Baudžiamoji byla Nr. 1-81-849/2015

Bylos procesinis Nr. 1-52-1-01367-2013-2

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 16 d.

Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Danguolei Sabaitienei, dalyvaujant prokurorėms Renaldai Kučinskaitei, Rasai Urbienei, kaltinamojo R. K. gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei ir kaltinamojo M. A. gynėjams Kaziui Dainotui Balzariui, Kęstučiui Staniuliui, nukentėjusiesiems A. S., A. M. ir Ž. R., viešame teismo teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, registruotas darbo biržoje, teistas:

1. 1998-01-06 pagal Lietuvos Respublikos BK 275 str. 2 d., 271 str. 3 d. terminuotu laisvės atėmimu 4 m. su turto konfiskavimu;

2. 1998-10-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 271 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 3 m. su turto konfiskavimu;

3. 2000-01-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 6 mėn. su turto konfiskavimu;

4. 2000-06-13 pagal Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d., 272 str. 2 d., 272 str. 2 d., 278 str. 1 d. laisvės atėmimu 4 m.;

5. 2005-06-10 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. (8 veikos), 214 str. 1 d., 182 str. 3 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 7 mėn.;

6. 2008-05-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 300 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 m.;

7. 2010-07-10 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. (3 veikos), 182 str. 3 d. (2 veikos) terminuotu laisvės atėmimu 1 m.;

8. 2010-12-09 pagal Lietuvos Respublikos LR BK 178 str. 2 d. terminuotu laisvės atėmimu 2 m. 4 mėn.; 2012-10-10 paleistas iš Kybartų pataisos namų atlikus bausmę;

9. 2013-10-28 pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 1 d. areštu 16 parų.; 2014-01-27 paleistas iš Lukiškių TIK atlikus bausmę,

10. 2015-02-18 pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. pritaikius BK 641 str. terminuotu laisvės atėmimu 2 m. teistumas neišnykęs,

kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 180 str. 1 d.,138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.;

M. A., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, teistas:

1. 2003-12-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 323 str. 1 d., 322 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.;

2. 2004-05-21 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 4 d. (2 veikos), 290 str. terminuotu laisvės atėmimu 11 mėn.;

3. 2007-04-12 pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 214 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 2 mėn.;

4. 2008-05-20 pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., 180 str. 1 d. terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.;;

5. 2008-08-01 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 138 str. 1 d., pritaikius BK 64 str. 1, 3 d., 9 d. terminuotu laisvės atėmimu 4 m. 8 mėn.; 2012-11-09 paleistas iš Marijampolės pataisos namų, atlikus bausmę;

6. 2014-11-11 pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d., 180 str. 1 d., 302 str. 1 d. pritaikius 63 str. 1 ,4 ir5 d. 1 p., 641 str. terminuotu laisvės atėmimu 1 m.;

7. 2014-12-30 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d., pritaikius BK 63 str. 1,2,4 ir 5 d. 1 p., 641 str. terminuotu laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.

8. 2015-01-27 pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. pritaikius BK 641 str. terminuotu laisvės atėmimu 1 m., teistumas neišnykęs,

kaltinamas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 180 str. 1 d., 138 str. 1 d., 284 str. 1 d. (2 veikos), 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. (2 veikos).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

n u s t a t ė:

R. K. ir M. A. veikdami bendrininkų grupėje 2013 m. gruodžio mėn. 19 d. apie 23.00 val., Alytaus m., Naujojoje g. prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį A. S., o būtent: M. A. kumščiu sudavė ne mažiau trijų smūgių nukentėjusiajam A. S. į veidą, o R. K. koja sudavė nukentėjusiajam A. S. ne mažiau dviejų smūgių į šonus, tuo sukeldami nukentėjusiajam fizinį skausmą ir atimdami galimybę priešintis, bei pagrobė svetimą turtą - nukentėjusiajam priklausančią piniginę, joje buvusius 50 Lt ir mobilaus ryšio telefoną „Nokia“, ir tokiais bendrais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 str. 1 d.

Be to, R. K. ir M. A. veikdami bendrininkų grupėje 2014 m. vasario mėn. 15 d. apie 23.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini) konflikto metu demonstruodami nepagarbą aplinkiniams, tyčia kitų asmenų akivaizdoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais tuo, kad M. A. sudavė vieną smūgį koja į galvą nukentėjusiajam A. M., o šiam pargriuvus tarpduryje ant grindų, toliau kojomis užšoko ne mažiau trijų kartų ant galvos, taip pat spyrė ne mažiau dešimt kartų koja į šonus, po to R. K. spyrė koja vieną kartą į veidą, ne mažiau dviejų kartų į šoną nukentėjusiajam A. M., o nukentėjusiajam bandant pabėgti, bendrais veiksmais abu spyrė kojomis ne mažiau po du smūgius į šonus, A. M. pabėgus į laiptinę, pasivijo jį ir bendrais veiksmais abu kojomis spyrė ne mažiau po du smūgius į galvą ir ne mažiau po du smūgius į šonus, nuo ko nukentėjusysis nukrito nuo laiptų, taip nukentėjusiajam A. M. padarydami nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d.

M. A. 2014 metų kovo 16 dieną, apie 23.00 val., namuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, dėl asmeninių priežasčių kilusio konflikto su sugyventine Ž. R. metu, tempė jai už plaukų, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 str. 2 d.

Tuo pačiu metu M. A. su peiliu rankose užpuolė sugyventinę Ž. R., sakydamas „užmušiu tave ir save“, taip grasino nužudyti Ž. R., dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. 

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, M. A. 2014 metų kovo 17 dieną 9.00 val., būdamas tiksliai nenustatytoje vietoje Alytaus mieste, iš savo mobiliojo ryšio telefono, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia paskambinęs Ž. R., tuo metu buvusiai savo namuose (duomenys neskelbtini), į jos mobilaus ryšio telefoną, kurio abonentinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir telefoninio pokalbio metu sakydamas žodžius: „aš tave subadysiu kaip kiaulę“, taip grasino nužudyti Ž. R., dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

M. A. 2014 metų gegužės 8 dieną, apie 11.10 val., Alytaus mieste, Žiburio g. šalia prekybos centro „Norfa“, viešoje vietoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, įžūliais veiksmais tyčia prikibo prie nukentėjusiosios Ž. R., sudavė jai vieną smūgį su koja į dešinį žandikaulį, toliau jai pabėgus, toje pačioje gatvėje prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) sudavė ne mažiau kaip du smūgius su rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas nukentėjusiajai Ž. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, ir tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d.

