Civilinė byla Nr. 2-1963/2011
Procesinio sprendimo kategorijos: 119.1; 126.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. liepos 21 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės, Konstantino Gurino,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Valakampių statyba“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutarties, kuria įmonei iškelta bankroto byla, civilinėje byloje Nr. B2-4861-178/2011 pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Valakampių statyba“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas AB „Swedbank“ 2011-03-10 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti atsakovui UAB „Valakampių statyba“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirti UAB „Būrai“. Nurodė, kad nuo 2011-02-08 nutraukė su atsakovu 2008-01-31 sudarytą kredito sutartį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau Kredito sutartis), pagal kurią jis suteikė atsakovui 1 610 000 eurų kreditą iki 2010-12-31 (kredito dalies Nr. 08-009194-KL) ir iki 2011-05-21 (kredito dalies Nr.08-009186-IN), nes atsakovas nevykdė sutartinių įsipareigojimų mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus. Teigė, kad 2011-01-28 raštas dėl kredito sutarties nutraukimo prieš terminą atsakovui buvo išsiųstas registruotu paštu, jame taip pat buvo nurodyta, kad bankas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas skolos negrąžino. Tvirtino, kad pagal 2010-06-30 atsakovo finansinės atskaitomybės duomenis atsakovas turėjo turto už 3 677 445 Lt, tuo tarpu skola jam sudarė 3 805 179,16 Lt (1 102 056,06 eurai). Dėl to, ieškovo nuomone, ši įmonė yra nemoki.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. gegužės 24 d. nutartimi UAB „Valakampių statyba“ iškėlė bankroto bylą ir administratoriumi paskyrė UAB „Būrai“. Teismas nustatė, kad galutinis atsakovo atsiskaitymo su ieškovu terminas suėjo 2011-05-21, todėl laikė, jog nėra reikšminga aplinkybė, kad atsakovui nebuvo įteiktas įspėjimas dėl Kredito sutarties nutraukimo nuo 2011-02-08. Atsižvelgdamas į tai bei į tai, kad atsakovas nėra kreipęsis į teismą dėl Kredito sąlygų pakeitimo, teismas sprendė, jog visa atsakovo 3 805 179,16 Lt skola yra pradelsta. Teismas taip pat nustatė, kad pagal byloje esantį įmonės 2011-04-18 balansą atsakovo turtas įvertintas 4 015 641 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 4 239 412 Lt. Dėl to teismas sprendė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, ir, vadovaudamasis Įmonių bankroto įstatymo (toliau IBĮ) 9 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 2 straipsnio 8 punktu, konstatavo, jog įmonė yra nemoki. Teismas netenkino atsakovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes laikė, kad atsiliepimas yra pakankamai išsamus, o atsakovas nenurodė argumentų, kurių negali išdėstyti rašytiniame atsiliepime.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Valakampių statyba“ atskiruoju skundu prašo šią teismo nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, todėl netinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 4 straipsnio, 6 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas ir be pagrindo iškėlė bankroto bylą. Skunde pateikiami tokie argumentai:
- Teismas neteisingai vertino ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą imperatyvią pareigą kreditoriui pranešti apie ketinimą kelti bankroto bylą raštu ir nustatyti 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti. Byloje yra pažyma, kad ieškovo siųsta siunta jam nebuvo įteikta, todėl pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo apskritai negalėjo būti nagrinėjamas (CPK 296 str.). Tuo tarpu teismas, pasisakydamas, jog terminas pagal Kredito sutartį yra suėjęs, nepagrįstai sutapatino prievolės įvykdymo terminą su procesiniu terminu.
- Teismas be pagrindo nemokumą vertino tik pagal pradelstų įsipareigojimų ir įmonės turto, nurodyto balanse, santykį, nes turėjo išsiaiškinti aplinkybes, ar jis tikrai nepajėgus vykdyti savo įsipareigojimus kreditoriams, tęsti ūkinę komercinę veiklą, dėl kokių priežasčių jis nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Dėl to teismas turėjo atsižvelgti į jo nurodytas aplinkybes, kad egzistuoja teisinis pagrindas nukelti prievolės įvykdymo terminą dėl nepalankiai jam susiklosčiusių aplinkybių, į tai, kad jis vykdo atsiskaitymus su darbuotojais, biudžetu, kitais kreditoriais, tęsia statybos darbus, t. y. jo veikla nėra nutrūkusi. Be to, bankui yra įkeistas turtas, iš kurio jis gali patenkinti savo reikalavimus, todėl bankroto bylos iškėlimas yra neproporcinga priemonė.
