Administracinė byla Nr. ATP-163-628/2013
Teisminio proceso Nr. 4-02-3-03637-2012-3
Procesinio sprendimo kategorija:
39.2; 45.4.2; 79.1

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2013 m. vasario 4 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėja Sigita Bieliauskienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria D. K. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimas, kuriuo D. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1241 str. 2 d. 200 Lt bauda, paliktas nepakeistu,
n u s t a t ė :
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu D. K. nubaustas pagal ATPK 1241 str. 2 d. 200 Lt bauda už tai, kad jis, 2012 m. liepos 9 d., 18.04 val. Veiverių g. 51, Kaune, vairuodamas automobilį Saab 9-5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu.
Nesutikdamas su minėtu nutarimu, D. K. jį apskundė Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui, kuris D. K. skundo netenkino ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą paliko nepakeistą. Tokį savo sprendimą teismas motyvavo tuo, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu administracinė nuobauda D. K. paskirta pagrįstai, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių, jog jis vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobiliuoju telefonu.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui D. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutarimą, ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Nurodo, kad teismas tinkamai neįsigilino į bylos aplinkybes, savaip interpretavo byloje pateiktus įrodymus, o tai sąlygojo nepagrįstos ir neteisėtos nutarties priėmimą.
Apelianto teigimu, jo veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 1241 str. 2 d., įvykio ir sudėties, jo kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą nebuvo įrodyta, byla išnagrinėta vertinant tik neobjektyvias ir faktiškai nepagrįstas įvykio aplinkybes. Pažymi, kad vairuodamas automobilį, rankomis telefonu nesinaudojo. Buvo pavargęs ir vairavo ranką pasidėjęs ant porankio bei atrėmęs galvą, o pareigūnai jį stebėjo ganėtinai iš toli, todėl galėjo suklysti vertindami jo veiksmus. Apelianto teigimu, liudytojai D. B. ir A. V. davė prieštaringus parodymus, jis nevairuoja šviesios spalvos automibilio, kaip klaidingai nurodė A. V., be to, pateiktos jo telefoninių pokalbių išklotinės patvirtina, jog tuo metu kai buvo fiksuojamas pažeidimas, jis mobilaus ryšio telefonu nekalbėjo.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad D. K. kaltė, padarius ATPK 1241 str. 2 d. numatytą pažeidimą, visiškai įrodyta. Pirmosios instancijos teismas veiką kvalifikavo ir skyrė nuobaudą, atsižvelgęs į jos parinkimui reikšmingas aplinkybes, tinkamai.
D. K. jam inkriminuotą pažeidimą neigia, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus.
Tačiau, išanalizavus bylos medžiagą, darytina išvada, kad įrodymai byloje įvertinti laikantis ATPK 257 str. įtvirtintų principų. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga bei apklausė policijos pareigūnus D. B. ir A. V. bei patį pažeidėją D. K..
Nors D. K. savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 1241 str. 2 d., nepripažįsta, jo kaltė padarius minėtą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais.
Liudytojas D. B. (policijos pareigūnas) teisme patvirtino savo rašytiniame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) (b.l. 7) nurodytas pažeidimo padarymo aplinkybes, kur jis nurodė, kad 7-10 metrų atstumu matė, kaip automobiliu SAAB 9-5, važiuojantis asmuo, nustatyta, jog tai D. K., savo dešinėje rankoje laikė mobiliojo ryšio telefoną, kurį pridėjo prie savo dešinės ausies. Policijos pareigūnai šį automobilį pasivijo ir sustabdė. Vairuotojui buvo paaiškinta, dėl kokios priežasties jis buvo sustabdytas, vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo D. K., su pažeidimu nesutiko. Tai, jog D. K. vairavimo metu savo rankoje laikė telefoną matė ir A. V.. Papildomai liudytojas nurodė, kad vairuotojai, kurie nesilaiko KET reikalavimo draudžiančio vairuojant automobilį laikyti (naudotis) savo rankose mobiliojo ryšio telefoną, stabdomi tik tuo atveju, jei policijos pareigūnai yra tvirtai įsitikinę, jog matė, kad vairuotojas padarė teisės pažeidimą (b.l. 82-83).
Policijos pareigūno D. B. nurodytas D. K. sustabdymo aplinkybes savo tarnybiniame parnešime nurodė kartu su juo dirbęs A. V. (b.l. 8).
Liudytojas A. V. teisme parodė, kad pastebėjo tamsios spalvos automobilį ,,SAAB”, kurio vairuotojas apie 5-7 metrų atstumu pravažiavo pro policijos tarnybinį automobilį iš kairės į dešinę pusę. Minėto automobilio vairuotojas, kaip vėliau buvo nustatyta D. K., prie galvos dešinėje rankoje turėjo priglaustą mobilųjį telefoną. Liudytojo teigimu, jis gerai matė, jog D. K. savo dešinėje rankoje priglaustoje prie galvos laikė telefoną, nes automobilio ,,SAAB” stiklai nebuvo tamsinti. Automobilis ,,SAAB” buvo sustabdytas Europos prospekte, Kaune. Priėjęs prie automobilio A. V. prisistatė vairuotojui ir paaiškino sustabdymo priežastį. D. K. atsakė, kad telefonu nekalbėjo ir su pažeidimu nesutiko, jis pareiškė, kad pareigūnai neturi filmuotos medžiagos (b.l. 90)
Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog D. K. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Liudytojas policijos pareigūnas A. V. atmetė galimybę, kad galėjo susipainioti ir klaidingai įvertinti nubaustojo veiksmus, nes nedideliu atstumu matė kaip pastarasis naudojosi telefonu. Nors liudytojas A. V. suklydo nurodydamas sustabdyto automobilio spalvą, kiti jo parodymai esminėse aplinkybėse sutapo su tarnybinių pranešimų duomenimis bei kito liudytojo parodymais. Todėl priešingai nei teigia apeliantas, toks netikslumas negali būti vertinamas kaip jo kaltę paneigiantis įrodymas. Pabrėžtina, jog jokių esminių prieštaravimų tarp liudytojų bei kitos bylos medžiagos (tarnybinių pranešimų) nenustatyta, pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių policijos pareigūnai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl apylinkės teismas pagrįstai jais rėmėsi nustatydamas nuoseklią įvykių seką, t.y. tokią, kokia fiksuota administracinio teisės pažeidimo protokole.
Apelianto į bylą pateikti rašytiniai dokumentai - UAB „Omnitel“ pateiktos D. K. naudojamų numerių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) telefoninių pokalbių išklotinės, kurie, apelianto įsitikinimu, patvirtina, kad jis nesikalbėjo telefonu, nagrinėjamu atveju, nelaikytini pakankamais įrodymais, paneigiančiais D. K. kaltę padarius jam inkriminuotą teisės pažeidimą. Nepaisant jo nurodytų naudojamų dviejų telefonų, D. K. galėjo naudotis dar vienu, net ir jam nepriklausančiu, telefonu. Tokia išvada darytina dar ir dėl to, kad D. K. apie jo naudojamus du telefonus pareigūnams nieko neaiškino ir jų nepateikė.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, įrodyta, kad D. K. vairuodamas automobilį rankomis naudojosi mobiliojo ryšio telefonu. Pagrindų tenkinti D. K. apeliacinį skundą nenustatyta, todėl jis netenkinamas. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r ė:
D. K. apeliacinio skundo netenkinti.
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėja Sigita Bieliauskienė