Civilinė byla Nr. 2A-1002-661/2016

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05054-2015-1

Procesinio sprendimo kategorija: 2.5.1.4.; 2.5.18.4.; 3.3.1.1.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2016 m. kovo 17 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) K. L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Archartė“ ieškinį atsakovui K. L. K. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys U. N., M. Z. ir uždaroji akcinė bendrovė „LitaBalticum“ ir teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,             

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

Ieškovas prašė bylą nagrinėti dokumentinio proceso tvarka ir priteisti iš atsakovo 4344,30 Eur skolos, 9,52 Eur palūkanų ir penkių procentų procesines palūkanas. Ieškovas nurodė, kad šalys 2014 m. spalio 13 d. sudarė žodinę projektavimo darbų sutartį, nes ieškovas (įmonė) tuo metu dar nebuvo įsteigtas, tačiau atsakovas visus su sutarties vykdymu susijusius klausimus derino bei nurodymus teikė ieškovo steigėjai ir vienintelei akcininkei U. N., o įsteigus ieškovą atsakovas sutarties sudarymą ir jos vykdymą patvirtino konkliudentiniais veiksmais. Ieškovas atliko dalį užsakovo užduoties – projektavimo darbus ir parengė bei suderino su Vilniaus miesto savivaldybe projektuojamo pastato projektinius pasiūlymus; 2014 m. gruodžio 31 d. užsakovas atliktus darbus priėmė pasirašydamas darbų perdavimo-priėmimo aktą, įsipareigojo už atliktus darbus pagal išrašytą (ir atsakovo pasirašytą) PVM sąskaitą-faktūrą atsiskaityti per 30 dienų, tačiau iki šiol neatsiskaitė.

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. preliminariu sprendimu (T. 1, b. l. 17-18) ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovo 4344,30 Eur skolos, 9,52 Eur palūkanų ir penkių procentų procesines palūkanas, taip pat priteisė 65 Eur žyminio mokesčio.

Atsakovas pateikė prieštaravimus, prašė preliminarų sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2014 m. spalio 13 d. šalys jokios žodinės sutarties dėl projektavimo darbų nesudarė, nes dėl to paties projekto parengimo atsakovas 2014 m. spalio 13 d. sudarė rašytinę sutartį su trečiuoju asmeniu UAB „LitaBalticum“, o architektai M. Z. ir U. N., kaip fiziniai asmenys, asmeniškai laidavo už šios sutarties įvykdymą pagal 2014 m. spalio 13 d. laidavimo raštą. Visas atsakovo ir U. N. vykęs bendravimas dėl projekto buvo pagrįstas jos asmeniniu laidavimu, o ne sutartiniais atsakovo ir ieškovo, kurio steigėja, akcininkė ir vadovė U. N., santykiais. Kadangi nebuvo sudaryta jokios trišalės sutarties dėl teisių ir pareigų perleidimo pagal 2014 m. spalio 13 d. projektavimo darbų sutartį, tai ieškovas ne tik neturėjo teisės atlikti projektavimo darbus, bet ir neturėjo jokio teisėto pagrindo gauti užmokestį, kurio gavėjas pagal projektavimo darbų sutartį nurodytas trečiasis asmuo UAB „LitaBalticum“. Atsakovo teigimu, šalių pasirašytas 2014 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas nesukėlė jokių teisinių padarinių ir buvo sudarytas tik dėl akių, todėl pagal šį aktą atsakovas pagrįstai neatsiskaitė su ieškovu. Anot atsakovo, po kurio laiko, pasirašęs 2014 m. spalio 13 d. projektavimo darbų sutartį, jis nuvyko į UAB „LitaBalticum“ pasiteirauti, kaip atliekami darbai, tačiau architektė U. N. jį informavo, jog UAB „LitaBalticum“ direktorius atsisakė jų paslaugų ir kad tikėtina, jog pasirašyta projektavimo darbų sutartis nebus vykdoma. Kadangi U. N. laidavo už tinkamą sutarties įvykdymą, tai atsakovas pareikalavo, kad laiduotoja parengtų projektą, tačiau U. N. projekto neparengė iki šiol. Atsakovas pažymėjo, kad U. N. informavo jį apie tai, jog steigiama nauja įmonė – UAB „Archartė“, kuri galės perimti UAB „LitaBalticum“ įsipareigojimus pagal 2014 m. spalio 13 d. sutartį. Atsakovas su tuo sutiko ir nurodė, kad ieškovas galės perimti trečiojo asmens UAB „LitaBalticum“ įsipareigojimus tik po to, kai bus sudaryta trišalė sutartis dėl teisių ir pareigų perdavimo, tačiau tokia sutartis nepasirašyta iki šiol. Atsakovo teigimu, 2014 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas yra tariamas sandoris, nes pasirašytas pagal 2014 m. gruodžio 2 d. sutartį, kuri akto pasirašymo metu neegzistavo – šią aplinkybę patvirtina 2015 m. sausio 8 d. el. laiškas, iš kurio matyti, jog šalių derybos dėl sutarties sudarymo prasidėjo tik 2015 m. sausio 8 d. Be to, akte nurodyti darbai realiai neatlikti ir akte nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės.

