Civilinė byla Nr. e2-2300-435/2021

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12633-2019-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.4.2.9.1; 2.4.2.13; 3.2.3.1; 3.2.6.1

(S)

KAUNO APYLINKĖS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 13 d.

Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Rūta Jankauskaitė-Jocė,

sekretoriaujant Kristinai Šabrinskienei,

dalyvaujant atsakovui N. S. ir jo atstovui advokato padėjėjui E. B.,

nedalyvaujant ieškovui A. J. ir jo globėjai K. O. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui N. S. dėl naudojimosi tvarkos butu pakeitimo.

        Teismas 

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas A. J. (toliau – ieškovas) ieškiniu prašė pakeisti 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą dalyje dėl naudojimosi tvarkos nustatymo ir nustatyti buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), tokią naudojimosi tvarką: ieškovui paskirti naudotis kambariais, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtais indeksu Nr. 65-4 (11,70 kv. m.) ir 65-5 (7,81 kv. m.), o atsakovui N. S. (toliau – atsakovas) – kambariu plane pažymėtu indeksu Nr.65-7 (17,99 kv. m.) ir paskiriant bendrai naudotis patalpomis, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtomis Nr.65-1 (koridorius 10,85 kv. m.), 65-2 (tualetas 1,06 kv. m.), 65-3 (vonia 2,90 kv. m.), 65-6 (virtuvė 7,48 kv. m.), 65-8 (1,48 kv. m.).

1.1       Ieškinyje nurodė, kad 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėjo atsakovo (toje byloje – ieškovo) ieškinį dėl santuokos metu įgyto turto padalinimo ir naudojimosi tvarkos butu nustatymo ir ieškovo (toje byloje – atsakovo) priešieškinį dėl ½ buto pripažinimo atsakovo motinos J. S. asmenine nuosavybe ir sprendimu ieškinį tenkino, o priešieškinį atmetė. 2019 m. balandžio 3 d. Kauno apygardos teismas, netenkino ieškovo apeliacinio skundo ir paliko galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą; 2019 m. liepos 10 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovo kasacinį skundą priimti atsisakė.

1.2       Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. kovo 23 d. sprendimu padalino santuokos metu tarp atsakovo ir J. S. įgytą turtą – butą su rūsiu, esantį adresu (duomenys neskelbtini), natūra lygiomis dalimis po ½ šio buto dalį atsakovui ir J. S.. Pripažino atsakovui nuosavybės teisę į šio buto ½ dalį.

1.3       Taip pat nustatė buto naudojimosi tvarką: atsakovui paskyrė naudotis kambariais, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtais indeksu Nr.65-4 (11,70 kv. m.) ir 65,5 (7,81 kv. m.), ieškovui – kambariu, plane pažymėtu indeksu Nr.65-7 (17,99 kv. m.) bei patalpa 65-8 (1,48 kv. m.). Šalims paskyrė bendrai naudotis patalpomis, buto techninės apskaitos byloje esančiame plane pažymėtomis Nr.65-1 (koridorius 10,85 kv. m.), 65-2 (tualetas 1,06 kv. m.), 65-3 (vonia 2,90 kv. m.), 65-6 (virtuvė 7,48 kv. m.), bei butui priklausančio rūsio patalpomis. Įpareigojo ieškovą per 5 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovui buto bei rūsio patalpų raktus. 

1.4       Kadangi ieškovo apeliacinis skundas nebuvo patenkintas, o kasacinis skundas nepriimtas nagrinėjimui, todėl su šiuo ieškiniu dėl naudojimosi tvarkos pakeitimo jis kreipiasi į teismą.

