Administracinė byla Nr. eI-738-644/2017
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02457-2016-1
Procesinio sprendimo kategorija 14.6; 55.1.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2017 m. sausio 30 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ skundą atsakovams I. P. ir S. P. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo,
n u s t a t ė :
Pareiškėjas UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovų I. P. ir S. P. 67,31 Eur (arba po 33,66 Eur iš kiekvieno atsakovo) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31.
Pareiškėjas nurodė, kad UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ yra viešojo administravimo subjektas, kuriam pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus (toliau - Nuostatai) bei 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles (toliau - Taisyklės), kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims. Nuostatai bei Taisyklės viešai paskelbti savivaldybės tinklalapyje www.jurbarkas.lt bei pareiškėjo tinklalapyje www.uabtratc.lt. Pagal Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 13 straipsnio, šie aktai yra norminiai administraciniai aktai. Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.). Nuostatų 4 p. apibrėžia, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą — tai Jurbarko rajono savivaldybės (toliau - Savivaldybė) tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Atsakovai bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise turi nekilnojamąjį turtą Jurbarko rajono savivaldybėje, todėl jiems kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pagrindo atsakovams atsisakyti mokėti vietinę rinkliavą nėra, Jurbarko rajono savivaldybės taryba atsakovų atžvilgiu nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą lengvatos taikymo, todėl reikalavimas dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš atsakovų yra teisėtas ir pagrįstas.
Atsakovas S. P. atsiliepime su pareiškėjo prašoma priteisti vietinės rinkliavos suma sutiko, tačiau pažymėjo, kad su sutuoktine I. P. negyvena, todėl prašė priteisti pusę reikalaujamos sumos.
Skundas tenkintinas.
Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 31 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 25 str.). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.
Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 2 punktai nustato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis nustato, kad savivaldybės organizuoja komunalinių atliekų tvarkymo sistemas, būtinas jų teritorijose susidarančioms komunalinėms atliekoms tvarkyti, užtikrina tų sistemų funkcionavimą, organizuoja atliekų, kurių turėtojo nustatyti neįmanoma arba kuris neegzistuoja, tvarkymą ir administruoja komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimą. Šio įstatymo 30 straipsnio 1 dalis numato, kad savivaldybės, didindamos atliekų tvarkymo sistemos efektyvumą, gali bendradarbiauti ir kartu įsteigti juridinį asmenį – komunalinių atliekų tvarkymo sistemos administratorių.
Jurbarko rajono savivaldybės Taryba 2012 m. vasario 29 d. sprendimu Nr. T2-47 patvirtino Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatus, kurie yra privalomi visiems Jurbarko savivaldybės teritorijoje nekilnojamojo turto turintiems fiziniams bei juridiniams asmenims bei 2011 m. liepos 28 d. sprendimu Nr. T2-223 - Jurbarko rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles. Pareiškėjas yra Tauragės regiono savivaldybių (tame tarpe ir Jurbarko rajono savivaldybės) įsteigta atliekų tvarkymo įmonė, atliekanti atliekų tvarkymo, organizavimo funkcijas Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 3 p.). Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą – tai Jurbarko rajono savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, galiojanti Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka (Nuostatų 4 punktas). Vietinės rinkliavos mokėtojai - atliekų turėtojai, visi fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavybės ar kita teise valdantys ir naudojantys nekilnojamąjį turtą Savivaldybės teritorijoje (Nuostatų 5 p.). Pagal Nuostatų 31-33 p. pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, formuoti sąskaitas už šių paslaugų teikimą ir pateikti jas mokėtojams. Metinė vietinė rinkliava apskaičiuojama pagal Nuostatų priede nustatytą dydį, pagal nurodytą nekilnojamojo turto pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, padauginus iš nekilnojamojo turto bendrojo ploto (Nuostatų 20 p.). Nesumokėtą vietinę rinkliavą iš jos mokėtojų išieško pareiškėjas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka (Nuostatų 46 p.).
Bylos duomenys, t. y. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovams I. P. ir S. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto objektas (gyvenamoji (vieno buto pastatai) paskirtis), esantis Jurbarko rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbtini). Taigi, pagal Nuostatų 5 punktą atsakovai yra vietinės rinkliavos mokėtojai. Iš pateiktų vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimų ir įspėjimų matyti, kad atsakovai laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 nemokėjo jiems priskaičiuotos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė įsiskolinimas.
Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti atsakovui draudžiama (LR CK 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 str. 3 d., 11 str. 1 d. 8 p., 12 str. 2 p., Atliekų tvarkymo įstatymo 32 str. 1 d. bei Nuostatų pagrindu. Minėti teisės aktai yra galiojantys ir jais vadovaujamasi sprendžiant šią bylą. Tai konstatavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (administracinė byla Nr. A525-471/2010, administracinė byla Nr. A556-334/2014), formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose. Minėtose nutartyse teismas nurodė, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina, kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.
Teismas akcentuoja ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar naudojimu ir šio nekilnojamojo turto bendrojo ploto dydžiu (LVAT 2010-03-29 nutartis administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kt.). Toks vietinės rinkliavos nustatymo būdas neprieštarauja ir Europos Teisingumo Teismo išaiškinimui, kuriame ETT imperatyviai pabrėžė, jog rėmimasis kriterijais, kurie grindžiami dėl atliekų turėtojų veiklos galinčių susidaryti atliekų kiekiu, apskaičiuojamu pagal jų užimamų patalpų plotą bei paskirtį ir (arba) susidariusių atliekų rūšį, gali leisti apskaičiuoti šių atliekų šalinimo išlaidas ir jas paskirstyti skirtingiems atliekų turėtojams, nes šie du parametrai daro tiesioginę įtaką minėtų išlaidų sumai. ETT konstatavo, jog nacionalinės teisės nuostata komunalinių atliekų tvarkymo ir šalinimo finansavimo tikslais numatanti mokestį, apskaičiuojamą remiantis galinčių susidaryti atliekų kiekio įvertinimu, o ne faktiškai susidariusių ir perduotų tvarkyti atliekų kiekiu, neturi būti laikoma prieštaraujančia Direktyvos 2006/12/EB 15 straipsnio a punktui (Teisingumo Teismo 2009-07-16 sprendimas Nr. C-254/2008 Futura byloje Immobiliare srl H. F. ir kt. (48-50 p.)).
S. P. atsiliepime nurodė, kad su sutuoktine I. P. negyvena, šiuo metu vyksta skyrybų procesas, todėl prašė priteisti pusę pareiškėjo reikalaujamos sumos.
Teismui pateikti duomenys patvirtina, kad paminėtas nekilnojamasis turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsižvelgiant į CK 3.117 str. 1 d. nuostatą, pagal kurią sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, teismas daro išvadą, jog dėl rinkliavos įsiskolinimo yra atsakingi abu sutuoktiniai lygiomis dalimis, ir iš atsakovo pareiškėjas turi teisę reikalauti tik ½ dalies rinkliavos įsiskolinimo (CK3.109 str. 1 d. 2 p.) (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-2039-14). Vadovaujantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog pareiškėjo skundas tenkintinas, iš atsakovų I. P. ir S. P. už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-12-31 pareiškėjo naudai priteistina po 33,66 Eur nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo skundą tenkinti.
Priteisti iš atsakovės I. P. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 33,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Priteisti iš atsakovo S. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo UAB „Tauragės regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai 33,66 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėjas Audrius Grauželis