Administracinė byla Nr. A-320-146/2016
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02084-2014-4
Procesinio sprendimo kategorija 38
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2016 m. liepos 29 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal trečiojo suinteresuoto asmens S. V. F. (S. V. F.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ skundą atsakovams Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos procesinių teisių perėmėjas), Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims S. V. F. (S. V. F.), M. J. dėl sprendimo dalies panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Lietuvos rytas“ (toliau – ir UAB „Lietuvos rytas“, pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu (I t., b. l. 3–9), kurį patikslino (I t., b. l. 72–78), prašydamas panaikinti Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos (toliau – ir LŽLEK) 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 20 dalį (toliau – ir LŽLEK sprendimas), kuria LŽLEK pripažino, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ (toliau – ir Publikacija) buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso (toliau – ir ŽLE kodeksas) 3, 6, 37 ir 38 straipsniai. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas – 100 Lt žyminį mokestį ir išlaidas advokato pagalbai apmokėti.
Pareiškėjas teigė, kad LŽLEK sprendimas naikintinas vien dėl esminių procedūrinių pažeidimų. Pagal Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos darbo reglamento, patvirtinto LŽLEK 2012 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. 5 (toliau – ir LŽLEK darbo reglamentas) 4 punktą, apie LŽLEK posėdį pranešama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pareiktas skundas, leidėjui ir žurnalistui. LŽLEK darbo reglamento 13.2 punkte numatyta Komisijos pirmininko padėjėjo pareiga išsiųsti Komisijos posėdžio medžiagą ir pranešimus ginčo šalims apie posėdžio laiką ir vietą, o 13.4 punkte – pareiga išsiųsti Komisijos sprendimą ginčo šalims. LŽLEK neinformavo UAB „Lietuvos rytas“ apie tai, kad gavo ir priėmė nagrinėti skundą dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos, dėl kurios priėmė skundžiamą 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą, nepateikė posėdžio medžiagos (pareiškėjo skundo ir kt.), nepasiūlė pateikti savo rašytinius paaiškinimus, neinformavo apie LŽLEK posėdį, todėl UAB „Lietuvos rytas“ atstovai neturėjo galimybės dalyvauti LŽLEK posėdyje ir pateikti žodinius paaiškinimus. UAB „Lietuvos rytas“ žurnalistas, straipsnio autorius M. J., taip pat nebuvo informuotas apie tai, kad gautas skundas dėl Publikacijos. Pareiškėjui nebuvo išsiųstas LŽLEK sprendimas, kuriuo dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo pripažintas pažeidusiu ŽLE kodeksą. Taip buvo pažeistos LŽLEK darbo reglamento II skyriaus 13.2, 13.4 punktų ir IV skyriaus 4 punkto nuostatos, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo priėmimą.
Pareiškėjas teigė, kad 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas pagrįstas skundą padavusio asmens argumentais, nesuteikus galimybės pasiaiškinti UAB „Lietuvos rytas“ ir žurnalistui. Skundžiamo sprendimo teiginiai nekonkretūs, netikslūs, nemotyvuoti. Iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies apskritai neaišku, kurią Publikacijos dalį LŽLEK pripažino pažeidžiančia ŽLE kodekso nuostatas, kokie įrodymai leidžia prieiti prie tokių išvadų, jog buvo padaryti nurodytų ŽLE kodekso straipsnių pažeidimai. Nesutikdamas su skundžiamo sprendimo teiginiu, kad pateikiant informaciją nebuvo pateikta viena nuo kitos nepriklausančių asmenų nuomonių, pareiškėjas teigė, kad Publikacijoje nėra pristatoma kurios nors iš situacijos šalių nuomonė, priešingai, aprašoma pati susidariusi situacija, susijusi su banko „Snoras“ ir jo laikinojo administratoriaus veikla, tačiau ši situacija nėra pateikiama vienareikšmiškai, pavyzdžiui, pateikiant nuomonę apie lėšų pervedimą negavus Lietuvos banko ir kreditorių leidimo, nurodoma, kad lėšas pervesti buvo galima atsižvelgiant į susidariusią situaciją, pateikiant oficialiai patvirtintą informaciją dėl banko „Snoras“ klientų duomenų su elektroninėmis valdymo sistemomis išvežimo iš Lietuvos, keliamas klausimas dėl šių duomenų naudojimo tikslų ir pan. Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir Visuomenės informavimo įstatymas, VIĮ) 2 straipsnio 73 dalį, viešasis asmuo, be kita ko, yra fizinis asmuo, jeigu jo nuolatinė veikla turi reikšmės viešiesiems interesams. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas pažymėjo, kad laikinasis banko administratorius S. F. laikytinas viešuoju asmeniu Visuomenės informavimo įstatymo prasme. Atitinkamai informacijai, skelbiamai apie viešuosius asmenis, taikytini kiti kriterijai nė informacijai apie neviešus asmenis. Viešasis asmuo turi tikėtis padidinto visuomenės dėmesio, susitaikyti su tuo, kad gali būti labiau kritikuojamas ir komentuojamas. Demokratinėje visuomenėje, pripažįstančioje spaudos laisvės principą, žurnalistas turi teisę interpretuoti faktus, kelti ir paviešinti klausimus, kurie visuomenei aktualūs ir svarbūs, analizuoti šių asmenų veiklą, vertinti atitinkamos veiklos priežastis, kritikuoti ar abejoti priimamų sprendimų pagrįstumu ir adekvatumu, o viešojo asmens garbės ir orumo gynimas galimas tik tokiu atveju, jei nuomonė reiškiama akivaizdžiai neetiškais ir užgauliais būdais, ko šiuo atveju nebuvo.
Atsakovas Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija prašė bylą nutraukti arba atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 102–105) atsakovas teigė, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, kadangi apie visus LŽLEK posėdžius buvo pranešta tinkamai. Tai patvirtina ir pareiškėjo teiginys, kad jis žinojo apie 2014 m. kovo 17 d. posėdį, į šį posėdį pareiškėjo atstovai atvyko, apie posėdį pareiškėjas buvo informuotas ta pačia tvarka, t. y. elektroniniu paštu. LŽKEK sprendimai yra skelbiami viešai internetinėje svetainėje www.lzlek.lt, tačiau ginčijamas LŽLEK sprendimas pareiškėjui buvo išsiųstas ir paštu. Pareiškėjas apie LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą sužinojo vėliausiai kitą dieną po šio sprendimo paskelbimo interneto svetainėje. Atsakovo teigimu, pareiškėjas yra praleidęs skundo padavimo terminą, todėl yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 7 punktą ir administracinę bylą nutraukti. Pareiškėjui apie gautą trečiojo suinteresuoto asmens skundą ir LŽLEK posėdžio datą buvo pranešta oficialiai pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu daily@lrytas.lt. LŽLEK reglamente nenurodyta pranešimo apie gautus skundus ir posėdžius tvarka, t. y. ar apie juos pranešama telefonu, elektroniniu paštu ar žodžiu. Atsižvelgdamas į tai, kad apie LŽLEK posėdį ir jo darbotvarkę buvo paskelbta internetinėje svetainėje www.lzlek.lt, taip pat pareiškėjo nurodytu elektroniniu paštu, atsakovas teigė, kad apie LŽLEK posėdį pareiškėjui buvo pranešta tinkamai, t.y. nepadaryta jokių esminių procedūrinių pažeidimų. LŽLEK nėra viešojo administravimo subjektas ir jos priimamiems sprendimams Viešojo administravimo įstatymas netaikomas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-777/2011). Atsižvelgiant į tai, kad LŽLEK nėra viešo administravimo subjektas, sprendimus siunčia paprastu neregistruotu paštu. Komisija posėdžio datą, laiką bei dienotvarkę, taip pat sprendimus papildomai skelbia interneto svetainėje www.lzlek.lt.
