Administracinė byla Nr. eA-2451-789/2024
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02662-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 8.4
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. lapkričio 20 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Mostrus“, dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
1. Pareiškėjas S. A. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 24S123981 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Migracijos departamentas 2024 m. gegužės 17 d. priėmė sprendimą Nr. 24S123981, kuriuo nusprendė panaikinti pareiškėjui (duomenys neskelbtini) piliečiui S. A. išduotą leidimą laikinai gyventi Nr.760272923, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 3 d. (toliau – ir Leidimas).
2.2. Pareiškėjas, 2023 m. birželio 13 d. teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė informaciją, kurią turėjo prašymo pateikimo metu, t. y. informacija apie tai, kad jis dirbs uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „Mostrus“ (toliau – ir Bendrovė) ir gaus 1 160 Eur dydžio darbo užmokestį. UAB „Mostrus“savo patvirtino tai tarpininkavimo rašte. Pareiškėjas, prieš pradėdamas dirbti Bendrovėje, įsiregistravo asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, ir gavo licenciją dėl keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais, nes taip planavo užsidirbti papildomų lėšų pragyvenimui laisvu nuo darbo UAB „Mostrus“ laiku.
2.3. Pareiškėjas UAB „Mostrus“ pradėjo dirbti nuo 2023 m. spalio 16 d. 2024 m. vasario mėnesio pradžioje UAB „Mostrus“ vadovas jam pasakė, kad į darbą jis laikinai neitų, nes įmonė neturi užsakymų, o, atsiradus užsakymams, su juo bus susisiekta, todėl jis ėmė ieškoti galimybės dirbti pas kitą darbdavį. Jį suradęs (UAB „Persidis“), pateikė prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.
2.4. Apie tai, jog 2023 m. gruodžio 1 d. ir 2024 m. kovo 1 d. buvo atleistas iš darbo UAB „Mostrus“, pareiškėjas sužinojo tik iš skundžiamo Sprendimo turinio. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus pažymoje yra nurodyta, kad darbo sutartis buvo sudaryta 2023 m. gruodžio 1 d. ir buvo nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu 2024 m. kovo 1 d. Šie įrašai neatitinka tikrovės, nes pareiškėjas nėra rašęs jokio pareiškimo dėl atleidimo iš darbo. VSDFV Vilniaus skyriaus pažymoje nurodyti duomenys apie jam sumokėtas išeitines išmokas taip pat neatitinka tikrovės, kadangi pareiškėjas niekada nėra gavęs jų.
2.5. Migracijos departamentas padarė nepagrįstą išvadą, jog yra padaryti Sprendime nurodyti pažeidimai, kadangi klaidingi duomenys pateikti ne dėl pareiškėjo kaltės. Be to, pareiškėjas užsidirbo pakankamai pajamų iš darbo užmokesčio ir individualios veiklos, jų užtenka pragyventi Lietuvoje.
3. Atsakovas atsiliepime į skundą prašė atmesti skundą ir nurodė tokius atsiliepimo argumentus:
3.1. Sprendimas priimtas nustačius, jog pareiškėjas nutraukė darbo sutartį su Bendrove, todėl jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis.
3.2. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiškėjas dirbo Bendrovėje laikotarpiais nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. kovo 1 d., nė vieną darbo mėnesį jam nebuvo išmokėtas prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. 2023 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio, vasario, kovo mėn. pareiškėjui buvo išmokėtas mažesnis darbo užmokestis, nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta minimali mėnesinė alga (toliau – ir MMA). Pareiškėjui teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, Migracijos departamentui nebuvo pateikti duomenys, jog asmuo dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir Bendrovės pateiktame tarpininkavimo rašte.
3.3. Pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 12 d. įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą asmuo, nuo 2023 m. spalio 23 d. jam išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą. Kadangi darbo sutartis su asmeniu buvo nutraukta, užsienietis Bendrovėje nedirba ir negauna darbo užmokesčio ir jokių kitų gaunamų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nors prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pareiškėjas nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis, yra pagrindas konstatuoti, kad užsienietis, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Tai, kad darbo sutartis nutraukta, atitinka imperatyvią leidimo laikinai gyventi panaikinimo nuostatą, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta. Be to, asmuo neturi pakankamai pragyvenimo lėšų Lietuvos Respublikoje.
3.4. Pareiškėjas, nesudarydamas darbo sutarties su Bendrove, neinformavo Migracijos departamento apie pasikeitusias aplinkybes, nors, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą, jis turėjo pareigą gauti naują leidimą laikinai gyventi. Užsieniečiai turi pareigą atitikti visus jiems keliamus reikalavimus ne tik leidimų laikinai gyventi išdavimo metu, bet ir visą šių leidimų laikinai gyventi galiojimo laikotarpį.
