Nr. DOK-5597                                                         Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00971-2018-7(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gruodžio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko,

susipažinusi su 2020 m. gruodžio 4 d. gautu atsakovo A. U. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal šalių pareikštus priešinius reikalavimus dėl skolos už atliktus darbus priteisimo (ieškinio reikalavimas) ir dėl turtinės žalos atlyginimo (priešieškinio reikalavimas). Skundžiama nutartimi pakeistas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. sprendimas, ieškinys ir priešieškinis tenkinti iš dalies. Kasacija grindžiama CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.                   

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas netinkamai taikė CK 6.694 straipsnio nuostatas, taip pat proceso teisės normas, reguliuojančias įrodymų ir ekspertizės aktų vertinimą (CPK 185, 218 straipsniai); netinkamai sprendė dėl šio akto reikšmės šalių teisėms ir pareigoms.

Atsakovui nepasirašius darbų priėmimo–perdavimo akto ir per 3 dienas pateikus rašytines atsisakymo priežastis, jam nekilo prievolės mokėti už nekokybiškai atliktus darbus, o ieškovas negali šiuo aktu remtis, reikalaudamas atsiskaityti. Atsakovas laiko, kad teismo išvados atsakovą pripažįstant neįrodžius aplinkybių, jog ieškovas pažeidė galutinį darbų atlikimo terminą, dėl ko darbai prarado prasmę, ar kad šalių sutartyje buvo numatyti tam tikri rezultatų kontroliniai matavimai prieš darbų priėmimą, kad atliktų darbų trūkumai yra tokio masto, jog rezultato negalima naudoti pagal paskirtį, prieštarauja galutiniam teismo sprendimo motyvui, jog ieškovo atlikti darbai nekokybiški ir dėl to iš ieškovo atsakovui priteista 1419 Eur atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidoms atlyginti; teismas taip pat nepagrįstai nusprendė, kad atsakovas privalo sumokėti ieškovui jo vienašališkame akte nurodytus 2400 Eur, nors atsakovas nepriėmė darbų dėl to, jog jų trūkumai tokio masto, kad rezultato negalima naudoti pagal paskirtį. Be to, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nes nepagrįstai nusprendė vadovautis pakartotinės teismo ekspertizės išvada, nors pirminėje ekspertizėje atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidos nurodytos didesnės.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, jog teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžinamas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 347 straipsnio 2 dalimi, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti. 

Grąžinti Ž. U. (a. k. duomenys neskelbtini) už atsakovo A. U. (a. k. duomenys neskelbtini) kasacinį skundą 2020 m. gruodžio 7 d. Swedbank AB sumokėtą 69 (šešiasdešimt devynis) Eur žyminį mokestį.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama. 

Teisėjai                                                                Gražina Davidonienė

Virgilijus Grabinskas                                                                        

Vincas Verseckas