Atsakovas paaiškino, kad LŽLEK priimto sprendimo motyvus iš esmės lėmė Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. SPR-134 (toliau – ir Inspektoriaus sprendimas Nr. SPR-134), kuriame konstatuoti reikšmingi faktai ir aplinkybės, kurios leido LŽLEK, objektyviai išnagrinėjus skundą, padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas. Inspektoriui konstatavus, kad buvo paskelbtos tikrovės neatitinkančios žinios, ŽLE kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsnių pažeidimas yra visiškai aiškus, suprantamas, motyvuotas ir teisingas. LŽLEK pripažintoje neetiška Publikacijoje skelbiamos žinios ir informacija buvo keletą kartų pakartota ir perrašyta kitose LŽLEK nagrinėtose publikacijose, ginčo Publikacija nebuvo atsitiktinė, vienintelė, priešingai, vienu metu pasirodęs didelis dėmesys BAB „Snoras“ tema ir publikacijų paviešinimas, kai jose pakartojama iš esmės ta pati informacija ir teiginiai, kurie neatitinka tikrovės, sukėlė LŽLEK dėmesį ir rūpestį, LŽLEK įžvelgė tam tikrų tyčinio pobūdžio kėslų skleisti neteisingą informaciją ir dezinformuoti visuomenę. Svarbiomis visuomenei temomis publikacijose skelbiami faktai turi ir privalo būti ypatingai kruopščiai tiriami ir tikrinami. Bet koks faktų painiojimas yra netoleruotinas, visuomenei privalo būti pateikiama objektyvi ir teisinga informacija.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. F. prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, taip pat priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 125–130) trečiasis suinteresuotas asmuo prašė įvertinti, ar procesinis terminas kreiptis į teismą nebuvo praleistas. Atkreipė dėmesį į tai, kad dėl Publikacijoje skelbiamų teiginių jis padavė du skundus, t. y. skundą Lietuvos žurnalistų etikos inspektoriui (toliau – ir Inspektorius) dėl Visuomenės informavimo įstatymo pažeidimų ir skundą LŽLEK dėl ŽLE kodekso pažeidimų. Inspektorius 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SPR-134 (toliau – ir Inspektoriaus sprendimas Nr. SPR-134) skundą patenkino. Inspektoriaus sprendime nurodyti Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimai, kuriuos pažeidė pareiškėjas, savo turiniu sutampa su ŽLE kodekso reikalavimais, kurių pažeidimas buvo konstatuotas ginčijamoje LŽLEK sprendimo dalyje. Analizuodama skundą dėl pareiškėjo profesinės etikos pažeidimų LŽLEK pagrįstai atsižvelgė į Inspektoriaus sprendimą. LŽLEK savo sprendime neapsiribojo vien Inspektoriaus sprendimo analize ir vertindama jai pateikto skundo pagrįstumą išsamiai analizavo ir kitas reikšmingas aplinkybes, įskaitant Publikacijos turinį bei kontekstą, taip pat tikslus, kurių Publikacija siekė pareiškėjas. Pareiškėjas paskleidė žinią, kad S. V. F. atliko neteisėtus, nusikalstamos veikos požymių turinčius veiksmus: švaistė lėšas, viršijo įgaliojimus, pasisavino didelės vertės svetimą turtą, naikino dokumentus, kurie turėjo reikšmės ikiteisminiam tyrimui, trukdė ikiteisminio tyrimo pareigūnams ir prokurorams gauti duomenis, nukopijuodamas ir išgabendamas iš banko asmens duomenis atskleidė komercinę paslaptį. Publikacijų teiginiai nebuvo pagrįsti jokiais Publikacijos rengimo metu buvusiais įrodymais, todėl jie buvo paskleisti pažeidžiant LŽLEK nuostatas. Pareiškėjas nesikreipė į trečiąjį suinteresuotą asmenį ir neprašė jo paaiškinimų. Vien ta aplinkybė, kad trečiasis suinteresuotas asmuo buvo BAB „Snoras“ laikinuoju administratoriumi, savaime nesudaro pagrindo jo priskirti viešiesiems asmenims. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vien aplinkybė, kad asmuo yra juridinio asmens vadovas (nagrinėjamu atveju – laikinai bendrovės vadovo funkcijas perėmęs laikinasis administratorius), bei aplinkybė, kad asmens interviu nuolat pasirodo spaudoje ar kituose viešai prieinamuose šaltiniuose, savaime nesudaro pagrindo priskirti asmenį viešiesiems asmenims (LVAT administracinė byla Nr. A525-259/2012). Į laikinojo administratoriaus, funkcijas neįeina kokių nors viešojo administravimo funkcijų atlikimas ar viešųjų paslaugų teikimas, todėl nėra pagrindo jį laikyti viešuoju asmeniu Visuomenės informavimo įstatymo prasme. Prie tokių išvadų prieita ir Inspektoriaus sprendime. Net ir tuo atveju, jeigu trečiasis suinteresuotas asmuo būtų pripažintas viešuoju asmeniu, tai nepateisintų pareiškėjo padarytų profesinės etikos pažeidimų.
Trečiasis suinteresuotas asmuo M. J. prašė pareiškėjo skundą tenkinti.
Atsiliepime į skundą (I t., b. l. 184–188) paaiškino, kad jam (žurnalistui, straipsnio „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ 2013 m. gegužės 24 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ autoriui) nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus apie straipsnį nei LŽLEK, nei Inspektoriui. LŽLEK sprendime nėra aiškiai identifikuota, kokia konkrečiai publikuota informacija ar teiginiai pažeidžia žurnalisto etiką.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu (I t., b. l. 198–203) pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą patenkino iš dalies: panaikino Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 20 dalį, kurioje konstatuota, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto portalo lrytas.lt publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ buvo pažeisti Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsniai; įpareigojo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti S. V. F. atstovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundą dėl 2013 m. gegužės 24 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ skelbiamų teiginių iš naujo; kitą skundo dalį atmetė.
Teismas nustatė, kad byloje kilęs ginčas dėl LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalies, kuria dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo pripažintas pažeidusiu Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatas (I t., b. l. 112–115). S. V. F. atstovas 2013 m. rugpjūčio 12 d. pateikė LŽLEK skundą dėl 2013 m. gegužės 24 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ skelbiamų teiginių, kuriuo prašė įvertinti, ar žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai (skleidėjai) pažeidė profesinės etikos normas, nustačius profesinės etikos normų pažeidimus, juos konstatuoti ir pagal kompetenciją priimti kitus sprendimus (I t., b. l. 106–110). LŽLEK 2013 m. gruodžio 10 d. (beveik po keturių mėnesių) išsiuntė elektroniniu paštu daily@lrytas.lt ir liudas.dapkus@lrytas.lt informaciją, kad 2013 m. gruodžio 16 d. bus svarstomas S. V. F. atstovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. pateiktas
skundas dėl 2013 m. gegužės 24 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ (I t., b. l. 123). Teismas nustatė, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. pateiktas LŽLEK skundas nebuvo išsiųstas UAB „Lietuvos rytas“ ir žurnalistui M. J., kad jie galėtų pateikti savo rašytinius paaiškinimus. Tai patvirtinančių įrodymų LŽLEK į bylą nepateikė. LŽLEK, nepranešdama pareiškėjui ir Publikacijos autoriui, žurnalistui M. J., vadovaudamasi Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SPR-134 (I t., b. l. 116–122), pripažino, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ buvo pažeisti ŽLE kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsnių reikalavimai. Atsakovas šį sprendimą paprastu paštu išsiuntė pareiškėjui. Įrodymų, kad informavo pareiškėją apie skundo gavimą, pasiūlė pateikti paaiškinimus, kad išsiuntė ginčijamą sprendimą pareiškėjui, LŽLEK teismui nepateikė.
Pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Lietuvos rytas“ nebuvo informuotas apie ginčijamo klausimo nagrinėjimą LŽLEK, t.y. apie LŽLEK gautą skundą dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ Publikacijos; pareiškėjui nebuvo pateikta LŽLEK posėdžio medžiaga; nebuvo pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus; pareiškėjas jokia forma nebuvo informuotas apie LŽLEK posėdį, jo atstovai neturėjo galimybės dalyvauti LŽLEK posėdyje ir pateikti žodinių paaiškinimų. Pareiškėjui nebuvo išsiųstas ginčijamas sprendimas, kuriuo dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo pripažintas pažeidusiu ŽLE kodeksą. Atsakovas, atsikirsdamas į šiuos pareiškėjo argumentus, teigė, kad LŽLEK nėra viešojo administravimo subjektas, sprendimus siunčia paprastu neregistruotu paštu, pareiškėjas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes apie visus LŽLEK posėdžius buvo pranešta elektroniniu paštu, tarp jų ir apie 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį, į šį posėdį pareiškėjo atstovai atvyko. Atsakovas pažymėjo, kad LŽLEK priimto sprendimo motyvus didesne dalimi lėmė Inspektoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimas Nr. SPR-134, kuriame konstatuoti reikšmingi faktai ir aplinkybės, kurios leido LŽLEK, objektyviai išnagrinėjus skundą, padaryti teisingas ir pagrįstas išvadas.
Pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjo teiginiais ir nepritarė LŽLEK argumentams, pažymėdamas, kad LŽLEK veikla, nagrinėjant profesinės etikos pažeidimus, yra viešojo administravimo, kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio l dalyje, pobūdžio veikla, nes pagal Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 4 dalies 2 ir 4 punktus, LŽLEK nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę; prižiūri, kaip platinant viešąją informaciją laikomasi įstatymų nuostatų, draudžiančių tautinės, rasinės, religinės, socialinės ar lyčių neapykantos kurstymą. Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos sprendimai dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų turi būti skelbiami nedelsiant tose pačiose visuomenės informavimo priemonėse, kuriose Komisija nustatė šiuos pažeidimus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) administracinėje byloje Nr. A2-224/2005 yra išaiškinęs, kad LŽLEK veikla, prižiūrint profesinės etikos normų laikymąsi, yra viešojo administravimo, kaip jis apibrėžtas Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, pobūdžio veikla. Šios funkcijos, kurią atlieka Komisija, paskirtis yra įgyvendinti visuomenės informavimo įstatymo atitinkamas nuostatas bei šių nuostatų pagrindu priimtus kitus teisės aktus, reglamentuojančius žurnalistinės etikos klausimus. Atlikdama profesinės etikos normų laikymosi priežiūrą, Komisija gali priimti sprendimą, kuriuo konstatuojamas padarytas etikos pažeidimas. Toks sprendimas turi neigiamą reikšmę pažeidimą padariusiam asmeniui bei jo veiklai (reputacijai) ir dėl tokio savo pobūdžio yra laikytinas teisine (kontrolės) priemone, kuria siekiama užtikrinti įstatymo ir kitų teisės aktų dėl žurnalistinės etikos laikymąsi. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką administracinėse bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar laikantis tik iš dalies, pavyzdžiui, neįvardijant kokiais teisės aktais remiantis ginčijamas administracinis aktas yra priimamas, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo, įgalinanti teismą, nagrinėjantį tokią bylą, skundžiamą viešojo administravimo subjekto individualų administracinį aktą panaikinti (LVAT administracinės bylos Nr. A556-1898/2008, Nr. A756-2036/2008). Be to, Komisija, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo vadovautis gero administravimo principu, kurio įgyvendinimas nacionalinėje teisėje kildinamas iš konstitucinio imperatyvo „valdžios įstaigos tarnauja žmonėms“ (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalis), įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, galimybę pasisakyti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A756-686/2010 pabrėžė, kad Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijoje apibrėžiant gero administravimo principo turinį, be kita ko, taip pat nurodoma „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę (Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktas). Ši chartijos nuostata išreiškia bendro pobūdžio teisines vertybes, į kurias, sprendžiant dėl gero administravimo principo turinio Lietuvoje, gali būti atsižvelgiama kaip į papildomą teisės aiškinimo šaltinį. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką, teisės į gynybą principas, kuris taikomas ne tik tais atvejais, kai asmeniui gresia sankcijos, bet ir tada, kai gali būti priimamas sprendimas, kuriuo asmens interesai būtų paveikiami neigiamai, reikalauja, kad sprendimų, kuriais reikšmingai paveikiami asmens interesai, adresatas turėtų galimybę veiksmingai išreikšti savo nuomonę (pvz., ESTT 2002 m. gruodžio 12 d. sprendimas byloje Distillerie Fratelli Cipriani SpA prieš Ministero delle Finanze, C-395/00, 51 punktas).
Įvertinęs rašytinius įrodymus ir bylos proceso dalyvių paaiškinimus, teismas priėjo prie išvadų, kad LŽLEK apie gautą skundą dėl Publikacijos pareiškėjo neinformavo (jam nebuvo pateikta LŽLEK posėdžio medžiaga, nebuvo pasiūlyta pateikti rašytinius paaiškinimus; pareiškėjas nebuvo informuotas apie LŽLEK posėdį, todėl pareiškėjo atstovai neturėjo galimybės dalyvauti LŽLEK posėdyje bei pateikti žodinius paaiškinimus), pareiškėjui nebuvo išsiųstas ginčijamas sprendimas, kuriuo dienraštis „Lietuvos rytas“ buvo pripažintas pažeidusiu ŽLE kodeksą. Teismas nustatė, kad LŽLEK teiginys esą pareiškėjas elektroniniu paštu buvo informuotas apie skundo nagrinėjimą, neatitinka tikrovės, nes skundas LŽLEK gautas 2013 m. rugpjūčio 12 d., tačiau apie jo gavimą pareiškėjas nebuvo informuotas. LŽLEK, nagrinėdama skundą net nesvarstė klausimo, ar pareiškėjui tinkamai pranešta, ginčijamą sprendimą priėmė remdamasi tik Inspektoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. SPR-134 (I t., b. l. 116–122), neatlikdama jokio tyrimo ir nerinkdama jokių papildomų įrodymų. Teismas vertino, kad buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo, gero administravo principo bei LŽLEK reglamento II skyriaus 13.2, 13.4 punktų ir IV skyriaus 4 punkto nuostatos, t. y. pažeista pareiškėjo teisė žinoti apie priimamą neigiamą sprendimą jo atžvilgiu, pažeista „teisė būti išklausytam“, kuri reiškia, jog kiekvienas asmuo turi būti išklausytas prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę. Be to, trečiasis suinteresuotas asmuo (Publikacijos autorius M. J.) taip pat nebuvo informuotas apie tai, kad gautas skundas dėl Publikacijos. Teismo vertinimu, atsakovas, nesilaikydamas minėtų nuostatų, pažeidė pareiškėjo teises.
Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, teismas priėjo prie išvadų, kad LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalis dėl dienraščio „Lietuvos rytas“ publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“, kuria konstatuota, kad pareiškėjas pažeidė ŽLE kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsnius, yra priimta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, pareiškėjo teises bei teisėtus interesus. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nusprendė, kad ginčijama sprendimo dalis yra neteisėta iš esmės, todėl naikintina, įpareigojant LŽLEK iš naujo išnagrinėti S. V. F. atstovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundą dėl 2013 m. gegužės 24 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ skelbiamų teiginių.
