Administracinė byla Nr. I-4664-142/2015

Proceso Nr. 3-61-3-03918-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija 1.11.4.2; 3.21

(S)

VILNIAUSAPYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. lapkričio 23 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjams A. E., V. P.,  Z. M., pareiškėjų atstovui R. L., atsakovo atstovei R. D., trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei G. M., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Alvilė“ atstovams J. J., adv. V. P., atstovaujančiam ir UAB „Ragesta“, UAB „Autoerdvė“ ir G. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims G. S., P. S., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „SKR INVEST“ atstovui S. S., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ atstovei adv. L. Z., trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Stebulė“ atstovei adv. A. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų V. P., A. E. (A. E.) ir Z. M. skundą dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyrius, UAB „Alvilė“, UAB „Autoerdvė“, UAB „Stebulė“, UAB „Ragesta“, UAB „Gretsch-Unitas Baltic“, UAB „Dartolitas“, D. K., Š. K., A. S. (A. S.), Ž. S., J. K. (J. K.), RadoslavasMatusevčius, AB „Lietuvos dujos“, UAB SKR INVEST, J. B. (J. B.), J. P. (J. P.), J. Š., P. S., G. S., ir

n u s t a t ė:

Pareiškėjai V. P., A. E. (A. E.) ir Z. M. 2014 m. rugpjūčio 25 d. padavė teismui skundą ir patisklintą skundą (t. I, b.l. 1-8, 45-52), kuriuose prašo: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl naujų žemės sklypų projektavimo grąžinimui natūra  sklype (duomenys neskelbtini)“; 2) įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvose (neužstatytose) 7,9315 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) teritorijose, esančiose buvusio (duomenys neskelbtini) ribose, nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui.

Paaiškina, kad R. B., Z. A., V. P., R. L., įgalioti (duomenys neskelbtini)susigrąžinti turėtą žemę pretendentų tarybų, 2013 m. gruodžio 13 d.  prašymu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriui prašė per 6 mėnesius laisvose (neužstatytose) sklypo žemės plotuose (sklypas – (duomenys neskelbtini))  suprojektuoti grąžinimui natūra žemės sklypus, patvirtinti jų kadastrinius planus ir perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Teigia, kad išanalizavus sklypo plotus, daroma išvada, kad juose galima suprojektuoti grąžinimui natūra mažiausiai du žemės sklypus po apie 2 ha ploto kiekvienas. Administracijos Miesto plėtros departamentas, išnagrinėjęs minėtą prašymą, atsakė 2014 m. sausio 21 d. raštu Nr. A51-5455-(2.14.2.12-MP-8), kuriuo informavo, kad minėtas žemės sklypas, kurio plotas yra 79315 kv.m. valstybinės žemės patikėjimo teise priklauso Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), sklypas iki 2096 m. liepos 29 d. išnuomotas UAB „Alvilė“, sudarytos subnuomos sutartys su UAB „Stebulė“, UAB „Ragesta“, UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ ir UAB „Tagatis“, nurodė, kad dėl to projektuoti šiame sklype sklypus grąžinimui nėra pagrindo. Nurodė, kad sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei  ir natūra nėra grąžinamas.

Paaiškino, kad dėl ginčo sklypo detalaus planavimo (2011-2012 m.) jau yra vykusi administracinė byla (Vilniaus apygardos administraciniame teisme, administracinė byla Nr. I-713-561/2013 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-01275-2012-3), kuriuoje teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimas įsiteisėjo 2013 m. lapkričio 8 d.

Pareiškėjai, nesutikdami su Administracijos padalinio sprendimu, 2014 m. vasario 14 d. skundu kreipėsi į tris institucijas – Administracijos direktorių, NŽT ir NŽT Vilniaus skyrių. Nurodė, kad žemės išnuomojimas nėra pagrindas atsisakyti projektuoti sklypus nuosavybės atkūrimui, nes svarbiausia yra nustatyti, ar yra pagrįstas visuomenės poreikis tai konkrečiai žemei, ar žemė nėra užstatyta. Paaiškina, kad iš bylos duomenų nustatyta, jog valstybinės žemės 79315 kv.m. ploto žemės sklype esantis 21459 kv. m. plotas yra neužstatytas ir nenaudojamas pagal paskirtį (esantiems statiniams eksploatuoti).Pareiškėjai nurodė, kad atsižvelgiant į jų pateiktus argumentus, į esamus dokumentus, Administracijos direktorius privalėjo nedelsiant organizuoti projektavimą žemės sklypų, skirtų grąžinimui. NŽT sprendimus dėl nuosavybės atkūrimo gali priimti tik tada, kai Administracija juos suprojektuos. NŽT turi ir kompetenciją nutraukti nuomos sutartis. Savo prašyme nurodyti asmenys prašė Administracijos direktoriaus per 6 mėnesius suprojektuoti žemės sklypus, o NŽT prašė bendradarbiauti su Administracija.

Į nurodytą skundą pirmiausiai atsakė Administracija 2014 m. kovo 17 d. raštu, kuriuo pranešė, kad nėra pagrindo sklype suprojektuoti sklypus nuosavybės atkūrimui, nes sklypas priskiriamas valstybės išperkamai žemei ir natūra negrąžinamas.

NŽT atsakė 2014 m. balandžio 15 d. raštu, kuriame paaiškino esamą situaciją ir nuomonę, kad Administracija nepagrįstai nurodo, kad tretiesiems asmenims išnuomota neužstatyta žemė laikytina valstybės išperkama, tačiau NŽT neturi teisinio pagrindo priimti aktų, kurie darytų įtaką Administracijos sprendimui. Rašte nurodė, kad NŽT pakartotinai kreipėsi į Administraciją, nurodė, kad tretiesiems asmenims išnuomota žemė nelaikytina valstybės išperkama.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. balandžio 28 d. raštu kreipėsi į Administracijos direktorių ir prašė išnagrinėti V. P. ir kt. 2014 m. balandžio 7 d. prašymą ir pateikti informaciją apie galimybę suformuoti grąžinimui natūra sklypus neužstatytoje teritorijoje, kuri patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją.

Iš Administracijos gautas 2014 m. liepos 23 d. raštas adresuotas NŽT, NŽT Vilniaus skyriui ir kopijos pateiktos pretendentams. Raštu atsisakoma projektuoti grąžinamus natūra žemės sklypus, nes visas išnuomotas sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodė, kad klausimas galės būti nagrinėjamas tik NŽT nutraukus nuomos ir subnuomos sutartis bei išregistravus sklypą iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro ir perdavus sklypą į laisvos neužstatytos valstybinės žemės fondą. Tik tada Administracija atliks jos kompetencijai teisės aktuose priskirtus veiksmus.

Pareiškėjai su pastaruoju atsakymu nesutinka. Administracija nenurodė teisinio pagrindo, kuris jai draudžia projektuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Pareiškėjai ir NŽT nežino tokių teisės aktų, kurie draustų Administracijai ginčo sklype projektuoti grąžintinus natūra sklypus. Pareiškėjai nurodo teisės aktus įpareigojančius Administraciją projektuoti žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui: Piliečių nuosavybės teisių atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 12 straipsnio 3 punktas, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tavrkos 1061 punktas. Paaiškina, kad ginčo valstybine žeme disponuoja ir ją valdo NŽT, kuri 2011 m. balandžio 22 d. ir 2014 m. balandžio 15 d. raštais griežtai pasisakė apie Administracijos nepagrįstą ir neteisėtą atsisakymą projektuoti sklypus grąžinimui.

