Civilinė byla Nr. e2A-110-370/2022

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01422-2020-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.39.2.6.1; 3.3.1.14

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 24 d. 

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Antano Rudzinsko ir Aldonos Tilindienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1308-643/2021 pagal ieškovo biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „L.“ ir E. P..

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovas biudžetinė įstaiga (toliau – ir BĮ) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Utenos skyrius (toliau – ir ieškovas) prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – ir atsakovė) 48 522 Eur žalos atlyginimą.

2.       Ieškovas nurodė, kad 2018 m. gegužės 15 d. (duomenys neskelbtini), A. T., vairuodamas krovininį automobilį „Mercedes Benz Actros-1832“, priklausantį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „L.“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 127 punktų reikalavimus, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su M. P. vairuojamu krovininiu automobiliu „MAN 8.113“. Eismo įvykio metu buvo sužalotas „MAN 8.113“ automobilio keleivis V. Š., o M. P. žuvo. A. T. vairuojamas automobilis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas pas atsakovę. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendžiu A. T. pripažintas autoįvykio kaltininku ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį. Ieškovas 2018 m. birželio 3 d. sprendimu M. P. 2018 m. gegužės 15 d. įvykusį mirtiną nelaimingą atsitikimą pripažino draudiminiu įvykiu. 2018 m. vidutinis šalies darbo užmokestis, galiojęs M. P. mirties dieną, buvo 808,70 Eur. Mirusiojo M. P. šeimos nariais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau – NADPLSDĮ) 27 straipsnio 2 dalies reikalavimus sudarė: mirusiojo sutuoktinė E. P. ir mirusiojo motina J. P.. Ieškovas 2020 m. birželio 4 d. sprendimais nusprendė skirti E. P. ir J. P. kiekvienai po 24 261 Eur vienkartinę draudimo išmoką apdraustajam M. P. mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pripažinto draudžiamuoju įvykiu. Išmokos išmokėtos 2020 m. birželio 8 d. Dėl nelaimingo atsitikimo darbe mirusiojo M. P. šeimos nariams ieškovas išmokėjo iš viso 48 522 Eur. 48 522 Eur suma sudaro kaltininko A. T., jam vairuojant atsakovės draustą krovininį automobilį, pažeidžiant Kelių eismo taisyklių 9, 119 ir 127 punktų reikalavimus, padarytos VSDF biudžetui žalos sumą. 2020 m. liepos 22 d. ieškovas pateikė atsakovei pretenziją dėl 48 522 Eur žalos atlyginimo. Atsakovė 2020 m. rugpjūčio 18 d. informavo, kad dėl M. P. žūties nukentėjusiems asmenims žalą atlygino. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartyje baudžiamoje byloje Nr. 1A-68-531/2020 nustatė, kad nukentėjusieji E. P. (mirusiojo sūnus) ir E. P. savanoriškai atsisakė kreiptis į atsakovę dėl turtinės ir / ar neturtinės žalos atlyginimo. Dėl M. P. žūties nukentėjusiems asmenims 48 522 Eur dydžio žalą atlygino ieškovas, o ne atsakovė. Per 12 mėn. iki eismo įvykio M. P. buvo priskaičiuota iš viso 11 472,09 Eur pajamų. Jo mėnesio pajamos sudarė 956 Eur. M. P. gimė (duomenys neskelbtini). Kadangi mirties dieną M. P. buvo sulaukęs 44 m. 5 mėn. 14 d., tai iki senatvės pensijos jis galėjo gyventi dar 20 m. 7 mėn. 16 d., t. y. viso 247 mėn. 16 d. Todėl E. P. dėl sutuoktinio M. P. mirties patirtos žalos dydis apskaičiuotinas taip: 956 Eur / 2 x 247 mėn. = 118 066 Eur. E. P. dėl sutuoktinio mirties padaryta daug didesnė turtinė žala nei ieškovas paskyrė ir išmokėjo išmokų. Kitų išmokų E. P. dėl sutuoktinio mirties nėra paskirtų ir jos nemokamos. Mirusiojo M. P. motina J. P. nuo 2020 m. liepos 6 d. pajamų ar išmokų iš VSDF biudžeto negauna.

3.       Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad transporto priemonės „Mercedes Benz“ valdytojo A. T. civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatas. Draudimo sutartį sudarė transporto priemonės savininkas, vairuotojo darbdavys – UAB „L.“. 2018 m. gegužės 16 d. atsakovei buvo pranešta apie 2018 m. gegužės 15 d. įvykusį eismo įvykį, kurio metu žuvo M. P. bei buvo sužalotas kitas asmuo. Draudikui buvo pateiktos skirtingų asmenų pretenzijos, todėl draudikas atliko žalos administravimo veiksmus, apskaičiavo ir išmokėjo pagrįstas išmokas (už sugadintą transporto priemonę, vežtą krovinį, likusiam gyvam keleiviui mokėtas socialinio draudimo išmokas dėl negautų pajamų, taip pat atlygino neturtinę žalą bei žuvusiojo laidojimo išlaidas). Dėl šio įvykio atsakovė jau atlygino žalos daugiau nei 21 000 Eur sumai. Ieškovo išmokėta 48 522 Eur dydžio kompensacija yra fiksuoto dydžio, ji apskaičiuojama teisės aktų nustatyta tvarka, o jos dydis nėra individualizuojamas ir tiesiogiai nepriklauso nuo žuvusiojo asmens uždirbtų pajamų. TPVCAPDĮ nustatyta tvarka dėl žalos (netekto išlaikymo) atlyginimo į atsakovę žuvusiojo sutuoktinė ir motina nesikreipė. Po žalos padarymo fakto užregistravimo, 2018 m. rugsėjo 7 d. žuvusiojo sutuoktinei išsiųstas dokumentų paketas, įskaitant prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriame yra grafos ir „negautos pajamos“, išlaidos „netekus maitintojo“, tačiau net ir žinodami galimybę, nukentėję asmenys dėl tokio reikalavimo nesikreipė. Nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl šio eismo įvykio buvo pateikti civiliniai ieškiniai (žuvusiojo sutuoktinės ir pilnamečio sūnaus), tad nukentėję asmenys aktyviai realizavo savo teisę į žalos atlyginimą, nepaisant to, nebuvo pateikti argumentai ir reikalavimai, susiję su netektu išlaikymu. E. P. bei žuvusiojo M. P. sūnus yra pasiekę susitarimą dėl žalos atlyginimo su UAB „L.“. Susitarimu susitarta dėl atlyginamos turtinės ir neturtinės žalos dydžio. Susitarimo 3 punkte nurodyta, kad žuvusiojo sutuoktinė ir sūnus įsipareigoja nereikalauti iš UAB „L.“ ir / ar atsakovės neturtinės ir / ar bet kokios turtinės žalos dėl UAB „L.“ darbuotojo sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo M. P.. Žuvusiojo sutuoktinė bei sūnus ne tik nekėlė panašaus pobūdžio reikalavimo, tačiau, pasirašydami susitarimą, sutiko, kad ir ateityje tokio pobūdžio reikalavimai nebus reiškiami. Tiek žuvusiojo sutuoktinė, tiek žuvusiojo motina, grafoje „buvote žuvusiojo išlaikomi“ nėra pažymėjusios atsakymo „taip“. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad žuvusiojo artimi asmenys nebuvo žuvusiojo materialiai išlaikomi. Ieškovas nėra tinkamai detalizavęs, kokią žalą žuvusiojo artimieji patyrė bei kaip ši žala apskaičiuota.

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2.       Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė ieškovui iš atsakovės 48 522 Eur žalos atlyginimą, priteisė E. P. iš atsakovės 484 Eur bylinėjimosi išlaidas, priteisė iš atsakovės valstybei 953 Eur žyminį mokestį.

