Civilinė byla Nr. e2S-123-739/2023

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00767-2022-0

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.1.1.1..; 3.3.2.3; 3.3.2.4.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 7 d.

Panevėžys

        Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. atskirąjį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-5321-1147/2022 pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Zarasų būstas“ dėl butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu.

        Teismas

n u s t a t ė:

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė J. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2020 m. liepos 9 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. AP-52.

2.       Ieškovė pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/01831, kurioje J. M. įpareigota leisti rangovo UAB „Dauniškis“ ir Ko, juridinio asmens kodas 184263588, darbuotojams patekti į jos asmeninę nuosavybe priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo esantį balkoną, esančius name Nr. (duomenys neskelbtini), bei atlikti esamų balkono įstiklinimų demontavimo, balkono aikštelės sutvirtinimo ir balkono naujų aptvėrimų montavimo darbus. Prašymą grindė tuo, kad bylos išsprendimas ieškovės naudai turės įtakos vykdomosios bylos eigai, o įvykdžius vykdomajame rašte nurodytus veiksmus, bylos išsprendimas neteks prasmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.       Utenos apylinkės teismo Visagino rūmai 2022 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

4.       Nutartyje teismas nurodė, kad Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo 2019 m. lapkričio 11 d. sutarties Nr. B6.1-2019-569 ir 2022 m. birželio 6 d. papildomą susitarimą Nr. 3 galutinis terminas įvykdyti namo atnaujinimo darbus yra 2022 m. gruodžio 11 d., bendra statybos rangos darbų kaina yra 270850 Eur. Teismas pažymėjo, kad atsakovės atsiliepime yra nurodyta, jog neužbaigus darbų iki šio termino butų savininkams gali būti nesuteikta skiriama parama, dėl to gali atsirasti labai didelių nuostolių.

5.       Teismo vertinimu, ieškovė nenurodė ir nepagrindė, kad nesiėmus prašomos priemonės teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nurodė, kad ieškovės nurodytas priemonės taikymo pagrindas – bylos išsprendimo prasmės nebuvimas įstatyme nenumatytas. Konstatavo, kad ieškovės prašymu siekiama užkirsti kelią vykdyti apeliacine tvarka patikrintą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje ir taip paveikti teismo sprendimu išspręstus teisinius santykius. Teismas nurodė, kad ieškovės prašomos priemonės taikymas neleis įvykdyti namo atnaujinimo darbus, užkirs galimybę gauti valstybės paramą, dėl to gali atsirasti labai didelė žala, kurios užtikrinimui ieškovė sumokėti lėšų Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 146 straipsnio tvarka nesiūlo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Atskiruoju skundu ieškovė J. M. prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.

6.1.                      Apeliantės teigimu, ji nekvestionuoja teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių, tačiau, pasak apeliantės, akivaizdu, kad 2021 m. spalio 4 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2290-477/2021 įvykdymas turės tiesioginę įtaką šios civilinės bylos įgyvendinimui. Dėl to ieškovė nesiekia įsiteisėjusio sprendimo panaikinimo, ji teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir laikinai sustabdyti pradėtus vykdymo veiksmus.

6.2.                      Pasak apeliantės, ieškinys yra susijęs su 2020 m. liepos 9 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole Nr. AP-52 priimtu sprendimu, kuriuo gyventojai nepritarė ažūrinių ir pagal projektą numatytų balkonų įrengimui. Teismui tenkinus ieškinį, ieškovė turėtų teisę ir toliau eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Kai laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos, kyla reali grėsmė, kad antstolei įvykdžius vykdomąją bylą, šios bylos sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti, bet ir tapti neįmanomas.

6.3.                      Nurodo, kad teismas nutartį argumentuoja tik deklaratyviais teiginiais, taip kvestionuodamas faktą, kad realiai egzistuoja ir yra įgyvendintos visos CPK 144 straipsnyje nurodytos aplinkybės. Antra, teismas remiasi neįrodytu faktu, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, bus užkertama galimybė gauti valstybės paramą. Ieškovei nesuprantama, kodėl egzistuojant CPK 144 straipsnyje nurodytiems pagrindams, teismas savo sprendimą argumentuoja niekuo nepagrįstomis prielaidomis.