Kaltinamasis R. K. savo kaltės dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepripažino.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. paaiškino, kad visų aplinkybių jis gerai neatsimena, nes buvo išgėręs. Prisimena, kad įvykio dieną pas jį vyko išgertuvės, po kurių M. A. paprašė palydėti. Prie laiptinės stovėjo kaimynas A. S., su kuriuo M. A. apsistumdė. Po to visi nuėjo pas Ž., kur M. A. parodė telefoną bei piniginę, ir tuomet jis suprato, iš kur tie daiktai.

Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 138 str. 1 d ir 284 str. paaiškino, įvykio dieną buvo atvažiavęs brolis ir visi baliavojo, kai atėjęs A. M. su peiliu pradėjo jį badyti. Tai pamatęs M. A. sudavė smūgį, nuo kurio A. M. pargriuvo. Tada abu su M. A. pradėjo A. M. spardyti - jis pats sudavė apie 10 smūgių. A. M. pradėjo bėgti, tuomet jie prisivijo šį ir toliau abu spardė ir A. M. nukrito nuo laiptų. Savo veiksmus vertina kaip savigyna, nes jį nukentėjusysis subadė peiliu.

M. A. savo kaltę dėl visų jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 180 str. 1 d. paaiškino, kad įvykio dieną jis su Ž. gėrė pas R. K., kuris po to sumanė juos palydėti. Išėjus į kiemą, prie laiptinės stovėjo 3 vyrai, pro kuriuos praeinant vienas iš vyrų pasakė kažką įžeidžiančio, todėl vienam jų sudavė smūgį. Po to jis su A. S. susigrūmė ant žolės. R. K. prie jų priėjo, kai jis su nukentėjusiuoju grūmėsi gulėdami ant žolės ir taip pat sudavė porą smūgių nukentėjusiajam. Jis pagrobė iš nukentėjusiojo telefoną, buvusio džinsų kišenėje, o nukentėjusiojo piniginė buvo pas R. K. - kad šis ją ištraukė iš nukentėjusiojo, jis nematė. Telefoną jis vėliau pardavė, o piniginėje rastus pinigus išleido kartu su R. K. pirkdami alų. Jis susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino šiam padarytą žalą.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. paaiškino, kad konfliktą išprovokavo pats nukentėjusysis A. M. . Įvykio dieną jis su Ž. šventė Valentino dieną pas R. K. sugyventinę V., kur buvo ir V. brolis A. M.. R. K. pradėjo reikšti pretenzijas sugyventinei, kodėl pas ją sėdi jos brolis ir viskuo naudojasi. Tai išgirdęs A. M., būdamas stipriai išgėręs, atbėgo iš kito kambario, nusitvėrė peilį ir pradėjo badyti R. K. - vieną kartą dūrė pilvą, kitą kartą- į šoną. Gindamas R. K., jis atėmė iš A. M. peilį ir iš piktumo pradėjo šį daužyti. Smūgius sudavė ir R. K.. V. atidarė duris, kad A. M. išeitų. Šiam neinant, jis su R. K. A. M. išstūmė iš buto ir šis nusirito nuo laiptų, tuomet jie abu pribėgę dar spardė šį kojomis. Po to dėl padarytų sužalojimų R. K. iškvietė greitąją pagalbą. Pripažino, kad jo suduotų smūgių skaičius gali būti toks, kaip nurodyta kaltinamajame akte.

Dėl nusikalstamos veikos A. S. atžvilgiu

Nukentėjusysis A. S. parodė, kad įvykio dieną jis su draugais stovėjo prie laiptinės, kai iš jos išėjo abu kaltinamieji. M. A. kirto į veidą vienam iš jo draugų, o po to ir jam pačiam. Jis pradėjo bėgti, tačiau M. A., pavijęs jį, pargriovė ant žemės ir sudavė kelis smūgius, ir liepęs atiduoti viską, ką turintis, ištraukė piniginę ir telefoną.

Nukentėjusiajam gerai neatsimenant visų aplinkybių, jo parodymai buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 2p., kur jis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2013-12-19 vakare jis pas draugą vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val. jis ėjo namo, nuo Žiburio gatvės link Naujosios g. (duomenys neskelbtini) namo, kur jis gyvena. Jam einant pro laiptinę iš jos išėjo du vyriškiai ir mergina. Vienas iš vyriškių buvo žemas, kitas aukštas. Aukštas vaikinas priėjo prie jo ir sudavė vieną smūgį į veidą. Jis nuo jo pabėgo. Tuomet aukštas vaikinas jį pavijo, pargriovęs ant žemės jį prispaudė, sudavė du kartus į veidą ir nurodė atiduoti viską, ką turi. Jis rėkė, kad paleistų, bet aukštas vaikinas jam iš striukės kišenės ištraukė piniginę, kurioje buvo Swedbank banko kortelė, parduotuvių nuolaidų kortelės, bei 50 litų kupiūra. Iš kelnių kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną Nokia. Jam nusikaltimu padaryta 160 litų žala, nes piniginę vertina 30 litų, o telefoną – 50 litų. 2013-12-23 papildomos apklausos metu A. S. parodė, kad išėjus vaikinams ir merginai iš laiptinės, mergina papurškė dujų. Merginos pažinti negalėtų. Daiktus iš pagrobtos piniginės jam gražino buvusi kaimynė D. B., gyv. (duomenys neskelbtini), buto nežino, kuriuos rado 2013-12-20 ryte prie Naujosios g. (duomenys neskelbtini) namo, išmėtytas po šaligatvį. Tai yra „Swedbank“, „Seb“, „Šiaulių“ bankų korteles, jo vardu išduotą ATK bei „Euro vaistinės“, „Iki“ nuolaidų korteles. Nusikaltimo metu jam jokie sužalojai nepadaryti ir pas medicinos ekspertus jis nesikreipė ir nesikreips. O po papurkštų dujų, akių peršėjimas išnyko, sumušimo žymių neliko. Įvykio metu jis buvo neblaivus.2014-03-14 papildomos apklausos metu A. S. parodė, kad civilinio ieškinio ikiteisminiame tyrime nereiškia, nes įtariamasis M. A. jo atsiprašė, atlygino pilnai jam padarytą žalą, jis M. A. pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Taip pat norėtų, kad ikiteisminis tyrimas iškeltas M. A. atžvilgiu būtų nutrauktas (1 t., b.l. 20-21, 22-23, 24-25, 26, 27). Šiuos savo parodymus teismo posėdžio metu A. S. patvirtino.