3.       Teismas nustatė, kad 2018 m. birželio 26 d. surašytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas dėl M. P. žūties eismo įvykio metu 2018 m. gegužės 15 d., o 2020 m. birželio 3 d. ieškovo sprendimu M. P. 2018 m. gegužės 15 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu. 2018 m. gegužės 18 d. E. P., o 2018 m. gegužės 24 d. ir J. P. kreipėsi į ieškovę su prašymais skirti išmoką apdraustajam mirus. 2018 m. rugsėjo 20 d. UAB „L.“, E. P. ir E. P. pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo, kurios 3 punkte šalys įtvirtino nuostatą, jog nukentėjusieji sutinka su UAB „L.“ pagal šią sutartį mokamu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu (po 12 500 Eur kiekvienam) ir įsipareigoja nereikalauti iš UAB „L.“ ir / ar atsakovės neturtinės ir / ar bet kokios turtinės žalos, dėl darbuotojo A. T. sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo M. P.. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi Nr. 1A-68-531/2020 pakeitė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. ir kuriuo iš dalies patenkintas nukentėjusiųjų E. P. ir E. P. ieškinys priteisiant jiems iš A. T. po 10 000 Eur žalos atlyginimo, ir nukentėjusiųjų E. P. bei E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą A. T., atmetė. 2020 m. birželio 4 d. sprendimais ieškovas nusprendė išmokėti E. P. ir J. P. po 24 261 Eur vienkartines draudimo išmokas mirus apdraustajam M. P.. Išmokos E. P. ir J. P. išmokėtos 2020 m. birželio 8 d. 2020 m. liepos 22 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovę prašydamas atlyginti VSDF biudžetui padarytą 48 522 Eur dydžio žalą. 2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė sumokėti ieškovui 48 522 Eur atsisakė, motyvuodama tuo, kad nukentėjusiems dėl M. P. mirties žalą ji (atsakovė) yra atlyginusi, o E. P. ir J. P. išmokėtos išmokos yra ne žala, o socialinė parama.

4.       Teismas priėjo prie išvados, kad atsakovė, būdama eismo įvykio kaltininko (transporto priemonės valdytojo) civilinės atsakomybės draudikė, turi pareigą atlyginti socialinio draudimo įstaigai (ieškovui) nukentėjusių asmenų realiai patirtą turtinę žalą.

5.       Atsakovė, nesutikdama su ieškovo procesiniuose dokumentuose atskleista žalos apskaičiavimo formule, savo skaičiavimų nėra pagrindusi. Į bylą atsakovė pateikė 2020 m. gruodžio 29 d. eksperto išvadą, tačiau, teismo vertinimu, ji nepagrindžia žalos dydžio (priešingai, joje nurodoma, kad tikėtinų negautų pajamų apskaičiavimui trūksta duomenų), kita vertus, šis rašytinis įrodymas nelaikytinas tinkamu civiliniame procese, kadangi iš jo turinio nėra aišku, kas šį dokumentą sudarė ir pasirašė. 

6.       Ieškovas nurodė tokią E. P. patirtos žalos apskaičiavimo formulę: per 12 mėn. iki įvykusio eismo įvykio M. P. priskaičiuota viso 11 472,09 Eur pajamų. Jo mėnesio pajamos sudarė 956 Eur (11 472,09 / 12 mėn.). M. P. gimė (duomenys neskelbtini) Kadangi mirties dieną M. P. buvo sulaukęs 44 m. 5 mėn. 14 d., tai iki senatvės pensijos jis galėjo gyventi dar 20 m. 7 mėn. 16 d., t. y. viso 247 mėn. 16 d. Todėl E. P. dėl sutuoktinio M. P. mirties patirta žala – 118 066 Eur (956 Eur / 2 x 247 mėn.).

7.       Teismas pritarė atsakovės pozicijai, jog nagrinėjamu atveju iš M. P. gautų pajamų atskaičiuotini mokesčiai. Teismas nustatė, kad M. P. vidutinės mėnesio pajamos per paskutinius 12 mėn. iki žūties sudarė 619,91 Eur (atskaičius mokesčius ((11 475,09 Eur – 4 033,07 Eur) / 12). E. P. vidutinės mėnesio pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 281,24 Eur ((5 919,9 Eur – 2 544,21 Eur) / 12). Tai reiškia, kad šeimos pajamos per mėnesį buvo 901,15 Eur. Pusė šeimos pajamų, t. y. E. P. mėnesio pajamas sudarė 450,58 Eur (901,15 Eur / 2). Skirtumas tarp E. P. gautų pajamų iki vyro žūties ir jos vidutinio darbo užmokesčio yra 169,34 Eur (450,58 – 281,24). Būtent ši suma laikytina E. P. prarastomis pajamomis per mėnesį. Teismas laikė pagrįstu ieškovo pasirinktą praradimų apskaičiavimo laikotarpį – iki M. P. būtų sulaukęs pensinio amžiaus, t. y. 65 m. Atsižvelgiant į tai, jog nuo M. P. žūties iki jo pensijos buvo likę 247 mėn., tai teisinga ir pagrįsta būtų priteisti iš atsakovės ieškovui 41 826,98 Eur (169,34 Eur x 247 mėn.).

8.       Atsakovės argumentas, jog 2018 m. rugsėjo 20 d. sutartis dėl žalos atlyginimo atleidžia ją nuo pareigos atlyginti VSDF biudžetui padarytą žalą, atmestas kaip nepagrįstas nagrinėjamų aplinkybių ir CK 6.290 straipsnio taikymo kontekste. Atsakovės atlygintos žuvusiojo laidojimo išlaidos neturi įtakos žalos, kurią sudaro negautos pajamos, dydžiui apskaičiuoti.

9.       E. P. patvirtino, kad nors M. P. ir negyveno kartu su savo motina (J. P.), tačiau dažnai važiuodavo pas ją, gyvenančią kaime, padėjo jai namuose, ūkyje, jai paprašius apipirkdavo. Įvykio metu žuvusiojo motina J. P. buvo sulaukusi 77 m. amžiaus, tai leidžia daryti išvadą, kad jai pagalba buityje ir ūkyje gyvenant kaimo vietovėje buvo reikalinga, o trečiojo asmens E. P. paaiškinimai patvirtina, kad tokią pagalbą sūnus M. P. motinai ir teikė. Atsakovės poziciją, kad byloje nėra duomenų, jog M. P. J. P. būtų finansiškai išlaikęs, teismas vertino kritiškai.

