Civilinė byla Nr. 2S-590-440/2015

Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00481-2013-8

                                               Procesinio sprendimo kategorija 77..4.3; 99.5; 99.9; 109; 114.4;

121.14; 122.4.; 129.13

(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. liepos 8 d.

Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo ieškovės A. A. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-206-797/2015 pagal atsakovo M. K. prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, ir

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

Atsakovas M. K. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą  su pareiškimu dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašydamas išduoti vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo priverstinio vykdymo. Nurodė, kad Šiaulių apylinkės teisme 2013-11-28 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-6700-797/2013 buvo patvirtinta ieškovės A. A. ir atsakovo M. K. taikos sutartis, pagal kurią šalių nepilnamečio vaiko D. K., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinė gyvenamoji nustatyta kartu su ieškove, patvirtinta atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarka. Pažymėjo, kad ieškovė Šiaulių apylinkės teismo nutarties gera valia nevykdė, todėl jau vieną kartą kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Teismas vykdomojo rašto neišdavė, kadangi ieškovė teismo posėdžio metu suklaidino teismą, teigdama, kad vykdo teismo patvirtintą bendravimo su vaiku tvarką. Pabrėžė, kad ieškovė trukdo bendrauti su vaiku, dažnai teigia jog vaikas serga, neleidžia pasiimti vaiko, teigdama, jog atsakovo gyvenamoji vieta ir aplinka, kurioje atsakovas planuoja bendrauti su vaiku, yra netinkama. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė pasiūlė jam atsisakyti tėvystės, nurodė, kad kraustysis į Kauną ir vaiko jis iš viso nebematys. Tokį ieškovės elgesį atsakovas vertino kaip piktybišką vaiko teisių pažeidinėjimą (2 t. 120-122 b.l.).

Ieškovė A. A. su atsakovo pateiktu pareiškimu nesutiko, prašė vykdomojo rašto neišduoti. Pažymėjo, kad atsakovui nebuvo trukdoma bendrauti taikos sutartyje numatyta tvarka. Nurodė, kad keletą kartų teko informuoti atsakovą apie vaiko ligą, kas objektyviai nesudarė galimybių sergančio vaiko perduoti tėvo žiniai. Pabrėžė, kad atsakovui tinkamai išreiškus valią ir nustatyta tvarka kreipusis į ieškovę jo bendravimas su vaiku vyksta ir nėra trikdomas (2 t. 127-128 b.l.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2015-03-02 nutartimi nutarė išduoti vykdomąjį raštą pagal atsakovo M. K. prašymą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo pagal 2013-11-28 teismo nutartį dėl taikos sutarties 3-6 punktų vykdymo. Teismas pažymėjo, jog jau pirmoje nutartyje, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, nurodė, kad taikos sutartis turi būti vykdoma atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus, kad šalys dėl objektyvių priežasčių teismo nustatytą bendravimo dieną gali neturėti galimybių vykdyti sutarties sąlygų, gali būti, kad vaikas serga, ieškovė ir/ar atsakovas turi dirbti, turi išvykti, todėl šalys turi siekti sutarimo būtent sūnaus interesais, o ne siekti vykdyti sutarties sąlygas, neatsižvelgiant į objektyviai susiklosčiusias aplinkybes, tačiau šalys neturi piktnaudžiauti savo teisėmis, turi leisti bendrauti su vaiku, jei tik objektyviai yra galimybė tai daryti. Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgęs į tai, kad atsakovas į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo kreipiasi jau antrą kartą, vertino, jog ši aplinkybė rodo, jog atsakovui nėra sudaromos tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku. Įvertinęs atsakovo nurodytas aplinkybes, kad tuo metu kai atsakovas turi bendrauti su vaiku ieškovė teigia, jog vaikas serga, kad jai netinka aplinka, kurioje atsakovas bendrautų su vaiku, jo gyvenamoji vieta, teismas sprendė, kad šios faktinės aplinkybės rodo ieškovės nenorą leisti vaikui bendrauti su tėvu. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovė nenurodė jokių svarbių priežasčių, pagrįstų įrodymais, dėl kurių būtų pagrindas vertinti, jog leidus atsakovui bendrauti su vaiku gali būti pažeisti vaiko interesai. Remdamasis įrodymų visuma teismas nustatė, jog yra vengiama tinkamai vykdyti taikos sutartį, kurioje nustatyta bendravimo su vaiku tvarka, vykdymo tvarkos pakeisti šalys neprašė, todėl teismas atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu ieškovė A. A. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-206-797/2015 ir vykdomojo rašto atsakovui M. K. neišduoti. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1.  Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį netinkamai įvertinęs įrodymus ir ieškovės pateiktus argumentus. Apeliantė nesutinka su teismo motyvais, kad vien faktas, jog atsakovas kreipiasi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo antrą kartą, rodo, jog atsakovui nėra sudaromos tinkamos sąlygos bendrauti su vaiku. Pirmosios instancijos teismui buvo nurodyta, kad atsakovas meluoja, kad ieškovė kliudo jam bendrauti su vaiku ar, kad neatsako į jo siųstus laiškus. Atsakovui niekada nebuvo trukdoma bendrauti, tvarka, kuri apibrėžta taikos sutartimi ir jokių dirbtinių kliūčių sudaroma nebuvo. Per visą laikotarpį nuo taikos sutarties sudarymo tik keletą kartų teko informuoti atsakovą apie vaiko ligą, kas nesudarė galimybių sergančio vaiko perduoti tėvo žiniai. Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų, jog jam buvo kliudoma bendrauti su vaiku pagal taikos sutartį. Vien atsakovo teiginių tokiu atveju nepakanka, nes ieškovė jų nepatvirtina, todėl neaišku kokiu pagrindu teikiamas prioritetas atsakovo teiginiams.