Preiškėjai nesutinka su Administracijos teisginiais, jog pirmiau turi būti nutraukiamos nuomos ir subnuomos sutartys bei šis juridinis faktas išregistruotas, o sklypas perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą. Nurodo, kad nuomininkas AB „Alvilė“ tokį nuomos sutarties nutraukimą skųstų teismui ir ginčo sprendimas užsitęstų ilgai. Mano, kad nuomos sutarties dalinis nutraukimas turėtų būti sprendžiamas tik po grąžintinų natūra sklypų suprojektavimo ir dokumentacijos perdavimo NŽT.

Nesutinka su Administracijos argumentu, jog pirmiau sklypas turi būti perduotas į laisvos valstybinės žemės fondą, nes grąžintina natūra, bet užstatyta žemė nepriskirtina prie laisvos valstybinės žemės fondo (Atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas).Daro išvadą, kad nenaudojama ir statinių eksploatacijai nereikalinga žemė pagal Atkūrimo įstatymo 12 straipsnį yra nepriskiriama valstybės išperkamai žemei, todėl į ją gali būti atkūriamos nuosavybės teisės. Aiškino, kad iš bylos duomenų matyti, jog valstybinės žemės 79315 kv.m. sklype esantis 21459 kv.m. ploto sklpas pagal Vilniaus miesto Bendrąjį planą yra ne žemės ūkio paskirties, jis neužstatytas ir nenaudojamas pagal paskirtį, šis plotas apuagęs mišku, senu sodu, pavieniais medžiais ir krūmais (yra 2007 m. balandžio 23 d. išvada „Dėl 21459 kv.m. ploto žemės sklypo dalies, esančios 79315 kv.m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), faktinio naudojimo“ Nr. 91-2.17-15, NŽT Vilniaus miestožemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-19).

Savo argumentus pareiškėjai grindžia ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. sprendimu konstatuotomis aplinkybėmis (adm. byla Nr. I-713-561/2013).

Prašo skundą tenkinti (t. I, b.l. 1-8, 45-52).

Teismo posėdyje pareiškėjų atstovas palaikė skundą ir patikslintą skundą, išdėstė argumentus, kodėl nesutinka su atsakovo ir trečiųjų suinteresuotų asmenų atsiliepimuose išdėtytomis pozicijomis (t. III, b.l. 156-161). Pateikė informaciją, kad ginčo sklype yra apie 1 ha laisvos ir neužstatytos žemės.  Pareiškėjai skundą palaikė.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovas, Administracija) pateikė atsiliepimą į skundą (t. I, b.l. 109-114), kuriame nurodo, kad su skundu nesutinka. Mano, kad pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar pareiškėjų interesai, jog jiems būtų atkurtos nuosavybės teisės, galėtų būti užtikrinti nepertvarkant ginčo žemės sklypo.

Remiasi Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos 1061 punktu ir jo galimo taikymo taisykle, kurią nustatė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A525-838/2014 2014 m. liepos 2 d. nutartyje. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, valstybinės žemės patikėtinis galėtų pareiškėjams atkurti nuosavybės teises į statiniais neužstatytas žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalis, nurodytas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-713-561/2013 ir nereikalauti, kad Administracija atliktų veiksmus pertvarkant suformuotą ir įregistruotą sklypą, nes to atlikti be sklypo nuomininkų prašymo Administracija negali. Mano, kad pareiškėjų interesai būtų apginti įpareigojant valstybinės žemės patikėtinį atkurti pareiškėjams nuosavybės teisę į sklypo dalis, registruojant bendrosios dalinės nuosavybės teise kartu su valstybe.

Atsakovas neginčija to, kad pareiškėjams galėtų būti atkuriamos nuosavybės teisės į statiniais neužstatytas sklypo dalis, tačiau atsakovas nemano, kad galėtų projektuoti naujus žemės sklypus grąžinimui natūra sklype (duomenys neskelbtini), kuris yra suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, keičiant šio sklypo ribas, nesant teisėtų nuomoninkų prašymo dėl sklypo pertvarkymo. Nurodyta teritorija laikytina suplanuota, joje yra įregistruotas aiškias ribas turintis žemės sklypas. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu. Tik išregistravus ginčo sklypą iš Nekilnojamojo turto registro, atsakovas galėtų atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus.

Taip pat remiasi Nekilnojamojo turto kadatsro įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 6 dalies 3 punktu, Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (13.7 p.).

Pastebi, kad patenkinus pareiškėjų reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, būtų įtvirtinama, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotas žemės sklypas, turintis aiškiais ribas, galėtų būti pertvarkomas nerengiant jokio teritorijų planavimo dokumento, neatliekant vusomenės informavimo procedūrų, iš esmės tik atlikus kadastrinius matavimus. Mano, kad tokia situacija būtų nesuderinama su Konstitucijoje įtvirtintais teisinės valstybės, teisingumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principais, nes atlikus tokius veiksmus būtų iškreipta įstatymų leidėjo valia dėl suformuotų sklypų pertvarkymo tvarkos, kuri įtvirtinta Teritorijų planavimo ir Žemės įstatymuose. Tačiau, jeigu pareiškėjams būtų atkurtos nuosavybės teisės į to sklypo dalis, tuomet jų prašymu atsakovas galėtų pradėti  sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą.

Remiasi Civilinio kodekso 6.545 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir nesutinka su pareiškėjų teiginiu, kad atsakovas jiems neteisingai nurodė, kad ginčo sklypas yra ne tik nuomojams, bet ir valdomas.

Teigia, kad skundžiamame rašte buvo pateikta teisinga ir pagrįsta informacija.

Prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje atsakovo atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suintereuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT) pateikė teismui atsiliepimą į skundą (t. II, b.l. 78-83, 103-108), kuriame prašo tenkinti pareiškėjų patisklintą skundą.

Atsiliepime paaiškina, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos kartografuotos 2001 m. lapkričio 11 d., 2003 m. gruodžio 18 d. ribos patikslintos ir nustatytas 3713678 kv.m. buvusio kaimo plotas. Visa reikalainga informacija dėl žemės sklypų suformavimo grąžinimui natūra Vilniaus miesto savivaldybei perduota Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2003 m. balandžio 14 d. raštu Nr. 13/03/17-951. Buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribos kartografuotos 2003 m. birželio 10 d., 2003 m. gruodžio 24 d. ribos patikslintos ir numatytas 453705 kv.m. buvusio kaimo plotas. Visa reikalinga informacija dėl žemės sklypų suformavimo grąžinimui natūra Vilniaus miesto savivaldybei perduota VAVA Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2004 m. kovo 4 d. raštu Nr. 31/04/17-744. 98598 kv.m. dydžio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribos, plotas ir paskirtis, nustatyti Vilniaus miesto valdybos 1995 m. vasario 9 d. potvarkiu Nr. 316V „Dėl nuomojamų žemės sklypų dydžio ir ribų nustatymo“ , 1995 m. balandžio 6 d. potavrkiu Nr. 978V“Dėl žemės sklypų išnuomojimo įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms“. Remiantis šiais potvarkiais, 1995 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartimi Nr. N01195-7254, 98598 kv.m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo išnuomotas AB „Alvilė“. Atsižvelgiant į AB „Alvilė“ 1997 m. vasario 17 d. prašymą VAVA 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1259-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo nuomos sutarties nutraukimo ir valstybinės žemės sklypo Vilniaus mieste nuomos akcinei bendrovei „Alvilė“ ir bendrai Lietuvos, Vokietijos ir Turkijos įmonei uždarąjai akcinei bendrovei „Nefra“, 1995 m. gegužės 12 d. valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis Nr. N01195-7254 nutraukta, nustatant 79315 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ribas ir paskirtį. Remiantis VAVA 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1259-01 sudaryta valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai 1997 m. liepos 29 d. sutartis Nr. N01/97-14129, kurios pagrindu 79315 kv.m. ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) išnuomotas AB „Alvilė“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ nustatytos 79315 kv.m. ploto nuomojamo žemės sklypo dalys žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti. VAVA 2007 m. rugsėjo 7 d. priėmė įsakymą Nr. 2.3-9300-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties nutraukimo“. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo  2007 m. gruodžio 6 d. sprendimu atsisakyta išregistruoti juridinį faktą – nuomos teisę į nekilnojamąjį turtą. VAVA 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. 2.3-15487-(01) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2007-09-07 įsakymo Nr. 2.3-9300-01 pripažinimu netekusiu galios“ nurodytas įsakymas pripažintas netekusiu galios. VAVA Žemės tvarkymo departamento Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2007 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S17-74 ir 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. SS17-29 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su prašymu 79315 kv.m. valstybinės žemės sklype išbraukti valstybinės reikšmės miškų plotus ir suformuoti (duomenys neskelbtini) pretendentams natūra grąžintiną žemės sklypą. Administracija 2010 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. A51-27025(2.14.2-MP8) ir 2014 m. sausio 21 d. raštu Nr. A51-5455-(2.14.2-12-MP-8) nurodė, jog minėtą žemės sklypą priskiria valstybės išperkamai žemei. 2009 m. gruodžio 15 d. VAVA įsakymu remiantis 2009 m. gruodžio 12 d. sudarytas susitarimas Nr. K01/2009-405, kuriuo valstybinės žemės 1997 m. liepos 29 d. nuomos sutartis buvo pakeista. VAVA 2010 m. sausio 18 d. raštu Nr. (31)-12-121-(3.31) išreikšė, jog neprieštarauja detaliojo plano rengimui. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos atsisakė tvirtinti AB „Alvilė“ iniciatyva parengtą sklypo detalųjį planą. Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo nagrinėjama administracinė byla pagal AB „Alvilė“ skundą Nr. I-171-561/2013 dėl minėtos inspekcijkos įpareigojimo patvirtinti detalųjį planą. Pareiškėjo AB „Alvilė“ skundas buvo atmestas.