10.       Ieškovas, kitaip nei E. P. atžvilgiu, detalių paskaičiavimų dėl žalos, kurią patyrė J. P. žuvus jos sūnui M. P., nei procesiniuose dokumentuose, nei teisminio nagrinėjimo metu nepateikė. Susidariusioje situacijoje, kai išlaikyti motiną turėjęs M. P. yra žuvęs, o teisę į išlaikymą turėjusi J. P. taip pat mirusi (vėliau), nustatyti absoliučiai objektyvų žalos dydį galimybių nėra. Todėl teismas, vertindamas J. P. patirtą turtinę žalą, atsižvelgė, be kita ko, į žuvusiojo amžių (darbingas galėjo būti dar daugiau nei 20 m.), į jo išlaikytinių skaičių (be motinos J. P. žuvusiojo išlaikomas buvo dar sūnus E. P.), į aplinkybę, jog J. P. gaudavo pajamas pensijos forma, rėmėsi Lietuvos statistikos departamento skelbiama tikėtina gyvenimo trukme, minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) kriterijumi, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Sūnaus žūties metu J. P. buvo 77 m. amžiaus. Pagal Statistikos departamento skelbiamus duomenis, 75 m. sulaukusių moterų, gyvenančių kaimo vietovėje, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 11,27 m., t. y. apie 11 m. (arba 132 mėn.). Teismo vertinimu, teisėta ir pagrįsta iš atsakovės, apdraudusios žalą sukėlusio asmens civilinę atsakomybę, ieškovui, išmokėjusiam socialinio draudimo išmoką, priteisti 20 094 Eur ((400 Eur (MMA nuo 2018 m. sausio 1 d.) / 4 x 12 mėn.) + (555 Eur (MMA nuo 2019 m. sausio 1 d.) / 4 x 12 mėn.) + (607 Eur (MMA nuo 2020 m. sausio 1 d.) / 4 x 12 mėn.) + (642 Eur (MMA nuo 2021 m. sausio 1 d.) / 4 x 96 mėn.)). Teismas nustatė, kad ieškovas prašo priteisti iš atsakovės mažiau (48 522 Eur) nei byloje nustatyta nukentėjusių asmenų realiai patirta turtinė žala (20 094 Eur + 41 826,98 Eur = 61 920,98 Eur), todėl ieškinys tenkintinas visiškai.

III.                      Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

1.       Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

1.1.       Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, kad žuvusiojo motina mirusi, tai ieškovui buvo žinoma, tačiau jis nutylėjo šią aplinkybę. Tikėtina, kad dėl to ieškovas ir nepateikė skaičiavimų, susijusių su žalos dydžio apskaičiavimu žuvusiojo motinai (nes nebuvo kaip pagrįsti reikalaujamos sumos su tikėtina vidutine gyvenimo trukme). Ieškovui nepateikus skaičiavimų, teismas pats juos nustatė, nors tokiu atveju ieškovo ieškinys vien šiuo pagrindu turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas. Teismas pažeidė rungimosi bei šalių lygiateisiškumo principą. Atsakovės teikti argumentai ir pozicija atmesta kaip nepagrįsta, nepateikiant aiškių argumentų. Ieškovo ieškinys turėjo būti atmestas kaip nepagrįstas, neįrodžius žalos fakto ir dydžio.

1.2.       2020 m. gruodžio 29 d. eksperto išvada sudaryta ir parengta tik gavus išreikalautą informaciją apie išmokos gavėjų pajamas (kuri atsakovei neprieinama), tad anksčiau draudikė šių duomenų įvertinti neturėjo galimybės. Ši pažyma būtų buvusi pildoma, nustačius faktines aplinkybes apie šeimos narių išlaikymą (po liudytojų apklausos) ir pateikiant galimų draudimo išmokų apskaičiavimą. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad žuvusysis teikė finansinį išlaikymą sutuoktinei ar motinai, todėl nebuvo pagrindo apskaičiuoti išmokų. Atsakovė bylos nagrinėjimo metu (po žuvusiojo sutuoktinės pasisakymų) laikėsi pozicijos, kad turtinė žala nepadaryta. Nei ieškovas, nei teismas nekėlė klausimų, susijusių su šio įrodymu patikimumu, pasirašymu ar pan., tai būtų leidę atsakovei tikslinti susijusias aplinkybes. Teisės aktai nenumato imperatyvių reikalavimų draudimo bendrovės darbuotojo išvados formai.

1.3.       Nesuprantama, kokiu būdu apskaičiuotos teismo nurodytos M. P. vidutinės mėnesio pajamos per paskutinius 12 mėn. iki žūties (619,91 Eur). Pagal atsakovės pateiktą eksperto išvadą, pajamos nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. – 818,79 Eur (su mokesčiais) (9 825,49 Eur / 12 mėn.). Grynosios pajamos sudarytų 647,87 Eur / mėn. Ieškovas, skaičiuodamas vidutines pajamas, skaičiavo ir 2018 m. gegužės pajamas, tačiau tą mėnesį buvo eismo įvykis ir M. P. žuvo, buvo galutinis atsiskaitymas (įskaitant nepanaudotas atostogas ir pan.), todėl šis mėnuo nėra imtinas skaičiavimui. Ieškovas skaičiavimuose ima 13 mėn. pajamas, o padalija tik iš 12 mėn. Atsakovė neprieštarautų, jei apeliacinės instancijos teismas skaičiavimuose naudotų ir 619,91 Eur sumą.

1.4.       Teismas nustatė, kad E. P. vidutinės mėnesio pajamos sudaro 281,24 Eur. Teismas padarė skaičiavimo klaidą. Iš ieškovo pateiktų duomenų matyti, kad E. P. dirbo dvejose darbovietėse – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Pagal atsakovės pateiktą eksperto išvadą, E. P. nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. gavo 496,04 Eur neatskaičius mokesčių iš (duomenys neskelbtini) ir 267,67 Eur neatskaičius mokesčių iš (duomenys neskelbtini). Bendros vidutinės pajamos į rankas – 699,47 Eur. Teismo posėdyje apklausta E. P. taip pat patvirtino, kad dirbo dvejose darbovietėse. 

1.5.       Teismas neteisingai nustatė bendras šeimos pajamas (901,15 Eur) ir vienam šeimos nariui tenkančią jų dalį (450,58 Eur) bei aplinkybę, kad E. P. būtų gavusi po 169,34 Eur kas mėnesį. Atsakovė sutinka su tokia skaičiavimo formule, tačiau teismas suklydo dėl E. P. pajamų dydžio. Bendros šeimos pajamos sudarytų 1 319,38 Eur (619,91 Eur M. P. ir 699,47 Eur E. P.). Vienam šeimos nariui tenka 659,69 Eur (1 319,38 / 2). E. P. šeimoje gavo didesnes pajamas ir finansiškai labiau prisidėjo prie šeimos bendro biudžeto. E. P. nebuvo žuvusiojo išlaikoma, nes jos pajamos įvykio dieną buvo didesnės nei sutuoktinio. Teismas naudojo teisingą žalos apskaičiavimo metodiką, tačiau neteisingai nustatė E. P. pajamas, dėl to padarė neteisingas išvadas ne tik dėl išlaikymo dydžio, bet ir dėl fakto. Atsakovė skaičiavimą apibendrino baigiamojoje kalboje, todėl neteisingi teismo argumentai, kad atsakovė nepagrindė savo žalos dydžio apskaičiavimo.

1.6.       Draudimo bendrovei negali kilti pareiga atlyginti išlaidas antrą kartą. Susitarime su UAB „L.“ nurodyta, kad susitarimas apima ne tik neturtinę žalą, bet ir turtinę žalą. UAB „L.“ susitarimu siekė, kad nebebūtų reiškiami reikalavimai ne tik jiems, bet ir jų civilinės atsakomybės draudikui, nes tai turi įtakos UAB „L.“ teisėms ir pareigoms (drausmingumo kategorijos, draudimo įmokų dydžiai ir pan.). Susitarimu E. P. iš esmės patvirtino, kad turtinės žalos, susijusios su netektu išlaikymu (netektomis pajamomis) nepatyrė. Tai atitinka skaičiavimus, kad E. P. į šeimos biudžetą įnešdavo daugiau pajamų. Susitarimas pasirašytas anksčiau nei ieškovas išmokėjo išmokas, tai patvirtina, jog, sudarant šį susitarimą, E. P. dar nežinojo apie tai, kad gaus papildomas išmokas iš ieškovo. E. P. susitarimo sudarymo metu buvo atstovaujama teisininko. 