2. Atsakovo siųsti priminimai fiktyvūs, kadangi minėtomis dienomis atsakovas nebuvo atvykęs ir pageidavimo bendrauti su vaiku neišreiškė. Atsakovas priminimais siekia ne objektyviai parodyti, kad ieškovė kliudo bendrauti atsakovui su vaiku, bet dirbtinai sukurti iliuziją, kuria būtų pasiektas rezultatas t.y. gauti vykdomą raštą. Pirmosios instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad priminimų laikotarpis itin trumpas, iš esmės sutampa su pareiškimo teismui teikimu. Apeliantės vertinimu, tikėtina, kad vykdomojo rašto atsakovui reikia ne tikslu įgyvendinti bendravimą su vaiku, kas ir taip šiai dienai jam galima, tačiau tikslu didinti ieškovės išlaidas, kurios būtų panaudotos vykdymo procese, vietoje to, kad lėšos būtų nukreiptos vaiko interesų tenkinimui.

Atsiliepimu į ieškovės atskirąjį skundą atsakovas M. K. nurodė, kad su pateiktu skundu nesutinka, prašo Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-02 nutartį palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, teisingai vertindamas šalių nurodytas aplinkybes bei įrodymus, esančius byloje, nustatė, kad ieškovė A. A. Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-28 nutarties gera valia nevykdė. Teismas teisingai sprendė, kad atsakovui nėra sudaromos tinkamos sąlygos bendrauti su nepilnamečiu sūnumi. Turėdamas galimybę nekliudomai bendrauti su sūnumi, atsakovas nesikreiptų į advokatus teisinės pagalbos ir netrukdytų teismo nepagrįstais prašymais. Atsakovo nuomone, ne jis nagrinėjamoje situacijoje turi neatskleistų ketinimų, kaip tai nurodyta apeliantės skunde, o ieškovė, pradėdama gyventi su kitu vyru, siekia, kad vaikas užmirštų savo biologinį tėvą ir netrukdytų jiems gyventi.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

Atskirasis skundas netenkintinas.

Kaip matyti iš apeliantės atskirojo skundo, byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas atsakovo prašymas dėl vykdomojo rašto pagal šalių sudarytą taikos sutartį dėl bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo išdavimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

