Baudžiamoji byla Nr. 1-1418-1143/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55182-2019-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1; 1.2.4.6.1; 2.1.15.1.2; 2.3.6.4.2 

(S)

VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gruodžio 17 d.

Širvintos

Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmų teisėja Augustė Juozapavičienė,

sekretoriaujant Silverinai Jankauskienei,

dalyvaujant prokurorui Dainiui Dambrauskui,

kaltinamajam E. S.,

nukentėjusiojo V. L. atstovei advokato padėjėjai A. P. (B.) – naudojantis vaizdo ir garso nuotolinio perdavimo techninėmis priemonėmis,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

E. S., (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Teismo nustatytos aplinkybės

E. S. 2019 m. gruodžio 27 d. apie 20.15 val., kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), tyčia dešine ranka griebęs V. L. už rūbų krūtinės srityje ir jėga atsukęs į save, prispaudė pastarąjį prie baro lentos, po to tyčia, laikydamas kairėje rankoje stiklinį bokalą, smogė juo vieną kartą V. L. į galvos sritį, tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais padarė V. L. pjautines žaizdas dešiniame smilkinyje, dešinės ausies – užausio srityse, daugybinius odos įbrėžimus veido dešinėje pusėje, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu, ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

II.                      Byloje surinkti įrodymai

Kaltinamasis E. S., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta pilnai ir dėl to gailisi. Parodė, kad 2019 m. gruodžio 27 d. atvyko su A. M. į darbo kolektyvo vakarėlį, po kelių valandų atvažiavo V. (V. L.), kartu vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau jis (E. S.) priėjo prie V. L. ir pasakė kelis žodžius, iš pradžių jie bendravo taikiai, po to, kai jis vėl buvo priėjęs, V. L. jį pastūmė ranka į krūtinę, bet jis apsisuko ir išėjau į lauką. Kas vyko toliau nieko neatsimena, tik atsimena, kad smogė V. L. su vyno taure, o ne su bokalu, ir tiksliau ne trenkė, o gal labiau ją sutrynė. Pamatęs kraują atsipeikėjo, kolektyvas pamatė įvykį, visi sulaukė policijos, greitosios pagalbos, pasidomėjo, kaip V. L., nes matėsi kraujas. Mano, kad kivirčas kilo dėl to, kad A. (A. M.) pasakė, jog V. L. prie jos pristojo, o kadangi anksčiau narkotines medžiagas vartojo, tai pavartojus per daug alkoholinių gėrimų tampa neadekvatus, nors nelinkęs smurtauti, būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs. Supranta, kad naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu, parodė, kad paskutiniu nuosprendžiu buvo teistas už tai, kad ketindamas skirtis su sutuoktine, kuri nenorėjo skirtis, jis ketino išeiti iš namų, krovėsi daiktus, jie pradėjo ginčytis, jis stumdė sutuoktinę, kad ši leistų jam daiktus pasiimti, todėl ji iškvietė pareigūnus, bylinėjasi su buvusia sutuoktine ir iki šiol, nes ši draudžia susitikti su vaikais. Po įvykio su V. L. bandė su juo susisiekti, jo atsiprašė. Visi kolegos ragino jį skambinti V. L. ir draugiškai susitarti dėl sumos, kad šis nerašytų pareiškimo. Jis mėgino skambinti V. L. taikiai susitarti bet jis labai didelės sumos paprašė, laikui bėgant situacija suprastėjo, jie nesusitarė dėl sumos, nes tuo metu jis (E. S.) prašomos pinigų sumos (3 000 Eur) neturėjo, turi finansinių įsipareigojimų bankui, moka alimentus, gyvena kitoje šeimoje, kurioje irgi yra du nepilnamečiai vaikai. 

Byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Be kaltinamojo E. S. visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.

2019 m. gruodžio 28 d. protokole – pareiškime užfiksuota, kad pareiškėjas V. L., pageidaujantis pranešti apie įvykį, parodė, kad  2019 m. gruodžio 27 d., apie 20.15 val. kavinėje (duomenys neskelbtini), esančioje (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje stiklinį bokalą, su juo sudavė smūgį V. L., gim. (duomenys neskelbtini), į dešinės pusės galvos sritį, taip sukeldamas jam fizinį skausmą ir jį sužalodamas (b. l. 1–5).