Nukentėjusioji Ž. R. parodė, kad įvykio dieną Naujoji g. (duomenys neskelbtini) ji su M. A. pas R. K. gėrė alų. Einant į namus, juos lydėjo R. K.. Iš namo laiptinės ji išėjo pirma. Prie laiptinės stovintys trys vyrai kažką jai pasakė, ir tai užgirdo M. A. su R. K.. Ji su dukra nuėjo toliau, kai užgirdo šaukiant savo dukrą apie muštynes. Atsisukusi ji pamatė, kaip gale namo abu kaltinamieji mušasi su A. S. – jie grūmėsi gulėdami ant žemės. Pribėgusi ji papurškė dujų. Po muštynių visi nuėjo pas ją į namus, kur R. padėjo ant stalo pinigus, bet nesakė, iš kur jie. Už tuos pinigus visi nusipirko alaus. Piniginės ji nemačiusi.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas E. Č., kurio parodymai buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., parodė, kad 2014-12-19 apie 23.00 val. jį parvežė draugas iš Varėnos ir paleido prie Naujosios g. (duomenys neskelbtini) namo. Jis sutiko A. S., kuris buvo neblaivus. Jam kalbant su A., iš laiptinės išėjo du vaikinai ir mergina. Vienas iš vaikinų buvo aukštas, kitas – gerokai žemesnis. Kažkuris iš vaikinų jam kirto į nosį ir jis nugriuvo ant žemės. Ką vaikinai veikė toliau, jis nežino. Atsistojęs tik matė, kaip vaikinai ir mergina eina link poliklinikos (1 t., b.l. 53-54).

2013-12-20 A. S. protokole - pareiškime nurodoma, kad 2013-12-19 apie 23.30 val. prie Naujosios g. (duomenys neskelbtini) namo du vaikinai panaudodami fizinį smurtą pagrobė piniginę su dokumentais ir pinigais bei mobiliojo ryšio telefoną (1 t., b.l. 11-12);

2013-12-20 apžiūros protokolu apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta, esanti prie Naujosios g. (duomenys neskelbtini) namo (t.1, b.l. 13-15).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis pateikė pagrobtas banko bei nuolaidų korteles (t.1, b.l.30), kurių apžiūra užfiksuota Daiktų apžiūros protokole (1 t., b.l. 31-36).

Šių aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad įvykio dieną kaltinamieji M. A. ir R. K. veikdami bendrininkų grupėje su tikslu pagrobti svetimą turtą panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo A. S. atžvilgiu, taip atimdami jam galimybę pasipriešinti ir jį apiplėšė: kaltinamasis M. A. pirmas sudavė smūgius nukentėjusiajam ir, nurodydamas atiduoti viską, ką turi, iš A. S. š kelnių kišenės ištraukė mobilų telefoną, o vėliau prisijungęs R. K. taip pat sudavė smūgius nukentėjusiajam ir iš striukės kišenės ištraukė piniginę, t.y. tokiais bendrais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d.

Nors kaltinamasis R. K. teigė, kad nukentėjusiojo neapiplėšė, tačiau tokius kaltinamojo paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kaip siekį palengvinti savo padėtį ir tuo išvengti pelnytos atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, nes jo kaltę dėl šios padarytos veikos patvirtino teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Kaltinamasis M. A. savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos pripažino visiškai, parodydamas, kad jam susigrūmus su A. S. prie jų pribėgo ir R. K. ir taip pat sudavė porą smūgių nukentėjusiajam, kad pamatęs nukentėjusiojo džinsų kišenėje telefoną, jį pagrobė, o nukentėjusiojo piniginė buvo pas R. K., tačiau pats nematė, kaip šis ją ištraukė iš nukentėjusiojo; kad telefoną jis pasiliko sau, o už pinigus R. K. visiems nupirko alaus. Liudytoja Ž. R. taip pat patvirtino, kad ji matė, kaip gale namo abu kaltinamieji mušasi su A. S., parodydama, kad jie grūmėsi gulėdami ant žemės, kad po muštynių visi nuėjo pas ją į namus, kur Raimundas padėjo ant stalo pinigus, tik nesakė, iš kur jie. Netikėti šiais kaltinamojo ir liudytojos parodymais teismas neturi pagrindo, nes iš esmės analogiškus parodymus jie davė ir ikiteisminio tyrimo metu, be to, jie atitinka bylos esmę.

Nors nukentėjusysis A. S. parodė, kad R. K. jo nemušė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad R. K. yra A. S. kaimynas (tokias aplinkybes nurodė M. A. ikiteisminio tyrimo metu, jas patvirtino ir R. K.), kad įvykio metu pats buvo neblaivus ir teisiamajame posėdyje jis neatsiminė gerai įvykio aplinkybių, kad M. A. atlygino visą jam padarytą žalą, A. S. parodymus teismas vertina kritiškai, kaip nesuinteresuoto duoti nepalankių parodymų R. K. atžvilgiu.

Be to, savo pirminiame protokole - pareiškime iš karto po įvykio A. S. nurodė, kad 2013-12-19 apie 23.30 val. prie Naujosios g. (duomenys neskelbtini) namo panaudodami fizinį smurtą piniginę su dokumentais ir pinigais bei mobiliojo ryšio telefoną iš jo pagrobė du vaikinai (1 t., b.l. 11-12).