Atsiliepimu į atsakovo prieštaravimus ieškovas prašė preliminarų sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovo teigimu, 2014 m. spalio mėn. atsakovas kreipėsi į UAB „LitaBalticum“ su prašymu atlikti statinio projektavimo darbus, 2014 m. spalio 13 d. pasirašė projektavimo darbų sutartį su nurodyta bendrove, tačiau buvo informuotas apie tai, kad UAB „LitaBalticum“ darbuotoja U. N. nutraukia darbo santykius su šia bendrove ir steigs naują bendrovę (ieškovo įmonę), kurios darbuotojai bus U. N. ir M. Z.. Anot ieškovo, atsakovas išreiškė valią, kad projektavimo darbus atliktų nurodyti architektai (tretieji asmenys U. N. ir M. Z.), todėl sutiko, jog projektavimo darbus vykdytų nurodyti architektai taip, kaip nustatyta atsakovo ir UAB „LitaBalticum“ sutartyje. Ieškovas pažymėjo, kad jis vykdė savo prievoles dar nesant pasirašytai projektavimo darbų sutarčiai su atsakovu; atsakovas buvo įsipareigojęs pasirašyti nurodytą sutartį įsteigus ieškovą, o projektavimo darbų vykdymas dar neįsteigus ieškovo įmonės buvo viena iš priežasčių, dėl kurios atsakovas paprašė trečiųjų asmenų pasirašyti laidavimo raštą. Anot ieškovo, ginčo šalis siejo sutartiniai santykiai ir ieškovas suteikė atsakovui projektavimo paslaugas, atsakovas šias paslaugas priėmė, pretenzijų dėl atliktų darbų nereiškė, todėl atsakovui atsirado prievolė atlyginti už ieškovo atliktus darbus.

Tretieji asmenys U. N. ir M. Z. iš esmės palaikė ieškovo poziciją. Tretieji asmenys paaiškino, kad atsakovas buvo ne vienintelis užsakovas, kuris sudaręs projektavimo darbų sutartį su UAB „LitaBalticum“ ir šiai bendrovei nevykdant prisiimtų sutartinių prievolių, kreipėsi į ieškovo įmonės steigėją U. N. dėl sutarčių perėmimo ir tolesnio jų vykdymo. Trečiųjų asmenų teigimu, jų pasirašytas laidavimo raštas buvo papildomas ieškovo prisiimtų sutartinių prievolių vykdymo užtikrinimas. Anot trečiųjų asmenų, jie 2015 m. sausio 9 d. grąžino atsakovui 5000 Lt avansą, nes su atsakovu susitarta, jog tretieji asmenys grąžina avansą, o atsakovas už atliktus darbus sumoka ieškovui sutartą sumą pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą ir sąskaitą faktūrą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 28 d. galutiniu sprendimu nusprendė  preliminarų sprendimą palikti nepakeistą.

