Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas sprendimas byloje [2-122-341-2015].docx
Bylos nr.: 2-122-341/2015
Bylos rūšis: civilinė byla
Teismas: Vilniaus rajono apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Vilniaus rajono Vaikų teisių apsaugos skyrius 18870224 išvadą duodanti institucija
Kategorijos:
BYLOS, KYLANČIOS IŠ ŠEIMOS TEISINIŲ SANTYKIŲ
Bylos, susijusios su santuoka
dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Bylos, susijusios su vaikų ir tėvų teisėmis ir pareigomis
dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
dėl išlaikymo vaikams priteisimo
KITOS BYLOS, NAGRINĖJAMOS YPATINGOSIOS TEISENOS TVARKA
Bylos, kurios pagal CK bei kitus įstatymus nagrinėtos supaprastinto proceso tvarka:
Bylos dėl turto administravimo
CIVILINIAI TEISINIAI SANTYKIAI
Šeimos teisė
Santuoka:
Santuokos nutraukimas ir jo teisiniai padariniai:
Santuokos nutraukimas dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės
Tėvų teisės ir pareigos vaikams:
Ginčai dėl vaikų:
Ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
CIVILINIS PROCESAS
Bendrosios nuostatos
Bylinėjimosi išlaidos:
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
Procesas pirmosios instancijos teisme
Bylos nagrinėjimas teismo posėdyje:
Žodinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
Įrodymai ir įrodinėjimas:
Įrodinėjimo priemonės:
Šalių, trečiųjų asmenų ir jų atstovų paaiškinimai
Rašytiniai įrodymai:
Įrodymų vertinimas
Teismo sprendimas:
Galutinis sprendimas
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo ypatumai, įmonių bankrotas, restruktūrizavimas bei ypatingoji teisena
Atskirų kategorijų bylų nagrinėjimo teisme ypatumai:
Bylų dėl santuokos nutraukimo ar pripažinimo negaliojančia, sutuoktinių gyvenimo skyrium (separacijos) nagrinėjimo ypatumai

Civilinė byla Nr. 2-122-341/2015

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-03757-2014-1

Procesinio sprendimo kategorija:

75.4.3; 77.4.2; 99.5; 99.7; 113.1.; 114.9.1; 114.9.3.; 114.11.; 116.4; 125.2.

VILNIAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2015 m. sausio 30 d.

Vilnius

 

              Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas M. R. Žukas, sekretoriaujant A. Buinovskienei,

dalyvaujant ieškovei K. L., nedalyvaujant atsakovui V. L., dalyvaujant Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovui D. Charitonovui,

teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės K. L. ieškinį atsakovui V. L. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jam priteisimo, institucija teikianti išvadą – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius,

 

n u s t a t ė :