2019 m. gruodžio 28 d, įvykio vietos apžiūros protokole ir pridėtose fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta (duomenys neskelbtini).  Apžiūros objektas – kavinės (duomenys neskelbtini) pagrindinė salė ir baras. Minėtoje vietoj yra vieno aukšto medinis pastatas, į kurį pagrindinis įėjimas nuo automobilių stovėjimo aikštelės pusės. Užėjus pro pagrindines medines duris iškart patenkama į pagrindinę salę, kurioje iš kairės pusės yra baras su baro stalu, o iš dešinės–pati salė, kurioje vyksta pobūviai. Užėjus į kavinę pro pagrindines duris, tiesiai priešais kitoje patalpos pusėje yra antros medinės durys, kurios yra nenaudojamos, ir virš jų įrengta vaizdo stebėjimo kamera, kuri nukreipta į baro pusę. Kavinėje yra ir antra vaizdo stebėjimo kamera, kuri yra pagrindinės salės gale, tolimiausiame kampe nuo pagrindinių durų pusės ir ji nukreipta į salę. Kavinės viduje grindų danga yra iš rudos spalvos plytelių, o sienos ir lubos – natūralaus medžio. Kavinės baras turi 1,5 m aukščio baro stalą, į kurį praėjimas, stovint priešais barą, yra iš dešinės pusės. Už baro stalo yra patalpa barmenui, kurioje buvo sužalotas pareiškėjas. Šiuo metu aplinka yra tvarkinga, viskas iššluota ir išplauta, kadangi ruošiamasi naujam pobūviui. Kraujo žymių ir šukių dėl įvykusio tvarkymo neaptikta. Aplinka kavinėje tvarkinga ir bylai reikšmingų daiktų jau nerasta (b. l. 12–17).

2019 m. gruodžio 31 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistės R. G. išvadoje užfiksuota, kad remiantis V. L., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, jog V. L. padaryta pjautinės žaizdos dešiniame smilkinyje, dešinės ausies-užausio srityse, daugybiniai odos įbrėžimai veido dešinėje pusėje, paveikus pjaunančių savybių turinčiu daiktu (daiktais), labiausiai tikėtina vieno trauminio epizodo metu, galimai sudužusio stiklinio bokalo dalimis, prieš kreipiantis medicinos pagalbos. Turimais duomenimis sužalojimai pavojaus gyvybei nesukėlė. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimas nėra būdingas savęs žalojimui (b. l. 64–65).