1.7.       Atsakovė iš karto, kai sužinojo apie įvykį, išsiuntė E. P. dokumentų paketą užpildymui, kuriuose buvo galima nurodyti nuostolių dydį. Juose yra grafos „negautos pajamos“, išlaidos „netekus maitintojo“, tačiau nukentėję asmenys dėl tokio reikalavimo nesikreipė. Tokie reikalavimai nebuvo reiškiami ir baudžiamojoje byloje, kurioje E. P. pripažinta nukentėjusiąja ir teikė civilinį ieškinį. Teismas nepasisakė dėl argumento, kad net ir kreipimęsi į ieškovą dėl vienkartinės išmokos, E. P. „buvote žuvusiojo išlaikomi“ skiltyje nėra pažymėjusi atsakymo „Taip“. Teismas tinkamai neištyrė įrodymų ir dėl to taip pat priėjo padarė neteisingas išvadas dėl E. P. išlaikymo fakto ir dydžio.

1.8.       Ieškovas J. P. išmokėjo 24 261 Eur išmoką, o teismas apskaičiavęs 20 094 Eur netekto išlaikymo kompensaciją, ieškovui vis tiek priteisė visą J. P. išmokėtą išmoką. Ieškovas išmokėjo dvi išmokas, dviem subjektams. J. P. išmokėta 24 261 Eur dydžio išmoka, todėl ir reikia tikrinti, kiek ši išmoka padengia būtent J. P. patirtą turtinę žalą, o kiek atlieka socialinės paramos funkciją J. P.. Teismas ignoravo ir nepasisakė dėl bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, jog J. P. 2020 m. liepos 6 d. mirė (praėjus 25 mėn. po sūnaus mirties). Teismas, nustatydamas nuostolių dydį, rėmėsi 11 m. tikėtinu išlaikymo laikotarpiu, nors pagal bylos medžiagą žinoma, kad J. P. mirė po 2 m. Ieškovui nepateikus žalos įvertinimo šiuo klausimu, teismas savo iniciatyva apskaičiavo nuostolių dydį, taip pažeisdamas teismo aktyvumo taisykles. Žalos dydis turėtų būti vertinamas iki mirties datos.

1.9.       Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama byla Nr. e2-1339-275/2021. Šioje byloje vienkartinė išmoka išmokėta vienam asmeniui – žuvusiojo asmens motinai. Tačiau bylos nagrinėjimo metu nustačius, kad žuvusiojo motina po 19 mėn. mirė, VSDFV atsižvelgė į atsakovės argumentus ir pateikė patikslintą ieškinį bei sumažino savo reikalavimą nuo išmokėtos 52 890,11 Eur sumos iki 15 743,92 Eur. Teismas turėjo įvertinti ieškovo nesąžiningumą, nuslepiant žuvusiojo motinos J. P. mirties faktą.

1.10.       Teismas formaliai konstatavo, kad J. P. neteko išlaikymo natūra, tačiau nesuprantama, iš kokių duomenų daroma ši išvada. Ieškovas neįrodinėjo, o teismas nenustatė, kad žuvusysis savo pajamų dalį būtų skyręs motinai. E. P. nurodė, kad žuvusysis lankydavo motiną savaitgaliais, jų santykiai buvo artimi, motina sunkiai išgyveno sūnaus netektį, tačiau šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad buvo teikiamas išlaikymas natūra, juolab toks, kuris būtų įvertinamas pinigais. Žuvusiojo motina turėjo ir kitą sūnų, kuris po žuvusiojo mirties padėjo motinai buityje. Byloje nėra duomenų, kad žuvus M. P., žuvusiojo motina turėjo kreiptis pagalbos į kitus asmenis, kurie padėtų nudirbti ūkio darbus ar atliktų kitus buitinius darbus ir už tai būtų mokamas atlyginimas. Ieškovas turi pateikti į bylą įrodymus ir nurodyti aplinkybes, patvirtinančius ne tik išlaikymo natūra faktą, bet ir patį apskaičiavimą bei galimą žalos dydį.

1.11.       Teismas skaičiavimuose naudoja MMA dydį, tačiau sprendime nėra pateikiama argumentų, kaip ir kodėl, galbūt netektą išlaikymą natūra, teismas vertina būtent tokiu dydžiu. Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. e2A-725-516/2020 atmetė VSDFV apeliacinį skundą dėl MMA dydžio taikymo, konstatuodamas, kad nėra logiškai pagrįsto ryšio tarp MMA dydžio ir rūpinimosi nedarbingais tėvais. Ši sprendimo dalis nepagrįsta ir turi būti panaikinta.

2.       Atsiliepime trečiasis asmuo UAB „L.“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

2.1.       E. P. turėjo teisę prašymus turtinei ir neturtinei žalai atlyginti teikti tiek UAB „L.“ (kuo ir pasinaudojo), tiek atsakovei, tiek kitiems asmenims. Gautas žalos padengimas iš vieno subjekto turi įtakos vertinant, ar kitas subjektas turi atlyginti tam tikras prašomas sumas. Tačiau ir tokiais atvejais, kai žalos atlyginime yra tarpinis subjektas, pvz., socialinio draudimo įstaiga, tai nekeičia dvigubo žalos atlyginimo taisyklių. Ieškovas, išmokėjęs išmoką, savo reikalavimo negali nukreipti į draudimo bendrovę, kuri jau atlyginusi nukentėjusiems asmenims jų žalą. Atsakovei negali kilti pareiga atlyginti išlaidas antrą kartą.

2.2.       Susitarime su UAB „L.“ įtvirtinta, kad susitarimas apima ne tik neturtinės žalos, bet ir turtinės žalos atlyginimą. UAB „L.“ sudaryto susitarimo pagrindinis tikslas buvo tas, jog nebebūtų reiškiami reikalavimai ne tik UAB „L.“, bet ir draudimo bendrovei, kadangi tai turi didelę įtaką UAB „L.“ teisėms ir pareigoms.

3.       Atsiliepime trečiasis asmuo E. P. prašo dėl apeliacinio skundo reikalavimų spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

3.1.       Abu sutuoktiniai dirbo ir kartu tiek materialiai, tiek ir nematerialiai prisidėjo prie šeimos ūkio ir gerovės, abu išlaikė šeimą, prisidėjo tiek finansiškai, tiek ir morališkai prie sūnaus gerovės. Sutuoktiniai nevedė apskaitos, kiek kuris konkrečiai prisideda prie šeimos išlaikymo. Vienam šeimos nariui mirus, šeimos pajamos žymiai sumažėjo, t. y. šeima neteko pajamų, ir daug daugiau nei galėtų padengti ieškovo išmokėta išmoka. Savo motinai žuvusysis visada padėdavo, dažnai lankydavo, remdavo tiek fizine pagalba, tiek ir materialiai. Žuvusysis nevesdavo apskaitos ir neskaičiuodavo, kokio konkrečiai dydžio pajamomis prisidėdavo prie motinos materialinės gerovės. Žuvusiajam motina taip pat buvo šeimos narys, kuriam jis padėdavo. Motinos pajamos taip pat sumažėjo.

3.2.       Sutartyje dėl žalos atlyginimo E. P. sutiko su UAB „L.“ mokamu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu ir įsipareigojo nereikalauti iš UAB „L.“ ir / ar atsakovės neturtinės ir / ar turtinės žalos atlyginimo. Įsipareigojimą nereikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės lėmė ne tai, kad E. P. faktiškai nepatyrė daugiau žalos nei jai buvo sumokėta sutartimi, o tai, kad toks susitarimas buvo su UAB „L.“, iškeltas šios įmonės iniciatyva. Atsakovės dėstomi argumentai, bandant sudaryti įspūdį, kad E. P. sutartimi dėl žalos atlyginimo įsipareigojo nereikalauti kitų išmokų, nėra visiškai sąžiningi. Įsipareigojimų atsisakyti ieškovo mokamos išmokos E. P. neprisiėmė ir tikrai nebūtų prisiėmusi, pastaroji išmoka buvo pagrįstai ir teisėtai išmokėta.