- Teismas nepranešė apie numatomą bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, nors 2011-05-23 jis skambino ir teiravosi. Be to, jis prašė nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, nes norėjo parengti turto vertinimus, pristatyti bendrovės išsaugojimo būdus. Teismas turėjo įvertinti, kad įmonės sunkumai yra laikini, jis intensyviai ieško refinansavimo bei investuotojų, t. y. su kredito unija buvo pavykę susitarti dėl projekto refinansavimo, bet bankas iškėlė papildomų sąlygų hipotekos perrašymui, preliminariu investuotoju sutinka tapti UAB „Eika“. Be to, šiuo metu nebėra buvusių problemų dėl ekonominės krizės, nekilnojamojo turto sąstingio ir galimybės finansuoti statinio statybą pirkėjų avansiniais mokėjimais, apartamentų baigtumas yra 70 proc. Dėl to yra galimas restruktūrizavimo, bet ne bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimas.
- Bankas sąmoningai, nesąžiningai ir piktnaudžiaudamas teise siekia perimti visą bendrovės turtą, todėl jo teisės neturėtų būti ginamos (CK 1.137 str.). Esminis skirtumas bankui tenkinant savo reikalavimus iš hipoteka įkeisto turto ir iškėlus bankroto bylą yra tas, kad bankroto byloje parduodamo turto vertę ir tvarką iš esmės nustatytų ieškovas, kaip stambiausias kreditorius. Tuo tarpu kiti kreditoriai neturėtų jokių teisių, nes prievolė bankui taip pat yra užtikrinta ir akcininku laidavimu. Be to, bankroto procesas yra brangesnis ir reikalauja daugiau laiko nei išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto.
Ieškovas AB „Swedbank“ atsiliepime prašo skundą atmesti, nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas yra nemokus ir tinkamai taikė ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies, 9 straipsnio 5 dalies nuostatas. Nors apeliantas teigia, kad yra pagrindas nukelti prievolės įvykdymo terminą dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių CK 6.204 straipsnio pagrindu, tačiau minėto straipsnio 3 dalis numato, kad kreipimasis dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą.
Teisme 2011 m. birželio 20 d. gautas atsakovo UAB „Valakampių statyba“ prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą CPK 163 straipsnio 3 dalies, 164 straipsnio 4 dalies pagrindu iki bus išnagrinėtas jo ieškinio priėmimo klausimas, o po to civilinė byla Vilniaus miesto 1-ajame apylinkės teisme pagal jo ieškinį atsakovui AB „Swedbank“ dėl kreditavimo sąlygų pakeitimo. Nurodo, kad 2010-06-20 pateiktu ieškiniu prašo pakeisti 2008-01-31 kredito sutartyje (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nurodytą kredito grąžinimo datas iš 2010-12-31 ir 2011-05-21 į 2013-06-30. Teigia, kad nors kredito grąžinimo terminas yra suėjęs, tačiau Kredito sutartis nenutraukta, nes pranešimas apie jos nutraukimą jai neįteiktas.
Teisme 2011 m. liepos 20 d. gautas atsakovo UAB „Valakampių statyba“ prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą, kol Vilniaus apygardos teismas išspręs pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, o vėliau – iki galutinio teismo procesinio sprendimo priėmimo. Nurodo, kad įmonės vadovas 2011-07-19 kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti restruktūrizavimo bylą.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Kaip yra žinoma, bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ numatytas išimtis (ĮBĮ 1 str., 10 str. 1 d). Viena iš tokių išimčių numatyta ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje, kuri nustato, kad kreditorius turi raštu pranešti įmonei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo: nurodyti neįvykdytus įsipareigojimus ir įspėti, kad jeigu jie nebus įvykdyti per nurodytą laikotarpį, ne trumpesnį kaip 30 dienų, kreditorius kreipsis į teismą dėl bankroto bylos skolininkui iškėlimo. Ši ĮBĮ nustatyta išankstinė ginčo sprendimo ne teisme tvarka, kurios kreditorius privalo laikytis prieš kreipdamasis į teismą, yra imperatyvi, nėra savitikslė ir skirta tam, kad kilęs ginčas dėl atsiskaitymo būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant skolininkui bankroto bylos. Pagal formuojamą teismų praktiką, kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikomas ultima ratio (išimtinio pobūdžio, kraštutinė) gynybos priemone, kai išnaudojami visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010).