Teismas pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens S. V. F. atstovo prašymų priteisti teismo išlaidas netenkino, motyvuodamas tuo, kad nėra pateikti prašymai su tiksliais išlaidų apskaičiavimais.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. F. (toliau – ir apeliantas) apeliaciniame skunde (II t., b. l. 1–6) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas.
Apelianto nuomone, teismo motyvai, kuriais remiantis buvo panaikinta LŽLEK sprendimo dalis pareiškėjo atžvilgiu, nepagrįsti. Teismas netinkamai vertino pareiškėjo informavimo apie LŽLEK posėdį aplinkybes ir nepagrįstai panaikino skundžiamo LŽLEK sprendimo dalį UAB „Lietuvos rytas“. Be to, teismas panaikino ir LŽLEK sprendimo dalį, susijusią su UAB „Lrytas“, kuri valdo kitą visuomenės informavimo priemonę – interneto naujienų portalą www.lrytas.lt. Apeliantas pažymi, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. kreipėsi į atsakovą su skundu tiek dėl pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“, tiek dėl UAB „Lrytas“ interneto naujienų portale paskelbtos Publikacijos teiginių atitikties ŽLE kodekso reikalavimams. Sprendimas buvo priimtas abiejų subjektų atžvilgiu. UAB „Lrytas“ neskundė LŽLEK sprendimo, nebuvo bylos šalimi, o pareiškėjas skundą teismui teikė tik dėl LŽLEK sprendimo dalies, kuria konstatuota, jog UAB „Lietuvos rytas“ valdomame dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbta Publikacija buvo pažeisti ŽLE kodekso reikalavimai. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas mano, kad teismas nepagrįstai panaikino LŽLEK sprendimo dalį, susijusią su UAB „Lrytas“ padarytais ŽLE kodekso pažeidimais. Teismas įpareigojo atsakovą LŽLEK iš naujo išnagrinėti S.V. F. skundą iš naujo, tačiau pagal įsigaliojusius nuo 2015 m. sausio 1 d. Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus LŽLEK nebeliko. Apeliantui kyla abejonių, ar nuo 2015 m. vasario 12 d. įsteigta Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija galėtų nagrinėti iš naujo jo skundą, pateiktą LŽLEK.
Pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ su trečiojo suinteresuoto asmens apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti bei palikti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą nepakeistą.
Atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 15–23) pareiškėjas teigia, kad teismas bylai reikšmingas aplinkybes vertino tinkamai, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymo Nr. XII-1357 9 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyta, jog Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija veikia tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus įsteigta ir pradės veikti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Tai pagrįstai leidžia teigti, kad Asociacija yra LŽLEK teisių ir pareigų perėmėja. Pareiškėjas mano, kad teismas pagrįstai panaikino visą skundžiamo LŽLEK sprendimo dalį, nes priešingu atveju susidarytų situacija, kai analogiška Publikacija vienoje žiniasklaidos priemonėje būtų pripažinta pažeidžianti Etikos kodekso nuostatas, o kitoje – ne.
Be to, pareiškėjas pateikė UAB „Lietuvos rytas“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (II t., b. l. 49), kuriame prašoma priteisti 600,00 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui.
Visuomenės informavimo etikos asociacija atsiliepime į apeliacinį skundą (II t., b. l. 40–42) pareiškė nuomonę, kad Asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija nėra tinkamas atsakovas šioje administracinėje byloje, nes ji nėra savarankiškas asmuo, o tik kolegialus Asdociacijos sprendimus priimantis organas (VIĮ 461 straipsnio 1 dalis, Asociacijos įstatų 17 punktas). Nei Asociacija, nei Visuomenės informavimo etikos komisija nėra LŽLEK teisių ir (ar) pareigų perėmėjos. Asociacija yra visiškai naujas, kitų steigėjų įsteigtas savarankiškas juridinis asmuo, kuris, be kita ko, pagal Visuomenės informavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies ir 461 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatas rūpinasi ne Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso, o visiškai savireguliacinio teisės akto – Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso nuostatų laikymosi priežiūra. Todėl Asociacija negali atsakyti už iki jos įsteigimo LŽLEK priimtus sprendimus. Dėl tų pačių priežasčių iš Asociacijos negali būti priteistos teismo išlaidos, susijusios su LŽLEK priimtu sprendimu. Asociacija atkreipia dėmesį į tai, kad Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, skirtingai nė jam priklausiusi LŽLEK, nebuvo likviduotas ir tęsia savo veiklą. Iki LŽLEK likvidavimo būtent Fondas atlygindavo bylinėjimosi išlaidas, susijusias su LŽLEK priimtų sprendimų apskundimu. Todėl, Asociacijos nuomone, patenkinus pareiškėjo skundą, bylinėjimosi išlaidas turėtų atlyginti Fondas.
Dėl bylos esmės Asociacija prašo trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą patenkinti: pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – palikti galioti LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį, kurioje konstatuota, kad publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ buvo pažeisti ŽLE kodekso 3, 6, 37 ir 38 straipsniai. Asociacija pažymi, kad ji sutinka su teismo išvada, jog Visuomenės informavimo įstatymu Asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai priskirtos funkcijos iš esmės yra analogiškos funkcijoms, kurias atliko LŽLEK, todėl teismui nusprendus, kad trečiojo suinteresuoto asmens skundas dėl galimų žurnalistų profesinės etikos reikalavimų pažeidimų turi būti nagrinėjamas iš naujo, nagrinėti šį skundą turėtų nagrinėti Asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nuo 2016 m. liepos 1 d. įsigaliojo naujos redakcijos Administracinių bylų teisenos įstatymas (2016 m. birželio 2 d. Administracinių bylų teisenos įstatymas Nr. XII-2399). Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsniu, kuris nustato šio įstatymo įgyvendinimo tvarką, atsižvelgdama į tai, kad apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo prasidėjo iki 2016 m. liepos 1 d., teisėjų kolegija apeliacinį skundą išnagrinėjo pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo, galiojusio iki 2016 m. liepos 1 d., nustatytas procesines taisykles.
Byloje ginčas kilęs dėl Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 dalies (2 punkto), kurioje LŽLEK nusprendė, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto portalo l.rytas.lt publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ (2013 m. gegužės 24 d.) buvo pažeistos Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso 3, 6, 37,38 straipsnių nuostatos.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą patenkino iš dalies – panaikino skundžiamo LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 dalį (2 punktą) ir įpareigojo LŽLEK per du mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos išnagrinėti S. V. F. atstovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundą dėl 2013 m. gegužės 24 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ teiginių iš naujo. Su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka trečiasis suinteresuotas asmuo S. V. F. (S. V. F.) ir prašo panaikinti šį teismo sprendimą ir palikti galioti LŽLEK priimtą sprendimą.
Pirmosios instancijos teismas skundžiamą LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalį (sprendimo Nr.20 2 punktą) panaikino konstatavęs LŽLEK darbo reglamento nustatytos skundų nagrinėjimo ir sprendimų priėmimo procedūros esminius pažeidimus (II skyriaus 13.2, 13.4 punktai, IV skyriaus 4 punktas), kurie lėmė pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ teisių pažeidimą. Be to, nustatė, kad LŽLEK sprendimą priėmė neatlikusi tyrimo, atsižvelgdama tik į Žurnalistų etikos inspektoriaus 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr. SPR-134.