3.3.       E. P. realizavo savo teisę į žalos atlyginimą tiek sudariusi sutartį dėl žalos atlyginimo su UAB „L.“, tiek pareiškusi reikalavimą baudžiamojoje byloje kaltininko A. T. atžvilgiu, tiek ir gavusi išmoką iš ieškovo. Išmokos iš ieškovo gavimas neriboja ir negali riboti nukentėjusio asmens teisės gauti neturtinės žalos atlyginimą dėl netekto artimo žmogaus. E. P. niekam nereiškė ir nereiškia pretenzijų dėl žalos atlyginimo.

4.       Atsiliepime ieškovas VSDFV Utenos skyrius prašo Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

4.1.       Atsakovė E. P. vidutinių mėnesio pajamų paskaičiavimui naudojo 3 mėn. darbo užmokestį. Skaičiuojant vidutines mėnesio pajamas iš tokio trumpo laikotarpio į vidutines mėnesio pajamas gali būti paimti mėnesiai, kai darbuotojai buvo mokami atostoginiai, premijos ar pan., tai galėjo skaičiuojant tik iš 3 mėn. laikotarpio žymiai padidinti E. P. vidutines mėnesio pajamas. Vidutinės mėnesio pajamos turėtų būti vertinamos už ilgesnį laikotarpį – bent už 12 mėn., o atsakovės apeliaciniame skunde pateiktas paskaičiavimas atmestinas. E. P. vidutinės mėnesio pajamos sudarė 281,24 Eur ((5 919,9 Eur – 2 544,21 Eur) / 12).

4.2.       Nesutiktina su argumentu, kad teismas skaičiavimuose nepagrįstai naudoja MMA dydį, nes susidarė situacija, kai išlaikyti motiną turėjęs M. P. yra žuvęs, o teisę į išlaikymą turėjusi J. P. taip pat mirusi, t. y. nustatyti objektyvų žalos dydį galimybių nėra.

5.       VSDFV Panevėžio skyrius pateikė prašymą pakeisti ieškovą VSDFV Utenos skyrių, jo procesinių teisių perėmėju – VSDFV Panevėžio skyriumi. Nurodė, kad nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizuotas VSDFV Utenos skyrius, prijungiant jį prie VSDFV Panevėžio skyriaus, kuriam po reorganizavimo perėjo minėto teritorinio skyriaus teisės ir pareigos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

II.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

6.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškovo ieškinys atsakovei dėl žalos atlyginimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškovo pakeitimo

7.       Ieškovas VSDFV Panevėžio skyrius pateikė prašymą pakeisti ieškovą jo procesinių teisių perėmėju – VSDFV Panevėžio skyriumi.

8.       CPK 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos (fizinio asmens mirtis, juridinio asmens pabaiga ar pertvarkymas, reikalavimo perleidimas, skolos perkėlimas ir kiti įstatymų numatyti atvejai), teismas, jei yra pagrindas, rašytinio proceso tvarka tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialinių subjektinių teisių perėmimas; teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje.

9.       Teisės aktų registro duomenys patvirtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1257 „Dėl sutikimo reorganizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinius skyrius“ 1.2 punkte sutiko, kad jungimo būdu būtų reorganizuojamos BĮ VSDFV Šiaulių skyrius ir BĮ VSDFV Utenos skyrius, prijungiant juos prie BĮ VSDFV Panevėžio skyriaus, kuriam pereitų visos šiame punkte nurodytų reorganizuojamų VSDFV teritorinių skyrių teisės ir pareigos. BĮ VSDFV direktorius 2021 m. vasario 26 d. įsakymo Nr. V-123 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinių skyrių reorganizavimo“ 1.2 punktu nuo 2021 m. liepos 1 d. reorganizavo BĮ VSDFV Šiaulių skyrių ir BĮ VSDFV Utenos skyrių, prijungiant juos prie BĮ VSDFV Panevėžio skyriaus, kuriam po reorganizavimo perėjo visos šiame punkte nurodytų reorganizuojamų BĮ VSDFV teritorinių skyrių teisės ir pareigos.

10.       Ieškovui BĮ VSDFV Utenos skyriui po reorganizavimo esant prijungtam prie BĮ VSDFV Panevėžio skyriaus ir pastarajam perėmus BĮ VSDFV Utenos skyriaus teises ir pareigas, konstatuotina, kad procesinis teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Todėl šioje byloje yra pagrindas patenkinti ieškovo prašymą ir pakeisti ieškovą BĮ VSDFV Utenos skyrių, jo procesinių teisių perėmėju – naujuoju ieškovu BĮ VSDFV Panevėžio skyriumi.

Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių

11.       UAB „(duomenys neskelbtini)“ (buvęs M. P. darbdavys) 2018 m. birželio 26 d. surašė nelaimingo atsitikimo darbe aktą dėl M. P. žūties eismo įvykio metu 2018 m. gegužės 15 d.

12.       2018 m. gegužės 18 d. E. P., o 2018 m. gegužės 24 d. J. P. kreipėsi į VSDFV Utenos skyrių su prašymais skirti išmoką apdraustajam mirus.

13.       2018 m. rugsėjo 20 d. UAB „L.“, E. P. ir E. P. pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo, kurios 3 punkte susitarė, jog nukentėjusieji sutinka su UAB „L.“ pagal sutartį mokamu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu (po 12 500 Eur kiekvienam) ir įsipareigoja nereikalauti iš UAB „L.“ ir / ar atsakovės (kuri buvo apdraudusi transporto priemonę, kurią vairavo A. T.) atlyginti neturtinės ir / ar bet kokios turtinės žalos, dėl darbuotojo A. T. sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo M. P..

14.       Panevėžio apygardos teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi Nr. 1A-68-531/2020 pakeitė Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2019 m. gruodžio 31 d. nuosprendį, kuriuo A. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 5 dalį ir kuriuo buvo iš dalies patenkintas nukentėjusiųjų E. P. ir E. P. ieškinys priteisiant jiems iš A. T. po 10 000 Eur žalos atlyginimo, ir nukentėjusiųjų E. P. bei E. P. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, pareikštą A. T., atmetė.

15.       2020 m. birželio 3 d. VSDFV Utenos skyriaus sprendimu M. P. 2018 m. gegužės 15 d. įvykęs mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe pripažintas draudžiamuoju įvykiu.

16.       2020 m. birželio 4 d. sprendimais VSDFV Utenos skyrius nusprendė išmokėti E. P. ir J. P. po 24 261 Eur vienkartines draudimo išmokas mirus apdraustajam M. P.. Išmokos E. P. ir J. P. išmokėtos 2020 m. birželio 8 d. J. P. 2020 m. liepos 6 d. mirė.

17.       2020 m. liepos 22 d. raštu VSDFV Utenos skyrius kreipėsi į atsakovę, prašydamas atlyginti VSDF biudžetui padarytą 48 522 Eur žalą.

18.       2020 m. rugpjūčio 18 d. atsakovė sumokėti 48 522 Eur atsisakė, motyvuodama tuo, kad nukentėjusiems dėl M. P. mirties žalą ji yra atlyginus, o VSDFV Utenos skyriaus E. P. ir J. P. išmokėtos išmokos yra ne žala, o socialinė parama.

Dėl žuvusiojo ir jo sutuoktinės pajamų dydžio bei netekto išlaikymo žuvusiojo sutuoktinei fakto

19.       Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką įgijo regreso teisę į žalą padariusio asmens draudikę (atsakovę), tačiau byloje kilo ginčas dėl realios turtinės žalos fakto ir dydžio.