Objektyvių nusikaltimo įvykdymo aplinkybių visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad R. K. bendrais veiksmais su M. A. panaudodamas fizinį smurtą, apiplėšė nukentėjusįjį, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 180 str. 1 d.

Dėl nusikalstamų veikų A. M. atžvilgiu

Nukentėjusysis A. M. parodė, kad įvykio dieną jis buvo kambaryje pas seserį J. ir nugirdo, kaip kitame kambaryje R. K. jo atžvilgiu reiškė nepasitenkinimą ir žadėjo imtis veiksmų. Tuomet jis nuėjęs į virtuvę pasiėmė peilį ir be jokio perspėjimo dūrė R. K., kad šis nesugalvotų jo pulti. Specialiai įdurti nenorėjo, tik pagąsdinti, tačiau R. K. stovėjo arti, todėl pataikė šiam. Toje situacijoje jam pasirodė, kad peilis geriausias apsisaugojimo variantas. Tada iš nugaros jis pajuto smūgį į galvą. Prasidėjo muštynės su abiem kaltinamaisiais. Jam buvo sulaužyta nosis, sutrenktos smegenys. Vėliau kaltinamieji jį mušė ir laiptinėje. Mano, kad kaltinamieji peilio neišsigando, nes būtų sprukę. Sužalotą jį į ligoninę išvežė policija.

Analogiškas įvykio aplinkybes, kad 2014-02-15 apie 23 val. adresu (duomenys neskelbtini), jį sumušė jo pažįstami M. A. ir R. K., suduodami jam smūgius su rankomis ir spardydami kojomis per galvą, kitas kūno vietas. A. M. nurodė ir 2014-02-18 protokole - pareiškime (1 t., b.l. 66-67).

Liudytoja V. J. parodė, kad A. M. yra jos brolis, M. A. pažįsta kaip Ž. draugą, o R. K. yra jos gyvenimo draugas. Įvykio dieną pas ją buvo A. M.. Ji su kaltinamaisiais ir Ž. gėrė, o brolis miegojo kitame kambaryje. R. K. pradėjo jai priekaištauti dėl A. M., kad jam atsibodęs šis narkomanas, atvažiuojantis tik išsimaudyti, pavalgyti, o pinigų neduodantis. Tuomet atsikėlęs A. M. iš virtuvės atsinešė peilį ir puolė R. K. peiliu badyti. M. A. puolė ginti R. K., tuomet A. M. atsisukęs dūrė ir M. Prasidėjo muštynės: M. su R. mušė jos brolį - iš pradžių buvo suduodami smūgiai rankomis, o A. M. parkritus ant žemės, buvo spardomas kojomis.

Liudytoja Ž. R. parodė, kad įvykio dieną ji atėjo pas V. J., kur jau buvo R. K. ir jos brolis A. M.. Vėliau jos ieškoti atėjo ir M. A.. R. K. pradėjo reikšti pretenzijas, kodėl čia nuolat būna A. M., vadino jį „narkomanu“. Išgirdęs A. M. atėjo į virtuvę ir paėmęs peilį dūrė R. K.. Praeidamas pro ją A. M. ją pastūmė, todėl M. paklausė, kodėl šis stumdosi, ir atsikėlęs nuo lovos stūmė A. M.. A. M. R. K. ir M. A. peiliu pataikė du kartus. V. liepė išvesti M. per duris. Kaip A. M. buvo mušamas laiptinėje, ji nematė.

2014-03-26 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 183/14(06) konstatuota, kad A. M. nustatyta nosies kaulų lūžimas, paviršiniai nubrozdijimai dešinio momens srityje, dešinio smilkinio srityje, dešinio antakio vidurinėje dalyje, kaktos vidurinėje dalyje, pakaušio dešinėje, kairio smilkinio srityje, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, dešinio antakio srityje, kairės akies viršutiniame voke, nosies nugarėlės kairėje pusėje, kraujosruva dešinės akies junginėje išoriniame krašte; kad dėl nosies kaulų lūžimo A. M. padarytas sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, o likusieji sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 82-83).

Aukščiau aptartų ir teismo įvertintų įrodymų visuma patvirtina kaltinamųjų kaltę ir leidžia daryti išvadą, kad kaltinamųjų R. K. ir M. A. veiksmai nukentėjusiojo A. M. atžvilgiu atitinka BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. numatytų nusikaltimų požymius – kaltinamieji bendrais veiksmais viešoje vietoje: bute, o vėliau daugiabučio namo laiptinėje, sumušė nukentėjusįjį, padarydami jam nesunkų sveikatos sutrikdymą, tuo pačiu ir demonstruodami nepagarbą aplinkiniams bei sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jų veika pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d kvalifikuota teisingai. Kaltinamieji veikė tyčia, suprasdami savo veiksmų neteisėtumą, tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiajam padarytų sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys.

Nors kaltinamasis R. K. nepripažįsta padaręs šias jam inkriminuojamas veikas, teigdamas, kad smūgius nukentėjusiajam sudavęs gindamasis nuo A. M. ir kad tai vyko ne viešoje vietoje, tačiau jo kaltę dėl padarytų veikų patvirtino teisme ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamieji A. M. mušė ne tik V. J. bute, bet ir daugiabučio namo laiptinėje. Tai patvirtino teismo posėdyje apklausta liudytoja V. J., to neneigė ir patys kaltinamieji. Pagal teismų formuojamą viešąją tvarką galima pažeisti ir veikiant privačioje aplinkoje, kurioje net gali nebūti pašalinių asmenų, kai pažeidžiama kaimynų teisė į normalią ir ramią aplinką. Nusikaltimai, susiję su smurtu namų aplinkoje, iš principo gali būti įvertinami kaip chuliganizmas, jei dėl tokios veikos buvo pažeista viešoji tvarka, t.y. sudaryta nepatogumų žmonėms, esantiems kitoje privačioje erdvėje (t.y. gyvenantiems kituose butuose, namuose) arba esantiems gatvėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-670/2002). Dėl šių priežasčių R. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Taip pat iš bylos duomenų matyti, kad A. M. peiliu dūrus R. K., šį puolė mušti ne tik R. K., bet ir M. A., kurie bendrais veiksmais rankomis sudavė daugybę smūgių į įvairias kūno vietas, nuo kurių A. M. pargriuvo ant žemės. Šiam jau gulint ant žemės, nesant kėsinimosi nei pavojingumui, nei akivaizdumui, nei realumui, kaltinamieji toliau sistemingai ir nepaliaujamai sudavinėjo smūgius kojomis gulinčiam nukentėjusiajam, o kai nukentėjusysis išėjo iš buto į laiptinę, jį prisivijo ir mušė toliau.

