Civilinė byla Nr. 2A-539-798/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-04473-2011-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.2.8; 92; 114.11; 121.18

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 28 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nataljos Cikoto, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Veniulytės -Jankūnienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo- Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui A. L., tretieji bylos asmenys: V. L., V. L., P. K., A. L. ir N. K., dėl įpareigojimo nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą,

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas įpareigoti atsakovą A. L. savo lėšomis per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius- nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą 22I1/b, esantį (duomenys neskelbtini), žemės sklype kadastrinis (duomenys neskelbtini) ir sutvarkyti statybvietę.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Atsakovas pripažino, kad ieškinyje nurodytą pastatą pasistatęs, neturėdamas statybą leidžiančio dokumento. Tačiau tvirtina, kad savavališkos statybos padariniai esą pašalinti. Atsakovas prašo atmesti ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, kad atsakovas jam ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pasistatė blokelių mūro 2 aukštų ūkinį pastatą, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 22I1/b, kurio ilgis- 6,2 m., plotis- 5,94 m., užstatytas plotas- 36,8 kv. m. Vilniaus apygardos teismas 2009-02-11 sprendimu (civ. byla Nr. 2A-70-567/2009, I t., b. l. 8,- kopija) įpareigojo atsakovą per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka patvirtinti projektą ir gauti statybos leidimą dėl ūkinių pastatų (vienas jų- ieškinyje nurodytas ūkinis pastatas 22I1/b).

Teismo vertinimu, atsakovo ūkinis pastatas 22I1/b (duomenys neskelbtini) neatitinka CK 4.103 str. 1 d ir Statybos įstatymo 2 str. 71 p. pateikto savavališkos statybos apibūdinimo. Kadangi šio statinio likimas aprašytas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-10-05 statybos leidime Nr. GN/985/09-1043, 2010-05-24 versijoje nurodyta, jog statinys yra griautinas, tai, teismo nuomone, statytojas (atsakovas) įgijo teisę per statybos leidimo galiojimo laikotarpį (iki 2019 10 05) savo noru nugriauti (taikant Statybos įstatymo 35 str. 1 d. 1 p. nuostatas) ieškinyje nurodytą ūkinį pastatą, nes taip šio statinio likimas išspręstas galiojančiame statybos leidime. Teismas padarė išvadą, kad esant galiojančiame administraciniame akte įtvirtintam ūkinio pastato teisiniam statusui (statytojo noru griautinas pastatas), nėra pagrindo teismo sprendimu dar kartą spręsti šio statinio likimą.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį tenkinti.

Apelianto nuomone, teismas netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas, reglamentuojančias savavališkos statybos padarinių pašalinimą. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu jis teismui pateikė 2009-10-05 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduoto statybos leidimo GN/985/09-1043 versiją V-1, išduotą 2010-05-24, statyti gyvenamąjį namą, pagalbinius ūkinius pastatus adresu (duomenys neskelbtini) techninio projekto korektūros aiškinamąjį raštą, genplaninę dalį. Pateiktoje projekto korektūroje ginčo statinys rodomas kaip griaunamas nesudėtingas statinys. Teismas, šiuos dokumentus nepagrįstai vertindamas Statybos įstatymo 28 straipsnio 6 dalies 7 punkto, 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto kontekste, padarė netinkamą išvadą, kad statytojas įgijo savo noru nugriauti statinį, o pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius per teismo nustatytą terminą išnyko. Apeliantas nurodo, kad tuomet, kai yra pradėta savavališkos statybos padarinių pašalinimo procedūra, statinio nugriovimas vykdomas pagal Statybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktus, o ne pagal šios dalies 1 punktą bei pažymi, kad savavališkos statybos įteisinimas, o tuo pačiu ir savavališkos statybos padarinių pašalinimas, reiškia tik statybą leidžiančio dokumento savavališkai pastatyto ar statomo statinio statybai gavimą, o ne statinio nugriovimo ateityje numatymą, nenustatant tam konkretaus, apibrėžto, protingo termino, tokį numatymą siejant išimtinai su statytojo (atsakovo) laisva valia pasinaudoti leidimu griauti statinį, ar juo nepasinaudoti ir palikti savavališką statinį nenugriautą, neteisėtai sukurtu daiktu naudotis ir jį valdyti. Nagrinėjamoje byloje yra pradėtas priverstinis savavališkos statybos padarinių šalinimo procesas, statytojas jau turi pareigą per nustatytus terminus išspręsti savavališkai pastatyto statinio likimą, t.y. arba jį nugriauti, arba esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms jo statybai gauti statybą leidžiantį dokumentą. Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktoje projekto korektūroje pažymėjimas, kad ateityje planuojama griauti ūkio pastatą, reiškia, kokius darbus planuojama atlikti žemės sklype ir neužtikrina savavališkos statybos padarinių pašalinimo taip, kaip reikalauja Statybos įstatymo nuostatos. Be to, pirmosios instancijos teismui siejant savavališkos statybos padarinių šalinimą su statybos leidimu, kuris galioja iki 2019 m. ir nurodant, kad šiems veiksmams atlikti atsakovas turi daugiau nei 6 m., toks terminas laikytinas neprotingu, nepagrįstas neorientuotas į operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą, mažinantis statytojo suinteresuotumą kaip įmanoma greičiau pašalinti egzistuojantį teisės pažeidimą.