Paaiškina, kad žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės  žemės arba privačios žemės sklypas ar jo dalis, suformuota pagal žemėtvarkos projektą ar kitą detalų teritorijų planavimo dokumentą ir įstatymų nustatyta tvarka įregistruotą viešame registre (CK 6.546 straipsnis).

Formuojant pastatais užstatytą žemės sklypą negali būti nukrypta nuo esminės sąlygos – faktinio jo naudojimo su pastatu susijusioms reikmėms. Vadovaujasi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 19 punktu ir aiškina, kad teritorijų planavimas bei savivaldybės teritorijos bendrojo planao ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas yra savarankiška savivaldybės funkcija. Mano, kad tik konstatavus, kad pažeidžiant imperatyvių teisės normų reikalavimus buvo nustatyti nepagrįstai dideli nuomos objektai, būtų teisinis pagrindas, esant poreikiui, atlikti teritorinio planavimo procedūras. Remiasi ir Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir aiškina, kad šiuo atveju, nesant detaliojo plano, nėra pagrindo teigti, kad žemė yra valstybės išperkama. Paaiškina, kad Administracijos atsisakymas formuoti sklypus, teigiant, kad žemės yra valstybės išperkama, yra kliūtimi NŽT atkurti pretenentams nuosavybės teises.

Prašo pareiškėjų patikslintą skundą tenkinti.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundą tenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Alvilė“ pateikė teismui atsiliepimą į skundą (t. I, b.l. 66-73), kuriame pasisako, kad skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

Nurodo, kad skundžiamas Administracijos raštas neatitinka individualaim administraciniam aktui keliamų reikalavimų. Mano, kad tai yra informacinio-aiškinamojo pobūdžio dokumentas, kuris pareiškėjams nesukelia teisinių pasekmių. Skundžiamame rašte nurodyta, kad juo pakartotinai nagrinėtas jau pirmiau išnagrinėtas klausimas. Tai patvirtina ir byloje esantys kiti Administracijos teikti sprendimai. Todėl skundžiamame rašte nėra jokių naujų aplinkybių, kurios pareiškėjams nebūtų žinomos iš anksčiau gautų atsakymų (2014 m. sausio 21 d. ir 2014 m. kovo 17 d.). Mano, kad būtent ankstesniais raštais buvo atsisakyta atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus, kuriuos pareiškėjai ir turėjo ginčyti.

Nurodo, kad skundžiamame Administracijos rašte nėra atsisakymo atlikti prašomus veiksmus, tik nurodyta, kokiomis sąlygomis tie veiksmai bus atliekami ir tai grindžiama tiek Atkūrimo įstatymo, tiek Vyriausybės nutarimo Nr. 1057 nuostatomis.

Dėl pareiškėjų reikalavimo įpareigoti atsakovą atlikti veiksmus paaiškina, kad pareiškėjai netinkamai šį reikalavimą grindžia teisės aktų nuostatomis ir klaidinančiai aiškina faktines bylos aplinkybes. Remiasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 12 straipsniu.

Paaiškina, kad 7,9315 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini)yra pilnai užstatytas UAB „Alvilė“ ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais statiniais. Sklype yra nustatyta ir patvirtinta naudojimosi juo tvarka tarp statinių savininkų. Remiantis sklypo naudojimosi ir eksploatavimo planu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, kuriuo nustatė 79315 kv.m. ploto nuomojamo sklypo dalis.

AB “Alvilė“ ir Vilniaus apskrities viršininko administracija 1997 m. liepos 29 d. pasirašė Valstybinę žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį Nr. 264N01/97-14129 (Nuomos sutartis). Šia sutartimi AB „Alvilė“ 79315 kv.m. sklypas išnuomotas 99 metų terminui. AB „Alvilė“ yra sudariusi subnuomos sutartis su UAB „Stebulė“, UAB „Ragesta“, UAB „Gretsch-Unitas Baltic“, UAB „Tagatis“ (bankrutavusi). Nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad sklype yra dalis – 21459 kv.m. – kuri neužstatyta ir nenaudojama pagal paskirtį.

Tai, ar žemė yra užstatyta ar ne turi būti sprendžiama vadovaujantis 2 kriterijais – faktiniu ir teisiniu. Tai nustatyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje, kuria remiasi trečiasis suinteresuotas asmuo. Nurodo, kad į bylą pateikti dokumentai patvirtina, kad visas sklypas yra skirtas administracinių ir gamybinių statinių eskploatavimui, išvardina jų savininkus ir jiems priskirtus sklypus. Nurodo, kad sklype įsikūrusios įmonės, kuriose dirba beveik tūkstantis darbuotojų, įmonės vykdo įvairią veiklą, kuriai reikalainga teritorija transporto, įvairių mechanizmų ir gamybinių atsargų laikymui ir naudojimui. Teigia, kad pareiškėjai nepagrįstai teigia, jog nuomojamame sklype tariamai yra laisvos žemės, į kurią gali būti atkūriamos nuosavybės teisės.

Prašo skundo reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

UAB „Alvilė“  2015 m. rugsėjo 14 d. pateikė teismui prašymą sustabdyti administracinę bylą kol bus išnagrinėta civilinė byla Vilniaus miesto apylinkės teisme Nr. 2-2110-937/2015 pagal ieškovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos  ieškinį atsakovams UAB „Alvilė“, UAB „SKR Invest“ dėl įpareigojimo  nusikelti arba nugriauti statinius ginčo žemės sklype (t. III, b.l. 48-52). Prašymas nebuvo tenkinamas.

Teismo posėdyje UAB „Alvilė“ atstovai palaikė atsiliepimą ir prašė skundą atmesti. Papildomai nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) ribos patenka į ginčo sklypą, taip pat nėra duomenų, ar pareiškėjai yra tinkami pretendentai.