Apeliantė 2015-04-12 pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priimti papildomus paaiškinimus ir įrodymą – 2015-04-17 Šiaulių lopšelio – darželio (duomenys neskelbtini) pažymą Nr. SR-10(11.9.). Apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar yra pagrindas priimti naujai pateikiamus procesinius dokumentus ir įrodymus, pažymi, jog LR CPK 42 straipsnio 5 dalis įpareigoja bylos šalis joms suteiktomis procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai, veikti siekiant greito ir teisingo bylos išnagrinėjimo, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus ir kitomis joms suteiktomis teisėmis naudotis atsakingai. Vadovaujantis LR CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Šiuo atveju iš apeliantės pateikto procesinio dokumento turinio matyti, kad apeliantė teikdama papildomus paaiškinimus iš esmės papildo pateiktą atskirąjį skundą. Taip pat iš atsakovės pateikto pareiškimo matyti, kad ieškovė nenurodo dėl kokių objektyvių priežasčių papildomai nurodytų argumentų ir įrodymų negalėjo pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar kartu su atskiruoju skundu. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apeliantė neįrodė, kad naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, o šių įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teismui. Be to pažymėtina, kad atskirųjų skundų turiniui keliamus reikalavimus numato LR CPK 306 straipsnis. Minėto straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktai numato, jog teismui teikiamame skunde be bendrųjų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodytas apelianto prašymas, t. y. apeliacinio skundo dalykas, bei jį patvirtinančios aplinkybės. Bylos šalis, siekdama, jog aukštesnės instancijos teismas įvertintų jos skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, įpareigojama pateikti tinkamą procesinį dokumentą, kuriame būtų ne tik suformuluoti reiškiami prašymai, bet ir nurodytos visos, šalies manymu, skundo pagrįstumą patvirtinančios aplinkybės. Skundo dalyko ir pagrindo tinkamas nurodymas ne tik leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, bet ir sudaro sąlygas priešingai ginčo šaliai parengti atsikirtimo argumentus (atsiliepimą), taip užtikrinant ginčo šalių procesinio lygiateisiškumo principo įgyvendinimą. LR CPK nenumano galimybės tikslinti priimto atskirojo skundo naujai pateikiamais procesiniais dokumentais, skundžiamos nutarties neteisėtumą grįsti naujomis aplinkybėmis, kurios buvo žinomos teikiant atskirąjį skundą. Remiantis išdėstytu, apeliantės 2015-04-12 pareiškimas dėl papildomų duomenų ir paaiškinimų pateikimo atsisakytinas priimti ir vertinti (LR CPK 306 straipsnis, 323 straipsniu, 338 straipsnis).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas taikos sutarties sampratą, yra konstatavęs, kad taikos sutartis – tai šalių susitarimas, kuriuo jos nustato abipusiškai priimtinas jų ginčo sprendimo sąlygas. Teismui patvirtinus šalių taikos sutartį ji įgyja res judicata galią ir tampa priverstinai vykdytinu dokumentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010). Įstatymo nustatyta tvarka nenuginčyta taikos sutartis LR CK 6.189 straipsnio prasme šalims turi įstatymo galią ir tokia taikos sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas. Jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą (LR CPK 646 straipsnio 3 dalis). Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad 2013-11-28 Šiaulių apylinkės teismas patvirtino tarp ieškovės A. A. ir atsakovo M. K. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią nepilnamečio vaiko D. K. gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove. Minėta taikos sutartimi šalys taip pat susitarė, kad iki nepilnamečiam sūnui D. K., gim. (duomenys neskelbtini), sueis treji metai, t. y. iki (duomenys neskelbtini), M. K., turės teisę šeštadieniais po tris valandas, t. y. nuo 10.00 val. iki 13.00 val. matytis su sūnumi bei su juo bendrauti dalyvaujant ieškovei; nuo 2015-01-10 atsakovas turės teisę pasiimti su savimi į sūnų kiekvieno mėnesio neporinį savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 15 val.; nuo 2015-01-10 per didžiąsias šventes - Kūčias, Kalėdas - poriniais metais (t. y. 2016., 2018 m. ir t.t.) sūnus praleis atsakovo namuose. neporiniais metais (t. y. 2015 m., 2017 m. ir t. t.) sūnus Naujus metus praleis atsakovo namuose; atsakovas turės teisę matytis ir bendrauti su nepilnamečiu sūnumi kiekvieną sūnaus D. K. gimtadienio dieną bei per Šv. Velykas (1 t. 148-149 b.l.). 2014-05-19 atsakovas kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo (2 t. 107 b.l.). 2014-06-09 nutartimi teismas atmetė atsakovo prašymą, motyvuodamas tuo, kad teismo posėdžio metu ieškovė pataikė paaiškinimus, kad taikos sutartį ji vykdo (2 t. 111-112 b.l.). 