Teismas konstatavo, kad šalių pasirašytame 2014 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo akte atsakovas (užsakovas) aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui (vykdytojui) 15 000 Lt arba 4344 Eur sumą per 30 kalendorinių dienų nuo šio akto pasirašymo. Be to, atsakovas pasirašė ieškovo 2014 m. gruodžio 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 1 už 4344 Eur sumą. Teismas sprendė, kad po ieškovo įmonės įsteigimo atsakovas dėl projektavimo darbų su U. N. ir M. Z. bendravo ne kaip su UAB „LitaBalticum“ darbuotojais (nes tuo metu šių trečiųjų asmenų darbo santykiai su UAB „LitaBalticum“ jau buvo nutraukti) ir ne kaip su privačiais asmenimis (laiduotojais), o kaip su asmenimis, atstovaujančiais ieškovo įmonę – būtent todėl 2014 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas ir sąskaita faktūra sudarytos-pasirašytos būtent šių asmenų, t. y. atsakovo, kaip užsakovo, ir ieškovo, kaip vykdytojo. Taigi darytina išvada, kad ne anksčiau kaip iki ieškovo įmonės įsteigimo ir ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. šalys konkliudentiniais veiksmais arba žodine forma vis dėlto sudarė sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo. Tokią išvadą patvirtina ir šalių elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) – ieškovas, veikdamas per savo steigėją, vadovę ir vienintelę akcininkę U. N. bei trečiąjį asmenį M. Z., kuris pagal 2014 m. gruodžio 5 d. paslaugų teikimo sutartį teikė ieškovui atlygintinas paslaugas (T. 1, b. l. 84-85), atliko dalį atsakovo užsakytų darbų, o atsakovas šiuos darbus priėmė ir jais pasinaudojo, nes, kaip paaiškino pats atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. sausio 19 d. patvirtino projektą

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti visiškai. Apeliantas (atsakovas) nurodė, kad teismo išvados neatitinka byloje esančių ir įrodymais pagrįstų aplinkybių. Apelianto manymu, teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, STR 1.05.06:2010 "Statinio projektavimas"; atsakovas nepasirašė ant Vilniaus miesto savivaldybei pateikto ir 2015-01-19 savivaldybės patvirtinto antrojo projektinių pasiūlymų (toliau - PP) varianto, taigi jiems nepritarė, todėl darbai nebuvo perduoti atsakovui ir atsakovo nebuvo priimti; PP neatitinka statinio projektavimo užduoties, patvirtintos 2014-10-13 Projektavimo darbų sutarties su UAB „LitaBalticum" priede Nr.2; darbai faktiškai nebuvo atlikti, darbų atlikimas nepatvirtintas įrodymais; sutartis buvo vykdoma trečiųjų asmenų U. N. ir M. Z. kaip laiduotojų, kurie darbus vykdė, kai trečiajam asmeniui UAB "LitaBalticum" neįvykdžius sutartinės prievolės, atsakovas kreipėsi į laiduotojus; pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo jau suformuotos teismų praktikos. Ieškovas savo atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia tokiais motyvais. Ieškovo manymu byloje nėra nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad atsakovas butų priėmęs iš ieškovo atliktus darbus, Vilniaus miesto savivaldybės 2015-01-19 dieną patvirtintus projektinius pasiūlymus ir, ar jais pasinaudojęs. Be to, Vilniaus miesto savivaldybėje 2015-01-19 dieną patvirtinti projektiniai pasiūlymai iš esmės neatitinka atsakovo pateiktos projektavimo užduoties UAB „LitaBalticum" (projektavimo užduoties ieškovui nebuvo); 2014-12-31 dienos darbų priėmimo - perdavimo akte nurodyta visa tikrovės neatitinkanti informacija, jame nurodyti darbai faktiškai neatlikti. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai fiktyvų 2014-12-31 dienos darbų priėmimo - perdavimo aktą ir jo pagrindu išrašytą sąskaitą - faktūrą vertino, kaip įrodymus, patvirtinančius atsakovo pareigą mokėti ieškovui 4344 Eur sumą; pirmosios instancijos teismas, atsiribodamas nuo visapusiško ir objektyvaus įrodymų vertinimo bei neteisingai taikydamas laidavimo sutartinius teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, neteisingai kvalifikavo sutartinių teisinių santykių susiklostymą tarp ieškovo ir atsakovo; byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad projektavimo darbų sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp atsakovo ir trečiojo asmens UAB „LitaBalticum", o tretieji asmenys M. Z. ir U. N. buvo ir veikė kaip UAB „LitaBalticum" laiduotojai. Jokių įrodymų dėl projektavimo darbų sutarties sudarymo tarp ieškovo ir atsakovo byloje nėra. Pirmosios instancijos teismas visiškai atsiribojo nuo kitų projektavimo darbų sutarties esminių sąlygų įforminimo vertinimo. Atsakovas nebuvo pateikęs ieškovui projektavimo užduoties, o nesant esminės projektavimo darbų sutarties sąlygos, projektavimo darbų sutartis tarp ieškovo ir atsakovo nebuvo ir negalėjo būti sudaryta.

