Administracinė byla Nr. A-2101-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02022-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. lapkričio 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas E. V. padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
2. Nurodė, kad Pravieniškių PN-AK nuo 2012 m. sausio 2 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. buvo laikomas baisiomis, orumą žeminančiomis sąlygomis, kurios neatitiko Lietuvos higienos normų reikalavimų. Pareiškėjas bausmę atlikinėjo 1 būrio 3 brigadoje, 7 būrio 2 brigadoje, 5 būrio 2 brigadoje su per dideliu asmenų skaičiumi, todėl vienam asmeniui teko mažiau nei 3,1 kv. m gyvenamojo ploto. Dėl netinkamų sąlygų pareiškėjui atsirado psichologiniai išgyvenimai, depresija, buvo žeminamas jo orumas, sukelti nepatogumai, vyravo nuotaikų kaita, agresija.
3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.
4. Nurodė, kad pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namuose nuo 2012 m. sausio 5 d. iki 2015 m. rugpjūčio 17 d. Atsakovas pažymėjo, kad ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos. Pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Pažymėjo, kad dienotvarkės numatytu laiku nuteistieji gali laisvai judėti savo būrio gyvenamosiose patalpose, viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pareiškėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose. Nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pataisos namų teritorijoje yra įrengtos sporto aikštelės, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Pareiškėjas į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl netinkamų gyvenimo sąlygų pataisos namuose nesikreipė. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų, neįrodė, kad Pravieniškių PN-AK nesilaikė teisės normų reikalavimų. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą.

II.

5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. kovo 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 1 300 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos skundo dalies netenkino.
6. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios 2012 m. sausio 2 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2015 m. spalio 19 d. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, jog galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Nenurodė šio termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Teismas pripažino, kad nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo. Teismas atsakovo prašymą tenkino, pareiškėjo skundo reikalavimui taikė ieškinio senaties terminą, todėl pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo už laikotarpį iki 2012 m. spalio 19 d. atmetė kaip nepagrįstą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.126 str. 2 d., 1.131 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 str. 1 p.).
7. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK atvyko 2012 m. sausio 2 d. Kadangi duomenų apie Pataisos įstaigoje konkrečiu pareiškėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nebuvo pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotas konkrečios gyvenamosios patalpos plotą padalinant iš nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2012 m. spalio 19 d. iki 2014 m. rugpjūčio 26 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,3 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, nuo 2014 m. rugpjūčio 26 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,7 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, 2014 m. gruodžio 16 d., 2015 m. rugpjūčio 17 d. atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,3 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma ir pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK, nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje. Todėl buvo pagrindas valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje konstatuoti atsakovo pareiškėjo atžvilgiu padarytų paminėtų veiksmų neteisėtumą ir vieną iš valstybės deliktinės atsakomybės atsiradimo prielaidų – valstybės valdžios institucijos neteisėtus veiksmus (ABTĮ 57 str.). Akivaizdu, kad gyvendamas perpildytoje patalpoje pareiškėjas patyrė neigiamų išgyvenimų, fizinį nepatogumą, papildomą diskomfortą, gyvenimo kokybės pablogėjimą.
8. Pareiškėjas nurodė, jog minėtu laikotarpiu bausmę atliko žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis, tačiau byloje nebuvo duomenų, kad Pravieniškių PN-AK pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos. Sprendžiant ginčą, akcentuotos bausmės atlikimo Pravieniškių PN-AK bendrosios sąlygos, t. y. kad ši įstaiga nėra kalėjimas ar kamerų tipo pataisos įstaiga, kad šioje įstaigoje atliekantys bausmę nuteistieji turi reglamentuotą judėjimo laisvę bei galimybes užsiimti leistina veikla. Buvimas gyvenamojoje patalpoje yra privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku. Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Tai, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje.
9. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų grindė dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, dvasiniu sukrėtimu, emocine depresija, tačiau dėl šių sutrikimų medicininės, psichologinės pagalbos nesikreipė. Minėtą aplinkybę patvirtino ir byloje esanti psichologinės tarnybos 2015 m. lapkričio 30 d. pažyma Nr. 73(2)-906. Į bylą nepateikta įrodymų apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, todėl teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų bausmės atlikimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant bausmės atlikimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.
10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo argumentus dėl priežastinio ryšio tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodytos neturtinės žalos (pasekmės), pripažino, kad pareiškėjas neįrodė, jog pareiškėjo įkalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, o elgesys su pareiškėju vertintas kaip kankinimas Konvencijos 3 straipsnio prasme. Įvertinus pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, buvo galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.
11. Teismui nekilo abejonių, kad pareiškėjo subjektinė teisė būti kalinamam užtikrinant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą buvo pažeista, todėl atsižvelgus į nustatyto pažeidimo trukmę ir mąstą, į tai, kad daugiau nei 2 metus pareiškėjas buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK pažeidžiant reglamentuotą minimalią gyvenamojo ploto normą, taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais laikyta, kad pats teisės pažeidimo pripažinimas, šiuo konkrečiu atveju, nėra pakankama ir teisinga satisfakcija pareiškėjui atlyginti už patirtą neturtinę žalą, todėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertintas pinigais (CK 6.250 str. 1 d.), t. y. 1 300 Eur suma, kuri priteista iš atsakovo pareiškėjui, o kita skundo dalis netenkinta.