3.5. Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento disponuojamais objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, jame pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Sprendime neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka tiek Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo, tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus.
II.
4. Regionų administracinis teismas 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
5. Teismas nustatė tokias bylos aplinkybes:
5.1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) pilietis, ketindamas dirbti UAB „Mostrus“ betonuotoju (tarpininkavimo rašto Nr. 20230504-079763), 2023 m. birželio 13 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Nr. 2305-LLG-1511 Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). Prašyme nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur. Pareiškėjas prašyme taip pat nurodė, kad jo pragyvenimo šaltinis – UAB „Mostrus“ gaunamas darbo užmokestis.
5.2. Bendrovė tarpininkavimo rašte nurodė, jog UAB „Mostrus“ įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui betonuotoju, ekonominės veiklos rūšis (rūšys), pagal kurią (kurias) užsienietį ketinantis įdarbinti (įdarbinęs) darbdavys vykdo veiklą – gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba, numatant mokėti 1 160 Eur mėnesinį darbo užmokestį.
5.3. 2023 m. liepos 24 d. pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. 760272923, galiojantis iki 2025 m. rugpjūčio 3 d.
5.4. Pagal VSDFV informacinės sistemos duomenis, pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Mostrus“ nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. kovo 1 d., tačiau per minėtą darbo laikotarpį nė vieną mėnesį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur.
6. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, teikdamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, pateikė Migracijos departamentui duomenis, kad jis dirbs ne visą darbo laiką ar jam bus mokamas kitas atlyginimas, nei nurodytas prašyme ir tarpininkavimo rašte. VSDFV informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas negavo darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, nors prašyme dėl leidimo laikinai gyventi nurodė, kad pragyvenimo lėšos – darbo užmokestis; pareiškėjas nuo 2023 m. spalio 12 d. įregistruotas kaip vykdantis individualią veiklą asmuo, nuo 2023 m. spalio 23 d. jam išduota licencija vykdyti keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą.
7. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jis, ketindamas dirbti UAB „Persidis“, 2024 m. vasario 26 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, tačiau prašymas dar neišnagrinėtas.
8. Teismas įvertino Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktų, 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktų, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 26 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329, 8.3 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. A1-22 „Dėl pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydžio, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustatymo“ 1.3 nuostatas.
9. Teismas padarė išvadą, kad teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir visą Leidimo galiojimo laikotarpį pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Įstatyme nėra numatytos išimtys, kad tam tikrą laiką galima neatitikti tų sąlygų, pagal kurias užsieniečiui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi.
10. Teismas konstatavo, kad VSDFV informacinės sistemos duomenys apie pareiškėjo įdarbinimą Bendrovėje ir jam mokėtą darbo užmokestį patvirtina atsakovo išvadas, kad pareiškėjas negauna darbo užmokesčio ir jokių kitų reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje, darbinės pajamos nurodytos kaip vienintelis pajamų šaltinis Lietuvoje. Teismas pažymėjo, kad, pareiškėjui nepateikus duomenų apie kitas gaunamas pajamas, Migracijos departamentas pagrįstai turėjo teisinį pagrindą konstatuoti, jog pareiškėjas neturi pakankamai reguliarių pajamų pragyventi Lietuvoje, jo nurodytos aplinkybės neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 ir 5 p.). Teismas taip pat pažymėjo, kad, nustačius, jog UAB „Mostrus“ 2023 m. gruodžio 1 d. ir 2024 m. kovo 1 d. nutraukė darbo sutartį su pareiškėju (Įstatymo 50 str. 1 d. 6 p.), atsakovas teisėtai ir pagrįstai priėmė ginčijamą Sprendimą.
11. Teismas nurodė, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, neapsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktus, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Leidimas pareiškėjui pagrįstai panaikintas trimis savarankiškais pagrindais.
12. Teismas konstatavo, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintus individualiam administraciniam aktui keliamus motyvuotumo ir pagrįstumo reikalavimus (aptartos esminės faktinės aplinkybės, jos susietos su taikytinu teisiniu reguliavimu, įvertinta pareiškėjo individuali situacija), atsakovas tinkamai taikė ginčo santykiui taikytinas teisės aktų nuostatas, įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą Sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo, dėl to pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
III.
13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą ir panaikinti atsakovo 2024 m. gegužės 17 d. sprendimą Nr. 24S123981, kuriuo nuspręsta panaikinti pareiškėjui išduotą Leidimą.
