Administracinė byla Nr. eI2-1746-342/2021

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02219-2020-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 28.5; 41; 55.1.1; 55.1.3 (S)

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. vasario 11 d.

Klaipėda

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėja Aušrelė Mažrimienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą atsakovui A. K. dėl įmokos už suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteisimo.

Teismas

nustatė:

Pareiškėja Lietuvos valstybė (toliau – ir pareiškėja), atstovaujama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir VGTPT), kreipėsi į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo A. K. (toliau – ir atsakovas) 17,37 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,31 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, viso 19,68 Eur.

Nurodo, kad VGTPT Klaipėdos skyriaus 2015-12-16 sprendimu (su vėlesniais pakeitimais) atsakovui buvo teikiama antrinė teisinė pagalba civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš pareiškėjui priklausančių gyvenamųjų patalpų. Pažymi, kad atsakovui prašant VGTPT 2016-02-19 sprendimu antrinė teisinė pagalba buvo nutraukta, todėl atsakovas, gavęs VGTPT pranešimą, turi pareigą sumokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su atstovavimu byloje. Tvirtina, kad atsakovas gera valia antrinės teisinės pagalbos išlaidų nesumokėjo. Paaiškina, jog atsakovas 2015-12-11 pateikė VGTPT prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl iškeldinimo iš jam priklausančių gyvenamųjų, kuriame nurodė, jog sutinka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, jeigu bus nustatytas antrasis turto ir pajamų lygis. Nurodo, kad VGTPT, įvertinusi atsakovo pateiktus dokumentus, nustatė, kad jo metinės pajamos viršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009-07-08 nutarimu Nr. 707 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005-04-27 nutarimo Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygių antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo” pakeitimo” nustatytą pirmąjį pajamų lygį, tačiau neviršija antrojo pajamų lygio, todėl atsakovas turėjo teisę į 50 procentų apmokamą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. 

Nurodo, kad nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas R. S. nuo 2015-12-22 iki 2015-12-31 pateiktose VGTPT ataskaitose nurodė, kad pagal VGTPT 2015-12-16 sprendimą atsakovui konsultacijoms skyrė 1 val., įrodymų rinkimui 2 val., viso advokatas, antrinės teisinės pagalbos teikimui, skyrė 3 val. Pažymi, kad VGTPT raštu Nr. (2.26)NO-2-4604 informavo atsakovą apie jos pareigą apmokėti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų dalį - 17,37 Eur, tačiau atsakovas iki šios dienos (2020-11-30) nėra apmokėjęs antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų 17,37 Eur.

Atsakovas nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į pareiškėjos prašymą.

Prašymas tenkintinas.

Byloje ginčas kilęs dėl 17,37 Eur antrinės teisinės pagalbos ir 2,31 Eur valstybės išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 19,68 Eur priteisimo iš atsakovo pareiškėjos Lietuvos valstybės naudai.

Administracinėje byloje nustatyta, kad atsakovas 2015-12-11 prašymu suteikti antrinę teisinę pagalbą kreipėsi į VGTPT Klaipėdos skyrių, prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje. 2015-12-11 prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą esmės išdėstymo dalyje atsakovas nurodė, kad reikalinga pagalba kreiptis į teismą dėl asmens iškraustymo iš jam nuosavybės teise priklausančio buto ir turtinės žalos atlyginimo priteisimo. VGTPT Klaipėdos skyrius, išnagrinėjęs atsakovo 2015-12-11 prašymą suteikti antrinę teisinę pagalbą, 2015-12-16 sprendimu nusprendė teikti antrinę teisinę pagalbą atsakovui; paskirti advokatą R.S.; kt. Vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 20 straipsnio 1 dalimi sprendime nustatyta, kad valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 50 procentų; nurodyta, kad sprendimas galioja 12 mėnesių nuo sprendimo priėmimo dienos. VGTPT 2016-01-15 sprendimas patvirtina, kad nuspręsta pakeisti 2015-12-16 sprendimu paskirtą advokatą R.S. į advokatą V. M. Nustatyta, kad atsakovas 2016-01-20 prašymu kreipėsi į VGTPT tarnybą, prašydamas nutraukti antrinės teisinės pagal teikimą pagal anksčiau aptartą VGTPT 2015-12-16 sprendimą. VGTPT 2016-02-19 sprendimu nutraukė atsakovui 2015-12-16 sprendimu skirtą antrinės teisinės pagalbos teikimą ir įpareigojo pareiškėją sumokėti 17,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

VGTPT 2017-06-19 raštas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo” patvirtina, jog atsakovui jo 2015-12-1 prašyme nurodytu adresu buvo išsiųstas pranešimas apie tai, kad jis pareiškėjai turi sumokėti 17,37 Eur sumą už suteikt antrinę teisinę pagalbą. Analogiškas pranešimas atsakovui buvo išsiųstas 2020-05-21.