AB „Lietuvos dujos“ pateikė atsiliepimą į skundą (t. II, b.l. 1-4), kuriame savo pozicijos dėl skundo neišreiškė, prašė bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant. Nurodė, kad valstybei priklausančiame nuosavybės teise žemės sklype adresu (duomenys neskelbtini),  yra vidutinio slėgio dujotiekio vamzdynai, kurie buvo tiesiami 1977 m ir 1999 metais. Dujotiekiai priklauso AB „Lietuvos dujos“, yra tinkamai įregistruoti, nustatytos jų apsaugos zonos. Paaiškina, kad projektuojant žemės sklypus nuosavybės teisių atkūrimui, turi būti nustatomi servitutai, suteikiantys teisę naudoti, eksploatuoti bei aptarnauti žemės sklype nutiestus inžinierinius tinklus, šiuo atveju – vidutinio slėgio dujotiekio vamzdynus. Todėl, jei teismas nuspręstų tenkinti pareiškėjų skundą, prašo įpareigoti atsakovą rengiant teritorijų palanavimo dokumentus numatyti sklype, esančiame adresu adresu (duomenys neskelbtini), servitutus, suteikiančius teisę naudotis pastatytais dujų tinklų vamzdynais ir juos aptarnauti.

Teismo posėdyje atstovas nedalyvavo, apie posėdį informuoti, prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Gretsch-Unitas Baltic“ atsiliepime į skundą (t. II, b.l. 42-45) pasisako, kad skundas yra nepagrįstas, reikalavimo tenkinimas yra negalimas. Palaiko UAB „Alvilė“ argumentus. Nurodo, kad ginčo žemės sklypas yra užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais statiniais. Dalis sklypo yra subnuomota UAB „Gretsch-Unitas Baltic“, kuriai priklauso šiame žemės sklype esantis sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nurodo, kad 2002 m. buvo parengta ir pasirašyta viso sklypo naudojimosi tvarka, konkrečiai kiekvienam asmeniui nustatyta žemės sklypo dalis. Vėliau, remiantis žemės sklypo naudojimosi  planu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dirktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 nustatyta 79315 kv.m. ploto nuomojamo sklypo dalis. Remiasi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, patvirtintomis Žemės ūkio ministro ir Aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 13.7 p., kuriame nustatyta, kas turi teisę inicijuoti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą, t.y. nuomininkai ir naudotojai. Žemės sklypas yra išnuomotas UAB „Alvilė“, todėl Administracija pagrįstai nurodė, kad nesant nuomininkų prašymo dėl sklypo pertvarkymo, Administracija neturi teisės formuoti ir projektuoti naujus sklypus. Teritorija laikytina suplanuota, nes joje įregistruotas aiškias ribas turintis žemės sklypas, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Nesutinka su pareiškėjų reikalavimu nutraukti nuomos ir subnuomos sutartis, išregistruoti sklypą, nes tai prieštarauja Civilinio kodekso 6.189 straipsnio nuostatoms.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Stebulė“ pateikė atsiliepimą į skundą (t. II, b.l. 53-54), kuriame prašo skundo netenkinti.

Paaiškina, kad reikalavimas įpareigoti atlikti veiksmus yra  nersuprantamas, nes žemės sklypai formuojami, jų planai rengiami ir tvirtinami organizuojant detalųjį planavimą, vadovaujantis įstatymais. Jei pareiškėjai kalba apie kitokį planavimą, tai nesuprantama, kokiu pagrindu atsakovas galėtų atlikti tokius veiksmus ir kokią juridinę reikšmę turėtų tokie planai. Pareiškėjai nepagrindė, kokiu teisėtu pagrindu savivaldybės administracija galėtų parengti prašomus planus ir perduoti juos NŽT. Mano, kad sklypo nuomininkai ir subnuomininkai turi teisę prašyti suformuoti žemės sklypus, reikalingus statiniams eksploatuoti ir naudoti pagal paskirtį. Nesutinka, kad UAB „Stebulė“ subnuomojamoje teritorijoje būtų atliekami kokie nors planavimo veiksmai. Mano, kad nenutraukiant nuomos ir subnuomos sutarčių išspręsti ginčą galima tik iš naujo pradėjus detaliojo planavimo procedūras, esant visų suinteresuotų asmenų sutikimui.

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą ir su skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ragesta“ pateikė atsiliepimą (paaiškinimus) į skundą (t. II, b.l. 129-134), kur nurodo, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas ir atmestinas.

Teigia, kad ginčo sklypas yra pilnai užstaytas UAB „Ragesta“ ir kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais statiniais. Sklype yra UAB „Ragesta“ nuosavybės teise priklausantis pastatas – degalinė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). AB „Alvilė“ ir UAB „Ragesta“ 2010 m. kovo 22 d., sutinkant VAVA, pasirašė Valstybinės žemės subnuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį, kuria UAB „Ragesta“ subnuomota 3990 kv.m. žemės sklypo dalis. Subnuomos sutartyje nurodyta, kad žemė subnuomojamaadministraciniams ir  gamybiniams pastatams bei sandėlių eksloatavimui. Todėl nesutinka su pareiškėjų teiginiais, kad žemės sklype yra laisvos ir neužstatytos, nenaudojamos pagal paskirtį žemės, kuri gali būti projektuojama nuosavybės teisių atkūrimui. Paaiškina, kad iš Neklinojamojo turto registro duomenų matyti, kad ginčo sklype yra ne tik UAB „Ragesta“ priklausantis nekilnojamas turtas, tačiau visas sklypas yra užstatytas fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančiais statiniais, sklype veikia įmonės, vykdančios įvairią gamybinę-ūkinę veiklą, kuriai reikalinga teritorija transporto, įvairių mechanizmų ir gamybinių atsargų laikymui, dėl ko esamo sklypo ir taip nepakanka. Dėl pareiškėjų prašymo panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 23 d. raštą, paaiškina, kad šis raštas neatitinka individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl pareiškėjų prašymas nepagrįstas. Vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 3 dalies 1 punktu, 22 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Nurodo, kad šiuo raštu buvo pranešta apie pakartotinį pareiškėjų prašymo nagrinėjimą, o bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjams ne vieną kartąbuvo paaiškinta, kad nuosavybės teisės ginčo sklype negali būti atkurtos. Jokių naujų aplinkybių ginčijamame rašte Administracija nenurodė. Mano, kad pareiškėjai turėjo ginčyti pirminius atsakymus, kuriais jų prašymus atsisakyta tenkinti. Be to, skundžiamame rašte atsakovas neatsisakė atlikti veiksmus, o aiškiai nurodė, kokiomis sąlygomis gali būti projektuojami sklypai, t.y. pareiškėjai informuojami apie prašymo tenkinimo negalimumą ir sąlygas, kada ir kokiu būdu prašymas galėtų būti tenkinamas. Prašo pareiškėjų reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.

Atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Autoerdvė“ atsiliepime į skundą (t. II, b.l. 169-174) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir UAB „Ragesta“, UAB „Alvilė“ atsiliepimuose. Papildomai nurodo, kad ginčo sklype yra UAB „Autoerdvė“ nuosavybės teise priklausantys statiniai: negyvanamosios patalpos – autoservisas, sandėlys, administracinės patalpos, kiti statiniai. Šį faktą patvirtina į bylą pateikti VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro išrašai. Todėl ginčo teritorijoje sklypai negali būti projektuojami grąžinimui natūra, kadangi ši teritorija laikytina suplanuota, sklypas įregsitruotas. Remiasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu. Sutinka su atsakovo rašte pateikta informacija, kad prašomus veiksmus būtų galima atlikti tikmišregistyravus sklypą iš Nekilnojamojo turto registro.