20.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. P. vidutinės mėnesio pajamos per paskutinius 12 mėn. iki žūties sudarė 619,91 Eur (atskaičius mokesčius ((11 475,09 Eur – 4 033,07 Eur) / 12), o E. P. vidutinės mėnesio pajamos per tą patį laikotarpį sudarė 281,24 Eur ((5 919,9 Eur – 2 544,21 Eur) / 12). Teismas nustatė, kad šeimos pajamos per mėnesį buvo 901,15 Eur, o pusę šeimos pajamų, t. y. E. P. mėnesio pajamas sudarė 450,58 Eur (901,15 Eur / 2). Teismas apskaičiavo, kad skirtumas tarp E. P. gautų pajamų iki vyro žūties ir jos vidutinio darbo užmokesčio yra 169,34 Eur (450,58 – 281,24) ir ši suma laikytina E. P. prarastomis pajamomis per mėnesį. Teismas nurodė, kad nuo M. P. žūties iki jo pensijos buvo likę 247 mėn., todėl E. P. prarastos pajamos sudaro 41 826,98 Eur (169,34 Eur x 247 mėn.).

21.       Apeliaciniame skunde ieškovė teigia, kad neaišku, kokiu būdu teismo apskaičiuotos M. P. vidutinės mėnesio pajamos per paskutinius 12 mėn. iki žūties (619,91 Eur). Pagal atsakovės skaičiavimus, žuvusiojo grynosios pajamos sudarytų 647,87 Eur per mėnesį, tačiau atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo skundžianti sprendimo dalies dėl šios sumos (619,91 Eur) nustatymo, o teigia, kad neprieštarautų, jei apeliacinės instancijos teismas skaičiavimuose naudotų ir 619,91 Eur sumą. 

22.       Apeliacinės instancijos teismas pritaria atsakovės argumentams dėl neteisingai apskaičiuotų M. P. vidutinių mėnesio pajamų per paskutinius 12 mėn. iki žūties. Kaip matyti iš 2020 m. rugsėjo 14 d. VSDFV Utenos skyriaus pažymos apie asmens (M. P.) valstybinį socialinį draudimą, M. P. vidutinės mėnesio pajamos per paskutinius 12 mėn. (nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d.), neatskaičius mokesčių, sudarė 818,79 Eur (9 825,49 Eur / 12 mėn.), o atskaičius mokesčius, sudarė 647,87 Eur / mėn.

23.       Kadangi sprendimo dalies dėl žuvusiojo grynųjų mėnesinių pajamų dydžio nei ieškovas nei atsakovė neskundžia, apeliacinės instancijos teismas, toliau šiame sprendime skaičiavimus dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo atliks vertindamas tai, kad M. P. vidutinės mėnesio pajamos per paskutinius 12 mėn. iki žūties sudarė 619,91 Eur (atskaičius mokesčius).

24.       Apeliaciniame skunde atsakovė taip pat teigia, kad teismas neteisingai nustatė bendras šeimos pajamas (901,15 Eur) ir vienam šeimos nariui tenkančią pajamų dalį (450,58 Eur) bei aplinkybę, kad E. P. būtų gavusi po 169,34 Eur / mėn. Atsakovė apeliaciniame skunde sutinka su pirmosios instancijos teismo naudota skaičiavimo formule, tačiau teigia, kad teismas suklydo dėl E. P. pajamų dydžio. Atsakovės teigimu, E. P. dirbo dvejose darbovietėse – UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. gavo 496,04 Eur neatskaičius mokesčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir 267,67 Eur neatskaičius mokesčių iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl bendros E. P. vidutinės pajamos į rankas – 699,47 Eur. Atsakovės skaičiavimu, bendros šeimos pajamos sudarytų 1 319,38 Eur (619,91 Eur M. P. ir 699,47 Eur E. P.) ir vienam šeimos nariui teko 659,69 Eur (1 319,38 / 2).

25.       Ieškovas kartu su dubliku pateikė 2020 m. gruodžio 16 d. VSDFV Utenos skyriaus pažymą apie asmens (E. P.) valstybinį socialinį draudimą, kurioje nurodytos asmens draudžiamosios pajamos nuo 2017 m. gegužės 16 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. Šios pažymos turinys patvirtina, kad E. P. nuo 2018 m. sausio 22 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (darbo santykių metu pasikeitė darbdavio pavadinimas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. E. P. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo vidutiniškai 597,14 Eur / mėn. (atskaičius mokesčius – 496,04 Eur), o nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. balandžio 30 d. iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gavo vidutiniškai 267,67 Eur / mėn. (atskaičius mokesčius – 243,58 Eur). 

26.       Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 patvirtinto Darbuotojo, valstybės tarnautojo ir žvalgybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašo 5.1 punkte nustatyta, kad apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. 

27.       Paskutinius tris mėnesius iki M. P. žūties E. P. vidutinės mėnesio pajamos (496,04 Eur + 243,58 Eur = 739,62 Eur) viršijo M. P. vidutines mėnesio pajamas (619,91 Eur). Šios aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo E. P. vidutines mėnesio pajamas iki jos sutuoktinio žūties.

28.       Atsakovės teigimu, E. P. šeimoje gavo didesnes pajamas ir finansiškai labiau prisidėjo prie šeimos biudžeto, todėl, atsakovės vertinimu, E. P. nebuvo žuvusiojo išlaikoma, nes jos pajamos įvykio dieną buvo didesnės nei sutuoktinio. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje aplinkybė, jog žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei esantis gyvas sutuoktinis, nepatvirtina, jog esantis gyvas sutuoktinis nepatyrė turtinės žalos dėl sutuoktinio netekimo.

29.       Sutuoktinių teisė į išlaikymą kyla iš CK 3.27 straipsnio, nustatančio sutuoktinių pareigą vienas kitą remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo, todėl vien aplinkybė, jog žuvusysis gaudavo mažesnį darbo užmokestį nei jo sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, kad žuvusysis prisidėjo prie šeimos, taip pat ir sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, jog nebuvo patirta turtinė žala dėl sutuoktinių netekimo. Ši prezumpcija grindžiama tuo, kad savo įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kasdieniu rūpesčiu, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-564/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015; 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015). Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje šios kategorijos bylose, pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobūdžio išlaikymas gali būti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto išlaikymo netekimas, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015).

30.       Minėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad nepagrįstu laikytinas apeliacinio skundo argumentas, jog žuvusiojo sutuoktinė nepatyrė turtinės žalos, atsiradusios dėl sutuoktinio mirties, kadangi gaudavo didesnes pajamas nei jos žuvęs sutuoktinis.

31.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. sutartyje dėl žalos atlyginimo su UAB „L.“ nurodyta, jog susitarimas apima ne tik neturtinės, bet ir turtinės žalos atlyginimą, o UAB „L.“ susitarimu siekė, kad nebebūtų reiškiami reikalavimai ne tik jiems asmeniškai, bet ir jų civilinės atsakomybės draudikui. Atsakovės teigimu, šiuo susitarimu E. P. iš esmės patvirtino, jog turtinės žalos, susijusios su netektu išlaikymu (netektomis pajamomis), nepatyrė.

32.       Byloje nustatyta, kad 2018 m. rugsėjo 20 d. UAB „L.“, E. P. ir E. P. pasirašė sutartį dėl žalos atlyginimo, kurios 3 punkte susitarė, jog nukentėjusieji sutinka su UAB „L.“ pagal sutartį mokamu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu (po 12 500 Eur kiekvienam) ir įsipareigoja nereikalauti iš UAB „L.“ ir / ar atsakovės (kuri buvo apdraudusi transporto priemonę, kurią vairavo A. T.) atlyginti neturtinės ir / ar bet kokios turtinės žalos, dėl darbuotojo A. T. sukelto eismo įvykio, kurio metu žuvo M. P..