LŽLEK priimant 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą galiojusios Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 46 straipsnis (2012 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr.XI-2353 redakcija) nustatė, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija – kolegiali viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų savitvarkos institucija (1 dalis). Komisiją sudaro 15 narių, skiriamų 3 metams, deleguotų šioje įstatymo normoje nurodytų organizacijų (2 dalis). LŽLEK be kita ko buvo priskirta funkcija nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę (4 dalies 2 punktas). Įstatymų leidėjas minėtu teisiniu reguliavimu nustatė, kad į LŽLEK gali kreiptis visi suinteresuoti asmenys (5 dalis). Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais tesiės aktais, taip pat Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksu, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos (6 punktas). Įstatymų leidėjas nenustatė tvarkos (pagrindinių procedūrų ir taisyklių), kurios turėjo laikytis LŽLEK, atlikdama Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas ir priimdama sprendimus. Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 7 dalyje buvo įtvirtinta, kad Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą. Be to, šioje įstatymo normoje įstatymų leidėjas nustatė LŽLEK sprendimų dėl profesinės etikos ar kitų pažeidimų paskelbimo tvarką. Taigi Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalis yra blanketinė įstatymo norma, kuri LŽLEK veiklos vykdant jai priskirtas funkcijas procedūrų prasme nukreipia į šią įstatymo normą įgyvendinantį poįstatyminį teisės aktą - LŽLEK darbo reglamentą. Pažymėtina ir tai, kad iš Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 46 straipsnio 7 dalies turinio, taip pat iš 8 dalies, kurioje nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, nesutinkantys su Komisijos sprendimais, gali kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą, įstatymo lygmenyje buvo nustatyta, jog atlikdama Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 3 dalyje nustatytas funkcijas LŽLEK priima sprendimus.
Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio 7 dalies nuostata, kad Komisija dirba pagal pačios patvirtintą reglamentą, reiškia, jog LŽLEK pagal šią įstatymo normą kilo pareiga nagrinėjant suinteresuotų asmenų skundus dėl profesinės etikos pažeidimų, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys, be kita ko laikytis ir savo pasitvirtintame darbo reglamente nustatytų procedūrų bei sprendimų turinio reikalavimų.
LŽLEK darbo reglamento (bylai aktuali LŽLEK 2012 m. kovo 5 d. sprendimo Nr.5 redakcija) I dalies 1 punkte pažymėta, kad šis Reglamentas parengtas vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymo redakcijos 46 straipsnio 7 dalimi ir nustato LŽLEK darbą bei jo organizavimo tvarką. LŽLEK darbo reglamento atitinkamuose skyriuose, be kita ko, nustatyta pranešimų apie LŽLEK posėdžius tvarka, taip pat LŽLEK sprendimų turinio reikalavimai. Pagal LŽLEK darbo reglamento IV dalies (Komisijos posėdžiai) 4 punktą apie Komisijos posėdį pranešama visuomenės informavimo priemonės, dėl kurios pateiktas nagrinėti skundas, leidėjui ir žurnalistui. Reglamento II dalies (Komisijos veiklos organizavimas) 13.2 punktu Komisijos posėdžio medžiagos bei pranešimų apie posėdžio vietą ir laiką ginčo šalimis funkcija priskirta LŽLEK pirmininko pavaduotojui. Pirmosios instancijos teismas ištyręs įrodymus (ABTĮ 57 straipsnis) pripažino pagrįstais pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ argumentus, jog LŽLEK neinformavo leidėjo UAB „Lietuvos rytas“ apie gautą suinteresuoto asmens S.V. F. 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundą, neišsiuntė LŽLEK posėdžio medžiagos, nepasiūlė pateikti paaiškinimus, nepranešė leidėjui ir Publikacijos autoriui (trečiajam suinteresuotam asmeniui M. J.) apie LŽLEK posėdžio laiką ir vietą, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės pateikti Komisijai savo paaiškinimus. Šiame kontekste pastebėtina, kad suinteresuoto asmens S.V. F. atstovas 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundu kreipėsi į LŽLEK dėl trijų dienraštyje „Lietuvos rytas“ bei interneto naujienų portale www.l.rytas.lt paskelbtų publikacijų (2013 m. kovo 1 d. „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“, 2013 m. gegužės 25 d. „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“, 2013 m. gegužės 29 d. „Šešėlių virš „Snoro“ – kas dieną vis daugiau“) atitinkamų teiginių galimo neatitikimo ŽEK kodekso normoms. LŽLEK dėl suinteresuoto asmens S.V. F. atstovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundo priėmė vieną sprendimą, t.y. 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą Nr.20, kurio 1, 2, 3 punktuose atskirai pasisakė dėl kiekvieno publikacijos atitikties ŽEK normoms. Šį LŽLEK sprendimą pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ 2014 m. kovo 31 d. skundu apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (1 t., b.l.3-9). Skundą dėl LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 1, 2, 3 punktų pareiškėjas grindė tais pačiais argumentais, t.y. kad buvo padaryti esminiai LŽLEK darbo reglamento (II skyriaus 13.2, 13.4 punktai, IV skyriaus 4 punkto) pažeidimai. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundo reikalavimus panaikinti LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 1,2,3 punktus išskaidė (I t., b.l.1-2). Iš teismų informacinės sistemos LITEKO teisėjų kolegija nustatė, kad dėl minėtų pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ reikalavimų buvo pradėti trys atskiri teisminiai procesai (Nr.3-61-3-02083-2014-4, Nr.3-61-3-02084-2014-4, Nr.3-61-3-02085-2014-4). Šioje apeliacine tvarka nagrinėjamoje administracinėje byloje (teisminis procesas Nr.3-61-3-02084-2014-4) ginčo dalykas – LŽLEK 2015 m. kovo 16 d. sprendimo Nr.20 2 punktas, kuriame LŽLEK nustatė, kad dienraščio „Lietuvos rytas“ ir interneto naujienų portale www.l.rytas.lt publikacijoje „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ buvo pažeisti ŽEK kodekso 3,6,37,38 straipsniai. Pagal teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis dėl LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 1 ir 2 punktų yra įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai (teisminis procesas Nr.3-61-3-02083-2014-4 dėl sprendimo Nr.20 1 punkto – publikacijos „Bankų duobkasiai mokosi ir pinga“ - baigėsi LVAT 2016 m. birželio 20 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-1073-442/2016; teisminis procesas Nr.3-61-3-02085-2014-4 dėl sprendimo Nr.20 3 punkto – publikacijos „Šešėlių virš „Snoro“ – kas dieną vis daugiau“ – baigėsi LVAT 2016 m. vasario 24 d. nutartimi administracinėje byloje Nr.A-478-525/2016).