2020 m. sausio 6 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra 2019 m. gruodžio 27 d. vaizdo įrašas, kurį el. paštu pateikė kavinės (duomenys neskelbtini) atsakingas asmuo A. K.. Vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „Screen Recording 2019-12-31 at 09.18.27“, trunka 41 minutę 10 sekundžių. Filmuotas laikotarpis 2019 m. gruodžio 27 d. nuo 19:14:55 iki 20:35:01. Vaizdo įraše matomas kavinės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), vidus. Filmuojama teritorija apima kavinės barą, iš kurio abiejų pusių yra praėjimai į kitas kavines erdves, vaizdo įrašo dešinėje pusėje matoma papuošta kalėdinė eglutė, vaizdo įrašo kairėje pusėje – stalas (ties kavinės patalpos viduriu) ir durys, vedančios galimai į lauką, šalia kurių ant sienos yra drabužių kabykla. Ties vaizdo įrašo 23:42 min. (20:16 val.) matomas link baro artėjantis vyras, apsirengęs juodu megztuku ir mėlynais džinsais (E. S.). Užėjęs už baro kažką daro nusisukęs nuo kameros, tada atsisuka ir ima šokti, iškėlęs rankas į viršų, linguoti pagal muzikos ritmą. Po kelių akimirkų (20:17:35 val.) vyras dingsta iš filmuojamos teritorijos. Netrukus, ties vaizdo įrašo 26:04 min. prie baro prieina kitas vyras, kiek lieknesnis už pirmąjį, vilkintis mėlyną viršų ir mėlynus džinsus, per petį ant nugaros pasikabinęs vyrišką rankinę (V. L.). Vyras, priėjęs prie baro, pasilenkęs kažką rašo, netrukus nueina. 20:21:40 val. (vaizdo įrašo 28:50 min.) už baro užeina E. S.. Jam ten būnant 20:22:46 val. (ties vaizdo įrašo 29:53 min.) ateina V. L.. Jam užėjus už baro vyrai galimai kalbasi (nesigirdi, ką, nes vaizdo kamera neįrašo garso). Netrukus E. S. atbulomis nutaisęs kovinę ar gynybos poziciją (atstatęs rankas į priekį) traukiasi toliau nuo V. L.. V. L. prieina prie E. S. ir liesdamas krūtinę nustumia E. S. iš filmuojamos zonos. Ties vaizdo įrašo 30:40 min. vyrai grįžta į kadrą. Pagal iškeltas rankas, judesius, galvų linkčiojimus ir vienas kito baksnojimą galime daryti išvadą, kad vyrai konfliktuoja, kažką aiškinasi. Netrukus ties vaizdo įrašo 31:22 min. V. L. išeina, palieka E. S. už baro vieną. Tuojau pat iš už baro išeina ir E. S., pasitraukia iš filmuojamos zonos. Netrukus šokio judesiais grįžta, lieka filmuojamos teritorijos centre, kavinės salės viduryje, šoka. Netrukus, ties vaizdo įrašo 32:16 min., pro šalį eina V. L.. E. S. lyg juokais (matoma šypsena veide) bando užstoti kelią, nepraleisti. V. L., patraukęs E. S. ranką (pakėlęs į viršų), praeina pro šalį, užeina už baro. E. S. vieną akimirką lyg norėjo vytis, bet lieka šokti, ir netrukus dingsta iš filmuojamos teritorijos. 20:27 val. (ties vaizdo įrašo 34:06 min.) matomas už baro kilnojantis rankas, kažką galimai rėkiantis ar dainuojantis, šokantis V. L. – vyras galimai neblaivus. Tada, 20:28:20 val. (ties vaizdo įrašo 34:58 min.) link baro eina E. S.. Užėjęs prie baro, pradeda lįsti prie V. L.. Vyrai susiremia, susistumdo, E. S. priremia ir užgula V. L. prie baro, kažką įnirtingai aiškina. V. L. norint atstumti E. S., E. S. ima V. L. lyg smaugti. Tuo metu 20:29:06 val. vaizdo įrašas peršoka 6 s. iki 20:29:12 val. (galimai, sukarpytas), ir nesimato, kas tuo metu įvyko. E. S. paleidžia V. L., kuris išeina iš už baro. Tuo metu link baro artinasi tamsiai apsirengusi moteris. V. L. praėjus pro šalį, ji kažką sako E. S.. Netrukus visi išsivaikšto. Matomi po filmuojamą teritoriją vaikštantys žmonės. V. L. veidą ties ausimi prisidengęs rankšluosčiu ar popieriniu rankšluosčiu. Moterys plauna grindis, valo galimai kraują. Ties vaizdo įrašo 37:53 min. matoma moteris, kalbanti telefonu, galima kviečianti pagalbą. Ties vaizdo įrašo 38 min. matomas vaikščiojantis V. L., prisidengęs dalį veido, kažką pasakoja aplinkiniams ir rodo galimai kruviną rankšluostį. 20:33 val. (ties vaizdo įrašo 39:34 min.) į filmuojamą teritoriją grįžta E. S.. Vyrai aiškinasi žodžiais, kiti aplinkiniai juos skiria, kad vėl nesusikibtų. E. S. atrodo agresyviai nusiteikęs (b. l. 52–54).

