Baudžiamoji byla Nr. 1S-672-493/2018

Teisminio proceso Nr. 1-13-1-02534-2014-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

(S)

Kauno apygardos teismas

N u T A R T i S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. rugpjūčio 30 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio, Jurgio Kiškio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), ra­šytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo P. B. (P. B.) skun­dą dėl Alytaus apy­linkės teis­mo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Alytaus pataisos namų Lyg­tinio pa­lei­dimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Ko­mi­sija) 2018 m. liepos 11 d. priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nu­teis­tajam lyg­tinį pa­lei­dimą iš pataisos įstaigos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

1. P. B., nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
1. Bausmės pradžia – 2016 m. liepos 8 d., pabaiga – 2021 m. gegužės 27 d.
2. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 metai 10 mėnesių 16 dienų (skaičiuojant nuo ko­mi­sijos po­sė­džio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, die­nos).
2. Komisija sprendė, jog yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.
3. Alytaus apylinkės teismas 2018 m. liepos 26 d. nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Teismas konstatavo, jog nuteistasis P. B. neatitinka Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl lygtinis paleidimas iš pataisos namų jam dar negali būti taikomas.
4. Skunde nuteistasis P. B. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo nutartį ir taikyti jam lygtinį pa­leidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
1. Skunde nurodo, jog jam jau ir anksčiau buvo taikytas lygtinis paleidimas, kurio metu jokių taisyklių nepažeidė. Bausmės atidėjimo laikotarpiu taip pat nepažeidinėjo jokių nuostatų. Nuteistasis visiškai pripažįsta savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo, suvokia pasekmes ir sutinka su jam paskirta bausme. Pažymi, kad bausmę atlieka Alytaus pusiaukelės namuose, kur labi sunku pakliūti ir nuteistieji ten gyvena kaip laisvi piliečiai.
2. Nuteistojo teigimu jis yra draugiškas, neabejingas situacijai, paslaugus, nepiktnaudžiauja alkoholiu, nevartoja narkotikų. Skunde taip pat teigiama, kad nuteistajam taikius lygtinį paleidimą, nebus pažeistos nukentėjusiojo ambicijos į teisingumą. Nurodo, kad išėjęs į laisvę gyventų su šeima. Alytaus pusiaukelės namuose dalyvavo visuose socialiniuose užsiėmimuose, ekonominio raštingumo užsiėmimuose, įsiskolinimų neturi, suprantą, kad pažeidęs probacijos nustatytą tvarką – bus grąžinamas į pataisos namus be galimybės dar kada nors papulti į pusiaukelės namus.
5. Nuteistojo P. B. skundas atmetamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
7. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad P. B. laisvės atė­mi­mo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas prie­mo­nes, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimas, tačiau, kaip jau mi­nė­ta, lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įsta­ty­mų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Bylos duomenys patvirtina, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nau­do­jant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad P. B. priklauso vidutinei rizikos gru­pei – 44 balai. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistajam nustatyta rizika nuo paskutinio vertinimo yra sumažėjusi 9 balais. Toks rizikos vertinimo balais sumažėjimas siejamas su tuo, kad nuteistasis dirba, atsiriboja nuo netinkamos reputacijos draugų, laisvą laiką skiria šeimai ir pozityviam užimtumui.
8. Apygardos teismas teigiamai vertina minėtus nuteistojo pozityvų elgesį rodančius duomenis, tačiau sprendžiant dėl įstatymo reikalaujamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, bū­tina įvertinti ir bausmę atliekančio asmens dalyvavimo elgesio pataisos programose įtaką jo kri­minogeniniams veiksniams. Nuteistajam Socialinio tyrimo išvadoje nustatyti kriminogeniniai veiksniai yra susiję su P. B. ankstesniais teistumais ir jo mąstymu ir elgesiu. Vertindamas nuteistojo pažangą šiuo aspektu teismas atsižvelgia į tai, kad pagal bylos duomenis matyti, jog nors nuteistasis ir dalyvauja įvairiose socialinėse programose, tačiau kartais pateisina kai kuriuos nusikaltimus ar neįžvelgia jų žalos visuomenei. Šie duomenys yra svarbūs atsi­žvel­giant į tai, kad P. B. jau eilę kartų teistas, praeityje padaręs daug smurtinių nusikaltimų, jie pradėti daryti jauname amžiuje. Nors dabartinis teisės pažeidimas nėra būdingo nusikaltimų modelio dalis, tačiau vertinant nuteistojo praeities teistumus, matyti, kad jam yra būdingas tam tikras nusikalstamas mo­delis. Pažymėtina ir tai, kad paskutinis teisės pažeidimas yra sunkesnis, palyginus su ankstesniais pažeidimais. Nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas nega­li būti savarankišku pagrindu lyg­tinio paleidimo netaikymui, bet sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Įver­tinus šiuos nuteistojo mąs­tymo ir elgesio aspektus, apeliacinės instancijos teismo ver­ti­ni­mu, vis dar išlieka rizika, jog nuteistasis, galimo lygtinio paleidimo metu savo tikslų sieks ne tik teisė­to­mis priemonėmis. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog lyg­tinio pa­lei­dimo instituto taikymas, net ir atitinkant formaliuosius BVK 157 straipsnyje numatytus pa­grin­dus, nėra imperatyvus. Įvertinus aptartus nuteistąjį charakterizuojančius aspektus, kolegija spren­džia, jog nuteistojo atlikta bausmės dalis šiuo metu dar nebuvo pakankama jo nusikals­ta­miems polinkiams pakeisti.
9. Aukštesnysis teismas pripažįsta, kad pastaruoju metu yra gana nemažai teigiamų nuteistojo el­ge­sio pokyčių, tačiau atsižvelgiant į visas nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad šiuo metu dar nėra pa­grindo teigti, jog P. B. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažin­da­mas nu­si­kals­ta­mo elgesio riziką, todėl nėra ir pagrindo išvadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įs­tatymų ir nenu­si­kals. Pirmosios instancijos teismas nutartyje nu­ro­dė ir detalizavo visas aplin­ky­bes, ku­rio­mis remiantis priimti sprendimą taikyti nuteistojo atž­vil­giu lygtinį paleidimą nebuvo pa­grindo. Aukš­tesnysis teismas taip pat neturi pakankamo pa­grin­do patikėti nuteistuoju, kol by­loje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių neabe­jo­tinai manyti, jog nuteistasis iš tiesų pasitaisė.
10. Įvertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi būti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteis­ta­jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Aukštesnės instancijos teismas nenus­tatė objektyvių ir reikšmingų aplinkybių, dėl kurių apylinkės teismo sprendimas atsisakyti tvirtinti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos negalėtų būti vertinamas kaip teisėtas ir pa­grįs­tas, todėl nuteistojo skundas atmetamas, o Alytaus apylinkės teismo nutartis paliekama galioti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

nuteistojo P. B. (P. B.) skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2018 m. liepos 26 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai               Giedrius Endriukaitis

              Jurgis Kiškis

              Arūnas Paštuolis