Ieškovė ieškiniu teismo prašė: Ieškinį tenkinti; Nutraukti  ieškovės K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) - ir atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1979-10-05, santuoką, sudarytą ir įregistruotą 2013m. vasario 23d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. 25) dėl atsakovo V. L. kaltės; Šalių nepilnametės dukros U. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. L., jos gyvenamojoje vietoje; Priteisti iš atsakovo V. L. išlaikymą U. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 200 Lt (du šimtai litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo šio ieškinio padavimo teismui dienos iki jos pilnametystės, šio išlaikymo administratore paskiriant ieškovę K. L., kuri vaikui skirtą išlaikymą tvarkys uzufrukto teise; Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę: „L."; Priteisti iš Atsakovo visas šioje byloje turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškiniu nurodė, kad 2013m. vasario 23d. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje (Įrašo Nr. 25) buvo sudaryta ir įregistruota santuoka tarp ieškovės K. L. (toliau - Ieškovė) ir atsakovo V. L. (toliau - Atsakovas). Santuokoje šalims gimė dukra U. L., a.k. (duomenys neskelbtini) kuri šiuo metu yra nepilnametė.Su atsakovu V. L. negyvena jau ilgą laiko tarpą. Iš pradžių sutarė su sutuoktiniu labai gerai ir ši santuoka pradžioje tiko patiems, tiek jų artimiesiems teikė labai daug vilčių. Planavo bendrą ateitį bei abu stengsi ją kurti. Tačiau gimus dukrai jų santykiai su Atsakovu pasikeitė. Su Atsakovu pradėjo pyktis, Atsakovas nebesirūpino dukra ir šeima, nesulaukdavo iš jo lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, buvo pažeistos bendro gyvenimo taisyklės. Šalių santykiuose vis didėjo įtampa. Ilgainiui pradėjo vengti bendravimo su sutuoktiniu: nesikalbėdavo, atskirai leisdavo laiką, tuo pagrindu pradėjo vesti kiekvienas atskirą ūkį. O ir Atsakovas nerodė noro gyventi su ieškove, išspręsti susidariusios situacijos, nusišalino nuo šeimos problemų ir santykių sprendimo. Sutrikus tarpusavio bendravimui, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Lojalumo pareiga šeimoje reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K„ bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.).Su Atsakovu nebepalaiko sutuoktinių santykių, bendro ūkio nebetvarko. Norėdama nutraukti santuoką su Atsakovu, nes gyvenimas bendrai nebėra įmanomas, buvo 2014m. spalio mėn. pradžioje paruošti skyrybų dokumentai bendru sutarimu. T. A. jų nesutiko pasirašyti. Akivaizdu tai, jog Atsakovo nedomino pasiūlymas skirtis taikiai. Po to, kai bus nutraukta Ieškovės ir Atsakovo santuoka, šalių nepilnametė dukra U. L., a.k. (duomenys neskelbtini) neabejotinai turėtų likti gyventi su ieškove K. L.. Ieškovė, o ne Atsakovas, geriausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus bei Ieškovės asmeninės savybės ir moralinė charakteristika yra labiausiai tinkama nuolat prižiūrėti ir auklėti dukrą. Taip pat nustatant V. L. teisę netrukdomai dalyvauti savo nepilnametės dukros auklėjime, su ja matytis ir susitikinėti, atsižvelgiant į vaiko interesus. Prašytina teismo priteisti iš Atsakovo išlaikymą dukrai nuo šio ieškinio pateikimo dienos iki jos pilnametystės po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis (LR CK 3.192 str.). Atsakovui nesutikus nutraukti santuokos bendru sutarimu, yra priversta kreiptis į Vilniaus rajono apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 5 dalies nuostata "sutuoktinių teisės šeimoje lygios" reiškia, kad sudarius santuoką sutuoktiniai turi lygias teises ir vienodą civilinę atsakomybę tarpusavio santykiuose, santuokos trukmės ir jos nutraukimo klausimais. Vadinasi, kada vienas iš sutuoktinių, naudodamasis savo teise kategoriškai pareiškia savo valią santuoką nutraukti ir toliau nuosekliai to siekia, ši jo teisė neturėtų būti priklausoma nuo subjektyvaus kito sutuoktinio nusistatymo, kito sutuoktinio bandymu visais būdais išlaikyti santuoką, nors ir toliau pažeidinėjant sutuoktinio pareigas.Santuokos tikslas yra šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagarba, lojalumu ir pasitikėjimu kūrimas. Šie santykiai yra santuokos pagrindas ir šeimos esmė. Taip pat santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriškas vyro ir moters susitarimas sukurti šeimos teisinius santykius. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir, atžvelgiant į kiekvieno galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Kadangi su Atsakovu negyvena kart jau ilgą laiko tarpą, nebėra nei santuokos tikslo, nei bendrumo, nei pasitikėjimo kūrimo.Mano, kad nėra prasmės teismui imtis priemonių šalių sutaikyti, kadangi sutuoktiniai ryšiai tarp šalių yra nutrūkę. Todėl sutinkamai su LR CK nuostatų reikalavimais prašo ją nutraukti. Santuokos metu neįsigijo bendro nekilnojamojo turto, taip pat bendro registruoto kilnojamojo turto neturi. Jokių kreditorinių įsipareigojimų, dalintinų prievolių santuokoje su atsakovu neįsigijo. Santuokos pagrindu atsiranda sutuoktinių tarpusavio turtiniai ir asmeniniai neturtiniai santykiai. Santuoką nutraukus, šie santykiai nutrūksta išskyrus kai kurias teises ir pareigas, kurių tolimesnis įgyvendinimas turi būti išsprendžiamas santuokos nutraukimo momentu. Viena iš tokių pareigų yra sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareiga. Ieškovei išlaikymas nereikalingas, nes yra darbingo amžiaus ir sveika. Po santuokos nutraukimo prašo ieškovei palikti santuokos metu turėtą pavardę: „L.''.

