Civilinė byla Nr. e3K-3-348-684/2017 

              Teisminio proceso Nr. 2-24-3-01057-2016-3 

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 3.3.1.13

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. spalio 11 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Janavičiūtės ir Egidijaus Laužiko, 

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Guboja“ kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės sodininkų bendrijos „Guboja“ ieškinį atsakovui A. C. (A. C.) dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų peržengimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 2 dalis), taip pat materialiosios teisės normų, reglamentuojančių asmens prievolę mokėti mokestį, skirtą sodininkų bendrijai išlaikyti, nepriklausomai nuo to asmuo yra ar nėra sodininkų bendrijos narys, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė ieškiniu iš atsakovo prašė priteisti 430,02 Eur skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Ieškinio reikalavimus ieškovė grindė tuo, kad jos administruojamoje teritorijoje yra atsakovui priklausantys žemės sklypai, o atsakovas nėra sodininkų bendrijos narys, todėl jam kasmet paštu pateikiama sąskaita dėl mokesčio, skirto bendrijai išlaikyti, sumokėjimo. Atsakovo skolą sudaro įsiskolinimai pagal sodininkų bendrijos susirinkimų sprendimus, priimtus 2010–2015 metais, ir šie sprendimai nėra apskųsti. Atsakovas dalį skolos ieškovei sumokėjo, kitą dalį mokėti atsisakė. Sodininkų bendrijos susirinkimų sprendimai dėl mokesčio realiai patiriamomis išlaidomis negrindžiami, nes susirinkimo metu negali būti numatyta, kokios konkrečiai bus išlaidos, tokios prievolės nenustato ir Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymas (toliau – SBĮ).
4. Atsakovas nurodė, kad jis nėra sodininkų bendrijos narys, todėl neturi pareigos vykdyti juridinio asmens, kurio dalyvis nėra, priimtų sprendimų, o gali tik turėti pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūrai patirtų išlaidų (SBĮ 7 straipsnio 4 dalis). Ieškovė nėra pateikusi bendrojo naudojimo objektų aprašo, įrodymų dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūrai išleistų lėšų, bendrijos narių ir ne narių skaičiaus, kurie yra bendrojo naudojimo objektų bendraturčiai. Jei bendrijoje nėra bendro turto, tai nėra ir mokesčių ne bendrijos nariams. Ieškovė jokių sprendimų dėl bendrojo naudojimo objektų įrengimo nėra priėmusi ir nėra jų įrengusi, neturi ir kelių, priklausančių bendrijai nuosavybės teise.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė ieškovei iš atsakovo 430,02 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016 m. gegužės 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 256,68 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei atlyginimo, 5,32 Eur žyminio mokesčio valstybei.
6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sodininkų bendrijos „Guboja“ narių susirinkimų 2010 m. balandžio 17 d. protokolu Nr. 01, 2011 m. balandžio 9 d. protokolu Nr. 2, 2012 m. liepos 24 d. protokolu Nr. 01, 2013 m. balandžio 27 d. protokolu Nr. 1, 2014 m. birželio 28 d. protokolu Nr. 1, 2015 m. liepos 4 d. protokolu Nr. 1 nustatyti bendrijos nario, ne bendrijos nario mokesčiai ir kitų tikslinių mokesčių dydžiai. Atsakovui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovės skaičiavimu, už laikotarpį nuo 2010 m. iki 2015 m. atsakovas jai skolingas 430,02 Eur. Atsakovas apie narių susirinkimų priimtus sprendimus buvo informuotas registruotais pranešimais paštu. 2016 m. balandžio 7 d. ieškovė informavo atsakovą apie susidariusią skolą. Atsakovas 2005–2011 metais metais ieškovei mokėjo nario mokestį, 2006-2009 metais – tikslinius įnašus.
7. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas, nuosavybės teise valdydamas sodo bendrijoje esančius žemės sklypus, privalo mokėti mokesčius pagal SBĮ, sodininkų bendrijos „Guboja“ įstatus bei sodininkų bendrijos „Guboja“ visuotinių susirinkimų sprendimus. Byloje atsižvelgiant į pateiktus įrodymus, kad atsakovas anksčiau mokėjo nario mokestį bei tikslinius įnašus, teisiškais nepagrįstais buvo pripažinti argumentai, jog atsakovas nuo 2010 m. iki 2015 m. įmokų nebemoka, nes sodininkų bendrija neturi registruoto bendrojo naudojimo turto, nėra pateikusi objektų sąrašo, narių ir ne narių skaičiaus, informacijos apie bendrojo naudojimo objektų priežiūrai išleistas lėšas. Teismas konstatavo, kad atsakovo skola kilo iš visuotinių narių susirinkimų priimtų sprendimų, kurie yra galiojantys, todėl privalo būti vykdomi.
8. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu jį tenkino, panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – sodininkų bendrijos „Guboja“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovui 15 Eur žyminio mokesčio.
9. Kolegija, atsižvelgdama į pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, sprendė, kad SBĮ reglamentuojamų santykių subjektai yra ne tik sodininkai, sodininkų bendrijos nariai, bet ir kiti asmenys, nuosavybės ar kitų teisių pagrindu valdantys sodo žemės sklypus. Visi sodininkai ir kiti asmenys, įsigiję mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, privalo atlikti pareigas, kylančias iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2014).
10. SBĮ 24 straipsnyje nurodyta, kad sodininkų bendrijos pajamas sudaro bendrijos nario mokesčiai ir tiksliniai įnašai; infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokestis, mokamas kitų asmenų; pajamos iš bendrijos turto; iš bendrijos veiklos gautos pajamos; valstybės ar savivaldybės tikslinės paskirties lėšos; fizinių ar juridinių asmenų negrąžintinai perduoti pinigai ir kitas turtas; kitos teisėtai įgytos pajamos. Infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčiai yra tiksliniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016).
11. Kolegija iš atsakovui, kaip ne bendrijos nariui, nustatytų įmokų turinio nustatė, kad įmokos yra planinės, siekiant suformuoti einamųjų metų pajamas ir išlaidas, o ieškovės prašomų priteisti mokesčių negalima kvalifikuoti kaip sodininkų bendrijos bendrojo naudojimo objektų priežiūros išlaidų. Sodininkų bendrijos susirinkimuose nuspręstų rinkti mokesčių diferenciacija ir jų (mokesčių) turinys nėra aiškus, o sprendžiant dėl atsakovo, kaip bendrojo naudojimo objektų bendraturčio, prievolės prisidėti prie išlaidų, skirtų šiems objektams bendrijoje išlaikyti, turi būti nurodyta, kuriam iš bendrojo naudojimo objektų ir kokiai priežiūrai skirtos išlaidos. Ieškovės prašomi priteisti mokesčiai nekonkretizuoti kaip infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčiai.
12. Pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalį asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas. Nors atsakovas ir buvo informuotas apie susidariusią skolą 2011 m. vasario 28 d., 2011 m. rugsėjo 19 d., 2012 m. kovo 10 d., 2012 m. kovo 26 d., 2014 m. kovo 10 d., tačiau pateiktuose informaciniuose raštuose ieškovė nurodė tik skolos sumas bei įspėjimą apie galimai taikytinus delspinigius.
13. Sklypų valdytojai apie susirinkimuose priimtus sprendimus turi būti tinkamai informuoti, sąskaitų pateikimas nėra formalus veiksmas, jose atskleidžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys. Bendrija turi aiškiai išskirti, kokias paslaugas ji suteikė ne bendrijos nariui, ir pagal tai nustatyti jo mokėtiną sumą, t. y. pateikti sąskaitą. Nesant tokių apskaičiavimų bei išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties. Vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai nėra pakankamas įrodymas, pagrindžiantis bendrijos reikalavimo teisės dydį. Tam būtini įrodymai, pagrindžiantys konkrečias ne bendrijos nariui suteiktas paslaugas, t. y. bendrijos turėtas išlaidas bendrojo naudojimo objektams prižiūrėti, išlaikyti, mokesčiams mokėti.