Ieškovas UAB „Archartė“ pateikė atsiliepimą į pareikštą apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą (b.t. II., b.l. 123). Ieškovas nurodė, kad jis rengė projektinius pasiūlymus statinio, kuris neatitinka visuomenei svarbaus statinio reikalavimų, ieškovo atliktiems darbams taikomi STR 13 priedo reikalavimai, kurie nėra privalomi. Atitinkamai apeliantas nepagrįstai skundžia teismą pažeidus ir netinkamai taikius STR normas, nes apeliantas nepagrįstai remiasi STR nuostatomis, kurios nereglamentuoja projektinių pasiūlymų paskirtį, sudėtį, rengimo reikalavimų. Apelianto teiginius apie neva be jo sutikimo ir žinios atliktus projektinių pasiūlymų pakeitimus paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai - pirmo ir antro projektinių pasiūlymų viršeliai, kuriuos pasirašė apeliantas. Pažymėtina, kad ant pirmojo projektinio pasiūlymo viršelio apeliantas pasirašė su žyma - „patvirtinu", o ant antrojo - be žymos „patvirtinu", o pats apelianto parašas ant abiejų dokumentų yra skirtingas. Tai, kad apeliantas skirtingai pasirašė pirmus ir antrus projektinių pasiūlymų viršelius paneigia apelianto teiginį apie tai, kad ieškovas ir/ar tretieji asmenys U. N. ir M. Z. neteisėtai, be apelianto žinios panaudojo pastarojo pasirašytą projektinio pasiūlymo viršelį ir patvirtina aplinkybes, kad apeliantas projektinių pasiūlymų viršelius pasirašė skirtingomis dienomis, kad apeliantas patvirtino antrąjį projektinį pasiūlymą, t.y. priėmėm ieškovo parengtą ir pateiktą projektinį pasiūlymą, todėl jam, kaip užsakovui, atsirado prievolė apmokėti ieškovui už atliktus darbus. Apeliantas nepateikė įrodymų, kad tretysis asmuo UAB „LitaBalticum" laiku neįvykdė atsakovui sutartinių prievolių, apeliantas į UAB „LitaBalticum" nesikreipė dėl sutartinių prievolių nevykdymo, apeliantas nenurodė, kad sutartines prievoles UAB „LitaBalticum" nevykdo. Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino aplinkybę, kad atsakovo ir su trečiuoju asmeniu UAB „LitaBalticum" sudaryta sutartis nėra nutraukta. Apeliantas neįrodinėjo ir negrindė savo atsikirtimų tuo pagrindu, kad tretysis asmuo UAB „LitaBalticum" pažeidė sutarties vykdymo terminus, todėl jis įgijo teisę reikalauti prievolės vykdymo iš laiduotojų. Byloje esantys rašytiniai įrodymai, paneigia apelianto paaiškinimus dėl sutartinių santykių nebuvo tarp ieškovo ir apelianto.