ABTĮ 58 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktai, kurie nustatyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu vienoje administracinėje ar civilinėje byloje, iš naujo neįrodinėjami nagrinėjant kitas administracines bylas, kuriose dalyvauja tie patys asmenys. Minėta, kad LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimas Nr.20 (šio sprendimo 1,2,3 punktai) priimtas LŽLEK posėdyje dėl suinteresuoto asmens S.V. F. atstovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundo, o skundą teismui dėl visų šio LŽEK sprendimo punktų pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ grindė tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kurias nurodė kaip LŽLEK darbo reglamento esminius pažeidimus (II skyriaus 13,2, 13,4 punktai, IV skyriaus 4 punktas). Minėtose administracinėse bylose priimtuose įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose (teisminiai procesai Nr.3-61-3-02083-2014-4, Nr.3-61-3-02085-2014-4) pareiškėjo argumentai, jog LŽLEK neinformavo UAB „Lietuvos rytas“ ir publikacijas rengusių žurnalistų apie gautą S.V. F. 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundą, nepateikė šio skundo ir posėdžio medžiagos, nesuteikė galimybės pasiaiškinti, neinformavo apie 2013 m. gruodžio 16 d. posėdį buvo pripažinti pagrįstais ir konstatuota, kad LŽLEK padarė esminius procedūrinius (LŽLEK darbo reglamento) pažeidimus. Minėtose LVAT nutartyse pabrėžta, kad LŽLEK sprendimas dėl Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso normų pažeidimo, turi neigiamą reikšmę pažeidimą padariusiam asmeniui bei jo veiklai (reputacijai). Nagrinėdama aplinkybes dėl galimai padarytų ŽEK pažeidimų LŽLEK privalo užtikrinti tinkamą procedūrą – informuoti tokį asmenį apie tokį nagrinėjimą ir suteikti galimybę pasiaiškinti. Apie LŽLEK posėdį pareiškėjas turėjo būti informuotas ir jam turėjo būti suteikta galimybė pateikti paaiškinimus iki jam nepalankaus sprendimo priėmimo (žr. LVAT 2016 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1073-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-478-525/2016).Vilniaus apygardos administraciniam teismui priimant 2015 m. kovo 16 d. sprendimą minėtos LVAT nutartys dar nebuvo priimtos ir įsiteisėję, tačiau pažymėtina, kad nurodytose LVAT nutartyse teismas Visuomenės informavimo įstatymo 46 straipsnio ir LŽLEK darbo reglamento nuostatų kontekste vertino tuos pačius faktinius duomenis dėl suinteresuoto asmens S.V. F. atstovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundo nagrinėjimo LŽLEK priimto 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 atitinkamų dalių (1 ir 3 punktų) priėmimo aplinkybių, kuriuos vertino Vilniaus apygardos administracinis teismas, priimdamas 2015 m. kovo 16 d. sprendimą dėl kitos to paties LŽLEK sprendimo dalies (2 punkto) ir priėjo iš esmės prie analogiškų išvadų apie LŽLEK padarytus LŽLEK darbo reglamente nustatytų procedūrų pažeidimus, kurie yra esminiai ir pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas panaikinti LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 2 punktą.
LŽLEK darbo reglamento IV dalies (Komisijos sprendimai) 5 punktas nustatė, kad Komisijos sprendimas susideda iš įžanginės, konstatuojamosios ir rezoliucinės dalies. Komisijos sprendime turi būti glaustai nurodyta svarstomo klausimo esmė, išdėstyti sprendimo priėmimo motyvai, apskundimo tvarka. LŽLEK darbo reglamento IV dalies (Komisijos posėdžiai) 9 punkte nustatant LŽLEK posėdžio protokolo turinį nurodyta, kad protokole, be kita ko, nurodoma Komisijos narių svarstymo ir pasisakymų santrauka. Taigi reikalavimai motyvuoti LŽLEK sprendimą yra aiškiai nustatyti LŽLEK darbo reglamente. Tai akcentuota ir apelianto nurodytoje LVAT 2014 m. gegužės 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr.A662-1078-14.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo atveju LŽLEK nesilaikė reikalavimų motyvuoti priimtą sprendimą. LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokolo dalyje, kuri skirta suinteresuoto asmens S.V. F. atstovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundo dėl publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ nagrinėjimui, neužfiksuota, kad LŽLEK nariai svarstė ir pasisakė dėl šios Publikacijos atitikties ŽLE kodekso normoms, kaip to reikalauja LŽLEK darbo reglamento IV dalies 9 punktas, o LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 2 punkte nėra jokių motyvų, kuriais LŽLEK būtų pagrindusi savo išvadą, jog Publikacija pažeidžia ŽEK 3,6,37,38 straipsnių reikalavimus. Priešingai, LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. posėdžio protokole, taip pat sprendime Nr.20 nurodyta, kad šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Žurnalistų etikos inspektoriaus sprendimą. Byloje yra duomenys, kad suinteresuoto asmens S.V. F. atstovas 2013 m. rugpjūčio 12 d. dėl publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ ir kitų dviejų pirmiau minėtų publikacijų padavė du skundus, t.y. skundą LŽLEK ir skundą Inspektoriui, kuris dėl jam pateikto skundo priėmė 2013 m. lapkričio 21 d. sprendimą Nr.SPR-134 - skundą dėl visų publikacijų pripažino pagrįstu ir įspėjo viešosios informacijos rengėją ir skleidėją UAB „Lietuvos rytas“ dėl Visuomenės informavimo įstatymo atitinkamų (išvardytų) normų pažeidimo. LVAT 2016 m. vasario 24 d. nutartyje (administracinė byla Nr.A-478-525/2016) pasisakydamas analogišku klausimu dėl to paties LŽLEK sprendimo kitos dalies (3 punkto) konstatavo, kad nepaisant to, jog suinteresuoto asmens S.V. F. atstovo pateikti skundai skirtingoms institucijoms buvo dėl tų pačių faktinių aplinkybių, LŽLEK ir Inspektorius yra skirtingi subjektai viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos priežiūros, savitvarkos ir reguliavimo kontekste, atliekantys skirtingas funkcijas, skiriasi šių subjektų kompetencija ir jų veiklą reglamentuojantis teisinis reguliavimas. Remiantis Visuomenės informavimo įstatymo (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. sausio 1 d.) 49 straipsnio 1 dalimi, Žurnalistų etikos inspektorius yra valstybės pareigūnas, kuris prižiūri, kaip įgyvendinamos Visuomenės informavimo įstatymo nuostatos, o pagal šio įstatymo 46 straipsnio 3 dalį, Komisija nagrinėja profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ar jų dalyvių paskirti atsakingi asmenys informuodami visuomenę. Gavusi S.V. F. atstovo skundą, vadovaudamasi Komisijos darbo reglamentu, Komisija turėjo pati atlikti išsamų skunde nurodytų aplinkybių tyrimą, esant poreikiui rinkti papildomus įrodymus, gauti pareiškėjo paaiškinimus ir remdamasi Komisijos atlikto tyrimo duomenimis, priimti sprendimą dėl Etikos kodekso nuostatų pažeidimo, o ne remtis Žurnalistų etikos inspektoriaus kompetencijos ribose atlikto tyrimo medžiaga. Minėtas LVAT 2016 m. vasario 24 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A-478-525/2016) išdėstytas LŽLEK ir Inspektoriaus funkcijų atribojimas yra aktualus ir šio ginčo atveju. Pirmosios instancijos teismas ištyręs pateiktus į bylą įrodymus (ABTĮ 57 str.) 2015 m. kovo 16 d. sprendime pagrįstai nurodė, kad naikinama LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 dalis (2 punktas) yra neteisėta ir naikintina ir dėl to, kad ji priimta atsižvelgiant tik į Inspektoriaus išvadą, nes pati LŽLEK neatliko jokio tyrimo. Teismas nustatęs, kad suinteresuoto asmens atstovo skundo nagrinėjimo procedūroje buvo padaryti esminiai pažeidimai ir LŽLEK neatliko jokio tyrimo, pagrįstai ir teisėtai nusprendė, kad pateiktas skundas turi būti nagrinėjamas iš naujo.
Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 skundžiamą dalį, o trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinio skundo argumentus esą pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes atmeta kaip nepagrįstus.
Pirmosios instancijos teismas, panaikinęs LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr.20 2 punktą, įpareigojo LŽLEK išnagrinėti S. V. F. atstovo skundą dėl 2013 m. gegužės 25 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ teiginių iš naujo. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą ir priėmė 2015 m. kovo 16 d. sprendimą tuo laikotarpiu, kai Visuomenės informavimo įstatymu buvo keičiamas visuomenės informavimo etikos savireguliavimo modelis pagal kurį baigė veiklą pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundžiamą 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą priėmęs subjektas (VIĮ 46 straipsnis) – Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija. Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2014 m. lapkričio 25 d. Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu įstatymas Nr. XII-1357 (TAR, 2014-12-04, Nr.2014-18935) (toliau – ir 2014 m. lapkričio 25 d. įstatymas Nr. XII-1357). Pagal šį įstatymo pakeitimą veiklą pradėjo Visuomenės informavimo etikos asociacija (VIĮ 46 straipsnis) ir Visuomenės informavimo etikos komisija (VĮĮ 461 straipsnis).
