Administracinė byla Nr. N⁶⁶²-154/2011

                                                                    Procesinio sprendimo kategorija 42.11

 (S)

 

 

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. vasario 19 d.

Vilnius

 

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarties A. Z. administracinio teisės pažeidimo byloje.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė:

I.

 

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas A. Z., (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vieneto medžiotojui, surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis kartu su V. U. 2009 m. rugpjūčio 7 d., apie 20.30 val., (duomenys neskelbtini) medžioklės plotų vienete neteisėtai medžiojo graižtviniu medžiokliniu šautuvu ZASTAVA M 70 tykojant. Tuo A. Z. pažeidė 2000 m. birželio 27 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 18.2, 60.2, 60.3, 60.6, 60.8 punktų reikalavimus. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 85 straipsnio 2 dalyje.

Institucija 2009 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu A. Z. už pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė teisės medžioti atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, konfiskavo graižtvinį medžioklinį šautuvą ZASTAVA M 70, 7x64 46622 su optiniu taikikliu ZOS 3-9 x 56E, 19 vienetų 7x64 kalibro šovinių ir vieną 7x64 kalibro tūtelę.

 

II.

 

A. Z. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos nutarimą ir netaikyti administracinės nuobaudos – graižtvinio šautuvo su optiniu taikikliu konfiskavimo. Nurodė, kad pripažįsta padaręs pažeidimą, gailisi. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) medžioklės plotuose norėjo tik prišaudyti neseniai nusipirktą šautuvą, kadangi juo dar nebuvo šaudęs. Nurodė, kad V. U. paprašė jį nuvežti į laukus, atvažiavus pastebėjo, kad nepasiėmė stovo, be kurio neįmanoma prišaudyti šautuvo, todėl paskambino V. U. ir su juo išvažiavo namo. Pakeliui buvo sustabdytas kitų medžiotojų. Pažymėjo, kad buvo išgėręs alaus, kol po sulaikymo buvo tvarkomi dokumentai, iš gertuvės dar išgėrė alkoholio. Teigė nežinojęs, kad šautuvo prišaudymui reikalingas medžioklės lapas. Atkreipė dėmesį, kad administracine tvarka baudžiamas pirmą kartą, pažeidimas nesukėlė sunkių pasekmių ar nuostolių.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija atsiliepimu į skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Nurodė, kad A. Z. parodymai, jog jo tikslas nebuvo medžioklė, paneigiami nuosekliais liudytojų V. ir A. L., Z. K. parodymais, A. Z. elgesiu siekiant išvengti sulaikymo, A. Z. 2009 m. rugpjūčio 18 d. prašymu, kita bylos medžiaga. Pažymėjo, kad A. Z. atsakomybę lengvina jo nuoširdus gailestis dėl padaryto pažeidimo, o sunkina tai, kad pažeidimą padarė veikdamas grupėje ir būdamas neblaivus. Nenustatė išskirtinių A. Z. atsakomybę švelninančių aplinkybių.

 

III.

 

A. Z. apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą – neskirti šautuvo ZASTAVA M 70 su optiniu taikikliu ZOS 3-9 konfiskavimo. Pabrėžia, kad neturėjo tikslo medžioti, norėjo tik išbandyti naujai nupirktą šautuvą, su kuriuo nei karto neiššovė. Teigia, kad prieš vykdamas išbandyti naujo šautuvo stengėsi susisiekti su už medžioklės registraciją atsakingu A. L., tačiau jo nebuvo namie. Pažymi, kad kolegų medžiotojų yra charakterizuojamas gerai. Tvirtina, kad Institucijos pareigūnas apklausos metu jam diktavo, ką rašyti.

Utenos regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti. Teigia, kad A. Z. padarė šiurkštų Taisyklių pažeidimą, susijusį su disponavimu medžiokliniu šaunamuoju ginklu, be to, esant neblaiviam, grupėje asmenų, mėginusių automobiliu pasišalinti iš įvykio vietos. Atkreipia dėmesį į A. Z. Taisyklių nežinojimą. Abejoja apelianto nuoširdžiu gailesčiu. Nurodo, kad jis yra pateikęs net 3 versijas, kodėl neturėjo visų būtinų medžioklės dokumentų.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a:

 

IV.

 

ATPK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo – užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu ar be konfiskavimo arba teisės medžioti atėmimą nuo vienerių iki trejų metų su pažeidimo padarymo įrankių ir priemonių konfiskavimu.

2000 m. birželio 27 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 18.2 punkte nurodyta, kad medžioklės metu privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą. Taisyklių 60.2 punkte įtvirtinti draudimai būti medžioklės plotuose su į dėklą neįdėtu šautuvu, kitais medžioklės įrankiais, medžiokliniais paukščiais ar palaidais šunimis, ar medžioklės produkcija vienam arba keliems turintiems teisę medžioti asmenims be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų, medžioti be medžioklės vadovo, kai medžioklėje dalyvauja daugiau nei vienas medžiotojas, medžioti neblaiviems (0,4 promilės ir daugiau) ar apsvaigusiems nuo narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Nors A. Z. teigimu, apklausos metu Institucijos pareigūnas jam diktavo, ką rašyti, tačiau 2009 m. rugpjūčio 18 d. prašyme Institucijai A. Z. nurodytas aplinkybes dėl savavališkos medžioklės kartu su V. U. be galiojančio medžioklės lapo ir esant neblaiviam, patvirtina visuma kitų byloje esančių įrodymų: liudytojų V. ir A. L., E. V., Z. K., A. M. apklausos protokoluose nurodytos aplinkybės, vaizdo medžiagoje užfiksuoti V. ir A. L. paaiškinimai, kita vaizdo medžiagoje esanti informacija. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neneigia vartojęs alkoholį, tačiau apeliaciniame skunde nurodytas argumentas, kad A. Z. gėrė alkoholinius gėrimus ir po pažeidimo padarymo, paneigiamas V. ir A. L., E. V., Z. K., A. M. liudytojų apklausos protokoluose akcentuota aplinkybe, kad kol atvyko pareigūnai A. Z. daugiau svaigalų nevartojo. Iš byloje esančio alkoholio matuoklio tikrinimo rezultato matyti, jog praėjus daugiau nei 6 valandoms po administracinio teisės pažeidimo protokole fiksuoto pažeidimo padarymo laiko, A. Z. buvo nustatytas 1,76 promilių girtumas, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe.

Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, teismas teisingai taikė teisės normas, išsamiai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, spręsdamas dėl Institucijos paskirtos administracinės nuobaudos dydžio teisingumo, įvertino A. Z. atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad naujų aplinkybių, švelninančių apelianto atsakomybę, nepateikta. Taigi pakeisti ar panaikinti teismo nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos nutarimas, paliktina nepakeista, apeliacinis skundas netenkintinas.

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

 

n u t a r i a :

 

A. Z. apeliacinio skundo netenkinti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

 

 

Teisėjai                                                                                                                       Audrius Bakaveckas

 

 

        Artūras Drigotas

 

 

Stasys Gagys