Teismas, vertindamas administracinėje byloje kilusį ginčą, visų pirma pabrėžia, jog šiuo atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas, kuris nustato valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus (Įstatymo 1 str. 1 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra išaiškinęs, kad Įstatyme numatytas teisinis reguliavimas gali būti siejamas su tuo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo praktikoje yra aiškiai pabrėžęs, jog Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis suteikia kiekvienam asmeniui teisę kreiptis į teismą su ieškiniu dėl jo, be kita ko, civilinio pobūdžio teisių ir pareigų; vienas iš teisės į teismą aspektų yra teisė inicijuoti procesą teisme; tai lemia šios teisės įgyvendinimą visa apimtimi (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1975-02-21 sprendimą byloje G. prieš Jungtinę Karalystę, 2005-10-19 sprendimą byloje R. prieš Jungtinę Karalystę, 2012-01-17 sprendimą byloje S. prieš Bulgariją). Kita vertus, pagal EŽTT praktiką teisė į teisinę pagalbą nėra absoliuti; ji gali būti neteikiama, pavyzdžiui, kai ieškovo pretenzijos neturi „pagrįstų sėkmės perspektyvų” arba kai pareiškėjas piktnaudžiauja teisinės pagalbos sistema arba pačia teise (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015; taip pat EŽTT 1996-01-18 nutarimą byloje S. prieš Jungtinę Karalystę). Net tose situacijose, kai teisinė pagalba būtina norint užtikrinti veiksmingą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, valstybėms pagal Konvencijos 6 straipsnį paliekama laisvė pačioms pasirinkti priemones šiai pagalbai garantuoti. Viena iš tokių priemonių gali būti teisinės pagalbos sistemos sukūrimas ir konkretaus teisinio reguliavimo numatymas (žr., pvz., LVAT 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015). LVAT, atsižvelgęs į nurodytą teisinį reguliavimą, yra ne kartą akcentavęs, jog teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama (žr., pvz., LVAT 201306-14 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2013, 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3035-858/2015 ir kt.). Tokia pagalba gali būti teikiama, kaip ir ginčo atveju, apmokant 50 procentų išlaidų (Įstatymo 19 str.).

Šioje administracinėje byloje VGTPT, vadovaudamasi Įstatymo nuostatomis kreipėsi su prašymu į teismą, kad iš atsakovo į valstybės biudžetą būtų priteista 17,37 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodydama, jog antrinės teisinės pagalbos teikimas atsakovui baigtas, atsakovas informuotas raštu tinkamai apie 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą bei jų sumokėjimo tvarką, tačiau šios įmokos į valstybės biudžetą nėra sumokėjęs. Atsakovas nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškėjos prašymą nepateikė. 

Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai apmokant 50 procentų išlaidų yra reglamentuoti Įstatymo 19 straipsnyje, kurio 1 dalyje numatyta, jog prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama pagal Vyriausybės nustatytus advokatams už antrinės teisinės pagalbos prireikus teikimą mokamo užmokesčio dydžius. Jeigu apmokama 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, pareiškėjas apmoka likusius 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą mokėti, ir mokėjimo terminą (Įstatymo 19 str. 2d.). Atsakovas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas išlaidas sumoka per tarnybos nurodytą terminą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Jeigu jis šio straipsnio 2 dalyje nurodytų išlaidų nesumoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka (Įstatymo 19 str. 3 d.).