Įstatymų leidėjas nustatė, kad Visuomenės informavimo etikos asociacija savo veikla siekia užtikrinti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso (toliau – ir LVIE kodeksas) nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje ir ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus bei naudojantis viešąja informacija (VIĮ 46 straipsnio 1 dalis). Asociaciją sudaro šioje įstatymo normoje išvardytos organizacijos, kurios vienija viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus ir kurių veiklai taikomos Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos (VIĮ 46 straipsnio 2 dalis).
Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnį Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – ir VIE komisija) – kolegialus Asociacijos sprendimus pagal šio straipsnio 3 dalyje numatytą kompetenciją priimantis organas (VIĮ 461 straipsnio 1 dalis). Asociacijos nariai deleguoja po vieną savo atstovą į Komisiją, kuri išsirenka iš savo narių kadencijos laikotarpiui Komisijos pirmininką (VIĮ 461 straipsnio 2 dalis). Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio 3 dalyje nustatytos VIE komisijos funkcijos, tarp jų – nagrinėti profesinės etikos pažeidimus, kuriuos padarė viešosios informacijos rengėjai ar skleidėjai informuodami visuomenę (VIĮ 461 straipsnio 3 dalies 2 punktas); nagrinėti asmenų skundus dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos, galimai pažeidus Kodekso nuostatas (VIĮ 461 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Aptariamos redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo 43 straipsnis reglamentuoja, kad
etikos normas, kurių privalo laikytis viešosios informacijos rengėjai, skleidėjai, žurnalistai, be kita ko, nustato Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas, kurį tvirtina, keičia ar pildo Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas. Taigi minėtu Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimu buvo nustatyta, kad vietoj galiojusio Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso turi įsigalioti Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodeksas. Nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste pažymėtina, kad pagal bendrąjį teisės principą lex benigrior retro agit Lietuvos visuomenės informavimo etikos kodekso normos galioja tik į ateitį, t. y. dėl pažeidimų, kuriuos viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai galimai padarė įsigaliojus šiam Kodeksui. Pažymėtina, kad VIEK darbo reglamento dalies (Bendrosios nuostatos) 2 punkte nurodant teisės aktus, kuriais vadovaujasi VIE komisija, be kita ko, nurodytas ir LŽLEK kodeksas.
2014 m. lapkričio 25 d. įstatymo Nr. XII-1357 9 straipsnis nustatė, kad Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija veikia tol, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus įsteigta ir pradės veikti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Pagal Visuomenės informavimo įstatymo 461 straipsnio (2014 m. lapkričio 25 d. Nr. XII-1357 įstatymo redakcija) 6 dalį Asociacijos VIE komisija dirba pagal jos pačios patvirtintą darbo reglamentą, kuris paskelbiamas Asociacijos interneto svetainėje. Asociacija ir jos įstatai Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruoto 2015 m. vasario 10 d. Interneto svetainėje www.etikoskomisija.lt skelbiamas Asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos darbo reglamentas buvo patvirtintas šios Komisijos 2015 m.kovo 23 d. sprendimu (toliau – ir VIEK darbo reglamentas). Vadinasi Asociacijos VIE komisija galėjo pradėti vykdyti jos kompetencijai priskirtas funkcijas (VIĮ 461 straipsnio 3 dalis) tik po 2015 m. kovo 23 d., t.y. po to, kai buvo priimtas apelianto apskųstas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimas. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimo priėmimo metu įpareigojimą išnagrinėti suinteresuoto asmens S. V. F. atstovo skundą dėl ginčui aktualios Publikacijos nustatė tinkamam atsakovui (LŽLEK). Pagal ABTĮ 55 straipsnį procesinių teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Atsižvelgdama į minėtus nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus, LVAT teisėjų kolegija 2016 m. vasario 2 d. nutartimi apeliacinėje instancijoje pakeitė atsakovą, t.y. vietoje nutraukusios veiklą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos įtraukė atsakovu Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisiją. Asociacijos atsiliepimo argumentai, kad administracinėje byloje atsakovu gali būti tik juridinis asmuo nepagrįsta (ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusiame Visuomenės informavimo įstatyme buvo nustatyta, kad viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, nesutinkantys su LŽLEK sprendimaius gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VIĮ 46 str. 8 d.). Nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusios redakcijos Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintas iš esmės analogiškas teisinis reguliavimas - viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai, nesutinkantys su Visuomenės informavimo etikos komisijos sprendimaius gali kreiptis dėl jų į Vilniaus apygardos administracinį teismą (VIĮ 461 str. 7 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškose administracinėse bylose yra akcentavęs, kad 2014 m. lapkričio 25 d. redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-1357 Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai priskirta asmenų skundų dėl viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų veiklos nagrinėjimo funkcija (VĮĮ 461 straipsnio 3 dalies 3 punktas) iš esmės analogiška funkcijai, kurią atliko Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pagal Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) 46 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos teises ir pareigas materialiąja prasme perėmė Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija (LVAT 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-478-525/2016, 2016 m. birželio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A-1073-442/2016).
Atsižvelgdama į minėtus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, rezoliucinės dalies trečiojoje pastraipoje nustatytą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įpareigojimą įvykdyti ir suinteresuoto asmens S. V. F. atstovo skundą dėl 2013 m. gegužės 25 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ teiginių išnagrinėti iš naujo turi Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija.
Pareiškėjas UAB „Lietuvos rytas“ pateikė prašymą priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui (II t., b. l. 49).
Spręsdama šį pareiškėjo prašymą teisėjų kolegija atsižvelgia į pirmiau aptartus Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimus ir atsižvelgiant į juos formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio administracinio teismo praktiką (Teismų įstatymo 33 str.). LVAT teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-531-261/2016, kurioje buvo sprendžiama dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo teismui panaikinus LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 20 1 punktą, atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, įtvirtintas Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje formuluotė „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai). Be to, toks laimėjimas siejamas su kitos šalies veiksmų (neveikimo) neteisėtumo pripažinimu (žr., pvz., LVAT 2010 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822–485/2010, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 20, 2010 m., 500–503 p.). Pagal ABTĮ 48 straipsnio 2 dalies nuostatą atsakovu administraciniame procese paprastai laikoma institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami. Tai reiškia, kad atsakovu gali būti tik tas subjektas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas), kuris priėmė sprendimus ar atliko veiksmus, dėl kurių yra paduodamas skundas. Todėl ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimas tenka tik tam pralaimėjusiam atsakovui, kurio sprendimas buvo skundžiamas ir galiausiai pripažintas neteisėtu bei panaikintas. LVAT teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 11 d. nutartyje pažymėjo, kad VšĮ Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas atsakovo (LŽLEK) sprendimo priėmimo metu pagal galiojusį teisinį reguliavimą materialiai užtikrino reikiamą Komisijos ekspertų darbo, taip pat informacinio techninio Komisijos aptarnavimo, Komisijos viešųjų renginių, Komisijos patalpų eksploatavimo ir kitų administracinių išlaidų finansavimą, tačiau atsižvelgiant į administraciniame procese egzistuojančią proceso šalių teisinę padėtį bei jų sampratas, skundo tiek materialinių, tiek procesinių (taip pat ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo) reikalavimų patenkinimas siejamas būtent su ABTĮ 48 straipsnyje nurodytomis proceso šalimis, neatsižvelgiant į tai, kokie kiti teisiniai santykiai sieja jas tarpusavyje arba su trečiaisiais asmenimis. Kolegija konstatavo, kad šiuo atveju pareiškėjo prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą patenkinimui neturi reikšmės, kas užtikrina ar ginčijamo sprendimo metu užtikrino atsakovo materialinį, techninį aprūpinimą, tačiau svarbu yra subjektas (atsakovas), kurio sprendimas buvo skundžiamas ir galiausiai pripažintas neteisėtu bei panaikintas. Sprendžiant klausimą, kas faktiškai atlygins (iš ko bus išieškotos) pareiškėjui iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas svarbu yra atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 3, 31, 41, 43, 46, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 461 straipsniu pakeitimus (2014 m. lapkričio 25 d. įstatymas Nr. XII-1357, įsigaliojęs nuo 2015 m. sausio 1 d.). 2014 m. lapkričio 25 d. redakcijos Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. XII-1357 Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijai priskirta skundų nagrinėjimo funkcija iš esmės analogiška funkcijai, kurią atliko Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisija pagal Visuomenės informavimo įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2015 m. sausio 1 d.) 46 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir kurią įgyvendindama ji priėmė šioje byloje ginčytą 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimą (protokolo Nr. 20). Todėl šiuo atveju pagal aptartą teisinį reguliavimą atsakovo Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos, kuris pagal įstatymų leidėjo valią nutraukė veiklą, teises ir pareigas materialiąja prasme perėmė Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija. Atsižvelgusi į tai, LVAT teisėjų kolegija 2016 m. gegužės 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-531-261/2016 konstatatavo, kad pirmosios instancijos teismas bylinėjomosi išlaidas pareiškėjui iš Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo priteisė nepagrįstai.