7.       Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Zarasų būstas“ su atskiruoju skundu nesutinka.

7.1.                      Teigia, kad ieškovė jau metus nevykdo įsiteisėjusio teismo sprendimo, tuo pažeisdama kitų namo bendraturčių teisėtus interesus. Rangovas užbaigti projekto vykdymo negali tik dėl skolininkės J. M. neleidimo vykdyti darbus pagal projektą. Kadangi skolininkė nesutiko gera valia vykdyti priimto ir jau įsiteisėjusio teismo sprendimo, užsakovė UAB „Zarasų būstas“ buvo priversta kreiptis pagalbos dėl sprendimo vykdymo priverstinai į antstolių kontorą, už antstolių reikalavimų nevykdymą ieškovei skirtos baudos.

7.2.                      Taip pat teigia, kad susirinkime, vykusiame 2020 m. liepos 7 d., projekto pristatymas jau nebuvo esminis klausimas dėl priimtų sprendinių namo atnaujinimo (modernizavimo) vykdymui, kadangi pagrindiniam klausimui – namo investicijų planui, pagal kurį jau rengiamas projektas, didžioji namo bendraturčių dauguma pritarė dar 2019 m. sausio 24 d.  Todėl ieškovės teiginiai atskirame skunde apie tai, kad būtent šio nurodyto protokolo panaikinimas gali turėti ypatingai lemiamos reikšmės, visai neatitinka faktinėms aplinkybėms.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 

9.       Nagrinėjamu atveju sprendžiamas nutarties, kuria netenkintas ieškovės prašymas ieškinio reikalavimų užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo klausimas. Byloje nustatyta, kad ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančiu ir panaikinti 2020 m. liepos 9 d. daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokolą Nr. AP-52, tuo pačiu prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti antstolės vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0104/22/01831, kurioje J. M. įpareigota leisti rangovo UAB „Dauniškis“ ir Ko, juridinio asmens kodas 184263588, darbuotojams patekti į jos asmeninę nuosavybe priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo esantį balkoną, esančius name (duomenys neskelbtini), bei atlikti esamų balkono įstiklinimų demontavimo, balkono aikštelės sutvirtinimo ir balkono naujų aptvėrimų montavimo darbus. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės prašymu siekiama užkirsti kelią vykdyti apeliacine tvarka patikrintą ir įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje civilinėje byloje ir taip paveikti teismo sprendimu išspręstus teisinius santykius.

10.       Apeliantė, pateikusi atskirąjį skundą, teigia, kad ieškinys yra susijęs su 2020 m. liepos 9 d. butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo protokole Nr. AP-52 priimtu sprendimu, kuriuo gyventojai nepritarė ažūrinių ir pagal projektą numatytų balkonų įrengimui, teismui tenkinus ieškinį, ieškovė turėtų teisę ir toliau eksploatuoti jai nuosavybės teise priklausantį turtą. Taip pat teigia, kad kai laikinosios apsaugos priemonės nėra taikomos, kyla reali grėsmė, kad antstolei įvykdžius vykdomąją bylą, šios bylos sprendimo įvykdymas gali ne tik pasunkėti, bet ir tapti neįmanomas.

11.       Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kai laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-338/2013, 2013 m. spalio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-674/2014, 2014 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014).

12.       Kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistuoja tikimybė, kad nagrinėjamoje byloje bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas, t. y. teismas turi preliminariai įvertinti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Jeigu teismas nustato, kad tokia tikimybė egzistuoja, jis turi įvertinti, ar yra grėsmė, kad ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ginčas kyla dėl antrosios sąlygos taikymo. 

13.       Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos tokios, kurios užkirstų galimybę išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014). 