UAB „Autoerdvė“ atstovas teisme palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Kiti posėdyje dalyvavę tretieji suinteresuoti asmenys ir jų atstovai (UAB „SKR Invest“ atstovas) teisme prašė skundo netenkinti, prašė vadovautis kitų trečiųjų suinteresuotų asmenų, atstovaujamų advokatų, paaiškinimais.

Nedalyvaujantiems teismo posėdyje tretiesiems suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdį buvo pranešta viešo paskelbimo būdu.

Skundas tenkinamas iš dalies.

Pareiškėjai ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 23 d. raštą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) (t. I, b.l. 9-10), kuriuo atsakoma į  2014 m. balandžio 28 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) Vilniaus miesto skyriaus raštą Nr. 49SDP-(14.49.23)-47 (t. I, b.l. 39-40).Ginčijamo rašto kopijos buvo siunčiamos ir pareiškėjams bei jų atstovui. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštas siųstas atsakovui reaguojant į pareiškėjų 2014 m. balandžio 7 d. prašymą (t. I, b.l. 38). Pareiškėjų,  (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentų tarybos įgaliotų asmenų, prašyme NŽT Vilniaus miesto skyriui buvo nurodyta, kad valstybinės žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose, yra neužstatyta teritorija, kurioje galima suprojektuoti grąžinimui natūra (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams apie 1,0 ha ploto žemės sklypą. Prie prašymo pridedamas ir sklypo planas. Pretendentų atstovai prašo nustatyta  tvarka kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių, kad jis neužstatytoje (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje suprojektuotų apie 1,0 ha ploto žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, atliktų šio sklypo kadastrinius matavimus, parengtų ir patvirtintų žemės sklypo planą ir kartu su kitais dokumentais perduotų NŽT Vilniaus miesto skyriui dėl nuosavybės teisių atkūrimo (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams.

Atsižvelgiant į nurodytą prašymą, teismas daro išvadą, kad nuo pat šio ginčo pradžios pareiškėjai, kaip pretendentai į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę, prašė suprojektuoti tik apie 1 ha laisvos (neužstatytos) žemės sklypą, todėl dalies trečiųjų suinteresuotų asmenų pasisakymai teisme, kad pareiškėjai kaitalioja savo reikalavimus, kiek jie liečia laisvą (neužstatytą) sklypo plotą, nėra pagrįsti. Nuo pat pradžių šie pretendentai nurodė tik apie 1 ha laisvos (neužstatytos) žemės buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime. Byloje yra medžiaga, kad ginčo sklype, kuris išnuomotas, ir kurio dydis yra 7,9315 ha, yra (duomenys neskelbtini) kaimo žemės dalis (t. II, b.l. 84), tačiau sprendžiant iš pareiškėjų skundo esmės, šie pareiškėjai pretenduoja tik į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemę, nes siekia atkurti nuosavybės teisę į žemę natūra, o tai reiškia, kad būtent kartografuotose buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo ribose. Šiuo atveju byloje esantis dalies kitų pretendentų  ankstesnis susirašinėjimas (ne pareiškėjų) su institucijomis neturi esminės reikšmės šioje byloje, nes teismas vertina tik tai, ar pagrįstai Administracija atsisakė suprojektuoti sklypą (ar sklypus) nuosavybės teisių atkūrimui pagal iš NŽT gautą 2014 m. balandžio 28 d. prašymą. Nurodytas NŽT prašymas buvo toks: NŽT prašė išnagrinėti minėtų pretendentų 2014 m. balandžio 7 d. prašymą ir pateikti informaciją pareiškėjams bei NŽT skyriui apie galimybę suformuoti laisvą/laisvus (neužstatytą/neužstatytus) žemės sklypą/sklypus grąžinimui natūra neužstatytoje teritorijoje žemės sklype (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo sklypas), kurio dalis patenka į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo teritoriją.Taigi NŽT nekėlė jokių reikalavimų dėl (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos. Šiuo raštu pateiktas pareiškėjų prašymas ir kartografinės medžiagos patvirtinta kopija, rašte nurodyta, kokais aktais buvo nustatyta (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija. Tai reiškia, kad šie pareiškėjai kelia ginčą tik dėl galimybės atkurti nuosavybės teises į buvusio (duomenys neskelbtini) kaimo žemę. Šie pareiškėjai, nebūdami pretendentais ar jų atstovais, ir negali kelti klausimo dėl (duomenys neskelbtini)kaimo teritorijos dalies projektavimo nuosavybės teisių atkūrimui.

Teisme buvo keliamas klausimas, ar pareiškėjai yra pretendentai į nuosavybės teisių atkūrimą natūra buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime. Kadangi NŽT visuose byloje esančiuose jų rašytuose dokumentuose, taip pat ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija savo susirašinėjime su pretendentais (pareiškėjais šioje byloje) ir kituose dokumentuose niekada tuo neabejojo, daroma išvada, kad nurodytoms institucijoms tikrai yra žinoma, jog pareiškėjai turi teisę pretenduoti į nuosavybės teisių atkūrimą buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime. Tretieji suinteresuoti asmenys kitaip neįrodė, todėl jų keliamos abejonės atmetamos.

NŽT 2014 m. balanžio 28 d. rašte Administracijai vadovaujamasi Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos šio įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punktu, nurodoma, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-2534 ir 2007 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 30-24 bei 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 30-2021 nustatyti grąžinimui natūra buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje žemės sklypai, pretendentams atkurtos nuosavybės teisės grąžinant natūra 4.4975 ha žemės. Taigi, šis raštas į kurį atsakyta skundžiamu Administracijos raštu, patvirtina, kad nagrinėjamas ginčas susijęs tik su nuosavybės teisių atkūrimu natūra į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos žemę.

Skundžiamame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 23 d. rašte NŽT ir NŽT Vilniaus miesto skyriui pranešama, kopijas pateikiant ir pareiškėjams, kad Administracija pakartotinai išnagrinėjo klausimą dėl naujų žemės sklypų projektavimo grąžinimui natūra ginčo sklype.Nepaisant to, kad paminėtas pakartotinumas, visgi Administracija prašymą išnagrinėjo iš esmės. Skundžiamame rašte nurodoma, kad ginčo sklypo ribos buvo suformuotos ir patvirtintos Vilniaus miesto valdybos 1995 m. balanžio 6 d. sprendimu Nr. 978V. Sklypas iki 2096 m. liepos 29 d. yra išnuomotas UAB „Alvilė“ esamiems statiniams, įregistruotiems Nekilnojamojo turto registre, eksploatuoti. Rašte nurodomi to sklypo subnuomininkai. Nurodyta, kad buvusių (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos patenka į nuomojamus ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus. Rašte remiamasi Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsniu, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo  9 straipsnio 4 dalimi. Nurodoma, kad Administracija neturi teisinio pagrindo projektuoti piliečiams natūra grąžintinus žemės sklypus nuomos teise valdomame ir įregistruotame ginčo sklype keičiant esamo sklypo ribas arba orgnanizuoti sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nesant teisėtų sklypo nuomininkų prašymo.

Rašte Administracija pažymi, kad NŽT yra valstybinės žemės patikėtinė, todėl klausimą toliau būtų galimybė nagrinėti tik nutraukus nuomos ir subnuomos sutartis su statinių savininkais, išregistravus sklypą iš registro. Tik perdavus sklypą į laisvos valstybinės žemės fondą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atliks jos kompetencijai priskirtas funkcijas, svarstys galimybę projektuoti grąžintinus natūra žemės sklypus laisvoje (neužstatytoje) žemėje, nurodo, kokiais teisės aktais remsis, tame tarpe nurodo Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260, reglamentuojantį sklypų formavimą statiniams eksploatuoti.