Tokie kaltinamojo R. K. veiksmai negali būti vertinami kaip būtinoji gintis, todėl jie pagal padarytą nukentėjusiajam sveikatos sutrikdymo mastą teisingai buvo kvalifikuoti pagal BK 138 str. 1 d.

Dėl 2014-03-16 ir 2014-03-17 nusikalstamų veikų Ž. R. atžvilgiu.

Nukentėjusioji Ž. R. parodė, kad įvykio dieną, t.y. 2014-03-16 pas ją namuose buvo jos motina ir motinos brolis. M. A. iš savos sesers grįžo išgėręs, paskui vėl išėjo gerti. Ji liepė jam nakvoti pas seserį, nes pas ją liko miegoti mama. M. tai nepatiko: jis pradėjo triukšmauti, paėmė skutimosi peiliuką, vedėsi ją pakalbėti, bet ji tam priešinosi. M. pradėjo ją tempti už plaukų, kas sukėlė jai skausmą, ir paėmęs peilį grasino. Pamačius peilį ji išsigando, galvojo, kad M. gali realiai jai ką padaryti, nes išgėrusio M. ji nuolat bijojo - susinervinęs jis būdavo nenuspėjamas ir agresyvus. Mama iškvietė policiją. Iškvietus policiją, jau 2014-03-17 M. pabėgo, o ji su mama išvažiavo nakvoti pas seserį, nes bijojo – M. toliau skambinėjo telefonu, grasino, kad nužudys. Išsigandusi ji net savo dukros neleido į mokyklą.

Analogiškas įvykio aplinkybes ji nurodė ir savo 2014-03-19 protokole - pareiškime, kad 2014-03-16 apie 23 val. pas ją į namus, adresu (duomenys neskelbtini), atėjo girtas sugyventinis M. A., kuris ją stūmė ir grasino peiliu (1 t., b.l. 109) bei 2014-03-21 pareiškime, kad po įvykio 2014-03-16 apie 23 val. kurio metu M. A., ją stūmė ir grasino peiliu, ji negali ramiai gyventi (1 t., b.l. 110).

Liudytoju apklaustas policijos pareigūnas S. B. parodė, kad 2014-03-16 nakties įvykio nepamena dėl daugybės iškvietimų.

Dėl šių priežasčių jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276str. 1 d. 2 p., kur jis parodė dirbantis Alytaus apskrities VPK VTS patrulių kuopos mobiliajame būryje vyresniuoju patruliu. 2014-03-16 dirbo ekipaže „Punia 921“ kartu su patruliu Ž. Z.. Dirbant apie 24.00 gavo budėtojo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur į butą įsibrovęs buvęs draugas. Nuvykus nurodytu adresu ir sustojus prie minėto namo laiptinės, prie jų pribėgo dvi moterys, kurios akivaizdžiai matėsi, kad buvo išsigandusios. Visą laiką  kalbėjo vyresnė moteris, o jaunesnė moteris buvo labai išsigandusi ir iš išgąsčio drebėjo. Vyresnioji moteris papasakojo, kad joms būnant dukros bute į butą įsibrovė dukros buvęs draugas, kuris su peiliu grasino jos dukrai nužudyti bei nusižudyti pats. Tada jie su tomis moterimis užėjo į butą. Jiems užėjus į butą paaiškėjo, kad į butą įsibrovęs vyriškis pabėgęs. Bute, kiek pamena, buvo dar vyresnės moters brolis, kuris nurodė, kad jam peilį iš grasinusio vyriškio atimti pavyko ir šis pabėgo pro langą. Jaunesnė moteris dėl šio įvykio parašė pareiškimą. Jie dar bandė ieškoti jai grasinusio vyriškio, tačiau jo surasti nepavykus išvyko (1 t., b.l. 173-174). Tokius savo parodymus teisiamajame posėdyje liudytojas patvirtino.

Liudytojos L. B. parodymai buvo perskaityti balsu vadovaujantis BPK 276 str. 1 d. 1 p., kur ji apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2014-03-16 apie 22.15 val. pas jos dukrą Ž. R., gyvenančią (duomenys neskelbtini) atėjo girtas jos buvęs sugyventinis M. A.. Ji tuo metu buvo pas dukrą. Tuo metu buvo ir jos brolis V. U. ir anūkė S. B.. Tik įėjės jis buvo nusiteikęs agresyviai. Jis nuėjo į virtuvę, kur buvo ir Ž. Jie pasikalbėjo. Po pokalbio jie abu atėjo į koridorių. Ji ir dukra M. liepė išeiti, bet jis nėjo. Tada ji skambino pagalbos telefonu. Tuo pat metu M. bandė dukrą įsitemti į kambarį, jis rankoje turėjo skutimosi peiliuką. Ji pradėjo spiegti, pabudo jos brolis ir anūkė. Mergaitė verkė, brolis ramino M. ir prašė, kad jis išeitų, tačiau jis neišėjo. M. nuėjo į virtuvę ir atsinešė peilį. Jis bandė kelis kartu pasiekti dukrą, tačiau jie neleido. Vėliau tarp V. ir M. įvyko grumtynės. Po to jis pradėjo gąsdinti, kad įsidurs pats sau. Ji iškvietė policiją. Jai su dukra pavyko pabėgti, o anūkė su broliu liko su M. bute. Atvykus policijai, jos nuėjo į butą, bet M. A. nebuvo. Jis buvo pabėgęs pro langą, kadangi dukra gyvena pirmame aukšte.