2020 m. sausio 8 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūros objektas yra pakartotinai gautas 2019 m. gruodžio 27 d. dienos vaizdo įrašo fragmentas, kurio trūko 2020 m. sausio 6 d. objektų apžiūros metu. 2020 m. sausio 6 d. objektų apžiūros protokole nurodoma, kad „Tuo metu 20:29:06 val. vaizdo įrašas peršoka 6 s. iki 20:29:12 val. (galimai, sukarpytas), ir mes nematome, kas tuo metu įvyko.“. Naujai gautas vaizdo įrašas, kurio pavadinimas „RPReplay_Final1578296088“ trunka 1:45 min. Ties vaizdo įrašo 00:26 min. matome už kavinės (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), baro konfliktuojančius du vyrus – V. L. ir E. S.. Ties vaizdo įrašo 00:31 min. (20:28:35 val.) E. S. grumtynių metu priremia V. L. prie baro lentos, kažką įnirtingai aiškina. V. L. norint atstumti E. S., E. S. ties vaizdo įrašo 00:52 min. (20:28:56 val.) ima V. L. lyg smaugti. Ties vaizdo įrašo 1:02 min. E. S. galimai su stikline taure trenkia V. L. į dešinės pusės veido sritį. Matome, kaip V. L. susiima ranka už tos vietos, pasičiupinėja. Tuomet, ties vaizdo įrašo 1:06 min. (20:29:10 val.) E. S. V. L. paleidžia. V. L. ties vaizdo įrašo 01:15 min. (20:29:19 val.) išeina iš už baro. Tuo metu prie E. S. prieina tamsiai apsirengusi moteris. V. L. praėjus pro šalį, ji kažką sako E. S.. Netrukus visi išsivaikšto (b. l. 55).

2020 m. vasario 5 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota garso įrašo, gauto iš Bendrojo pagalbos centro apžiūra. Nurodyta, kad apžiūrimas garso įrašas „2019_12_27_20-30-50_25.04_1_DUR_00-01-52_LABEL__ANI_37067522319_DNIS_112“. Garso įrašo data 2019 m. gruodžio 27 d. Garso įrašo pradžia: 20:30:50. Garso įrašo trukmė –  1 minutė 53 sekundės. Garso įraše užfiksuota, kad paskambinusi į Bendrąjį pagalbos centrą moteris, kuri vėliau darbuotojai prisistato J. N. nurodo, kad (duomenys neskelbtini) muštynės, „per galvą davė, visas kraujuotas“. Tikslinantis nurodo, kad kavinė (duomenys neskelbtini) ir nesimušė, o tiesiog davė buteliu per galvą, nežino dėl ko. Nurodo, kad ji svečias ir yra kompanija. Paklausus ar reikia greitosios, nurodo, kad nežino, mėgina aiškintis klausdama kitų ir nurodo, kad reikia kviesti, nes pilna kraujo (b. l. 59–60).

III.        Byloje ištirtų įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog  E. S. tyčia dešine ranka griebęs V. L. už rūbų krūtinės srityje ir jėga atsukęs į save, prispaudė pastarąjį prie baro lentos, po to tyčia, laikydamas kairėje rankoje stiklinę/bokalą, smogė juo vieną kartą V. L. į galvos sritį. Tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais E. S. padarė V. L. pjautines žaizdas dešiniame smilkinyje, dešinės ausies – užausio srityse, daugybinius odos įbrėžimus veido dešinėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė sveikatą ir sukėlė fizinį skausmą. Nusikalstamą veiką E. S. padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suduodamas nukentėjusiajam stikliniu bokalu/taure į galvos sritį jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo V. L. gali patirti fizinį skausmą, ir to norėjo. Taigi, E. S. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. 

E. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. S. atsakomybę sunkina tai, kad naują tyčinę nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu, t. y. turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). 

IV.        Dėl bausmės

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriami viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