Nagrinėjamo ginčo atveju nėra pagrindo teigti, kad nurodytas raštas negali būti ginčijamas administraciniame teisme, nes jis neatitinka individualaus teisės akto požymių. Iš esmės šiuo raštu atsisakoma atlikti viešojo administravimo subjekto kompetencijai priskirtus veiksmus, kas įtakoja pareiškėjų teisėtus interesus, todėl tokį atsisakymą atlikti veiksmus pareiškėjai gali ginčyti teisme. Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 2 punktas priskiria administraciniams  teismams spręsti bylas dėl savivaldybių administravimo subjektų priimtų aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Dėl to nepagrįsti trečiųjų suinteresuotų asmenų argumentai, jog pareiškėjai ginčydami šį raštą, negali apginti savo teisių, jog skundžiamas raštas yra informacinio pobūdžio ir pareiškėjams jokių teisinių pasekmių nesukelia. Taip pat šiuo raštu nebuvo atsakyta, jog pakartotinio analogiško prašymo Administracija nenagrinės, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjai turėjo ginčyti ankstesnį atsisakymą projektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui ginčo sklype. Be to, bylos medžiaga nustatyta, kad anksčiau buvo netenkinami kitų pretendentų prašymai pradėti nuosavybės teisių atkūrimo procedūras (pvz., t. I, b.l. 11-12, 13-14, 16-20, 21-22, 23, 26-27, 28-33, 115-117, 118-119, 120-121, 122-123 ir k.) ginčo sklype, be to, tie kiti pretendentai siekė atkurti nuosavybės teisę į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose esančią žemę. Nors Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas NŽT ir V. P. bei pretendentams į (duomenys neskelbtini) rėžinį kaimą, 2014 m. sausio 21 d. raštu Nr. A51-5455(2.14.212-MP-8) atsakė ir apie negalimumą projektuoti sklypus (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje (t. I, b.l. 146-147, pats prašymas – t. I, b.l. 148-149), tačiau atsakovas antrojo prašymo, dėl kurio vyksta ginčas, neįvertino kaip pakartotinio, kaip tai reglamentuojama Viešojo administravimo įstatyme, be to, šis ginčas vyksta dėl NŽT prašymu Administracijos priimto sprendimo, be to, NŽT perdavė Administracijai dar dviejų pretendentų (pareiškėjų šioje byloje) prašymą. Taigi, Administracija ginčo raštu išnagrinėjo kitų pretendentų prašymą ir perduotą ne tiesiogiai, bet per NŽT. Taip pat nėra pagrindo išvadai, kad raštas yra informacinio pobūdžio, nes raštu turėjo būti duotas atsakymas toks, kokio reikalauja Atkūrimo įstatymo nuostatos ir Vyriausybės nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Tvarkos nuostatos, kurios valstybės išperkamą žemę atitinkamai apibrėžia.

Dėl ginčo sklypo. Nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“, vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 ir Valstybinės žemės sklypo 1997 m. liepos 29 d. nuomos sutartimi Nr. 264/N01/97-14129 ir atsižvelgiant į sklypo naudotojų tarpusavio susitarimą, nustatytos 79315 kv.m.  ploto nuomojamo sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) dalys (t. I, b.l. 77-78), prie šio įsakymo pridedamas sklypo dalių projektas (b.l. 79, t. I). Šiame įsakyme nurodyta Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartis buvo sudaryta 1997 m. liepos 29 d. tarp Vilniaus apskrities viršininko ir AB „Alvilė“ (t. I, b.l. 80-81). Žemės sklypo kadastriniai matavimai, žemės sklypo nuomos ir subnuomos sutartys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (t. I, b.l. 83-85). Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ir ginčo sklype esantys statiniai (t. I, b.l. 87-100).  Tačiau nagrinėjamo ginčo ribose svarbiausia aplinkybė yra tai, kad įsakymas priimtas tame tarpe ir vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 30.10 punktu, kurio taikymas turi preziumuoti faktą, kad išnuomojamos žemės sklypo dalies dydis atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruotam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą  žemės sklypą, kas ir įforminama teritorijų planavimo dokumentu ir jo pagrindu parengtu išnuomojamo sklypo planu. Minėtu įsakymu ir patvirtintas tokius reikalavimus turintis atitikti planas (t. I, b.l. 79). Tačiau, ar įsakymu patvirtintas sklypo planas atitinka Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių reikalavimus – ar tikrai sklypas suprojektuotas taip, kad statinių savininkams suprojektuoti tik tokie žemės sklypai, kurie būtini statinių eksploatavimui, ir vertintina nagrinėjant šį ginčą. Be to, vertintina, ar savivaldybės Administracija gali pakeisti minėtu įsakymu atliktą sklypų projektavimą, kokiu  teisėtu būdu tai galima atlikti. Iš esmės, iš skundžiamo rašto, iš kitų dokumentų, esančių byloje, daroma išvada, kad savivaldybės Administracija neprieštarauja, jog į ginčo sklypą patenka buvusių (duomenys neskelbtini) kaimų teritorijos, kad sklype, kuris išnuomotas pagal pačios savivaldybės parengtą sklypo ir jo dalių projektą, yra laisvos ir pastatų eksploatavimui nereikalingos žemės, Administracija nenurodo, kad tai žemei būtų koks nors kitoks visuomenės poreikis, tas visuomenės poreikis nenurodytas ir 2006 m. liepos 13 d. įsakymu patvirtintame plane. 