2015-02-19 atsakovas pakartotinai kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašymą motyvuodamas tuo, kad ieškovė trukdo atsakovui matytis su sūnumi, taikos sutarties gera valia nevykdo. Pažymėjo, jog ieškovei siuntė priminimus dėl teismo nutarties nevykdymo, tačiau atsakymo į juos negavo. Taip pat pateikė iš Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus gautą raštą, iš kurio matyti, kad ieškovė skyriaus specialistams paaiškino, jog taikos sutartį vykdo ir atsakovui bendrauti su vaiku nekliudo (2 t. 125 b.l.). Pirmosios instancijos teismas atsižvelgęs į byloje pateiktus duomenis pripažino, kad ieškovė teismo patvirtintos taikos sutarties nustatytomis sąlygomis nevykdo, todėl nutarė išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl 2013-11-28 teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties 3-6 punktų vykdymo. Ieškovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nepagrįstai sprendė, kad ieškovė nevyko taikos sutarties sąlygų, tačiau konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą, pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog Šiaulių apylinkės teismo 2013-11-28 nutartimi patvirtinta taikos sutartis nėra vykdoma, pagrįstai nutarė išduoti vykdomąjį raštą ir tokie teismo veiksmai atitinka teisinį reglamentavimą ir faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad iš atsakovo nurodytų aplinkybių matyti, kad pagal teismo patvirtintą bendravimo tvarką atsakovui su sūnumi nepavyko pasimatyti 2014-08-30 (2014-08-29 ieškovė informavo atsakovą, kad sūnus serga), 2014-09-20 (2014-09-16 ir 2014-09-19 ieškovė informavo atsakovą, kad sūnus serga), 2014-10-04 (2014-10-03 ieškovė informavo atsakovą, kad sūnus serga), 2014-10-18 (2014-10-17 ieškovė informavo atsakovą, kad sūnus serga), 2014-10-25 (2014-10-24 ieškovė informavo atsakovą, kad sūnus serga) (2 t. 121 b.l.). Taip pat atsakovo teigimu jam nebuvo sudarytos sąlygos pasiimti sūnų 2015-01-17 ir 2015-01-31 (2 t. 123-124 b.l.). Iš ieškovės pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad ieškovė neneigia, kad kelis kartus informavo atsakovą apie sūnaus ligą, kas jos teigimu objektyviai nesudarė galimybių perduoti sergančio vaiko tėvui (2 t. 127 b.l.), tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė, nors tokią pareigą turėjo (LR CPK 178 straipsnis). Ieškovė atskirajame skunde taip pat nurodė, kad inicijavo bendravimo tvarkos pakeitimą, teikė keletą pasiūlymų atsakovui, tam, kad nebūtų ginčų ateityje ir būtų užtikrintas normalus bendravimas, tačiau įrodymų, patvirtinančių šias aplinkybes taip pat nepateikė. Atsižvelgiant į išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad bylos medžiaga ir šalių procesiniai dokumentai patvirtina, kad santykiai tarp šalių yra įtempti, konfliktiški, yra pagrindo spręsti, kad ieškovė atsisako leisti pasimatyti atsakovui su sūnumi šalių tarpusavio susitarimu nustatyta tvarka dėl įvairių priežasčių, pvz. sūnaus ligos, kurios byloje nėra pagrįstos įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad LR CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Tėvai, atlikdami šias pareigas, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (LR CK 3.156 straipsnis, 3.170 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (LR CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytu, siekiant užtikrinti maksimalų tėvo bendravimą su sūnumi bei byloj esant pateiktiems duomenimis apie tai, kad taikos sutartis patvirtintomis sąlygomis nėra vykdoma, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas vykdomąjį raštą išdavė pagrįstai. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad iš bylos duomenų matyti, kad apeliantė nesikreipė į teismą, neprašė keisti nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, todėl privalo vykdyti taikų susitarimą ir leisti bendrauti su vaiku taip, kaip susitarė su vaiko tėvu, pasirašydama taikos sutartį (LR CK 6.983 straipsnis, LR CPK 646 straipsnio 3 dalis). Be to konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo vertinti, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas išduoti vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties 3-6 punktų vykdymo pažeidžia nepilnamečio D. K. interesus ir teises.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus, vadovaudamasis prioritetiniu vaikų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Remiantis išdėstytu, Šiaulių apylinkės teismo 2015-03-02 nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (LR CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neturi įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.

Atsakovas M. K. prašo priteisti 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (200,00 už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą ir 50,00 už teisinę konsultaciją) (2 t. 142-144 b.l.). Apeliacinės instancijos teismas vertindamas prašomų priteisti atstovavimo išlaidų pagrįstumą, pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatytos 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (toliau – rekomendacijos)  rekomenduojamais civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžiais. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą (nuo 2015-03-20 galiojanti redakcija) už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai  rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 0,4 koeficiento, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), už teisinių konsultacijų valandą – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas). Kadangi nagrinėjamu atveju atsakovo patirtos 250,00 Eur išlaidos neviršija rekomendacijose nustatyto advokato teikiamų teisinių paslaugų maksimalaus dydžio, įvertinus procesinių dokumentų turinį ir suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, iš ieškovės atsakovo naudai priteistinos 250,00 Eur dydžio išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (LR CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 2 dalis).

Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

n u t a r i a :

Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 250,00 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims.

Teisėja                                                                                                                         Vilija Valantienė