1.5       Nurodė, kad ieškovas prašo teismo nustatyti kitokią naudojimosi butu tvarką dėl to, kad ieškovui nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis nuo 2017 m. spalio 11 d. neterminuotai. Pagal Darbingumo lygio pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), yra netektas 80 procentų nedarbingumas. Jis turi fizinę ir protinę negalią, tačiau ieškinio pateikimo teismui dienai neveiksnumas nėra pripažintas teismo sprendimu. Ligoms progresuojant įgaliota atstovė K. O. G. ruošiasi teikti pareiškimą dėl jo pripažinimo ribotai veiksniu tam tikrose srityse. Ieškovas negali gyventi visiškai vienas, kadangi jo elgesys neprognozuojamas. Kelis kartus buvo palikęs atsuktą vandenį bute, ko pasėkoje, apliejo kaimynų butą. Todėl buvo pateikti ieškiniai iš draudimo kompanijų ir iš ieškovo yra išieškoma žala. Atstovė K. O. G. priversta samdyti asmenį, kuris prižiūrėtų ieškovą. Kadangi atstovė turi savo namus ir asmeninį gyvenimą negali kiekvieną dieną prižiūrėti sūnėno, todėl ir naudojasi kitų asmenų pagalba. Nepaisant to, kad atstovė nebūna kiekvieną dieną pas ieškovą, bet nepertraukiamai būna jį prižiūrintis asmuo, todėl tikslinga atsakovui naudotis dviem kambariais. Kadangi ieškovas turi ir fizinę negalią, jis beveik nevaikšto, naudojasi neįgalumo vežimėliu, jam reikalinga asmeninė – atskira erdvė nuo jį slaugančių asmenų.

1.6       Nurodė, kad atsakovas nesiruošia gyventi bute ir kiek žinoma ieškovui buto dalį nori realizuoti (parduoti). Be to, atsakovas niekuomet ginčo bute negyveno, jo neišlaikė ir nepagerino. Būtent ieškovas savo lėšomis yra pagerinęs kambarius (pakeisti langai, apšiltintos sienos, atliktas remontas), kurie yra paskirti atsakovo naudojimui.

1.7       Paaiškino, kad ieškovas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje Nr. e2-69-214/2018 savo pareikštame priešieškinyje neteikė savo naudojimosi butu varianto, kadangi nesitikėjo, kad gali būti atmestas jo priešieškinis. Pažymėjo, kad šalys laisvos susitarti ir dėl kitokios naudojimosi tvarkos nei nustatyta skundžiamu sprendimu. Pasikeitus aplinkybėms, neužkirstas kelias kreiptis į teismą su ieškiniu dėl kitokios naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl, atsižvelgiant į protingumo, sąžiningumo principus prašo teismo ieškinį tenkinti.

1.8       Į teismo posėdį ieškovo globėja K. O. G. neatvyko, 2021 m. lapkričio 19 d. pateikė prašymą teismo posėdį atidėti, kadangi ji kreipėsi dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos suteikimo ir nesutinka, jog byla būtų nagrinėjama nedalyvaujant advokatui. Teismo posėdžio dieną teismui susisiekus su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriumi buvo gauta informacija, kad ieškovui šioje byloje valstybės garantuojama teisinė pagalba buvo suteikta, tačiau jis jos atsisakė, paskutinis kreipimasis į Tarnybą buvo 2021 m. balandžio 7 d., kas reiškia, jog teismo posėdžio dienai, t. y. 2021 m. lapkričio 23 d., ieškovo globėja pakartotinai nėra kreipusis į Tarnybą dėl valstybės garantuojamos pagalbos suteikimo. Konstatuotina, kad ieškovo globėja neatvyko į teismo posėdį be svarbių priežasčių, todėl civilinė byla išnagrinėta jai nedalyvaujant.

2.       Atsakovas su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kaip nepagrįstą.

2.1       Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir naudojimosi butu nustatymo bei nuosavybės teisės į buto dalį pripažinimo ieškovą atstovavo jo įgaliota atstovė K. O. G. ir advokatė D. J.. Apeliacinės instancijos teismas teismo sprendimą, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-69-214/2018, paliko nepakeistą, kasacinis teismas ieškovo skundo nepriėmė, kas reiškia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas buvo instancine tvarka pripažintas teisingu ir jokių abejonių dėl jo teisėtumo, teisingumo bei atitikimo teismų formuojamai praktikai, teismai neįžvelgė.

2.2       Nepaisant priimto sprendimo jis nėra vykdomas, atsakovui nesudaroma galimybė naudotis nuosavybe, jis į butą neįleidžiamas, jam buto raktai nėra perduoti, kelis kartus atvykus į butą, jis į savo nuosavybę įleistas nebuvo, nors K. O. G. teismo sprendimas yra žinomas.