E. S. padarė nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia, anksčiau jau būdamas teistas keturis kartus, paskutiniu nuosprendžiu – už fizinio skausmo sukėlimą savo buvusiai sutuoktinei, naują nusikalstamą veiką, taip pat susijusią su smurto panaudojimu, padarė nepraėjus metams po paskutinio nuosprendžio paskelbimo. E. S. taip pat baustas administracine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi (b. l. 77–83). Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad E. S. turi būti paskirta BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad yra viena E. S. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena jo atsakomybė sunkinanti aplinkybė, bausmės dydis jam skirtinas artimas sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkiui. Atsižvelgiant į tai, kad byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, E. S. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu. Kadangi E. S. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas neatlikęs ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis, šiuo nuosprendžiu skirtina bausmė bendrintina su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatas bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties pagrindinis tikslas yra teisingumo principo įgyvendinimas, kurį teismai realizuoja per baudžiamajame įstatyme nustatytą bausmės rūšių bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo sistemą, individualizuodami bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – atsižvelgdami ne tik į formalius kriterijus, bet ir į realų veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę bei kitas reikšmingas aplinkybes. Siekiant tinkamai įgyvendinti bausmės tikslus ir bausmės individualizavimo principą, įvertinus E. S. asmenybę ir socialinius ryšius teismas sprendžia, kad yra pagrindas svarstyti apie E. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės atidėjimą.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdamas dėl bausmės vykdymo atidėjimo pagal BK 75 straipsnį, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe: nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, taip pat ir į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Šių aptartų duomenų visuma turi sudaryti prielaidas išvadai, kad nuteistojo resocializacija galima be realaus laisvės atėmimo ir nuteistajam pakanka paskirti baudžiamojo poveikio priemonę ir (ar) vieną ar kelis įpareigojimus (ar auklėjamojo poveikio priemonę), ribojančius nuteistojo elgesį ir kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį.

Sprendžiant dėl bausmės vykdymo atidėjimo E. S. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis) konflikto su nukentėjusiuoju metu, abiems esant neblaiviems. E. S. pavartotas smurtas nebuvo intensyvus. Dėl nukentėjusiajam sukelto fizinio skausmo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje jis savo kaltės neginčijo, savo elgesį vertina kritiškai. Teismas taip pat atsižvelgia į bylos duomenis apie tai, kad E. S. turi mažamečių vaikų, gyvena faktinėje šeimoje, turi finansinių įsipareigojimų – dengia banko paskolą bei moka alimentus, dirba (duomenys neskelbtini), kaip jis pats nurodė – yra sukūręs darbo vietas dar keturiems asmenims. Įvertinus šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad taikant E. S. realią laisvės atėmimo bausmę būtų padaryta didelė neigiama įtaka jo socialiniams ryšiams, realus bausmės atlikimas turėtų neigiamą poveikį ir kitiems asmenims bei nukentėjusiajam, kuriam yra aktualus neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, manytina, kad yra pagrindas suteikti E. S. galimybę taisytis neizoliuotam nuo visuomenės, o būnant naudingam savo artimiesiems ir visuomenei. E. S. paskirtos bausmės vykdymas jau buvo atidėtas paskutiniu teismo nuosprendžiu, tačiau BK 75 straipsnyje nėra nurodytas draudimas taikyti bausmės vykdymo atidėjimą tuo atveju, kai naujas nusikaltimas padaromas bausmės, paskirtos už ankstesnįjį nusikaltimą, vykdymo atidėjimo metu. Teismo vertinimu, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, bausmės tikslai šiuo metu bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, suteikiant E. S. dar vieną galimybę taisytis. Taigi, E. S. skirtinos galutinės subendrintos bausmės vykdymas atidėtinas (BK 75 straipsnio 1 dalis)

V. Dėl civilinio ieškinio

Byloje yra pareikštas 2020 m. birželio 9 d. V. L., atstovaujamo advokato padėjėjos A. B., 7 000 Eur dydžio civilinis ieškinys dėl jam nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 37–39, 40). Taip pat byloje yra pareikštas 2020 m. sausio 24 d. Vilniaus teritorinė ligonių kasos 33,58 Eur civilinis ieškinys dėl nukentėjusiojo V. L. gydymo (b. l . 26–31), kurį E. S. atlygino (b. l. 149).

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Byloje surinkti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad būtent dėl E. S. kaltų veiksmų buvo padaryti V. L. sužalojimai galvos srityje, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Tokiu būdu V. L., dėl E. S. nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turėjo teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį E. S. ir šia teise pasinaudojo, siekdamas jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje apibrėžiama, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje, be kita ko, įtvirtinta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Teismas privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-244/2011, 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019 ir kt.).