III.

12. Pareiškėjas E. V. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą tenkinti.
13. Teigia, kad nebuvo atsižvelgta į protingumo, sąžiningumo, žmogiškumo kriterijus, apskaičiuojant neturtinės žalos dydį.
14. Nurodo, jog pageidavo dalyvauti teismo posėdyje, bet nebuvo pristatytas ir neturtėjo galimybės pasisakyti.
15. Tvirtina, jog atėmus miegamųjų vietų užimamą plotą, kiekvienam asmeniui likdavo mažai ploto. Taip pat nebuvo atsižvelgta į baudos izoliatoriuje, karantino patalpose praleistą laiką.
16. Nurodo, kad nei viename lokaliniame sektoriuje, kuriame gyveno, nebuvo įrengto sporto inventoriaus viduje, dėl ko karštu ir šaltu metų laiku nebuvo įmanoma sportuoti.
17. Tvirtina, jog pareiškėjui daroma neteisėta veikla buvo tęstinė, todėl senaties terminas jo atžvilgiu neturėtų būti taikomas.
18. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių pataisos namai-atviroji kolonija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.
19. Mano, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes, objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

20. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal proceso normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.
21. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos.
22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad jis pageidavo dalyvauti teismo posėdyje, bet nebuvo pristatytas ir neturėjo galimybės pasisakyti.
23. Administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 2 dalis nustato, kad pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu. Ši norma ne tik nustato pirmosios instancijos teismo posėdžio formą, bet ir suteikia garantijas proceso šaliai, jog proceso įstatyme nustatytas teises ji gali įgyvendinti dalyvaudama teismo posėdyje.
24. Nors ABTĮ 78 straipsnio 3 dalis numato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, tačiau taikant šią proceso normą negali būti pažeidžiami administracinių bylų proceso principai (pvz., teisės būti išklausytam, šalių procesinio lygiateisiškumo ir kt.). Be to, ABTĮ 79 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą, privalo išklausyti proceso šalių paaiškinimų.
25. Tinkamo proceso principas reikalauja, kad sprendimas būtų priimtas teismui išklausius abi ginčo puses (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-139/2012). Teisės būti išklausytam, žodinio proceso, tinkamo pranešimo ir kitų proceso principų nesilaikymas gali lemti ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl teisės į teisingą bylos nagrinėjimą pažeidimą.
26. Byloje nustatyta, kad pareiškėjui 2016 m. sausio 27 d. buvo įteiktas šaukimas atvykti į Kauno apygardos administracinio teismo posėdį, turėjusį vykti 2016 vasario 29 d., 14 val. (b. l. 48). Proceso dalyviams neatvykus, pirmosios instancijos teismas 2016 m. vasario 29 d. priėmė nutartį bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 52). Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas bylos proceso pirmosios instancijos teisme metu buvo laikomas laisvės atėmimo įstaigoje (b. l. 47, 48, 66), t. y. pats pareiškėjas savarankiškai atvykti į teismą neturėjo teisės, tačiau teismas nesiėmė jokių procesinių veiksmų užtikrinti, kad pareiškėjui būtu suteikta galimybė atvykti į teismo posėdį ir išsakyti savo poziciją ginčo klausimu.
27. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pareiškėjui turėjo būti sudaryta galimybė įgyvendinti savo teisę betarpiškai dalyvauti bylos nagrinėjime pirmosios instancijos teisme (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1259-442/2017, 2017 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-542-146/2017). Atsižvelgiant į nuteistųjų specifinę padėtį, laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje esantis asmuo negali savo nuožiūra pasirinkti likti laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietoje ar esant būtinybei iš jos išvykti. Pirmosios instancijos teismas, neišsiaiškinęs, dėl kokių priežasčių pareiškėjas nebuvo pristatytas į teismo posėdį, neturėjo pagrindo nagrinėti bylą jam nedalyvaujant.
28. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, pažeidė ne tik teisės būti išklausytam principą, bet ir šalių procesinio lygiateisiškumo principą (ABTĮ 53 straipsnio 1 dalis). Taip pat, nesuteikiant pareiškėjui teisės teismo posėdžio metu pagrįsti skundo motyvus ir argumentus, įgyvendinti kitas teises, numatytas ABTĮ 53 straipsnio 2 dalyje, buvo pažeistos jo teisės į teisingą procesą.
29. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai išnagrinėjęs bylą pareiškėjui nedalyvaujant, netinkamai pritaikė proceso teisės normas, dėl ko galėjo neteisingai būti išspręsta byla. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai               Stasys Gagys

              Romanas Klišauskas

              Dainius Raižys