Atsakovas A. L. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą nepakeistą. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ginčo statinys, esantis (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 22I1/b, negali būti vertinamas kaip savavališka statyba, kurios padariniai nepašalinti. Šalinant savavališkos statybos padarinius atsakovo užsakymu buvo parengtas statybos projektas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka buvo pritarta Vilniaus miesto savivaldybės posėdyje; jo pagrindu išduotas statybos leidimas, kuriame nurodyta, kad šis statinys griautinas. Individualaus pobūdžio administracinis aktas sukuria teisines pasekmes ne tik jo adresatui, bet ir ją išdavusiai institucijai. Vilniaus miesto savivaldybei pripažinus, kad atsakovas turi teisę per statybos galiojimo laikotarpį nugriauti ginčo statinį, priverstinis jo nugriovimas, nepasibaigus statybos leidimo galiojimo laikui, neatitiktų teisėtų lūkesčių principo.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.

Įstatymų leidėjas, reglamentuodamas civilinius teisinius santykius, nustatė, kad subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. Įstatymų leidėjas nustatė, kad statinio projektas, statybą leidžiantis dokumentas reikalingi tiek viešajam interesui, tiek privačių asmenų teisėms nuo galimų pažeidimų apsaugoti.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, atsakovas jam ir tretiesiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype (duomenys neskelbtini), neturėdamas statybą leidžiančio dokumento, pasistatė blokelių mūro 2 aukštų ūkinį pastatą, kadastrinių matavimų byloje pažymėtą indeksu 22I1/b, kurio ilgis- 6,2 m., plotis- 5,94 m., užstatytas plotas- 36,8 kv. m. Vilniaus apygardos teismas 2009-02-11 sprendimu (civ. byla Nr. 2A-70-567/2009, I t., b. l. 8,- kopija) įpareigojo atsakovą per 6 mėnesius nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatyta tvarka patvirtinti projektą ir gauti statybos leidimą dėl ūkinių pastatų (vienas jų - atsakovo ūkinis pastatas 22I1/b).

Byloje ginčas kilo dėl to, ar Vilniaus miesto savivaldybės leidimas statybai, kuriame yra žyma, jog statinys – griaunamas, laikytinas savavališkos statybos įteisinimu.

Savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimus reglamentuoja Statybos įstatymo 28 str. Šio straipsnio 7 d. numatyta teismo teisė priimti alternatyvius sprendimus, t. y. teismas savo sprendimu gali įpareigoti statytoją (užsakovą) ar kitą šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodytą asmenį savo lėšomis per nustatytą terminą: 1) leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą, išskyrus šio Įstatymo 23 str. 1 d. 5 p. nurodytą statybą leidžiantį dokumentą, tais atvejais, kai žemės sklype (teritorijoje), kuriame nustatyta savavališka statyba, tokios paskirties naujo statinio statyba yra galima arba tokie šio statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai yra galimi pagal galiojančius detaliuosius teritorijų planavimo ar kitus įstatymais jiems prilygintus teritorijų planavimo dokumentus (jeigu jie privalomi), taip pat bendruosius ar specialiuosius teritorijų planavimo dokumentus ir tokia statyba neprieštarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; arba 2) nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę; arba 3) išardyti savavališkai perstatytas ar pertvarkytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; arba 4) atstatyti (atkurti) nugriautą kultūros paveldo statinį (jo dalį) arba statinį (jo dalį), dėl kurio nugriovimo buvo pažeistas viešasis interesas, ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Statybos įstatymo 28 str. 9 d. įtvirtinta, jog priimdamas vieną iš šio straipsnio 7 d. nurodytų sprendimų, teismas savo sprendime nurodo, kad jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas nevykdomas, savavališkai pastatytas statinys ar savavališkai pastatyta jo dalis nugriaunami, išardomi ar atstatomi į buvusią padėtį statytojo (užsakovo) ar kito šio straipsnio 1 d. 1 p. nurodyto asmens lėšomis. Taigi aptartas teisinis reglamentavimas suteikia teismui galimybę nuspręsti, ar savavališkai statomas statinys gali būti įteisinamas, ar turi būti griaunamas. Šiuo atveju Vilniaus apygardos teismas 2009 m. vasario 11 d. civ. byloje Nr. 2A-70-567/2009 nusprendė, kad yra galimybė pašalinti savavališkos statybos padarinius – teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją ir gauti statybą leidžiantį dokumentą per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Šis terminas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvo pratęstas iki 2011 m. balandžio 1 d.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovo ūkinis pastatas neatitinka pateikto savavališkos statybos apibūdinimo, nes yra pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2009-10-05 statybos leidimo GN/985/09-1043 (versija: V-1), išduoto 2010-05-24, statyti gyvenamąjį namą, pagalbinius ūkinius pastatus adresu (duomenys neskelbtini)techninio projekto korektūra, prie jo pridėti Vilniaus miesto savivaldybės nuolatinės statybos komisijos protokolas, bendrieji statinio rodikliai, projekto korektūros aiškinamasis raštas ir grafinė dalis. Kadangi tiek bendruosiuose statinio rodikliuose (t. 2, b.l. 8), tiek projekto korektūros aiškinamajame rašte (t. 2, b.l. 12) nurodyta, kad ginčo statinys – griaunamas, tai teismas padarė išvadą, jog atsakovui suteikta teisė savo noru per statybos leidime nurodytą laikotarpį, t.y. iki 2019 m., nugriauti ginčo pastatą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su tokiu nagrinėjamos bylos aplinkybių vertinimu, pažymi, kad Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2005 36 punkte nurodyta, jog pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo dalies (31.17 p.) sprendiniuose, be kita ko, nurodomi griaunami esami statiniai (36.4 punktas). Vadinasi, norint įteisinti (duomenys neskelbtini)statybą, reikia atlikti projekte ir jo pagrindu išduotame statybos leidime numatytus veiksmus, t.y. apskritai nugriauti statinį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (ginčo statinys) arba esant įstatyme įtvirtintoms sąlygoms jo statybai gauti statybą leidžiantį dokumentą.

Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktas nustato, kad teismas sprendimu gali leisti teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją ir, sumokėjus šio Įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, gauti statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, Statybos įstatymo 28 straipsnis 7 dalies 1 punktas savavališkos statybos padarinių įteisinimą sieja su statybą leidžiančio dokumento gavimu, o ne su statinio nugriovimo numatymu, todėl sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pateiktoje projekto korektūroje esanti žyma apie planuojamą griauti ūkio pastatą neužtikrina savavališkos statybos padarinių pašalinimo taip, kaip to reikalauja Statybos įstatymo nuostatos ir  atsakovo pareiga šalinti savavališkos statybos padarinius neišnyko.

Vadovaujantis šiuo reglamentavimu ir įvertinus tai, kad atsakovas nepateikė statybą leidžiančio dokumento, ginčo statinio nenugriovė, nėra pagrindo daryti išvadą, kad atsakovas pašalino savavališkos statybos padarinius. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir netinkamai pritaikė materialinės teisės normas (CPK 185 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 330 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas.

Dėl papildomų įrodymų prijungimo

Apeliantas prašo priimti į bylą naujus įrodymus bei įtraukti žemės sklypo trečiuoju asmeniu V. L. – gretimo sklypo adresu (duomenys neskelbtini)savininkę.

CPK 314 straipsnio nuostatos numato, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismas priima į byla nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 180 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos duomenimis ir vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, sprendžia, kad ieškovo prašymas dėl papildomų įrodymų prijungimo prie bylos tenkintinas, faktinių duomenų patikrinimo vietoje 2014-03-26 aktas Nr. (23.31)-FAK-292, iš kurio matyti, kad ginčo statinys nenugriautas,  priimtinas į bylą.

Dėl V. L. įtraukimo trečiuoju asmeniu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas 2009-02-11 sprendimu civ. byla Nr. 2A-70-567/2009 įpareigojo atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius. Minėtoje byloje trečiuoju asmeniu buvo įtraukta V. L.. Esant 2009-02-11 įsiteisėjusiam teismo sprendimui, kurioje jau buvo konstatuotas neteisėtos statybos faktas, antrą kartą minėta aplinkybė nenustatinėjama (CPK 182 straipsnio 2 dalis ), todėl nėra pagrindo pripažinti, kad šis teismo sprendimas, kuriuo atsakovas įpareigojamas nugriauti savavališkai pastatytą statinį, gali turėti V. L. teisėms ir pareigoms.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovą A. L. (a. k. (duomenys neskelbtini) nugriauti savavališkai pastatytą ūkinį pastatą adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 22I1/b, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir sutvarkyti statybvietę per penkis mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Per teismo nustatytą terminą atsakovui teismo sprendimo neįvykdžius – suteikti teisę ieškovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos nugriauti savavališkai pastatytą ūkinio pastatą adresu (duomenys neskelbtini), pažymėtas indeksu 22I1/b, (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), išieškant patirtas išlaidas iš atsakovo A. L..