14. Ieškovė, nepateikdama atsakovui detalizuotos sodininkų bendrijoje atliktų darbų sąmatos ir kainų, neatliko pareigos tinkamai informuoti ne bendrijos narį apie atliktus darbus (SBĮ 7 straipsnio 5 dalis), todėl nekilo pagrindas priteisti iš atsakovo ieškovės reikalaujamos sumokėti skolos.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

15. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. sprendimą arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Apeliacinės instancijos teismas peržengė apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys), apribojo ieškovės teisę į teisingą teismo procesą (CPK 12 straipsnis). Teismas sprendimą priėmė dėl ginčo dalyko, kuris šioje civilinėje byloje nebuvo nagrinėjamas, t. y. nebuvo nagrinėjamas sodininkų bendrijos išrašytų ir pateiktų sąskaitų atsakovui klausimas. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas sprendimą, kad atsakovui nebuvo pateiktos sąskaitos už bendrojo naudojimo objektų išlaikymą, nesirėmė bylos medžiaga, pagal kurią turėjo būti nustatyta, kad atsakovui buvo pateiktas bendrojo naudojimo objektų aprašas, iš kurio matyti, kokie bendrojo naudojimo objektai yra valdomi ir išlaikomi visų sodininkų. Apeliacinės instancijos teismui kilus abejonių dėl sąskaitų pateikimo ar jų turinio pagrįstumo, šioms aplinkybėms nustatyti byla turėjo būti grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė SBĮ 7 straipsnio 5 dalį, 24 straipsnio 1 dalį. SBĮ 24 straipsnio 1 dalyje nustatytos sodininkų bendrijų pajamų rūšys, 15 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendrijos narių susirinkimo kompetencija. Sodininkų bendrijos narių susirinkimas turi tvirtinti pajamų ir išlaidų sąmatą, kuri skirta bendrijos veiklai finansuoti. Sąmatoje nurodytos išlaidos turi būti pagrįstos realiai planuojamomis išlaidomis. Šioje byloje nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl lėšų tikslingumo ar jų dydžio pagrįstumo. Prašoma priteisti skola yra planinės išlaidos, susidariusios nuo 2010 m. iki 2015 m., t. y. už praėjusį laikotarpį. Norint padaryti išvadą, jog šios lėšos yra planinės, reikėjo nagrinėti suplanuotų lėšų panaudojimą, o tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas. Ieškovė neturėjo galimybės pateikti argumentų, kad bendrija, kuri vykdo savo veiklą, patiria išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų išlaikymu ir priežiūra; bendrijoje pagal darbo sutartis dirba trys darbuotojai: pirmininkė, buhalterė, kiemsargis, jiems yra mokamas atlyginimas. Taip pat bendrija turi sudariusi sutartį su teisinių paslaugų įmone, ši nuolat konsultuoja bendriją teisiniais klausimais. Pirmininkės, buhalterės ir kiemsargio funkcijos yra susijusios su bendrojo naudojimo objektų priežiūra, neįskaitant kitų patiriamų išlaidų (namelio, kuriame yra įrengta bendrijos buveinė, nuoma, jo priežiūra, kanceliarinės prekės ir pan.). Nesuplanavus išlaidų ir jų nepatvirtinus sąmatoje, bendrijos nariai ir sodininkai nežinotų apie jiems tenkančio mokėti mokesčio dydį, bendrija negalėtų vykdyti savo veiklos, nes neturėtų tam skirtų lėšų. Pagal SBĮ 22 straipsnio 1 dalį asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą, turi vienodas pareigas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomų bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra. Taigi sprendimai, susiję su bendrojo naudojimo objektų priežiūra ir išlaikymu, yra privalomi ir nesantiems bendrijos nariais asmenims, o tai reiškia, jog mokesčius mokėti privalo visi tokia tvarka, kaip nuspręsta susirinkimuose.
3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos dėl pareigos prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūros ir išlaikymo sodininkų bendrijose, neteisingai aiškino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016. Ginče, kurį nagrinėjo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje              byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, sodininkų bendrija realiai nebuvo pateikusi sąskaitų sodininkui, iš kurio reikalavo priteisti skolą, o nagrinėjamoje byloje sodininkų bendrija buvo pateikusi sąskaitas  atsakovui ir dėl jų pateikimo ar turinio ginčo nebuvo. Sąskaitų pateikimo sodininkams aplinkybė būdavo nurodoma tik kaip aplinkybė, kuria buvo pagrindžiamas informavimas apie skolą pagal SBĮ 7 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016 yra išaiškinta sodininko pareiga prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir priežiūros nurodant suformuotą praktiką civilinėse bylose Nr. 3K-3-366/2013, 3K-3-91/2014, 3K-7-49/2014, 3K-3-619-219/2015 ir kt. Administravimas sodininkų bendrijoje turi būti suprantamas kaip infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčio sudedamoji dalis, kurios dydis yra tvirtinamas bendrijos narių susirinkimuose. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gruodžio 21 d. nurodė, kad sprendimai, kuriais yra nustatoma bendrojo naudojimo objektų priežiūros tvarka visiems bendrojo naudojimo objektų subjektams (šiuo atveju – sodininkams), yra taikytina vienodai (SBĮ 22 straipsnio 1 dalis).
16. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis), aiškinimo ir taikymo

17. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 320 straipsnio 1 dalį ir nesilaikydamas šio straipsnio 2 dalyje nustatytos procedūros, sprendė dėl sodininkų bendrijos išrašytų ir atsakovui pateiktų sąskaitų turinio, nors tai nebuvo šios bylos nagrinėjimo dalykas.
18. Teisėjų kolegija nurodo, kad iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas, nagrinėdamas šalių ginčą, turėjo teisę spręsti dėl skolos dydžio pagrįstumo, tačiau tai nereiškia, kad teismas gali priimti siurprizinius sprendimus. Dėl to šiuo atveju pripažintini pagrįstais kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, byloje pasisakydamas dėl būtinumo vertinti sodininkų bendrijos sąskaitų turinį, pažeidė ieškovės teisę būti išklausytai (CPK 42 straipsnio 1 dalis).
19. Iš Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijos dėl teisės į teisingą teismą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnis) matyti, kad Konvencijos požiūriu gali kilti Konvencijoje įtvirtintų teisių pažeidimo pavojus, kai teismai, nagrinėdami bylas, priima siurprizinius sprendimus tiek įrodymų tyrimo ir vertinimo, tiek teisės taikymo aspektu. Pagal Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintą teisingo bylos nagrinėjimo koncepciją šalys turi teisę į rungtynišką procesą, reiškiančią, kad jos privalo turėti galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus įrodymus ar pastabas, pateiktus siekiant paveikti teismo sprendimą (žr. 1997 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, 24 punktą; 2001 m. gegužės 31 d. sprendimo byloje K. S. prieš Suomiją, peticijos Nr. 29346/95, 21 punktą; 2014  m.  kovo 3 d. sprendimo byloje Duraliyski prieš Bulgariją, peticijos Nr. 45519/06, 30 punktą; kt.). EŽTT yra pripažinęs, kad patys teisėjai privalo gerbti proceso rungimosi principą, ypač kai jie atmeta skundą ar nusprendžia dėl reikalavimo savo iniciatyva iškelto klausimo pagrindu (žr. 2006 vasario 16 d. sprendimo byloje Prikyan ir Angelova prieš Bulgariją, Nr. 44624/98, 42 punktą; 2005 m. spalio 13 d. sprendimo byloje Clinique des Acacias ir kt. prieš Prancūziją, peticijų Nr. 65399/01, 65406/01, 65405/01, 65407/01, 38 punktą; kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-142-701/2017 43 punktas).
20. CPK 320 straipsnyje, reglamentuojančiame bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas, nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (1 dalis); apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai; apie ketinimą peržengti apeliacinio skundo ribas teismas praneša dalyvaujantiems byloje asmenims; apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
21. Kasacinio teismo jurisprudencijoje suformuluotos esminės CPK 320 straipsnio nuostatų aiškinimo ir taikymo taisyklės, jomis teisėjų kolegija vadovaujasi spręsdama šią bylą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2014 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2014; 2016 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-311/201620 21 punktą).
22. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teisme pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių ir t. t. Pagal bendrąją taisyklę apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas apibrėžia apeliaciniame skunde nurodyti apelianto argumentai kartu su skundžiamos teismo sprendimo dalies nurodymu. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva negali išplėsti apeliacinio skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2013; 2006 m. sausio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-19/2006).
23. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad išėjimas už apeliacinio skundo ribų yra tada, kai teismas pakeičia ar panaikina žemesnės instancijos teismo sprendimą dėl teisiškai reikšmingų faktinių pagrindų, kuriais apeliaciniame skunde nesiremiama ir įstatymas nesuteikia galimybės išeiti už apeliacinio skundo ribų tuo klausimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-237/2008).