14. Pareiškėjas nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:
14.1. Pareiškėjas, teikdamas prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, buvo įsitikinęs, kad jam Bendrovėje bus mokamas sulygtas darbo užmokestis. Prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodyti duomenys apie gaunamą darbo užmokesčio buvo patvirtinti būsimo darbdavio pateiktu dokumentu ir prašymo pateikimo metu atitiko tikrovę. Byloje taip pat yra duomenys apie tai, kad pareiškėjas yra įregistravęs individualią veiklą, tai patvirtina, kad pareiškėjas turi papildomų pajamų. Taigi nėra pagrindo teigti, kad duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, o pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyvenimui. Atsakovas, priimdamas Sprendimą, nesiekė išsiaiškinti, ar prašyme dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo nurodytos darbinės pajamos yra vienintelis pareiškėjo pajamų šaltinis Lietuvoje.
14.2. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, jog pareiškėjas nežinojo, kad buvo atleistas iš darbo Bendrovėje darbuotojo pareiškimu ir kad gavo išeitines išmokas, nors šie duomenys neatitinka tikrovės.
14.3. Pareiškėjas nepažeidė Sprendime nurodytų Įstatymo nuostatų. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime padarė nepagrįstas išvadas ir netinkamai taikė Įstatymo nuostatas, todėl teismo sprendimas turi būti panaikintas.
15. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti Regionų administracinio teismo sprendimą. Atsakovas pakartoja atsiliepime pirmosios instancijos teismui nurodytas Sprendimo priėmimo faktines ir teisines aplinkybes ir pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tik savo asmeninį vertinimą ir interpretaciją dėl ginčijamame Sprendime bei pirmosios instancijos teismo sprendime vartotinų žodžių bei sakinių, bet nepateikia šias išvadas paneigiančių įrodymų.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
16. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl atsakovo 2024 m. gegužės 17 d. sprendimo Nr. 24S123981, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, teisėtumo ir pagrįstumo.
17. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad ginčijamas Sprendimas pagrįstas objektyviais Migracijos departamento turėtais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės buvo motyvuotos, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, detaliai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visuma, jos susietos su taikomomis teisės normomis, Leidimas pareiškėjui pagrįstai panaikintas trimis savarankiškais pagrindais.
18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.
19. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir tikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama apeliacinio skundo ribų.
20. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. birželio 13 d. pateikė Departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu (leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje). UAB „Mostrus“ pateikė tarpininkavimo raštą, kuriame nurodyta, kad prašoma išduoti leidimą 2 metams, užsienietis Lietuvoje dirbs betonuotoju.
21. Atsakovas, vadovaudamasis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 2023 m. liepos 24 d. išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Nr. 760272923, galiojantį iki 2025 m. rugpjūčio 3 d.
22. Atsakovui patikrinus duomenis apie pareiškėją Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinėje sistemoje, nustatyta, kad pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „Mostrus“ nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. kovo 1 d., tačiau per minėtą darbo laikotarpį jam nebuvo išmokėtas tarpininkavimo rašte nurodytas mokėti mėnesinis darbo užmokestis – 1 160 Eur (pareiškėjui 2023 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. ir 2024 m. sausio, vasario, kovo mėn. buvo išmokėtas darbo užmokestis, kurio dydis buvo nuo 47,50 iki 490,91 Eur).
23. Atsakovas priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos pateikė pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; pareiškėjas neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; su pareiškėju sudaryta darbo sutartis nutraukta. Sprendimas priimtas, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais ir 35 straipsnio 1 dalies 2 bei 5 punktais.
24. Teisėjų kolegija, vertindama Sprendime nurodytą vieną iš jo priėmimo pagrindų –duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.), pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024 išanalizavo šios nuostatos taikymo panašiose bylose praktiką ir konstatavo, kad yra teisės normų, įtvirtintų Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 14 punktuose, konkurencijos teisinė padėtis. Minėtoje nutartyje teismas, taikydamas teisės normų konkurencijos įveikimo metodą, pažymėjo, kad, atsakovui patikrinimo metu surinkus duomenis, kad pareiškėjas, kuriam mokamas mažesnis nei prašyme ir tarpininkavimo rašte nurodytas mokėtinas mėnesio darbo užmokestis, neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu Įstatyme nustatytu pagrindu, ginčo santykiams taikytinas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punkte, numatančiame, kad leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu, o ne 2 punkte įtvirtintas teisinis reguliavimas; pareiškėjui tenka pareiga laikytis Įstatyme įtvirtintų imperatyvių nuostatų, t. y. ne tik prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu, bet ir visą šio leidimo galiojimo laikotarpį jis turi atitikti tas sąlygas, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, be kita ko, ir Įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje keliamus reikalavimus.