33.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėtos sutarties sudarymas ir pagal ją atliktų mokėjimų faktas neturi įtakos sprendžiant nagrinėjamą ginčą. Minėto susitarimo šalimis nėra nei ieškovas, nei atsakovė. UAB „L.“ E. P. išmokėta 12 500 Eur suma turtinės žalos kontekste kvalifikuotina kaip E. P. gauta nauda, nes UAB „L.“ nėra atsakovė šioje byloje ir nėra pripažinta atsakinga už įvykusį nelaimingą atsitikimą. Pagal CK 6.249 straipsnio 6 dalį, kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, kad sudaryta žalos atlyginimo sutartis, kurioje E. P. nurodė neturinti pretenzijų atsakovei, patvirtina, kad E. P. nepatyrė turtinės žalos, ar ieškovas negali reikalauti iš atsakovės išmokėta draudimo išmoka padengiamos turtinės žalos atlyginimo. Be to, teisėjų kolegijos manymu, nebūtų pagrindo UAB „L.“ išmokėta suma E. P. mažinti šioje byloje nustatytino jos negautų pajamų dėl sutuoktinio žūties dydžio, įvertinus kilusių pasekmių sunkumą ir nekompensuojamą pobūdį (CK 6.249 straipsnio 6 dalis).

34.       Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos duomenys patvirtina, kad dėl sutuoktinio žūties E. P. patyrė realios turtinės žalos, todėl E. P. patirtos turtinės žalos (netektas išlaikymas sutuoktinio gautomis pajamomis) faktas šioje byloje laikytinas įrodytu.

Dėl netekto išlaikymo žuvusiojo sutuoktinei dydžio

35.       Kaip jau minėta, apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas neteisingai nustatė bendras šeimos pajamas (901,15 Eur) ir vienam šeimos nariui tenkančią pajamų dalį (450,58 Eur) bei aplinkybę, kad E. P. būtų gavusi po 169,34 Eur kas mėnesį, tačiau atsakovė nurodo sutinkanti su pirmosios instancijos teismo naudota skaičiavimo formule, nors ir teismas suklydo dėl E. P. pajamų dydžio.

36.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nors atsakovė ir neginčija teismo naudotos E. P. dėl sutuoktinio žūties netektų pajamų apskaičiavimo formulės (esančio gyvo sutuoktinio netektos pajamos = (esančio gyvo sutuoktinio vidutinės mėnesio pajamos + žuvusio sutuoktinio vidutinės mėnesio pajamos) / 2 – esančio gyvo sutuoktinio vidutinės mėnesio pajamos), kurią byloje pasiūlė atsakovė, tačiau ši formulė leidžia apskaičiuoti esančio gyvo sutuoktinio netektas pajamas tik tuo atveju, jeigu esančio gyvo sutuoktinio vidutinės mėnesio pajamos buvo mažesnės nei žuvusio sutuoktinio. Kaip jau minėta, paskutinius tris mėnesius iki M. P. žūties E. P. vidutinės mėnesio pajamos (739,62 Eur) viršijo M. P. vidutines mėnesio pajamas (619,91 Eur), todėl, nors atsakovė ir sutinka su teismo taikyta E. P. netektų pajamų apskaičiavimo formule, tačiau atsakovei pačiai teigiant, kad E. P. vidutinės mėnesio pajamos iki jos sutuoktinio žūties buvo didesnės nei sutuoktinio, tokia formulė negali būti taikoma. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, E. P. netektų pajamų dėl sutuoktinio žūties apskaičiavimas nustatytinas pagal teismų praktiką.

37.       Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi savo abipuses pareigas (pagalbos ūkyje ar buityje) sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iš sutuoktinių miršta, iš esmės nėra. Tokiais atvejais preziumuotina, kad likęs gyvas sutuoktinis iš sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramą, lygią pusei jo pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

38.       Kasacinis teismas, spręsdamas dėl sutuoktinio teisės į išlaikymą ir tokio išlaikymo dydžio, yra išaiškinęs, kad, apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į sutuoktinių bendro turto dalių lygybės prezumpciją, įtvirtintą CK 3.117 straipsnio 1 dalyje, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas, nustatytas CK 3.27 straipsnio 1 dalimi, kurias kiekvienas iš sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas išlaikymą iš savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrą ekonominę vertę; apskaičiuojant apdraustojo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl apdraustojo mirties imama 1/2 apdraustojo pajamų, kol neįrodyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-111-421/2015; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Apskaičiuojant likusio gyvo sutuoktinio patirtą turtinę žalą dėl žuvusiojo negautų pajamų, atsižvelgiama į jo gautas pajamas (imama 1/2 šių pajamų) ir statistinę gyvenimo trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-477/2014; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). 

39.       Minėta kasacinio teismo praktika patvirtina, kad sprendžiant dėl esančio gyvo sutuoktinio turtinės žalos dydžio dėl žuvusio sutuoktinio negautų pajamų, imama 1/2 žuvusio sutuoktinio pajamų dalis. Kaip jau minėta šiame sprendime, šalims neskundžiant sprendimo dalies, kuria nustatytos M. P. vidutinės mėnesio pajamos, vertintina, kad M. P. vidutines mėnesio pajamos iki žūties sudarė 619,91 Eur (atskaičius mokesčius). Šalys taip pat neginčija teismo nustatytų praradimų apskaičiavimo laikotarpio – iki M. P. būtų sulaukęs pensinio amžiaus, t. y. 65 m. Kadangi nuo M. P. žūties iki jo pensijos buvo likę 247 mėn., E. P. turtinė žala (negautos sutuoktinio pajamos) dėl sutuoktinio žūties sudaro 76 558,89 Eur (619,91 Eur / 2 x 247 mėn.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas E. P. išmokėjo 24 261 Eur draudimo išmoką ir regresinį reikalavimą į atsakovę (E. P. išmokėtos išmokos atžvilgiu) įgijo ta pačia apimtimi (24 261 Eur), ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės 24 261 Eur žalos atlyginimo.

40.       Nors pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo ieškinio reikalavimo dėl žalos atlyginimo išmokėjus 24 261 Eur išmoką E. P., turtinės žalos dydį apskaičiavo kitokiu būdu nei nurodyta šiame sprendime, tačiau ieškinio dalį dėl 24 261 Eur žalos atlyginimo išmokėjus 24 261 Eur išmoką E. P. patenkino pagrįstai.

Dėl netekto išlaikymo fakto žuvusiojo motinai

41.       Apeliaciniame skunde atsakovė teigia, kad teismas formaliai konstatavo, jog J. P. neteko išlaikymo natūra, kadangi ieškovas neįrodinėjo, o teismas nenustatė, kad žuvusysis savo pajamų dalį būtų skyręs motinai. Taip pat atsakovė nesutinka su teismo atliktu J. P. kilusios turtinės žalos dydžio skaičiavimu.

42.       Byloje tarp šalių nėra ginčo, kad M. P. mirties atveju jo motina turi teisę į žalos atlyginimą (NADPLSDĮ 27 straipsnis). Tačiau byloje tarp šalių kilo ginčas, ar J. P. buvo žuvusiojo realiai išlaikoma ir dėl sūnaus netekties patyrė turtinės žalos. 

43.       Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rūpintis. Išlaikymas gali būti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant išlaikymą natūra, kasdieniu rūpesčiu ir pagalba buityje ar ūkyje, kurie turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-130/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Kai atsakovas neigia duomenų apie apskaičiuotas ir išmokėtas draudimo išmokas tinkamumą apdraustojo (jo šeimos narių) patirtai žalai nustatyti, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; kt.).

