Civilinė byla Nr. P2-43-854/2012
Teisminio proceso Nr. 2-03-3-05271-2012-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 117.1; 129.1
(S)

VILNIAUS MIESTO 3 APYLINKĖS TEISMAS
NUTARTIS
2012 m. lapkričio 5 d.
Vilnius
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Giedrė Čėsnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi antstolio Rimanto Vižainiškio prašymą patvirtinti patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje,
nustatė:
Teisme gautas antstolio Rimanto Vižainiškio prašymas patvirtinti jo 2012-10-26 priimtą patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/02718 dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje. Nurodo, kad vykdomoji byla užvesta 2012-10-23. Pirminė vykdymo veiksmų vieta yra (duomenys neskelbtini) (Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teritorija), t.y. skolininko R. L. įgalioto atstovo R. L. faktinė gyvenamoji vieta. Vykdant išieškojimą, atsižvelgiant į skolininko ir išieškotojo prašymus, 2012-10-24 buvo areštuotas įkeistas turtas, priklausantis R. L.: žemės sklypas ir statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). (Plungės rajono apylinkės teismo teritorijoje). 2012-10-25 priimtas patvarkymas dėl turto ekspertizės skyrimo. Prašymą patvirtinti priimtą patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje antstolis motyvuoja tuo, kad siekiant realiai įvykdyti vykdomuosius dokumentus būtina tęsti pradėtus veiksmus, nes tokiu būdu būtų apginti ne tik įstatymų saugomi išieškotojo interesai, bet ir skolininko, nes būtų išvengta papildomų išlaidų.
Prašymą tenkinti atsisakytina.
Antstolis, vykdydamas įstatymų nustatytas funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, civilinio proceso principais (Antstolių įstatymo 3 straipsnis). Teisėtumo principas reiškia, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam suteiktų įgalinimų (CPK 585 straipsnio 4 dalis). Vienas įstatymo reikalavimų, kad antstolio veikla būtų teisėta, yra tas, jog antstolis vykdymo ir kitus įstatymuose nurodytus veiksmus atlieka jo aptarnaujamoje teritorijoje (CPK 590 straipsnio 3 dalis).
Pagal CPK 590 straipsnio 1 dalį, jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo alternatyviai pasirinkdamas: pagal šio asmens gyvenamąją vietą, jo turto buvimo vietą arba jo darbo vietą.
2012-10-23 patvarkyme priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti antstolis nurodė vykdomąjį dokumentą priėmęs vykdyti pagal skolininko gyvenamąją vietą. Prašomame patvirtinti patvarkyme antstolis nurodo, kad skolininko faktinė gyvenamoji vieta yra Jungtinėse Amerikos Valstijose, tai patvirtina ir duomenys hipotekos lakšte (vykdomosios b.l. 13) bei notaro vykdomajame įraše (vykdomosios b.l. 8). Iš teismui pateiktos vykdomosios bylos dokumentų matyti, kad patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti (vykdomosios b.l. 15) priėmimo dieną, t.y. 2012-10-23, antstolis užklausė Lietuvos Respublikos gyventojų registrą ir gavo duomenis, kad skolininko R. L. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b.l. 17). Nutarties priėmimo dieną Lietuvos Respublikos Gyventojų registre įrašo apie skolininko R. L. deklaruotą gyvenamąją vietą (Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys).
Teismas nepagrįstais laiko antstolio prašomame patvirtinti patvarkyme išdėstytus argumentus apie tai, kad jis išieškojimą vykdo, kadangi skolininko R. L. įgaliotas asmuo, jo brolis R. L. gyvena (duomenys neskelbtini), bei dirba Vilniaus mieste, be to pats skolininkas, kuris yra emigravęs iš Lietuvos ir gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, atvykęs apsistotų pas brolį, todėl įgalioto asmens gyvenamoji vieta laikytina ir paties skolininko gyvenamąja vieta šiam svečiuojantis Lietuvoje.