Nekyla abejonių dėl to, kad dėl E. S. nusikalstamų veiksmų nukentėjusysis V. L. patyrė neturtinę žalą – fizinį skausmą, dvasinį sukrėtimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir nepatogumus gydymosi laikotarpiu. Nustatydamas nukentėjusiajam iš E. S. priteistinos patirtos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į šioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Teismas atsižvelgia į tai, kad V. L. sužalojimas įvyko tiek jam, tiek E. S. būnant apsvaigusiems nuo alkoholinių gėrimų, prieš tai jau kurį laiką vakaro metu vykusio konfliktavimo pasekoje. E. S. nusikalstami veiksmai suduodant į galvos sritį, buvo kryptingi, padaryti veikiant tiesiogine tyčia. Teismas vertina ir byloje esančioje specialisto išvadoje esančius duomenis, iš kurių matyti, kad sužalojimai V. L. padaryti, labiausiai tikėtina, vieno trauminio epizodo metu, sudužusio stiklo dalimis, sužalojimai įvertintas nežymiu sveikatos sutrikdymu, rekomenduota siūtų žaizdų siūles išimti po 10-12 dienų. Kaip jau minėta, nekyla abejonių dėl to, kad dėl sužalojimo V. L. patyrė fizinį skausmą, diskomfortą bei nepatogumus dėl sužalojimų gydymo ir bendravimo galimybių sumažėjimą, ką patvirtina ir nukentėjusiojo atstovės pateiktos į bylą nuotraukos. Vis tik byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad V. L. gydymas ir nedarbingumas truko ilgą laiką ar, kad liko ženklūs liekamieji sužalojimo reiškiniai. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, be kitų reikšmingų aplinkybių, teismas privalo vertinti ir šią žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Teismas atsižvelgia tai, kad E. S. dirba, vidutiniškai per mėnesį uždirba apie 1 000 Eur, turi finansinių įsipareigojimų – moka banko paskolą bei alimentus vaikams. Taip pat teismas turi atsižvelgti ir į padarytos turtinės žalos dydį, kuri nagrinėjimu atveju, kaip matyti iš Vilniaus teritorinė ligonių kasos pateikto civilinio ieškinio dėl nukentėjusiojo V. L. gydymo buvo įvertinta 33,58 Eur.

Pats nukentėjusysis jam padarytos neturtinės žalos dydį vertina 7 000 Eur dydžio suma. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Pagal teismų praktiką, teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-604/2005, 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.). Teismo vertinimu, teisinga piniginė išraiškos kompensacija už nukentėjusiojo V. L. patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo, atsižvelgiant į visas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei siekiant užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą būtų 1 500 Eur dydžio.

VI. Kiti klausimai

Nukentėjusiojo atstovė prašė pripažinti jo patirtas atstovavimo išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš kaltinamojo. Teisiamojo posėdžio metu atstovė pateikė dokumentus (sąskaitų ir mokėjimo nurodymo kopijas), patvirtinančius, kad už suteiktas teisines paslaugas V. L. sumokėjo 270 Eur. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Dėl E. S. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusysis V. L., siekdamas apginti savo teisėtus interesus, samdė atstovę – advokato padėjėją, kuri jį atstovavo bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje. Už advokato padėjėjos suteiktas paslaugas nukentėjusysis sumokėjo 270 Eur, taip patirdamas tokio dydžio pagrįstas išlaidas, kurios pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš E. S..

2020 m. sausio 7 d. nutarimu E. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos (b. l. 114). Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Byloje esantį daiktą, turintį reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – laikmeną (DVD-R) su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro ir vaizdo įrašais, pateiktais kavinės (duomenys neskelbtini) atsakingo asmens A. K., saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 304 – 305 straipsniais, 307, 313 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatomis šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. S. šiuo nuosprendžiu paskirti laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis E. S. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant, prie ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridedant nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį ir galutinę subendrintą bausmę E. S. paskirti laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.  

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalį, E. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

Įpareigoti E. S. visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį:

1) auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;

2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

E. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nukentėjusiojo V. L. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš E. S. nukentėjusiajam V. L. 1 500 Eur nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš E. S. nukentėjusiajam V. L. 270 Eur išlaidų teisinei pagalbai apmokėti.

Įsiteisėjus teismo nuosprendžiui byloje esantį garso įrašą CD laikmenoje palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmus.

                Teisėja                                             Augustė Juozapavičienė