Analogiškos pozicijos, t. y. kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteisiamos iš LŽLEK procesinių teisių ir pareigų perėmėjo (Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos) laikytasi analogiškoje byloje LVAT 2016 m. birželio 1 d. nutartyje Nr. A-478-525/2016.
Pagal nagrinėjamos bylos aplinkybės analogiškai spręstinas ir pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ pateikė prašymas priteisti 600,00 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikimą teismui.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. kovo 16 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Lietuvos rytas“ skundą patenkino iš dalies – panaikino LŽLEK 2013 m. gruodžio 16 d. sprendimo Nr. 20 skundžiamą dalį (2 punktą) ir įpareigojo atsakovą išnagrinėti S. V. F. atstovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. skundą dėl 2013 m. gegužės 24 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ teiginių iš naujo. Kadangi patikrinus bylą apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, įvertinusi pareiškėjo pareikštų pirmosios instancijos teismui bei galutiniu teismo procesiniu sprendimu patenkintų skundo reikalavimų dalį, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje buvo patenkinta pusė (50 proc.) pareiškėjo skundo reikalavimų. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad jeigu skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. LVAT nutartis administracinėse bylose: 2012 m. vasario 20 d. Nr. A756-342/2012, 2012 m. kovo 2 d. Nr. AS146-113/2012, 2013 m. gegužės 23 d. Nr. A602-630/2013, 2013 m. gruodžio 5 d. Nr. A502-2322/2013, 2014 m. kovo 19 d. Nr. AS525-381/2014, 2014 m. gegužės 2 d. Nr. A858-1360/2014, 2014 m. lapkričio 26 d. Nr. AS492-1120/2014 ir kt.). Vadovaujantis minėta administracinių teismų praktika, nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirtos su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme susijusios išlaidos atlygintinos 50 proc. dalimi.
Administracinėje byloje pateikta 2014 m. kovo 27 d. atstovavimo sutartis Nr. S-P12/2014 (b. l. 91) patvirtina, kad apeliacinėje instancijoje pareiškėjui UAB „Lietuvos rytas“ atstovavo advokatas Paulius Čelkis, kuris, kaip matyti iš pareiškėjo vardu paduoto į bylą atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą (b. l. 15–23), parengė ir pateikė teismui šį procesinį dokumentą. Pareiškėjas pateikė įrodymus (2015 m. birželio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. P35/2015, banko mokėjimo nurodymo 2015 m. birželio 18 d. išrašą (b. l. 50, 51)), patvirtinančius, kad UAB „Lietuvos rytas“ sumokėjo 600 Eur advokatui už suteiktą atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo ir pateikimo teismui teisinę paslaugą.
Spręsdamas dėl prašomų atlyginti atstovavimo išlaidų dydžio, teismas privalo vadovautis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi bei atsižvelgti į teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintas rekomendacijas dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju advokato teisinė paslauga, už kurią prašoma atlyginti patirtas išlaidas, buvo suteikta galiojant Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) redakcijai (įsigaliojo nuo 2015 m. kovo 20 d., tuo tarpu advokato parengtas pareiškėjo vardu atsiliepimas į apeliacinį skundą šioje byloje buvo parengtas bei paduotas 2015 m. balandžio 23 d.). Pagal minėtos Rekomendacijų redakcijos 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Advokato teisinė paslauga, susijusi su atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimu, buvo suteikta pareiškėjui 2015 m. balandžio mėnesį, tuo tarpu Lietuvos statistikos departamento skelbiamais oficialiaisiais duomenimis 2014 m. IV ketvirčio (t. y. užpraeito ketvirčio, skaičiuojant nuo 2015 m. balandžio mėn.) vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) buvo 714,5 Eur. Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo teisinę paslaugą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis yra – 1,3, arba 928,85 Eur (714,5 Eur x 1,3). Tokiu būdu, pareiškėjo prašoma priteisti patirtų atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinį skundą suma (600 Eur) neviršija Rekomendacijų nurodyto maksimalaus dydžio. Įvertinus pirmiau nustatytą byloje patenkintų pareiškėjo reikalavimų dalį (50 proc.), konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (t. y. Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos procesinių teisių ir pareigų perėmėjo) gali būti priteista 300 Eur (600 Eur x 0,5) pareiškėjo patirtų nagrinėjant šią bylą apeliacinės instancijos teisme atstovavimo išlaidų dalis. Minėta suma atitinka administracinių teismų formuojamą praktiką išlaidų atlyginimo klausimais, Rekomendacijų 2 punkte numatytus kriterijus (be kita ko, bylos sudėtingumą, sprendžiamų teisinių klausimų pobūdį, advokato darbo laiko sąnaudas ir kt.), be to, yra teisinga ir protinga, todėl gali būti priteista pareiškėjui.
Apelianto prašymas priteisti bylinėjomosi išladas (pagal pateiktus įrodymus šias išlaidas sudaro 11 Eur žyminis mokestis už apeliacinio skundo padavimą) negali būti tenkinamas, nes apeliacinis skundas nebuvo patenkintas (ABTĮ 44 str. 5 d.).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 45 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Trečiojo suinteresuoto asmens S. V. F. (S. V. F.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nustatyti, kad įvykdyti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 16 d. sprendimo rezoliucinės dalies trečiojoje pastraipoje nustatytą Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai įpareigojimą ir išnagrinėti iš naujo trečiojo suinteresuoto asmens S. V. F. atstovo skundą dėl 2013 m. gegužės 25 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ paskelbtos publikacijos „Londono stebukladarį vejasi įtarimų banga“ teiginių turi Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisija.
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lietuvos rytas“ prašymą dėl teismo išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies. Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Lietuvos rytas“ iš atsakovo Visuomenės informavimo etikos asociacijos Visuomenės informavimo etikos komisijos (Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisijos procesinių teisių ir pareigų perėmėjo) 300 Eur (trys šimtai eurų) apeliacinio proceso išlaidų.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Laimė Baltrūnaitė
Irmantas Jarukaitis
Vaida Urmonaitė-Maculevičienė