Vadovaudamasis aptartu teisiniu reguliavimu teismas pripažįsta, kad pareiga apmokėti 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų kyla iš Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies pirmojo sakinio nuostatos. Nurodytą įsipareigojimą asmuo prisiima Įstatymo 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka prašyme sutiekti antrinę teisinę pagalbą išreikšdamas sutikimą apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatytas antrasis jo turto ir pajamų lygis. Taigi tokiais atvejais konstatavus atsakovo pareigą atlyginti 50 procentų teisinės pagalbos išlaidų bei pareiškėjui atsakovui išsiuntus pranešimus padengti teisinės pagalbos išlaidas, o šiam per nustatytą terminą minėtos pareigos neįvykdžius, pareiškėjas, vadovaujantis Įstatymo 24 straipsnio 6 dalimi, turi teisę kreiptis į teismą su prašymu priteisti iš atsakovo lėšas už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 patvirtintomis Už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokomo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės) ir atsižvelgiant į advokato faktiškai sugaištą laiką antrinės teisinės pagalbos teikimui. Pagal Taisyklių 3.1. punktą, faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – advokato procesiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas konsultacijoms teikti, su bylos medžiaga susipažinti, pasirengti nagrinėti bylą, įrodymams rinkti, procesiniams dokumentams rengti, dalyvauti išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas, institucijų posėdžiuose, dalyvauti teismo posėdžiuose), pagalbiniams veiksmams atlikti skirtas laikas (laikas, skirtas pranešimams apie antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimą ar pabaigimą rengti, išvadoms dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo ar neteikimo rengti, prašymams apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį rengti, taip pat laikas, skirtas laukti teisminėse ir kitose institucijose, kuriose atliekami procesiniai veiksmai, kai šie veiksmai pradedami vėliau, nei numatyta) ir kelionei į antrinės teisinės pagalbos teikimo ar procesinių veiksmų atlikimo vietą ir atgal skirtas laikas. Taisyklių 32 punkte įtvirtinta, jog advokatai, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, kas mėnesį teikia tarnybai teikiamos (suteiktos) antrinės teisinės pagalbos ataskaitas teisingumo ministro nustatyta tvarka. Pagal aptariamų Taisyklių 33 punktą advokatai, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, pateikia tarnybai, priėmusiai sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, prašymą išmokėti užmokestį už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, patvirtinančius antrinės teisinės pagalbos suteikimą (procesinius dokumentus, teismo sprendimus ir panašiai) ir turėtas išlaidas, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo bylos stadijos (procesinio veiksmo), kurioje suteikta antrinė teisinė pagalba, pabaigos. Jeigu advokatas dokumentų, patvirtinančių antrinės teisinės pagalbos suteikimą, pateikti negali, antrinės teisinės pagalbos teikimą gali patvirtinti antrinę teisinę pagalbą gavęs asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas.

Iš Advokato, nuolat teikiančio antrinę teisinę pagalbą administracinėse, civilinėse bylose, duomenų laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 31 d. matyti, jog pagal anksčiau aptartą VGTPT sprendimą advokatas atliko tokius veiksmus: gruodžio 22 d. - bendravimas su klientu (faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 1,00), gruodžio 31 d. – įrodymų rinkimas (faktinis antrinės teisinės pagalbos teikimo laikas – 2,00).

Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, jog apskaičiuojant antrinės teisinės pagalbos išlaidas, kai šios išlaidos turi būti grąžinamos ar išieškomos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, advokato, kuris nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, vienos profesinio darbo valandos užmokesčio dydis prilyginamas 1 UBD. Vienos profesinės darbo valandos užmokesčio dydis antrinės teisinės pagalbos suteikimo metu buvo 11,58 Eur, todėl išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą atsakovei sudaro 17,37 Eur ((3 val. x 11,58 Eur)/50 proc.). Pareiškėjos prašomas priteisti išlaidų dydis paskaičiuotas tinkamai, yra pagrįstas, todėl priteistinas.

Atsakovui buvo siųsti pranešimai dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų apmokėjimo registruotu paštu 2017-06-19, 2020-05-21. Iš AB „Lietuvos paštas” PVM sąskaitos faktūros matyti, kad pareiškėja patyrė išlaidas, susijusias su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pareiškėjos prašymas pagrįstas, todėl pareiškėjai iš atsakovo priteistina 17,37 Eur antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,31 Eur išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 19,68 Eur.

Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjos prašymą, paaiškina atsakovui, jog priteista suma turi būti sumokėta į vieną iš nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: AB bankas Swedbank Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele” Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB Luminor bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 arba LT12 2140 0300 0268 0220, AB SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių bankas Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, UAB Medicinos bankas Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą - 188659752, įmokos kodą - 5630, mokėjimo paskirtį - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos valstybės, atstovaujamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovo A. K. pareiškėjai Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, 17,37 Eur (septyniolika eurų ir 37 euro centus) antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų ir 2,31 Eur (du eurus ir 31 euro centą) išlaidų, susijusių su antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimu, iš viso 19,68 Eur (devyniolika eurų ir 68 euro centus).

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėja                                                                         Aušrelė Mažrimienė