44.       Atsakovė nurodė, kad nenustatė aplinkybių, jog žuvusiojo motina buvo išlaikoma sūnaus ir byloje nėra duomenų, kad dėl sūnaus netekties J. P. patyrė turtinę žalą negautų pajamų forma.

45.       Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovas, kitaip nei E. P. atžvilgiu, detalių paskaičiavimų dėl žalos, kurią patyrė J. P. žuvus jos sūnui M. P., nepateikė. Teismas savo iniciatyva apskaičiavo turtinės žalos dydį.

46.       VSDFV Utenos skyrius pateikė 2020 m. gruodžio 17 d. pažymą apie asmeniui (J. P.) išmokėtas išmokas, kuri patvirtina, kad iki M. P. žūties J. P. gaudavo mėnesines pajamas – 242,71 Eur (220,25 Eur (senatvės pensija) + 22,46 Eur (našlių pensija)). Byloje nėra įrodymų, kad J. P. buvo žuvusiojo išlaikoma. Ieškovas neįrodinėjo ir byloje nenustatyta aplinkybių, kad žuvusysis savo pajamų dalį būtų skyręs motinai. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu E. P. nurodė, kad žuvusysis ir jo motina gyveno atskirai, žuvusysis lankydavo motiną, padėdavo buityje, tačiau aiškiai nepatvirtino, kad dalį savo pajamų būtų skyręs motinai, taip pat nurodė, kad žuvusiojo motina turėjo ir kitą sūnų.

47.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės neleidžia konstatuoti, kad J. P. M. P. buvo teikiamas išlaikymas lėšomis ar natūra, tokios aplinkybės nenustatytos. Būtent ieškovui teko procesinė našta įrodyti žuvusiojo motinos patirtos turtinės žalos dydį, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių išlaikymo lėšomis ar natūra faktą.

48.       Ieškovas J. P. išmokėjo 24 261 Eur dydžio išmoką. Kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, teismas, apskaičiavęs 20 094 Eur netekto išlaikymo dydį J. P., ieškovui iš atsakovės priteisė visą (24 261 Eur) J. P. išmokėtą išmoką. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad žuvusiojo sutuoktinei patyrus didesnę turtinę žalą nei jai ieškovo išmokėta išmoka, tai nereiškia, kad nustatyta turtinės žalos suma, viršijanti išmokos sumą, gali būti perkeliama sprendžiant dėl kitų asmenų (šiuo atveju, žuvusiojo motinos) faktiškai patirtos turtinės žalos. Ieškovas išmokėjo dvi išmokas, dviem asmenims, o J. P. išmokėta 24 261 Eur išmoka, todėl sprendžiant dėl turtinės žalos J. P. vertintina, kiek ši išmoka padengia būtent J. P. patirtą turtinę žalą.

49.       Dėl nurodytų motyvų, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai patenkino ieškovo ieškinio reikalavimų dalį dėl žalos atlyginimo (J. P. išmokėtos 24 261 Eur dydžio draudimo išmokos atžvilgiu) priteisimo iš atsakovės, kadangi negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai, kuomet nenustatytas jų buvimo realumas, negali būti atlyginami (tokios pozicijos Lietuvos apeliacinis teismas laikėsi ir 2020 m. birželio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-452-798/2020). 

50.       Nenustačius, kad J. P. dėl M. P. žūties patyrė turtinės žalos (nuostolių) (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), nepasisakytina dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su nuostolių dydžio apskaičiavimu.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

51.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovo ieškinio reikalavimų dalį dėl 24 261 Eur (E. P. turtinė žala) priteisimo iš atsakovės, tačiau kitą ieškovo ieškinio reikalavimų dalį dėl 24 261 Eur (J. P. turtinė žala) priteisimo, netinkamai taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias žalos atlyginimo teisinius santykius (CPK 330 straipsnis), patenkino nepagrįstai. Todėl skundžiamo sprendimo dalis, kuria ieškovui iš atsakovės priteista 24 261 Eur (dėl J. P. turtinės žalos) naikintina ir dėl šios ieškovo reikalavimų dalies priimtinas naujas sprendimas – atmesti ieškinio reikalavimo dalį dėl 24 261 Eur žalos atlyginimo priteisimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat iš naujo skirstytinos pirmosios instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos.

52.       Trečiasis asmuo E. P. pirmosios instancijos teismo prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas, nurodė ir pagrindė, kad patyrė 484 Eur atstovavimo išlaidų. CPK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, turi šalies procesines teises (įskaitant teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą). Kadangi 50 proc. ieškovo reikalavimų tenkintini (24 261 Eur iš 48 522 Eur) ir 50 proc. dalis atmestini, laikytina, kad byla išspręsta 50 proc. ieškovo naudai ir 50 proc. atsakovės naudai, todėl E. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės lygiomis dalimis, t. y. po 242 Eur (484 Eur / 2) iš kiekvieno. Šalys ir trečiasis asmuo UAB „L.“ nenurodė patyrę bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

53.       Ieškovas šioje byloje buvo atleistas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinį (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas), o pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi už ieškinį būtų mokėtinas 953 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), ieškinį patenkinus 50 proc., iš atsakovės valstybei priteistina 476,50 Eur (953 Eur x 50 proc.) žyminio mokesčio.

54.       Trečiasis asmuo E. P. nurodė ir pagrindė, kad civilinės bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu patyrė 435,60 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti. Kadangi 50 proc. atsakovės apeliacinio skundo reikalavimų tenkintini (24 261 Eur iš 48 522 Eur) ir 50 proc. atmestini, laikytina, kad byla apeliacinės instancijos teisme išspręsta 50 proc. atsakovės naudai ir 50 proc. ieškovo naudai, todėl E. P. turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos tiek iš ieškovo, tiek iš atsakovės lygiomis dalimis, t. y. po 217,80 Eur (435,60 Eur / 2) iš kiekvieno.

55.       Atsakovė už apeliacinį skundą šioje byloje sumokėjo 953 Eur žyminį mokestį. Atsakovės apeliacinį skundą tenkinant iš dalies (50 proc.), atsakovei iš ieškovo priteistina žyminio mokesčio dalis proporcingai patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų daliai – 476,50 Eur (953 Eur x 50 proc.) (CPK 93 straipsnio 2 ir 3 dalys). Ieškovas ir trečiasis asmuo UAB „L.“ nenurodė patyrę bylinėjimosi išlaidų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 48 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 2, 3 dalimis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 330 straipsniu ir 331 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

patenkinti biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus prašymą ir pakeisti ieškovą biudžetinę įstaigą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyrių (juridinio asmens kodas 193322893) jo procesinių teisių perėmėju ieškovu biudžetine įstaiga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriumi (juridinio asmens kodas 191674725).

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinta ieškovo biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinio reikalavimų dalis dėl 24 261 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro) žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos ir dėl šios reikalavimų dalies priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus ieškinio reikalavimų dalį dėl 24 261 Eur (dvidešimt keturių tūkstančių dviejų šimtų šešiasdešimt vieno euro) žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (juridinio asmens kodas 191674725) 242 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 476,50 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir penkiasdešimties euro centų) žyminį mokestį.

Kitą Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) 217,80 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų ir aštuoniasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovo biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (juridinio asmens kodas 191674725) 217,80 Eur (dviejų šimtų septyniolikos eurų ir aštuoniasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ (juridinio asmens kodas 110051834) iš ieškovo biudžetinės įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (juridinio asmens kodas 191674725) 476,50 Eur (keturių šimtų septyniasdešimt šešių eurų ir penkiasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai        Danguolė Martinavičienė

Antanas Rudzinskas

Aldona Tilindienė