2014-04-22 papildomai apklausta L. B. parodė, kad 2014-03-16 d. apie 22.00 val. ji buvo pas dukrą namuose (duomenys neskelbtini). Tuo metu namuose dar buvo jos dukra Ž. R., jos brolis V. U., kuris gyvena Vilniaus m. tačiau jo tikslaus adreso jinai nežino ir jos anūkė S. B. gim. (duomenys neskelbtini) m. Tuo metu V. ir S. jau miegojo, o ji su dukra buvo virtuvėje. Tuo metu į duris kažkas paskambino. Ji nuėjo atidaryti durų, o dukra liko virtuvėje. Atidariusi duris ji pamatė, kad laiptinėje stovi dukros buvęs sugyventinis M. A.. Kiek matė tai jis iš pažiūros buvo neblaivus, nes nuo jo jautėsi alkoholio kvapas ir jis stovėdamas svyravo į šalis. Jai atidarius duris, jis norėjo užeiti į vidų, bet ji stovėjo tarpduryje ir jo nepraleido, bei į butą įleisti nenorėjo. Tačiau jis nekreipdamas dėmesio prasispraudė pro ją ir užėjo į buto koridorių. Ji paprašė, kad jis išeitų iš buto, nes dukra nenori, kad jis pas ją būtų. Tačiau M. A. pasakė, kad jis neturi kur nakvoti ir todėl atėjo pernakvoti. Tuo metu į koridorių atėjo ir jos dukra. Pamačiusi M. dukra labai išsigando. Ji tada jos paklausė ar ji sutinka, kad M. pasiliktų bute ar pageidauja, kad išeitų. Tada dukra pasakė, kad ji nepageidauja, kad M. liktų bute. Tada ji M. paprašė, kad jis iš buto išeitų. M. tai išgirdęs pradėjo prašyti, kad ji jam leistų pernakvoti, nes jis neturi kur eiti. Tačiau dukra nesutiko. Matydamos, kad M. A. iš buto nesirengia išeiti, ji dukros prašoma telefonu paskambino į policiją. Jai pradėjus skambinti iš vonios į koridorių išėjo M. A.. Kai jis išėjo iš vonios tai matė, kad jis kažką turėjo rankoje, tačiau ką tiksliai ji nematė. Jis pradėjo reikalauti, kad dukra su juo viena pasikalbėtų, bet dukra jo bijojo ir viena su juo likti pasikalbėti atsisakė. Tada ji vėl jo paprašė, kad jis iš buto išeitų. Tačiau jis tada pradėjo elgtis agresyviai puolė prie dukros, čiupo rankomis jai už plaukų bei pradėjo ją iš koridoriaus tempti link kambario. Dukra pradėjo jam priešintis ir jos abi pradėjo šaukti. Nuo triukšmo prabudo jos brolis V., kuris tuo metu ir iš kambario išėjo į koridorių. V. M. liepė išeiti. M. iš buto neišėjo, o nuėjo į virtuvę. Netrukus iš virtuvės sugrįžo su peiliu rankoje, pradėjo artintis link dukros, sakydamas „subadysiu tave“. Kadangi M. buvo labai susinervavęs ir artinosi link dukros todėl ji mano, kad jo grasinimai buvo realūs ir jis galėjo suduoti jai peiliu. Po to M. išsitraukė peilį iš užančio, prisidėjo peilį geležte sau prie pilvo ir pasakė „o norit dabar, kad sau žarnas paleisčiau“. Jis savo šiuos žodžius pakartojo kelis kertus. Peilis buvo virtuvinis mėlynos spalvos rankena. Tada jos su dukra išsigandusios išbėgo iš buto į lauką. Tuo metu atvyko policijos pareigūnai, bet M. jau buvo pabėgęs. Atvykus pareigūnams dukra dėl šio įvykio parašė pareiškimą. Išvykus policijos pareigūnams M. A. iš savo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) pradėjo skambinti dukrai, tačiau pamatė, kad jis skambina ji ragelio nekėlė. Kai dukra neatsiliepė, tai jis kelis kartus iš savo telefono skambino į jos telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau ji į jo skambučius neatsiliepė. Tada dukra gavo trumpąją SMS žinutę. Tikslaus jos teksto ji neprisimena, bet joje jis grasino, kad dukrą paskers kaip kiaulę (1 t., b.l. 167-172).

2014-03-20 daiktų pateikimo protokole užfiksuotas nukentėjusiosios Ž. R. pateiktas peilį, kuriuo jai buvo grasinta (t.1, b.l. 155-156), ir jo apžiūra užfiksuota 2014-06-22 apžiūros protokole (1 t., b.l. 157-158).

Daiktų pateikimo protokole užfiksuotas nukentėjusiosios Ž. R. pateikta CD-R laikmena su 2014-03-17 telefoninio pokalbio įrašu (t.1, b.l. 161), iš kurios stenogramos, užfiksuotos 2014-04-25 daiktų apžiūros protokole, matyti, kad pokalbio tarp nukentėjusiosios ir M. A. metu, M. grasina nukentėjusiajai Ž. R. (1 t., b.l. 163-166).

Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamasis M. A. tyčia tempdamas už plaukų savo sugyventinę Ž. R., sukėlė jai fizinį skausmą, todėl jo veika tinkamai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 2 d. Tuo pačiu M. A. su peiliu užpuolus Ž. R. sakant jai žodžius „užmušiu tave“, o vėliau telefoninio pokalbio metu jai sakant žodžius „aš tave subadysiu kaip kiaulę“, taip grasino ją nužudyti. Tokiais kaltinamojo veiksmais išreikštas grasinimas psichiškai traumavo nukentėjusiąją, sukėlė jai baimę, nervinę įtampą, nerimą, stresą.

Kaltinamasis savo kaltę dėl šios nusikaltimo pripažino visiškai. Be jo paties pripažinimo ją patvirtino ir kiti byloje esantys teismo aukščiau aptarti įrodymai: nukentėjusiosios, liudytojos L. B. ir S. B. parodymai bei daiktų apžiūros protokole užfiksuotas garso įrašo – M. A. ir Ž. R. pokalbio stenograma, teismui leidžia spręsti, kad kaltinamasis M. A. siekė sudaryti įspūdį nukentėjusiajai, jog grasinimas bus realizuotas, o nukentėjusioji turėjo pakankamai pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Teismui nekyla abejonių ir dėl to, kad kaltinamasis M. A. suvokė, kad savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai baimę dėl jos sveikatos ir to norėjo, todėl M. A. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 d.