25. Atsižvelgdama į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024 pateiktus išaiškinimus, įvertinusi nagrinėjamos bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovas tinkamai nustatė faktines aplinkybes, sudarančias pagrindą panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi pagal Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktą, tačiau atsakovas padarė faktinių aplinkybių teisinio kvalifikavimo klaidą, Sprendime nurodydamas Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaip leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindą. Vietoje Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto ginčijamame Sprendime atsakovas privalėjo nurodyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą ir taikyti jame įtvirtintą teisinį reguliavimą. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija pakeičia ginčijamame Sprendime nurodytą leidimo pareiškėjui laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo teisinį pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
26. Dėl atsakovo padarytos teisės klaidos, susijusios su pareiga motyvuoti, skundžiamas Sprendimas negali būti panaikintas, nes jis pagrįstas kitais teisiniais motyvais (Įstatymo 35 str. 1 d. 14 p.). Nustatęs, kad pareiškėjas negauna nustatyto dydžio darbo užmokesčio, atsakovas remiasi, be kita ko, Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis dėl pakankamų pragyvenimo lėšų stokos bei 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, numatančiu, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas nustačius, jei nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu. Kiekvienas iš šių pagrindų atskirai yra pakankamas pagrįsti administracinio sprendimo teisėtumą, nes minėti pagrindai yra savarankiški, o ne kumuliatyvūs. Todėl Migracijos departamento padaryta teisės klaida, turinti įtakos tik vienam iš ginčijamo administracinio sprendimo motyvavimo ramsčių, negali būti pakankama sprendimo panaikinimui, nes ši klaida negalėjo turėti lemiamos įtakos ginčijamo administracinio sprendimo teisėtumui (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. lapkričio 6 d. nutarties administracinėje byloje Nr. eA-2417-415/2024 32-33 p.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinio skundo argumentas dėl ginčijamo Sprendimo motyvo, susijusio su tikrovės neatitinkančių duomenų teikimu, kuris, pareiškėjo teigimu, sudaro pagrindą panaikinti Sprendimą, atmestinas kaip nepagrįstas.
27. Skundžiamame atsakovo Sprendime buvo nurodyta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas ir kitais pagrindais – vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 50 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktais (asmuo neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje; nutraukta darbo sutartis su asmeniu).
28. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Leidimas pareiškėjui buvo išduotas darbo Bendrovėje pagrindu, tačiau, VSDFV duomenimis, pareiškėjas Bendrovėje dirbo laikotarpiais nuo 2023 m. spalio 16 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. ir nuo 2024 m. sausio 2 d. iki 2024 m. kovo 1 d., pareiškėjo darbo sutartis su Bendrove buvo nutraukta 2023 m. gruodžio 1 d. ir 2024 m. kovo 1 d., pareiškėjas nebedirba Bendrovėje, visą darbo Bendrovėje laiką pareiškėjui nebuvo mokėtas sulygto dydžio darbo užmokestis.
29. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų apie jo reguliariai gaunamas kitas pajamas Lietuvoje, be to, pareiškėjas, kreipdamasis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, nurodė, kad jo pragyvenimo lėšos Lietuvos Respublikoje bus jo gaunamas darbo užmokestis konkrečioje įmonėje, t. y. Bendrovėje, o ne kitos pajamos, todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjo nurodytos aplinkybės apie jo individualią darbinę veiklą, darbdavio pakeitimą nekeičia situacijos vertinimo nagrinėjamoje byloje, ir atsakovas neturėjo pagrindo vertinti šių aplinkybių.
30. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, jog leidimas laikinai gyventi panaikinamas, kai nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje darbo sutarties nutraukimas vertinamas kaip imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2023 m. spalio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2362-662/2023, 2024 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1172-1047/2024, 2024 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1824-552/2024 ir kt.). Taigi aplinkybės, jog Bendrovė nutraukė darbo sutartį su pareiškėju, nustatymas buvo teisėtas imperatyvaus pobūdžio pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi, todėl Migracijos departamentas, vadovaudamasis 50 straipsnio 1 dalies 6 punktu, teisėtai ir pagrįstai ginčijamu Sprendimu panaikino pareiškėjui išduotą Leidimą, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo apie darbo sutarties nutraukimą, neteikė prašymo dėl atleidimo, negavo išeitinės išmokos ir pan., nepaneigia šios išvados.
31. Atsižvelgdama į šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija pakeičia skundžiamame Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 24S123981 nurodytą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino bylos aplinkybes, iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, todėl, atsižvelgiant į šioje teismo nutartyje nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės paliekamas nepakeistas, pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu,148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo S. A. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. rugsėjo 12 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.
Pakeisti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2024 m. gegužės 17 d. sprendime Nr. 24S123981 nurodytą leidimo S. A. laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo pagrindą iš Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto į Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 35 straipsnio 1 dalies 14 punktą.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Audrius Bakaveckas
Rasa Ragulskytė-Markovienė
Milda Vainienė