2.3       Laiko, kad pareikštas ieškinys yra ne ieškovo valios išraiška, o K. O. G. valios išraiška, kadangi pačiame ieškinyje nurodyta, kad ieškovas galimai nesupranta savo veiksmų prasmės ir negali jų kontroliuoti. Ieškiniu ginami ne ieškovo interesai, bet jis galimai yra pareikštas išimtinai K. O. G. siekiant asmeninės naudos. Be to, net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad ieškovui yra reikalinga priežiūra ar globa, tikslingiau būtų, kad globėjas gyventų toje pačioje patalpoje, nes kaip teigiama ieškinyje, ieškovas gali sukelti gaisrą. Gyvenant atskiruose patalpose gaisro tikimybė išauga.

2.4       Pareikštas ieškinys prieštarauja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.2 straipsnyje įtvirtintam teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių ir nepiktnaudžiavimo teise principams. Nereikia įrodinėti aplinkybių kurios nustatytos įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 182 straipsnis). Teismo sprendimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo įsiteisėjo 2019 m. balandžio 3 d., visos nurodytos ieškinyje aplinkybės buvo ir ankstesnio bylinėjimosi, kuriame buvo nustatyta būtent tokia naudojimosi turtu tvarka, eigoje. Ieškovas neprieštaravo dėl būtent tokios tvarkos nustatymo, nustatyta naudojimosi butu tvarka yra optimaliausiai atitinkanti ieškovo interesus.

2.5       Atsakovas yra neįgalus, senyvas asmuo ir jo pajamos yra ženkliai mažesnės nei ieškovo.

2.6       Teismo posėdžio metu atsakovas ir jo atstovas prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Papildomai paaiškino, kad per užsitęsusį bylos nagrinėjimą įvyko ir kiti pasikeitimai – t. y. teisme yra užvesta civilinė byla dėl atsakovo sugyventinės pripažinimo neveiksnia tam tikrose srityse, globos nustatymo, globėjo ir turto administratoriaus paskyrimo, atsakovas pretenduoja tapti savo sugyventinės globėju ir turto administratoriumi, tačiau ieškovui nevykdant jau priimto teismo sprendimo iki šiol gyvena nuomojamame bute, negali naudotis ginčo butu, nepaisant to, kad moka jam priklausančius mokesčius už ginčo butą.

Teismas

k o n s t a t u o j a:

ieškinys atmestinas.

3.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalgoje Nr. AC-32-1 (Teismų praktika. 2010, 32) yra išaiškinta, jog naudojimosi tvarkos pakeitimas savo esme yra naujos naudojimosi bendru daiktu tvarkos nustatymas, todėl keičiant naudojimosi tvarką turi galioti tie patys tvarkos įvertinimo principai, kaip ir ją nustatant. Apžvalgoje kasacinis teismas yra akcentavęs, jog pagrindas keisti jau nustatytą naudojimosi bendru daiktu tvarką atsiranda tik įvykus tam tikriems juridiniams faktams, kurie keičia nuosavybės teisinius santykius. Civilinių teisinių santykių stabilumo siekis reikalauja, kad nustatyta naudojimosi tvarka būtų pastovi ir keičiama tik tada, kai tam yra svarių priežasčių. Tokiomis pripažintinos naujai paaiškėjusios ar atsiradusios aplinkybės, turinčios reikšmę daikto naudojimo tarp bendraturčių tvarkos nustatymui. Pavyzdžiui, keisti nustatytą naudojimosi patalpomis tvarką galima dėl patalpų pertvarkymo, kai jos neišliko, padidėjo ar sumažėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-976/2003), naudojimosi žemės sklypu tvarką – dėl tam tikrų statinių nugriovimo atsiradus neužstatytos žemės ir išnykus bendro naudojimo takų poreikiui, pakeitus naudojimosi statiniais tvarką ir dėl to atsiradus būtinybei patekti į juos kitiems bendraturčiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2009).