Pažymėtina, kad kaltinamajame akte M. A. pagal BK 145 str. 1 d. buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos kaip dvi pavienės, tačiau ištyrus byloje esančius įrodymus darytina išvada, kad tokie kaltinamojo veiksmai kvalifkuotini kaip viena vieninga tęstinė veika, susidedanti iš kelių epizodų.

Iš bylos duomenų matyti, kad M. A. pradėjo grasinti nukentėjusiajai atvykęs pas ją į namus vakare 2014-03-16. Ž. R. motinai iškvietus policiją apie 24 val., kaltinamasis pabėgo ir toliau savo grasinimus tęsė skambindamas naktį ( kalendorinės datos prasme - kitą dieną), t.y. jau 2014-03-17, taigi, visus jam inkriminuotus nusikalstamus veiksmus M. A. padarė veikiant vieninga tyčia ir siekiant vieningo bendro rezultato – įbauginti nukentėjusiąją, kas yra būdinga vienai nusikalstamai veikai, numatytai BK 145 str. 1 d.

Remiantis tuo, jog M. A. suformuluotame kaltinime faktinės aplinkybės yra nurodytos teisingai, teismas jo padarytas nusikalstamas veikas, kurios kaltinamajame akte buvo kvalifikuotos pagal BK 145 str. 1 d. kaip dvi pavienės nusikalstamos veikos, perkvalifikuoja į vieningą tęstinę nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos BPK 256 str. 4 d.).

Dėl 2014-05-08 nusikalstamos veikos Ž. R. atžvilgiu.

Nukentėjusioji Ž. R. parodė, kad iš vakaro ji su M. buvo sutarusi, kad šis ateis pas ją nusimaudyti. Įvykio dieną ji su bendradarbiais susitarė eiti pietauti, tačiau M. jai neleido eiti. Ji pažadėjo draugams ateiti, kai tik susitars su M. Bekalbant su juo prie parduotuvės „Norfa“, prie jų priėjo kažkokie vyrai ir pradėjo mušti M. Tuomet ji sugalvojo nuo M. pabėgti, tačiau jis pasivijęs pradėjo ją spardyti, mušti.

Analogiškas įvykio aplinkybes ji nurodė ir savo pareiškime, kad 2014-05-08 apie 12 val. ją prie Norfos parduotuvės sumušė M. A. (1 t., b.l. 112) bei patvirtino tikrinant jos parodymus įvykio vietoje (1 t., b.l. 140-144).

Liudytoja J. V. parodė, kad yra Ž. bendradarbė. Įvykio dieną darbo metu ji su Ž., G. ir V. ėjo pas G. valgyti. Beeinant Ž. susitiko M. ir dar vieną vyruką, su kuriais liko, o jie nuėjo. Po kurio laiko paskambino Ž. ir pasakė, kad ją sumušė M. ir šiuo metu esanti „Norfos“ parduotuvėje pas apsauginius. Nuėjusi ji rado sumuštą Ž., kuri išsigandusi verkė ir kurios krumpliai buvo kruvini, o veidas sužalotas.

Liudytojas V. P. parodė, kad yra Ž. bendradarbis. Nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes kaip ir liudytoja J. V.. Papildomai parodė, kad jis per langą matė, kaip M. koja spyrė Ž., todėl iš karto išėjo laukan. Ž. jau buvo pas parduotuvės apsaugos darbuotojus ir jai buvo prakirstas antakis.

Liudytojas K. S. parodė, įvykio dieną Ž. R. buvo atbėgusi į parduotuvę UAB “Norfa mažmena“ su prašymu iškviesti policiją. Jai buvo prakirstas antakis, veidas kraujavo.

Jis iškvietė policiją, ir kol ši atvyko, Ž. R. liko pas jį.

2014-07-11 apžiūros protokolu apžiūrėtos ir aprašytos Ž. R. pateiktos šešios fotonuotraukos, iš kurių matyti kraujosruvos ant kairio kelio, dešinės rankos ties pečiu, ties kairia akimi, paraudęs žandikaulis (1 t., b.l. 136-138).

2014-06-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR teisingumo ministerijos Alytaus poskyriui specialisto išvadoje Nr. G 183/14(06) konstatuota, kad 2014-05-08 Ž. R. padarytas sužalojimas dėl galvos sumušimo, poodinės kraujosruvos kairio peties srityje  vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 147-148).

Objektyvių nusikaltimo įvykdymo aplinkybių visumos analizė leidžia daryti išvadą, kad M. A. viešoje vietoje įžūliais veiksmais prikibo prie Ž. R. ir suduodamas smūgius padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą, R. K. bendrais veiksmais su M. A. panaudodamas fizinį smurtą bei tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 str. 1 d.

Bausmės skyrimo klausimai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgtų į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis R. K. padarė 3 tyčinius - 1 apysunkį ir 2 nesunkius, nusikaltimus. Praeityje teistas 10 kartų, todėl R. K. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 56-62). Pažymėtina ir tai, kad po nusikalstamų veikų A. M. atžvilgiu, jis po pusmečio vėl padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, už kurį nuteistas 2015-03-19 teismo nuosprendžiu.

Šios aplinkybės rodo kaltinamojo akivaizdų polinkį nusikalsti, jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, kad kaltinamasis išvadų dėl įstatymų laikymosi iš ankstesnių teistumų ir daromų kitų teisės pažeidimų nedaro. R. K. į Psichikos sveikatos centro įskaitą neįrašytas (2 t., b. l. 64).

Kaltinamojo R. K. atsakomybę dėl nusikalstamų veikų A. M. atžvilgiu lengvina tai, kad šių nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Jo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų A. S. ir A. M. atžvilgiu sunkina tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, registruotas darbo biržoje.

Vertintina ir tai, kad nukentėjusieji A. S. ir A. M. nereiškė civilinių ieškinių – iš bylos duomenų matyti, kad R. K. atsiprašė nukentėjusiojo A. M., kartu su M. A. visiškai atlygino šiam padarytą žalą, susitaikė, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklausto A. M. parodymai.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinamajam R. K. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, mažesnės už straipsnio sankcijos vidurkį.