Nustatyta, kad UAB „Alvilė“ rengė sklypo detalųjį planą, kuris buvo parengtas, tačiau, kai dėl šio detaliojo plano patvirtinimo AB „Alvilė“ kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), Inspekcija atsisakė tvirtinti detaliojo planavimo organizatoriaus AB „Alvilė“ parengtą ginčo sklypo detalųjį planą 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu Nr. (6.13)-2D-5060, AB „Alvilė tokį sprendimą ginčijo teisme (t. I, b.l. 132-143 ir prijungta administracinė byla Nr. I-713-561/2013, 4 tomai, skundžiamas aktas yra tos bylos t. I, b.l. 35-36). Patikslintu skundu buvo ginčijamas ir Inspekcijos viršininko pavaduotojo 2012 m. balandžio 2 d. potvarkis Nr. TT-3, kuriuo panaikintas Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2011 m. liepos 1 d. išduotas teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. TP1-1395 (ten pat, b.l. 37). Iš šių dviejų dokumentų turinio daroma išvada, kad toks sprendimas buvo priimtas tik dėl to, jog rengiant detalųjį planą nebuvo atsižvelgta į tai, kad į planuojamą sklypą patenka buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija, į kurią turi būti atkuriamos nuosavybės teisės grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje. Įtokį nuosavybės teisių atkūrimą turėjo teisę 238 pretendentai, siekę atkurti turėtą nuosavybės teisę tik į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Motyvuojamoje 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. (6.13)-2D-5060 dalyje visur pabrėžiamas šis pažeidimas – pažeidžiant teisės aktus (jie visi tame sprendime buvo nurodyti), neatsižvelgta į pretendentų, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises tik į (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją. Šiame motyvaciniame rašte, 3 lape 2 pastraipoje nuo lapo pabaigos, aiškiai pasakyta, kad kitų Detaliojo plano trūkumų, lemiančių Detaliojo plano sprendinių ir procedūrų rezultatus, išskyrus pirmiau rašte nurodytus, patikrinimo metu Inspekcija nenustatė. Visame rašte pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą teisės, kurias garantuoja Atkūrimo įstatymas,  siejamos tik su teise atkurti nuosavybės teisę (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, o ne apskritai, nesiejant tų teisių su konkrečia teritorija į kurią siekiama atkurti nuosavybės teises natūra. Atsižvelgiant į minėto, jau išnagrinėto ginčo esmę, daroma išvada, kad išnagrinėtoji byla šioje byloje tiesioginės prejudicinės reikšmės neturi. Teismas tik gali vadovautis faktu, kad ginčo sklypo detalusis planas nebuvo patvirtintintas ginant ne pareiškėjų, o kitų asmenų teises, kurie pretendavo į nuosavybės teisių atkūrimą kitoje teritorijoje, nei pretenduoja pareiškėjai šioje byloje. Administracinėje byloje Nr. I-713-561/2013, 2013 m. balandžio 17 d. sprendime, kuris įsiteisėjo, taip pat niekur nėra konstatuota konkrečiai, kad detaliuoju planavimu buvo pažeistos ir buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentų teisės, šiame sprendime taip pat nurodomas tik buvęs (duomenys neskelbtini) kaimas, o taip pat nurodoma, kur galimai yra laisvos (neužstatytos) žemės. Taigi, tik nagrinėjamoje byloje galima spręsti, ar skundžiamu Administracijos sprendimu  pažeidžiamos ir pretendentų į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją nuosavybės teisių atkūrimo natūra teisės. Nors Administracijos atsisakymas projektuoti sklypus ir grindžiamas kitais pagrindais (sklypas suformuotas, įregistruotas ir išnuomotas), tačiau, bet kuriuo atveju vertintina ir ta aplinkybė, ar ginčo sklype yra dalis (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, nors atsakovas ir nenurodė, kokiu teisėtu pagrindu priskiria tą teritoriją valstybės išperkamai žemei. Kita vertus, ką nurodo ir pareiškėjai, kas buvo nurodyta ir minėtame 2013 m. balandžio 17 d. teismo sprendime, yra keletas dokumentų dėl žemės faktinio naudojimo ginčo sklype, kurie patvirtina, kad ginčo sklype yra laisvos (neužstatytos) žemės: 2007 m. balandžio 23 d. Vilniaus apskrities viršininko administracijos išvada „Dėl 21459 kv.m. ploto žemės sklypo dalies, esančios 79315 kv.m. ploto žemės sklype (duomenys neskelbtini), faktinio naudojimo“ Nr. 91-2.17-15 (bylos Nr. I-713-561/2013, t. III, b.l. 63-64), NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus 2012 m. vasario 24 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-19, kuriame nustatyta, kad nėra naudojama ir 11210 kv.m. žemės sklypo ploto, pažymėto indeksu B, dalis (tai matyti ir iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314 patvirtinto sklypo ir jo dalių plano), nenaudojama ir 9501 kv.m. žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu A1. Taigi, tokie faktai buvo konstatuoti po to, kai 2006 m. liepos 13 d. Administracijos direktoriaus įsakymu buvo nustatytos sklypo dalys, todėl jau po šių faktų nustatymo, nuosavybės teisių atkūrimu suinteresuoti asmenys, tame tarpe ir NŽT (anksčiau –VAVA) turėjo galimybę imtis priemonių, kad būtų parengti žemės sklypų projektai (pertvarkant suformuotą sklypą), kuriems nėra visuomenės poreikio. Nustatyta, kad VAVA siekė suformuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui 2007 m. gegužės 9 d. raštu Nr. S17-74, 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. SS17-29, kuriais kreipėsi į Administraciją su prašymu ginčo sklype išbraukti valstybinės reikšmės miškus, suformuoti (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams natūra grąžintiną žemės sklypą, bet 2010 m. gruodžio 13 d. ir 2014 m. sausio 21 d. gavo atsakymą, jog Administracija visą šį žemės sklypą priskiria valstybės išperkamai.  Iš NŽT 2014 m. balandžio 28 d. rašto, atsakymas į kurį skundžiamas šioje byloje, matyti, kad buvusio (duomenys neskelbtini)rėžinio kaimo teritorija nustatyta Administracijos direktoriaus 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-2534, 2007 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. 30-24 bei 2007 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 30-2021. Tačiau nuo nurodytų faktų nustatymo datų, pirmą kartą tik 2014 m. balandžio 28 d. NŽT kreipėsi dėl sklypų formavimo nuosavybės teisių atkūrimui (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.  Nustatyta, kadUAB „Alvilė“ ginčo žemės sklypo nuomos teisę įregistravo tik 2009 m. gruodžio 2 d., dalis subnuomininkų dar vėliau (t. I, b. l. 83-85, 163-165). Šioje byloje skundžiamas atsakymas į NŽT 2014 m. balandžio 28 d. raštą, kuriame nurodyti Administracijos direktoriaus įsakymai, kuriais nustatyti grąžinimui natūra buvusio (duomenys neskelbtini)rėžinio kaimo teritorijoje sklypai (2006 m. gruodžio 28 d. įsakymas Nr. 30-2534, 2007 m. sausio 26 d. įsakymas Nr. 30-24, 2007 m. spalio 25 d. įsakymas Nr. 30-2021), taigi Administracija turėjo galimybę tiksliai identifikuoti, kokioje ginčo sklypo dalyje prašoma pertvarkyti sklypą ir įvertinti, ar toje dalyje esanti žemė realiai priksiritina valstybės išperkamai. Atsakovas neginčijo to fakto, kad į ginčo sklypo ribas patenka ir buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija, šį faktą patvirtina ir byloje esanti medžiaga, tame tarpe ištrauka iš Vilniaus miesto suvestinių skaitmeninių grafinių duomenų (t. II, b.l. 84, 110). Iš šios medžiagos taip pat matyti, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijos ženkliai mažesnė dalis patenka į ginčo sklypo ribas, nei (duomenys neskelbtini) kaimo.

Dėl skundžiamo Administracijos 2014 m. liepos 23 d. rašto. Atsakovo atsisakymas projektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui grindžiamas vien ta aplinkybe, kad ginčo sklypo ribos yra patvirtintos administraciniais aktais, sklypas išnuomotas, įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pasak atsakovo, tokį sklypą pertvarkyti galima būtų tik jeigu procesą inicijuotų teisėti žemės nuomininkai, ar jeigu būtų nutrauktos nuomos ir subnuomos sutartys, sklypas išregistruotas iš Nekilnojamojo kadastro ir registro, perduotas į laisvos (neužstatytos) žemės fondą.

Tačiau Žemės įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad sklypo pertvarkymo iniciatoriai ginčo rašte nurodomi neteisingai. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 3 dalį teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise. Taigi, teisę inicijuoti sklypų pertvarkymo projektų rengimą turi tiek NŽT (valstybinės žemės patikėtinis), tiek valstybės ir savivaldybių institucijos (reiškia ir savivaldybės administracija). Žemės įstatyme reglamentuojant žemės sklypų pertvarkymo projektų rengimą, nėra nustatytas draudimas pertvarkyti valstybei nuosavybės teise priklausančius, suformuotus ir išnuomotus sklypus. Vienintelis ribojimas yra tai, kad nebūtų pažeista statinių ir įrenginių savininkų teisė suformuoti statiniams eksploatuoti reikalingus sklypus (žr. pvz.: 32 straipsnio 4 dalies 2 punktas,  37 straipsnio 7 dalį ir kt.). Priešingai, Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus  įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus. Be abejo, čia turimas mintyje ir atvejis, kai žemė pripažįstama valstybės išperkama (minėtas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis). Tačiau valstybės išperkama žemė (negrąžintina), jokiame teisės akte neįvardinta kaip valstybinė žemė, nors laisva (neužstatyta), tačiau išnuomota, o išnuomojant sklypą, jis turi būti suformuojamas, vėliau įregistruojamas.

Todėl skundžiamu raštu pateiktas atsisakymas atlikti veiksmus yra nepagrįstas teisės aktų reikalavimais, pateikiami atsisakymo argumentai prieštarauja nurodytoms Žemės įstatymo nuostatoms, o tuo pačiu ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 nuostatoms.

