė, o teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas būtų patyręs tokio intensyvumo išgyvenimus, kuriuos būtų galima įvertinti pinigais. Darytina išvada, kad nėra tenkinamos ir kitos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas prašo 5 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo, tačiau nagrinėjamu atveju jis nepagrindė reikalavimo neturtinei žalai atlyginti objektyviais įrodymais. Esant šioms aplinkybėms pareiškėjo prašymas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo vertinimu, jie nėra esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir niekaip nekeičia šiame sprendime padarytos išvados, todėl teismas jų nenagrinės. Šiame kontekste paminėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir LVAT praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas Van de Hurk prieš Olandiją; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas Helle prieš Suomiją, pareiškimo Nr. 20772/92 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo spręsti dėl jo naudai priteistinų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi bei 133 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a:

pareiškėjo A. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinį teismą

Teisėjos                                                                                Jovita Einikienė

                                                                                Violeta Petkevičienė

                                                                                Eglė Žulytė-Janulionienė