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius byloje pateikė išvadą. Išvadoje nurodė, kad ieškovė su vaiku gyvena pas savo senelę 2 kambarių bute su patogumais (duomenys neskelbtini)., Vilniaus r. Šeimos buitinės sąlygos geros, būstas tvarkingas. Ieškovė tinkamai rūpinasi dukra. Pasak ieškovės, atsakovas gyvena atskirai, nuomoja kambarį, retkarčiais ateina aplankyti dukrą, nuolatinio darbo neturi. Kadangi vaikas yra ikimokyklinio amžiaus ir nuolat gyvena su motina, mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina labiausiai atitiktų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į įstatymų normas, nepilnamečio vaiko interesus ir teismų praktiką, mano, kad išlaikymo dydis nepilnamečiui vaikui turi būti ne mažesnis už 500 Lt. Iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Maišiagalos seniūnijos pridėto patikrinimo akto matyti, kad ieškovė gauna 700 Lt pašalpą, išmoką vaikui 97 Lt (b.l. 26-28).

Teismo posėdžio metu ieškovė K. L. palaikė ieškinyje išdėstytus argumentus, prašė jį tenkinti. Galutiniu reikalavimu dėl ginčo vaiko išlaikymo, pakeitė ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti ne po 200 Lt, o po 400 Lt išlaikymo sumą ginčo vaiko išlaikymui. Nurodė, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, nes nesirūpino šeima, neteikė išlaikymo šeimai, vaikui, vartojo ieškovės atžvilgiu psichologinį smurtą, gyveno sau, ne šeimai. Paskutiniu metu sužinojo, kad atsakovas turi kitą moterį. Santuoka su atsakovu iširusi  nepilnus metus.

A. V. L. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, apie teismo posėdį žino, į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant (CPK 246 str. 2d.).

Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovas palaikė ieškinį, prašė tenkinti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, priteisti 400 Lt išlaikymą ginčo vaikui.

Ieškinys tenkintinas ieškinio reikalavimo apimtimi.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad šalių santuoka įregistruota 2013-02-23 Vilniaus rajono CMS, įrašo Nr. 25 (b.l. 7-8), šalys turi vieną nepilnametį vaiką U. L., gim. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10).

CK 3.60 str. 2 dalyje kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės, kai dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo (CK 3.27 str. 1 d.). Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 3 d.)

Teismas vertindamas ieškovės paaiškinimus, į tai, kad atsakovas nepateikė prieštaravimų dėl ieškovės ieškinyje išdėstytų argumentų, turi pagrindo išvadai, kad atsakovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas teikti tarpusavio pagalbą ir moralinę bei turtinę paramą, visapusiškai rūpintis šeima bei kitas įstatymų nustatytas pareigas, reikalaujančias sutuoktinį visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, nesupriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų, paisyti vienas kito nuomonės, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu sutarimu, rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis, tinkamai šeima nesirūpino, naudojo psichologinį smurtą sutuoktinės atžvilgiu. Atsižvelgiant į išdėstytą, šalių santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės (CK 3.60 str. 1, 3 d.).

Byloje nustatyta, kad šalių nepilnametis vaikas U. L. gyvena su ieškove jos senelės 2 kambarių bute su patogumais (duomenys neskelbtini), Vilniaus r., gyvenimo sąlygos geros, ieškovė tinkamai ginčo vaiku rūpinasi (b.l. 26-28). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, į vaiko amžių, nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta nustatytina kartu su ieškove (CK 3.174 str. 2 d.).

Tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pagal CK 3.192 str. 2 d., 3 d. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Lietuvos A. T., formuodamas vienodą praktiką taikant materialinės teises normas nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, pažymėjo, kad orientaciniai kriterijai dėl priteistino išlaikymo dydžio nustatytini atsižvelgiant į  CK 6.461 str. 2 d. nuostatas, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis, civ. byla Nr. 3K-3-259/2004). Tai reiškia, jog 1 minimalios mėnesio algos dydžio išlaikymo poreikis yra preziumuojamas, todėl tik tuo atveju, jeigu išlaikymo poreikis grindžiamas didesne negu 1 minimalios mėnesio algos suma, ieškovas turi įrodinėti vaiko didesnius poreikius.

Įvertinus ieškovės, institucijos atstovo byloje paaiškinimus, byloje nustatytas aplinkybes, kad šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, vaiko amžių ir poreikius, tai, kad atsakovas neteikia vaikui būtino išlaikymo, byloje nėra duomenų, kad atsakovas dėl  objektyvių aplinkybių negalėtų teikti išlaikymo, į tai, kad atsakovas be ginčo vaiko turi dar kitus tris nepilnamečius asmenis atitinkamai 2000 m., 2003 m., 2004 m. gimimų (b.l. 41) pripažintina, kad ieškovės nurodytas ir teismo posėdyje patikslintas prašomas priteisti iš atsakovo išlaikymo dydis atitinka proporcingumo principą ir iš atsakovo priteistinas išlaikymas nepilnametei U. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po 400 Lt(atitinka 115,85 Eur) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės (CK 3.3 str. 1 d., 3.194 str. 1 d., 2 d., 3.196 str. 1 d. 1 p., Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 1 str. 2 d., 11 str.). Ši išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Vaiko lėšų tvarkytoju uzufrukto teise skirtina ieškovė.

Šalys dalintino nekilnojamojo ir privalomo registruoti kilnojamojo turto, kurį turėtų pasidalinti po santuokos nutraukimo, neturi (b.l. 13-14, 16-24). Ieškovė sau išlaikymo nereikalauja.

Ieškovės prašymu po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė pavardė „L.“; atsakovui pavardė „L.“ (CK 3.69 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 41,71 Eur (atitinka 144 LT) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ieškovės naudai (b.l. 2), į valstybės pajamas- 41,71 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 4,31 Eur  pašto išlaidų – viso 46,02 Eur valstybei (CPK 80, 85, 92-93, 96 str. 1 d.).

Teismas, vadovaudamasi LR CPK 185 str., 253-269 str., 270 str., 385 str.,

 

n u s p r e n d ė  :

 

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės K. L. (ikisantuokinė pavardė - Filipovičiūtė), a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1979-10-05, santuoką, įregistruotą 2013-02-23 Vilniaus rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 25), dėl atsakovo kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti santuokinę pavardę „L.“, atsakovui pavardę „L.“.

Nepilnamečio vaiko dukros U. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove K. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai U. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų 85 eurocentus), periodine išmoka kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014‑11-03) iki dukros U. L. pilnametystės. Išlaikymo sumą indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti ieškovę K. L., a.k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės K. L., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai bylinėjimosi išlaidos – 41,71 Eur (keturiasdešimt vieną Eur 71 eurocentą).

Priteisti iš atsakovo V. L., a.k. (duomenys neskelbtini) 46,02 Eur (keturiasdešimt šešis Eur 2 eurocentus) žyminio mokesčio ir pašto išlaidų atlyginimo valstybei (gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, gavėjo bankas AB Swedbank, a.s. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

           

 

            Teisėjas                                                                                              Marius Rapolas Žukas


Paminėta tekste:
  • 3K-3-254/2010
  • CK3 3.192 str. Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus
  • CK
  • CPK 246 str. Šalių ir jų atstovų neatvykimo į teismo posėdį pasekmės
  • CK3 3.60 str. Santuokos nutraukimo sąlygos
  • CK3 3.27 str. Sutuoktinių pareiga vienas kitą remti
  • CK6 6.461 str. Pareiga išlaikyti iki gyvos galvos
  • CK3 3.3 str. Šeimos santykių teisinio reglamentavimo principai
  • CK3 3.208 str. Išlaikymo indeksavimas
  • CK3 3.69 str. Buvusių sutuoktinių pavardės
  • CPK