14.       CPK

15.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2021 m. spalio 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2290-477/2021 įpareigojo atsakovę J. M. leisti rangovo UAB „Dauniškis“ ir Ko darbuotojams patekti į jos asmenine nuosavybe priklausantį butą Nr. (duomenys neskelbtini), ir prie jo esantį balkoną, esančius name Nr. (duomenys neskelbtini), bei atlikti esamų balkono įstiklinimų demontavimo, balkono aikštelės sutvirtinimo ir balkono naujų aptvėrimų montavimo darbus. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A‑708‑589/2021 minėtą sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, byloje išduotas vykdomasis raštas, priverstinius vykdymo veiksmus atlieka antstolis, J. M. skirta bauda už antstolio įpareigojimo nevykdymą. Minėtoje civilinėje byloje konstatuota, kad patalpų savininkai 2019 m. sausio 25 d. susirinkime balsų dauguma patvirtino namo atnaujinimo (modernizavimo) investicijų planą ir pritarė namo atnaujinimo projekto rengimui, o 2020 m. liepos 9 d. susirinkime pritarė pristatytam techniniam darbo projektui. Prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ieškovė nurodė, kad ieškinį tenkinus (pripažinus 2020 m. liepos 9 d. susirinkimo protokolą negaliojančiu) renovacijos sprendiniai turės būti patvirtinti iš naujo bei turės atitikti namo gyventojų tikrąją valią, kuri pagal bylos medžiagą, galimai buvo ignoruojama. Toji valia gali būti esamų balkono įstiklinimų palikimas. Įvykdžius vykdomajame rašte nurodytus veiksmus ieškovės ieškinys, pareikštas šioje civilinėje byloje, neteks prasmės.

16.       Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, priimto kitoje byloje, vykdymo laikinas uždraudimas per laikinųjų apsaugos priemonių institutą akivaizdžiai paneigtų CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismo sprendimo, nutarties, įsakymo ar nutarimo privalomumo principą. Privalomumas reiškia, kad teismo sprendime ar kitokiame procesiniame dokumente esančių nurodymų privalo paisyti visi asmenys – tiek dalyvavę, tiek ir nedalyvavę nagrinėjant bylą. Išieškojimas, vykdant teismo spendimą, gali būti stabdomas tik įstatymo leidėjo nustatytais išimtiniais atvejais, kai ieškinio užtikrinimas kitomis priemonėmis negalimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-614-464/2015).

17.       Iš ieškovės prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones matyti, kad jis grindžiamas iš esmės tik prielaidomis ir deklaratyviais ieškovės teiginiais. Visų pirma, pabrėžtina, kad net ir tuo atveju, jei ieškovės ieškinys šioje byloje būtų tenkinamas, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. spalio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-2290-477/2021 liktų galioti ir privalėtų būti vykdomas. Vadinasi, prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra susijusios su ieškinio dalyku ir pernelyg nutolusios nuo pareikšto ieškinio reikalavimo, todėl negalima pripažinti, kad jos skirtos būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui užtikrinti (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Antra, net ir panaikinus ginčijamą protokolą, nėra aišku kaip iš naujo būtų išspręsti ginčijamame protokole priimti renovacijos sprendiniai, kad jie būtų išspręsti taip, kaip pageidauja ieškovė, yra tik spėjimas, ypač įvertinus tą aplinkybę, kad namo renovacija, pagal bylos duomenis, iš esmės yra baigta, nerenovuotas tik vienintelis ieškovės balkonas. Todėl spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju yra reali grėsmė, kad ieškovei, galbūt, palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų būti apsunkintas arba apskritai tapti neįmanomas, nėra pagrindo.

18.       Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, šiuo atveju, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, būtų pažeistas proporcingumo principas (proceso šalių pusiausvyros principas), t. y. ieškovei būtų leidžiama nevykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų įpareigojimų, o atsakovei toliau sudaromos kliūtys įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus dėl namo renovacijos.

19.       Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nesustabdęs įsiteisėjusios teismo sprendimo priverstinio vykdymo vykdomojoje byloje iki bus priimtas galutinis procesinis sprendimas šioje civilinėje byloje, atsižvelgė į šios laikinosios apsaugos priemonės taikymo specifiką ir nenukrypo nuo nuoseklios teismų praktikos šiuo klausimu. 

20.       Atsižvelgiant į išdėstytą, spręstina, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis jos priėmimo metu buvo teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis ieškovės atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų 2022 m. spalio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                            Dalia Pranckienė