4.        Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-69-214/2018 pagal atsakovo ieškinį buvo ne tik pripažinta jam nuosavybės teisė į ½ buto (duomenys neskelbtini), bet ir nustatyta šio buto naudojimosi tvarka. Kaip matyti iš prijungtos civilinės bylos Nr. e2-69-214/2018, ką pripažino savo procesiniuose dokumentuose ir pats ieškovas, bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme jis neginčijo atsakovo prašomos nustatyti naudojimosi tvarkos, taip pat nesiūlė nustatyti kitokios naudojimosi butu tvarkos. Kadangi toje byloje ieškovas buvo atstovaujamas advokato, laikytina, kad jis suprato savo pasirinktą poziciją ir tuo pačiu prisiėmė visas su ja susijusias pasekmes.   

5.       Teikdamas apeliacinį skundą dėl 2018 m. kovo 23 d. teismo sprendimo, ieškovas savo apeliacinį skundą jau grindė tuo, jog teismas nepagrįstai atsakovui paskyrė naudotis dviem gyvenamaisiais kambariais, o jam vienu, nes globėjai K. O. G. tektų gyventi kartu su globotiniu A. J.. Teismas pažymi, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka civilinių bylų kolegija išnagrinėjusi ieškovo skundą konstatavo, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė naudojimosi butu tvarką, šios tvarkos nepakeitė ir aiškiai argumentavo savo sprendimą 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi.

6.       Nepaisant to, 2019 m. liepos 10 d. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atsisakius priimti ieškovo kasacinį skundą, pastarasis 2019 m. liepos 25 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su nauju ieškiniu dėl 2018 m. kovo 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimo pakeitimo dalyje dėl kitokios naudojimosi butu tvarkos nustatymo. Ieškovas savo ieškinį grindžia iš esmės tapačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas apeliacinis skundas civilinėje byloje Nr. e2-69-214/2018 ir dėl kurių plačiai ir išsamiai pasisakė Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas nurodytą bylą apeliacine tvarka.

7.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad keičiant naudojimosi tvarką taikytini teisėtumo, adekvatumo dalims bendrosios nuosavybės teisėje, socialinės taikos ir proporcingumo, naudojimosi daiktu racionalumo ir efektyvumo kriterijai. Jie taikytini tik tiems juridiniams faktams, kurie atsirado po teismo sprendimo, kuriuo buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, priėmimo, nes priešingu atveju būtų pažeistas galiojančio teismo sprendimo res judicata principas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2010).

8.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad po anksčiau priimto teismo sprendimo neįvyko jokių juridinių faktų, kurie suteiktų pagrindą keisti juo nustatytą naudojimosi butu tvarką: ieškovas ieškiniu šioje byloje iš esmės tik kvestionavo 2018 m. kovo 23 d. teismo sprendimą priimtą civilinėje byloje Nr. e2-69-214/2018, tačiau nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios būtų pagrindu netgi svarstyti jau nustatytos naudojimosi tvarkos pakeitimo reikalingumą, t. y. neįrodė svarbių aplinkybių, kurios rodytų objektyvią būtinybę keisti teismo sprendimu nustatytą naudojimosi tvarką ar leistų teigti, jog nustatyta tvarka neatitinka realiai susiklosčiusios situacijos.

9.       Aplinkybė, kad ieškovas 2021 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu tam tikrose srityse pripažintas neveiksniu, o 2021 m. rugsėjo 15 d. nutartimi K. O. G. paskirta jo globėja ir turto administratore, teismo nuomone, nėra naujai atsiradusi nauja aplinkybė, rodanti būtinybę keisti anksčiau nustatytą naudojimosi butu tvarką, kadangi ieškinys šioje byloje yra grindžiamas iš esmės ta pačia aplinkybe – neveiksnaus asmens globa, o ir ieškinio pagrindas tikslintas nebuvo.

10.       Apibendrinant aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką ir byloje nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad ieškinys teisiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

11.       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. CPK 96 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys atmestas, bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, kuris nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo neatleistas. To paties straipsnio 4 dalyje numatyta, jog jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

12.       Tiek ieškovui, tiek atsakovui byloje buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, tiek ieškovas, tiek atsakovas yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, todėl valstybei išlaidos, kurios buvo patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą atsakovui, iš ieškovo nėra priteisiamos, šios išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 4 dalis). 

13.       Už procesinių dokumentų siuntimą šioje byloje turėtos 14,96 Eur dydžio išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei, todėl teismo turėtos išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 2 dalis, 4 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja         Rūta Jankauskaitė-Jocė