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo ir pagrįstumo aspektu, taip pat ex officio patikrinti ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų. Byloje kilo ginčas dėl skolos priteisimo už statinio projektavimo darbus.

CK 6.700 straipsnį projektavimo darbų sutartimi rangovas (projektuotojas) įsipareigoja atlikti pagal užsakovo užduotį projektavimo darbus, parengti techninius dokumentus ar sukurti kitokį darbų rezultatą ir perduoti jį užsakovui, o užsakovas įsipareigoja priimti darbų rezultatą ir sumokėti už atliktą darbą. CK 6.700 straipsnyje įtvirtinta projektavimo ir tyrinėjimo rangos sutarties samprata patvirtina šios rūšies rangos skirtumą nuo kitų rangos rūšių. Tokios rangos sutarties pagrindu atsiradę teisiniai santykiai išskiriami dėl sutarties dalyko – užsakomų darbų ir jų rezultato pobūdžio: projektavimo rangos sutarties atveju statinys projektuojamas individualios užduoties pagrindu, tokiam projektui sukurti vykdomos leistinų sprendinių paieškos darant brėžinius, o darbo rezultatas matyti dokumentuose – techniniame projekte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. Š. v. Lietuvos ir Vokietijos UAB „LIVOSTA“, bylos Nr. 3K-3-228/2010). Pagal CK 6.644 straipsnio 2 dalį iš projektavimo rangos kilusiems šalių teisiniams santykiams taikomos specialiosios teisės normos (CK 6.700–6.704 straipsniai), o bendrosios rangos teisės normos (CK 6.644–6.671 straipsniai) taikomos tiek, kiek šie santykiai nereguliuojami specialiųjų teisės normų. CK 6.701 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtinta, kad užsakovas privalo perduoti rangovui sutartyje nustatytais terminais ir tvarka projektavimo ir tyrinėjimo darbų užduotį bei kitus techniniams dokumentams parengti būtinus duomenis. Užduotį ir kitus pradinius duomenis užsakovo pavedimu gali parengti ir rangovas. Tokiu atveju užduotis tampa privaloma abiem šalims nuo to momento, kai ją patvirtina užsakovas. Rangovas privalo atlikti darbus pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus ir gali nuo jų nukrypti tik jeigu užsakovas sutinka.

Nagrinėjamu atveju, byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad apeliantas dėl projektavimo darbų atlikimo tiesiogiai bendravo būtent su trečiaisiais asmenimis U. N., kuris vėliau tapo ieškovo steigėju ir M. Z., kuris vėliau tapo ieškovo darbuotoju. Atsakovas su šiais asmenimis bendravo, kaip su fiziniais asmenimis, o ne su UAB „LitaBalticum“, su kuria buvo sudaręs rašytinę projektavimo darbų sutartį. Byloje nekilo ginčo dėl faktinės aplinkybės, dėl iš viso neatlikų atsakovo ir UAB „LitaBalticum“ 2014 m. spalio 13 d. sutartyje nurodytų projektavimo darbų.