Pažymėtina, kad įstatymas, numatydamas pareigą kreditoriui apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo raštu pranešti įmonei, nenustato imperatyvių šios pareigos įgyvendinimo būdų ir tvarkos reikalavimų. Remiantis ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalimi, pranešimas turi būti įteikiamas CPK nustatyta tvarka, t. y. skolininkui gali būti siunčiamas ir pranešimas, kuris yra be grąžintinos žymos. Dėl to pagal bendrąją taisyklę siunčiant pranešimą atsakovo buveinės adresu, protinga manyti, jog korespondencija įmonėje tvarkoma taip, kad laiško išsiuntimas registruotu paštu pasieks adresatą. Tačiau byloje kilus ginčui dėl to, ar atsakovas buvo informuotas ĮBĮ nustatyta tvarka apie jam keltiną bankroto bylą šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka įrodinėti nereikia (CPK 178 str.).
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas AB „Swedbank“ registruotu laišku išsiuntė atsakovui 2011-01-28 raštą Nr. SR-5678, kuriame nurodyta, kad tuo atveju, jei atsakovas negrąžins skolos per vieną mėnesį nuo šio pranešimo gavimo dienos, bankas kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (b. l. 47-48, 49). Be to, šiuo raštu bendrovė taip pat buvo informuojama apie tai, kad bankas vienašališkai prieš terminą nutraukia Kredito sutartį.
Šis raštas patvirtina, kad ieškovas ėmėsi vykdyti ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą aukščiau nurodytą reikalavimą spręsti ginčą ne teismo tvarka. Tačiau kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2011-04-19 AB Lietuvos pašto pažymos Nr. 3-3771, minėta ieškovo atsakovui siųsta registruotoji pašto siunta nebuvo įteikta, 2011-03-02 ji grąžinta ir 2011-03-03 įteikta AB „Swedbank“ dokumentų administratorei B. L. (b. l. 146). Ieškovas į teismą kreipėsi 2011-03-10, o tai reiškia, kad ieškovui tuomet jau buvo žinoma, kad minėtas pranešimas atsakovui nėra įteiktas.
Taigi šios aplinkybės patvirtina, jog nagrinėjamoje byloje iš esmės nėra įvykdyta imperatyvi ginčo sprendimo ne teisme tvarka (b. l. 1, 81). Pažymėtina, kad ieškovui, kaip profesionaliam finansines paslaugas teikiančiam juridiniam asmeniui, yra taikytina didesnio laipsnio rūpestingumo pareiga raštu pranešti skolininkui apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, šis subjektas turi pakankamai galimybių ir resursų įteikti pirmiau nurodytą pranešimą skolininkui kitais CPK nustatytais būdais. Šiuo atveju, teismas iš viso nevertino atsakovo atsikirtimų į ieškinį šiuo aspektu, o sprendė tik atsakovo nemokumo klausimą ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme. Dėl to teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad teismas netinkamai įvertino ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą kreditoriui ir nepagrįstai išnagrinėjo ieškinį.
Atsižvelgdama į bylos duomenis, kurie patvirtina, jog ieškovas nesilaikė imperatyvių ĮBĮ reikalavimų pranešti įmonei apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 6 str. 2, 4 d.), teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, paaiškėjus šiai aplinkybei, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, turėjo minėtą ieškinį palikti nenagrinėtą.
Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija panaikina skundžiamą teismo nutartį ir klausimą išsprendžia iš esmės – ieškinį palieka nenagrinėtą (CPK 296 str. 1 d. 1 p., 329 str. 1 d., 338 str.). Kiti atskirojo skundo argumentai, prašymai dėl šios bylos sustabdymo netenka teisinės reikšmės, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo teisė į teisminę gynybą nėra pažeidžiama, kadangi tinkamai pasinaudojus ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka, ieškovas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui UAB „Valakampių statyba“.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 337 straipsnio 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Valakampių statyba“ palikti nenagrinėtą.
Teisėjai Virginija Čekanauskaitė
Danutė Milašienė
Konstantinas Gurinas