Kaltinamojo padarytos veikos pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. A. M. atžvilgiu vertinamos kaip padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bendrinant paskirtas bausmes taikytinas bausmių apėmimas (LR BK 63 str. 5d. 1 p.). Subendrintos apėmimo būdu bausmės bendrintinos su kitomis bausmėmis iš dalies jas sudedant (LR BK 63 str. 1 ir 4 d.).

Kadangi R. K. nusikalstamos veikos padarytos prieš priimant Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendį, kuris jau yra įsiteisėjęs, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d. nuostatomis, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015-01-26 iki 2015-04-16 (3 t., b.l. 107,111, 112)

R. K. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Kaltinamasis M. A. padarė 6 tyčinius - 1 apysunkį ir 5 nesunkius, nusikaltimus. Praeityje teistas 8 kartus, teistumas neišnykęs, todėl M. A. veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra recidyvistas (LR BK 27 str.). Kaltinamasis baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų (2 t., b. l. 164-166).

Šios aplinkybės rodo kaltinamojo akivaizdų polinkį nusikalsti, jo negatyvų požiūrį į visuomenę, nenorą laikytis įstatymų bei pasitaisyti, kad kaltinamasis išvadų dėl įstatymų laikymosi iš ankstesnių teistumų ir daromų kitų teisės pažeidimų nedaro.

M. A. įrašytas į Psichikos sveikatos centro įskaitą, tačiau pagal specialisto išvadą jam nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę (2 t., b. l. 171,172, 175, 182).

Kaltinamojo M. A. atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Jo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų A. M. atžvilgiu lengvina ir tai, kad šių nusikalstamų veikų padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Jo atsakomybę dėl nusikalstamų veikų A. S. ir A. M. atžvilgiu sunkina tai, kad šias nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupėje.

Kaltinamasis yra jauno amžiaus, turi pastovią gyvenamąją vietą, tačiau niekur nedirba.

Vertintina ir tai, kad nukentėjusieji A. S. ir A. M. nereiškė civilinių ieškinių – iš bylos duomenų matyti, kad M. A. atsiprašė abiejų nukentėjusiųjų, visiškai atlygino šiems padarytą žalą, susitaikė, todėl šie jokių pretenzijų M. A. pretenzijų neturi ir ateityje neturės, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų A. S. ir A. M. parodymai.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytas aplinkybes, kaltinamajam M. A. už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skirtinos terminuotos laisvės atėmimo bausmės, ženkliai mažesnės už straipsnio sankcijos vidurkį.

Kaltinamojo padarytos veikos pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. A. M. atžvilgiu, pagal BK 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d. Ž. R. atžvilgiu vertinamos kaip padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai, todėl bendrinant paskirtas bausmes taikytinas bausmių apėmimas (LR BK 63 str. 5d. 1 p.). Subendrintos apėmimo būdu bausmės bendrintinos su kitomis bausmėmis iš dalies jas sudedant (LR BK 63 str. 1 ir 4 d.).

Kadangi M. A. nusikalstamos veikos padarytos prieš priimant Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-11, 2014-12-30 ir 2015-01-27 nuosprendžius, kurie jau yra įsiteisėję ir nebendrinti, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis vadovaujantis BK 63 str. 4 ir 9 d. nuostatomis, į bausmės laiką įskaitant bausmę, atliktą pagal ankstesnius nuosprendžius.

Į bausmės laiką įskaičiuotinas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-04-21 iki 2014-04-23 (2 t., b.l. 70-72).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės - dokumento apėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje iki nuosprendžio įsiteisėjimo keistinos į kardomąją priemonę - suėmimą, kuri nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (2 t., b.l. 104 – 114).

Antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Teismui buvo pateiktos Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos dėl antrinės pagalbos išlaidų, - advokato darbo užmokestis sumoje, nurodant, kad jos turi būti priteistinos iš kaltinamųjų valstybės naudai (3 t., b.l. 55,56).

Atsižvelgiant į kaltinamųjų materialinę padėtį - jie niekur nedirba, iki nuosprendžio įsiteisėjimo yra suimti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, bus pasiųsti atlikti realios laisvės atėmimo bausmės, valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtinojo gynėjo dalyvavimo iš kaltinamųjų neišieškotinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 303-308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

R. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos A. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

R. K. pripažinti kaltu dėl nusikalstamų veikų A. M. atžvilgiu:

• pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
• pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes pagal BK 138 str. 1 d. ir 284 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. subendrintą bausmę subendrinti su paskirta bausme pagal BK 180 str. 1 d. iš dalies jas sudedant ir R. K. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendžiu paskirta bausme ir R. K. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, į bausmės laiką įskaitant bausmę, iš dalies atliktą pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2015-03-19 nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1d. į R. K. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2015-01-26 iki 2015-04-16.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

R. K. paskirtą kardomąją priemonę - suėmimą, palikti nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

M. A. pripažinti kaltu dėl nusikalstamos veikos A. S. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

M. A. pripažinti kaltu dėl nusikalstamų veikų A. M. atžvilgiu:

• pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
• pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. A. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

M. A. pripažinti kaltu dėl 2014-03-16 ir 2014-06-17 nusikalstamų veikų Ž. R. atžvilgiu:

• pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
• pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 2 ir 5 d. 1 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir M. A. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

M. A. pripažinti kaltu dėl 2014-05-08 nusikalstamos veikos Ž. R. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir paskirti jam terminuotą laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. subendrintas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir M. A. paskirti subendrintą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1, 4 ir 9 d. paskirtą subendrintą bausmę subendrinti su Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-11, 2014-12-30 ir 2015-01-27 nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis ir M. A. paskirti galutinę bausmę – terminuotą laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, į bausmės laiką įskaitant bausmes, iš dalies atliktas pagal Alytaus rajono apylinkės teismo 2014-11-11, 2014-12-30 ir 2015-01-27 nuosprendžius.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 str. 1d. į M. A. paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2014-04-21 iki 2014-04-23.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

M. A. iki nuosprendžio įsiteisėjimo skirti kardomąją priemonę - suėmimą, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam - nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Teisėja                                                                                                                                            Diana Atajeva