M. Z. ir U. N. darbo santykius su UAB „LitaBalticum“ nutraukė, atitinkamai, 2014 m. rugsėjo 22 d. ir 2014 m. lapkričio 6 d. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šie asmenys toliau įgyvendino apelianto užduotį. Tai patvirtina 2014 m. gruodžio 31 d. šalių patvirtintas darbų perdavimo-priėmimo aktą (b.t. 10). Tik M. Z. ir U. N. veikė jau ieškovo – UAB „Archarte“ vardu. Kolegijos nuomone, apeliantas, 2014 m. gruodžio 31 d. pasirašydamas darbų perdavimo-priėmimo aktą (b.t. 10) iš esmės pripažino, kad ieškovas UAB „Archartė“ dalinai atliko projektavimo darbus, už kuriuos liko skolingas atsakovas. Šalių pasirašytame 2014 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo akte atsakovas (užsakovas) aiškiai ir nedviprasmiškai įsipareigojo sumokėti ieškovui (vykdytojui) 15 000 Lt arba 4344 Eur sumą per 30 kalendorinių dienų nuo šio akto pasirašymo. Be to, atsakovas pasirašė ieškovo 2014 m. gruodžio 31 d. išrašytą sąskaitą faktūrą Nr. 1 už 4344 Eur sumą. Vertindamas nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstai konstatavo, kad tiek darbų perdavimo-priėmimo aktas, tiek sąskaita faktūra šiuo atveju vertinami ne kaip teisinio pobūdžio dokumentai, o tik kaip įprasti rašytiniai įrodymai, kuriuose užfiksuota atitinkamas faktines aplinkybes patvirtinanti informacija – kad atsakovas save laikė įsipareigojusiu sumokėti ieškovui 15 000 Lt arba 4344 Eur už dalį atliktų projektavimo darbų ir kad šią sumą atsakovas įsipareigojo sumokėti per 30 kalendorinių dienų.

Remdamasis nurodytų motyvų visuma, teismas pagrįstai sprendė, kad po ieškovo įmonės įsteigimo atsakovas dėl projektavimo darbų su U. N. ir M. Z. bendravo ne kaip su UAB „LitaBalticum“ darbuotojais (nes tuo metu šių trečiųjų asmenų darbo santykiai su UAB „LitaBalticum“ jau buvo nutraukti) ir ne kaip su privačiais asmenimis (laiduotojais), o kaip su asmenimis, atstovaujančiais ieškovo įmonę – būtent todėl 2014 m. gruodžio 31 d. darbų perdavimo-priėmimo aktas ir sąskaita faktūra sudarytos-pasirašytos būtent šių asmenų, t. y. atsakovo, kaip užsakovo, ir ieškovo, kaip vykdytojo. Taigi darytina išvada, kad ne anksčiau kaip iki ieškovo įmonės įsteigimo ir ne vėliau kaip 2014 m. gruodžio 31 d. šalys konkliudentiniais veiksmais arba žodine forma vis dėlto sudarė sutartį dėl projektavimo darbų atlikimo. Tokią išvadą patvirtina ir šalių elgesys po sutarties sudarymo (CK 6.193 straipsnio 5 dalis) – ieškovas, veikdamas per savo steigėją, vadovę ir vienintelę akcininkę U. N. bei trečiąjį asmenį M. Z., kuris pagal 2014 m. gruodžio 5 d. paslaugų teikimo sutartį teikė ieškovui atlygintinas paslaugas (T. 1, b. l. 84-85), atliko dalį atsakovo užsakytų darbų, o atsakovas šiuos darbus priėmė ir jais pasinaudojo, nes, kaip paaiškino pats atsakovas, Vilniaus miesto savivaldybė 2015 m. sausio 19 d. patvirtino projektą.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Byloje pateiktuose mokėjimo dokumentuose nurodyta, kad UAB „Archartė“ apeliacinės instancijos teisme patyrė 325 eurų bylinėjimosi išlaidų. Minėtos išlaidos yra pagrįstos ir priteistinos iš apelianto

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,

n u t a r ė:

Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš K. L. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 325 eurų bylinėjimosi išlaidų UAB „Archartė“ naudai.

Teisėjai                                                                       Alvydas Barkauskas

                                                                      Rūta Burdulienė

                                                                      Neringa Švedienė