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikšto ieškinio dalyku buvo nurodytas reikalavimas priteisti iš atsakovo skolą sodininkų bendrijos „Guboja“ narių susirinkimų protokolų pagrindu. Ieškinio pagrindu buvo nurodytos aplinkybės, kad sodininkų bendrijos administruojamoje teritorijoje yra atsakovui priklausantys žemės sklypai, atsakovas nėra bendrijos narys, todėl jam kasmet paštu pateikiama sąskaita dėl mokesčio, skirto bendrijai išlaikyti, sumokėjimo, atsakovo skola susidarė pagal sodininkų bendrijos susirinkimų sprendimus, kuriais buvo patvirtinti mokesčiai. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ne bendrijos narys neturi pareigos vykdyti juridinio asmens, kurio dalyvis nėra, priimtų sprendimų, gali tik turėti pareigą prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų priežiūrai patirtų išlaidų, tačiau jeigu bendrijoje nėra bendro turto, tai nėra ir mokesčių ne bendrijos nariams. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs ginčą pagal ieškovo suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą, ieškinį tenkino, nurodė, kad atsakovas, nuosavybės teise valdydamas sodo bendrijoje esančius žemės sklypus, privalo mokėti mokesčius pagal SBĮ, sodininkų bendrijos „Guboja“ įstatus bei sodininkų bendrijos „Guboja“ visuotinių susirinkimų sprendimus, kurie yra galiojantys. Atsakovas, 2016 m. rugpjūčio 9 d. pateikdamas apeliacinį skundą, nurodė, kad sodininkų bendrija „Guboja“ neturi turto, kuris bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausytų ir atsakovui, todėl jam negalėjo būti nustatyti mokesčiai bendrijos turtui išlaikyti; be to, ne bendrijos nario teisės ir pareigos kilo ne sodininkų bendrijos narių priimtų sprendimų, o daiktinės teisės pagrindu, todėl, nesant bendrosios dalinės nuosavybės, ne bendrijos nariui nekilo pareiga vykdyti bendrijos narių priimtų sprendimų. Ieškovė 2016 m. rugpjūčio 23 d. pateiktame atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo motyvais. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, nurodė, kad byloje turėjo būti vertinamos sodininkų bendrijos sąskaitos, tuo tarpu ieškovė reikalavo iš atsakovo mokėti mokesčius atsakovui nesant bendrijos nariu ir ieškovei nepateikus atsakovui detalizuotos sodininkų bendrijoje atliktų darbų sąmatos ir kainų. Dėl to apeliacinės instancijos teismas ieškinį atmetė motyvuodamas, kad nesant bendrijos išlaidų patyrimą pagrindžiančių įrodymų, negalima apibrėžti ne bendrijos nario prievolės bendrijai apimties; vien tik bendrijos visuotinių narių susirinkimų protokolai, teismo vertinimu, nebuvo pakankamas įrodymas pagrįsti bendrijos reikalavimo teisės dydžio; ieškovė, nepateikdama atsakovui sąskaitų, neįgyvendino įstatymu jai nustatytos pareigos.
25. Teisėjų kolegija nurodo, kad ieškovė ieškiniu prašė priteisti skolą pagal sodininkų bendrijos narių susirinkimų sprendimus, atsakovas atsikirtinėjo tik į šiuos ieškinio argumentus nurodydamas, kad bendrija neturi turto, jam nekilo pareiga mokėti mokesčius. Šiuo atveju bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjamas klausimas tik dėl sodininkų bendrijos narių susirinkimų sprendimų, kuriuose išspręsti bendrijos finansiniai klausimai, pagrįstumo dėl atsakovo skolos išieškojimo. Teismo procese nebuvo nagrinėjamas ir įrodinėjamas klausimas dėl sodininkų bendrijos sąskaitų turinio pagrįstumo ir teisėtumo, apeliaciniame skunde atsakovas iš esmės nurodė tik tuos argumentus, kurie buvo susiję su jo prievole mokėti mokesčius, buvo ginčijamas klausimas ir dėl bendrijos turto apimties. Apeliacinės instancijos teismas praplėtė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pasisakė dėl naujo, apeliaciniame skunde neįvardyto argumento dėl bendrijos sąskaitų pateikimo ir sąskaitų detalumo, nepagrindė, kad buvo įstatyme nurodyta išimtis, kuri sudarytų pagrindą peržengti bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
26. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinyje nenurodytų argumentų, pasisakė dėl būtinumo tirti sodininkų bendrijos sąskaitų turinį, tačiau nevertino esminio šioje byloje argumento, taip pat to, jog ginčo šalys bendrijos sąskaitų į bylą neteikė, taip pat nebuvo pateikti ir ginčo šalių paaiškinimai dėl sąskaitų turinio, nors apeliacinės instancijos teismas bendrijos sąskaitų turinio analizę ir vertinimą pripažino esminiu motyvu sprendžiant ginčą dėl skolos priteisimo, t. y. apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio ribas ir ginčo šalių atžvilgiu priėmė siurprizinį sprendimą.
27. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas naują sprendimą priėmė vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, kurią atsakovas prašė apeliacinės instancijos teismo pridėti prie bylos 2016 m. gruodžio 20 d., t. y. jau po ginčo šalių procesinių dokumentų (apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą) priėmimo. Ieškovė neturėjo galimybių pateikti paaiškinimus dėl atsakovo nurodyto papildomo apeliacinio skundo argumento, susijusio su teismų praktika.
28. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas, sprendime remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-499-706/2016, teisingai pažymėjo, jog atsakovas laikytinas mokesčių subjektu, turinčiu pareigą mokėti bendrijai mokesčius, atsižvelgiant į sodininkų bendrijos pajamas, infrastruktūros ir jos priežiūros mokesčių tikslingumą, kuris atskleidžiamas sąskaitose. Būtent sąskaitose apibrėžiamas žemės sklypo, esančio bendrijos teritorijoje, savininko prievolės bendrijai turinys, t. y., teismui sprendžiant klausimą dėl neteisėtai nustatytų mokesčių ar jų dydžio, turi būti tiriamas sąskaitų turinys ir lėšų panaudojimo tikslingumas.
29. Teismų praktikoje analizuojant sodininkų bendrijos ir sodininkų bendrijos sklypų savininkų teises bei pareigas yra nurodyta, kad įstatyme nedraudžiama lėšas bendrojo naudojimo objektų priežiūrai rinkti avansu, t. y. iš anksto, prieš darbų atlikimą, tačiau už tokių lėšų panaudojimą, jų likutį turi būti atsiskaitoma su visais bendraturčiais, nepriklausomai nuo jų narystės sodininkų bendrijoje; iš sodininkų bendrijos sodo sklypų savininkų surinkti tiksliniai įnašai, infrastruktūros ir jos priežiūros (aplinkos tvarkymo) mokesčiai, kitos pajamos tampa bendrijos turtu (SBĮ 24 straipsnio 1 dalis); bendrijos pajamų apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (SBĮ 24 straipsnio 3 dalis). Šios teisės normos įtvirtina bendrojo naudojimo objektų tiesioginio valdytojo atskaitomybės bendraturčiams už valdymo rezultatus principą ir konkrečius reikalavimus. Šių reikalavimų laikymasis sudaro sąlygas sodininkų bendrijų iš bendraturčių renkamas įmokas panaudoti skaidriai, esant poreikiui – pateikti aiškią informaciją bendraturčiams apie lėšų rinkimo pagrindą, konkrečią paskirtį, jų panaudojimą ir likutį. SBĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurie mėgėjų sodo teritorijoje įsigyja žemės sklypą ir nepageidauja tapti bendrijos nariais, išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti, taip pat juridiniai asmenys, kurie įsigyja žemės sklypą mėgėjų sodo teritorijoje, už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-559-690/2016 17, 19, 21 punktus).
30. Taigi apeliacinės instancijos teismas, sprendęs, kad byloje turėjo būti papildomai aiškinamasi dėl sodininkų bendrijos pateiktų sąskaitų detalumo ir pagrįstumo, turėjo šalims pasiūlyti pateikti paaiškinimus dėl sąskaitų turinio.
31. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, pažeidė dispozityvumo ir lygiateisiškumo principus, pasisakydamas dėl apeliaciniame skunde nenurodytų argumentų, ir, neištyręs CPK nustatyta tvarka ginčo išsprendimui reikšmingų įrodymų, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Padaryti proceso teisės normų pažeidimai sudaro pagrindą panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą ir grąžinti bylą apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

32. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 11 d. pažymą kasacinis teismas turėjo 4,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Šių ir kitų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui apeliacine tvarka.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                        Virgilijus Grabinskas

Birutė Janavičiūtė

Egidijus Laužikas