Nagrinėjamos bylos ginčo dalyku yra savivaldybės administracijos pareiga suformuoti  teritorijos, kurioje pareiškėjai pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra, žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias nudojimo sąlygas ir atlikti kitus veiksmus būtinus formuojant žemės sklypus bei nustatyti žemės sklypo dalies, į kurią pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises natūra, priskyrimą ar nepriskyrimą valstybės išperkamai žemei. Savivaldybės administracija tai atlikti atsisakė ir nurodė tokio atsisakymo motyvus ir argumentus, kurie, kaip jau buvo paminėta, nurodyti klaidingai, o be to, nagrinėjamu atveju Administracija privalėjo savo atsisakymą grįsti tik tokiomis kliūtimis, kurios nurodytos nuosavybės teisės atkūrimą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Byloje susiklosčiusiems teisiniams santykiams, taikytinos 2002 m. balandžio 19 d. įsigaliojusios Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą įstatymo (Atkūrimo įstatymo) redakcijos 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, nustatančios, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise,<...>išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja.

Atkūrimo įstatymo 12 straipsnis apibrėžia atvejus, kuriems esant žemė išperkama valstybės, o asmenims, pretenduojantiems į ją atkurti nuosavybės teises, už ją atlyginama Atkūrimo įstatymo nustatytais būdais ir tvarka. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad valstybė išperka žemę, kuri iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; kitų naudojamų ar naujų infrastruktūros objektų – įvairių veiklos sričių, aptarnaujančių ūkį ir gyventojus, užtikrinančių krašto, gyventojų saugumą, gamtos ir kultūros vertybių apsaugą, komplekso (energetika, transportas, ryšiai, statyba, švietimas, sveikatos apsauga, rekreacija bei turizmas, gamtos ir kultūros vertybių apsauga bei atliekų sutvarkymas, krašto, civilinė ir priešgaisrinė sauga) teritorijų; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukštos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikšmės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio ūkio, socialinių, švietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbą vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (viešam) naudojimui; įgyvendinti valstybei svarbius ekonominius projektus, kurių valstybinę svarbą savo sprendimu pripažįsta Seimas arba Vyriausybė; žemės sklypų, numatomų perduoti individualiai statybai nuosavybėn neatlygintinai asmenims, pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, jeigu jie jau suprojektuoti grąžintinoje piliečiui žemėje.

Nagrinėjamu atveju teritorijos detalusis planas nėra patvirtintas, tačiau ginčo sklypo ribos yra nustatytos, toks sklypas yra suformuotas,  įregistruotas su jo kadastriniais matavimais ir įregistruojant sklypo nuomos teises, o statiniams ir įrenginiams eksploatuoti būtini sklypai nustatyti vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis taisyklėmis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 30-1314.

Reikalavimas suformuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui natūra, galėtų būti tenkinamas, jeigu teisės aktai nagrinėjamoje situacijoje leistų formuoti tokį sklypą, be to, atsižvelgiant ir į Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio reikalavimus, t.y. natūra negrąžinama žemė tik tokiais atvejais: 1) žemė turi būti būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra (Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimas).Todėl Savivaldybės administracijos atsisakymas formuoti grąžinimui žemės sklypus, ir turi būti pagrįstas argumentais, faktiniais duomenimis ir teisės aktais patvirtinančiais, kad yra nurodytos 3 būtinos sąlygos, kai savivaldybės administracija gali atsisakyti projektuoti sklypus nuosavybės teisių atkūrimui. Administracija ginčo rašte neteigia, kad ginčo sklypo dalis, esanti buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje, visa reikalingas viuosmenės poreikiams, kad tie poreikiai negalėtų būti patenkinami grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę. Priešingai, savivaldybės administracija neneigia, kad dalis sklypo galėtų būti suprojektuota grąžinimui, bet tik nutraukus iš dalies nuomos sutartis, išregistravus dalį sklypo. Tačiau minėtos Žemės įstatymo nuostatos leidžia pertvarkyti žemės sklypus, inicijuoti valstybinės žemės sklypų  pertvarkymo projektų rengimą, rengti jų formavimo ir pertvarkymo projektus (37, 40 straipsniai) nepaisant to, kad sklypas jau suformuotas. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje esantį sąvokos išaiškinimą žemės valdos projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).

Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260, 2-me punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai formuojami grąžinami natūra žemės sklypai žemės sklypų planų organizatorius yra teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto organizatorius (p. 2.4, redakcija galiojanti nuo 2014 m. vasario 25 d.). Nurodytame punkte nustatyta, kad žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nuostatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad skundžiamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimas Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl naujų žemės sklypų projektavimo grąžinimui natūra  sklype (duomenys neskelbtini)“ yra neteisėtas, nes neatitinka minėtų Žemės įstatymo nuostatų, be to, juo atsisakoma formuoti žemės sklypą nuosavybės teisių atkūrimui visai nepagrindžiant to Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytomis aplinkybėmis. Byloje yra dokumentai, kurie patvirtina, kad ginčo sklype yra statinių ir įrenginių eksploatavimui nereikalingos žemės. Dėl nurodytų aplinkybių sprendimas naikinamas (ABTĮ 89 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu). Administracija nevykdyti prašomų veiksmų gali tik nurodydama aplinkybes, kurios patvirtina, kad: 1) žemė yra būtina visuomenės poreikiams; 2) šie visuomenės poreikiai turi būti konkretūs ir aiškiai išreikšti; 3) minėti visuomenės poreikiai objektyviai negalėtų būti patenkinti, jei žemė būtų grąžinta natūra (vadovaujantis Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir Konstitucinio Teismo 2002 m. gegužės 10 d. nutarimu), nes pertvarkyti jau suformuotą sklypą Administracija gali ir savo iniciatyva. Iš bylos duomenų daroma išvada, kad ginčo sklypas suformuotas statinių eksploatavimui galimai pažeidžiant 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas taisykles. 

Kadangi atsakovo atsisakymas atlikti jo kompetencijai priklausančius veiksmus neatitinka įstatymų reikalavimų, nėra galimybės tenkinti antrąjį pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos laisvose (neužstatytose) 7,9315 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) teritorijose, esančiose buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose, nuosavybės teisių atkūrimui natūra suformuoti žemės sklypus, atlikti šių sklypų kadastrinius matavimus, parengti ir patvirtinti žemės sklypų planus, pasiūlyti žemės sklypų specialiąsias naudojimo sąlygas, nustatyti žemės sklypų pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir perduoti patvirtintus žemės sklypų planus kartu su kitais dokumentais Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui. Kol Administracija neįvertino, ar ginčo sklype esančioje buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje esanti žemė priskirtina ar nepriskirtina valstybės išperkamai (kaip nurodyta pirmiau, įvertinant tris aplinkybių grupes), teismas negali atlikti viešojo administravimo  funkcijų ir įpareigoti Administraciją atitinkamai pertvarkyti suformuotą žemės sklypą, pakeičiant 2006 m. priimtą sklypo formavimo įsakymą. 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais, 127 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjų V. P., A. E., Z. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. liepos 23 d. sprendimą Nr. A51-59712/14(2.14.2.12-MP8) „Dėl naujų žemės sklypų projektavimo grąžinimui natūra sklype (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. balandžio 28 d. raštą Nr. 49SDP-(14.49.23.)-47 „Dėl natūra grąžintino žemės sklypo suformavimo” išnagrinėti iš naujo, įvertinant Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintas aplinkybes, dėl kurių prašomas suformuoti žemės sklypas gali būti priskiriamas valstybės išperkamai žemei.

Kitą pareiškėjų V. P., A. E., Z. M. skundo reikalavimą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                                      Rytis Krasauskas

Rasa Ragulskytė-Markovienė

Halina Zaikauskaitė