Nagrinėjamu atveju CPK 590 straipsnio 1 dalis imperatyviai reglamentuoja, kur yra vykdymo vieta, kai skolininkas yra fizinis asmuo. Todėl nenustačius skolininko gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, antstolis turėjo pasirinkti įstatymo numatytą alternatyvą – laikyti, jog vykdymo vieta yra skolininko turto buvimo vieta. O nustatęs, kad skolininko turtas yra (duomenys neskelbtini) (vykdomosios b.l. 45-49), t.y. nepatenka į antstolio Rimanto Vižainiškio veiklos teritoriją, turėjo konstatuoti, kad vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.
Jei vykdymo veiksmai turi būti atliekami kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolis vykdomąjį dokumentą persiunčia išieškotojo rašte nurodytam antstoliui, o kai išieškotojas nenurodo kito antstolio - grąžina išieškotojui (CPK 590 straipsnio 4 dalis).
Pažymėtinas sisteminis CPK 590 ir 591 straipsniuose nustatytų normų ryšys. CPK 590 straipsnyje įtvirtinta bendra taisyklė, kad antstolis vykdo procesinius veiksmus jam teisės aktų nustatyta tvarka priskirtoje aptarnauti teritorijoje, o CPK 591 straipsnyje reglamentuojama išimtinė situacija, kai antstolis vykdymo veiksmus gali atlikti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; visos CPK 591 straipsnio normos savo ruožtu yra tarp savęs susijusios, viena kitą papildančios, todėl aiškintinos ir taikytinos sistemiškai, turint galvoje, kad: 1) antstolis tik savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus veiksmus gali tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje; 2) tai antstoliui leidžiama tik tuo atveju, jeigu tai būtina siekiant sėkmingai įvykdyti sprendimą; 3) antstolio motyvuotą patvarkymą dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje turi patvirtinti apylinkės teismo, vykdančio antstolio procesinės veiklos kontrolę, teisėjas; 4) tik vienu atveju – kai yra realus pavojus, kad išieškomas turtas gali būti paslėptas – antstolis gali savo aptarnaujamoje teritorijoje pradėtus vykdymo veiksmus be teisėjo leidimo tęsti kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje – areštuoti turtą ir paskirti jo saugotoją; šiuo atveju apie atliktus veiksmus antstolis raštu praneša teisėjui ne vėliau kaip kitą dieną (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. gegužės mėn. 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2006).
Nagrinėjamu atveju teismas atkreipia dėmesį į tai, kad antstolis, 2012-10-23 priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti patvarkymas - vykdomosios b.l. 15), realiai jokių veiksmų savo veiklos teritorijoje neatliko, tačiau tą pačią dieną priėmė patvarkymą dėl turto arešto (vykdomosios b.l. 20) ir 2012-10-24 turto arešto aktu areštavo skolininkui priklausantį (duomenys neskelbtini) esantį turtą (vykdomosios b.l. 57-59). Įvertinęs prašomame patvirtinti patvarkyme antstolio išdėstytus argumentus bei vykdomosios bylos duomenis, teismas nenustatė realaus pavojaus, kad antstoliui neatlikus vykdymo veiksmų kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, kiltų grėsmė sėkmingam teismo sprendimo įvykdymui, ar išieškomas turtas galėtų būti paslėptas.
Nesant įstatyme numatytų būtinų sąlygų, kuriomis antstolis gali atlikti veiksmus kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje, antstolio Rimanto Vižainiškio prašymas patvirtinti patvarkymą atmestinas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290 ir 291 straipsniais, 590, 591, 593, 594 straipsniais, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti antstolio Rimanto Vižainiškio 2012-10-26 patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0128/12/02718 dėl vykdymo veiksmų atlikimo kito antstolio aptarnaujamoje teritorijoje.
Ši nutartis per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.
Teisėja (parašas) Giedrė Čėsnienė
Kopija tikra