Civilinė byla Nr. 2-1142-381/2019

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00091-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.1.

 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 11 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nastata“ direktoriaus V. S. ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Nastata“ iškėlimo,

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Nastata“ iškėlė bankroto bylą ir atsakovės bankroto administratoriumi paskyrė R. N.. Nutartis įsiteisėjo 2019 m. balandžio 30 d.

2.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi ištaisė 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą, nurodant, kad UAB „Nastata“ bankroto administratore skiriama UAB „Administravimas LT“, parinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa.

3.       2019 m. gegužės 8 d. ieškovas V. S. pateikė Šiaulių apygardos teismui atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties dalies, kuria UAB „Nastata“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas R. N.. Atskirajame skunde ieškovas prašė teismo panaikinti nutarties dalį dėl R. N. skyrimo UAB „Nastata“ bankroto administratoriumi ir administratoriaus skyrimo klausimą spręsti iš naujo.

4.       Skundas grindžiamas tuo, jog R. N. negalėjo būti paskirtas atsakovės bankroto administratoriumi, nes pagal bankroto byloje esančią administratoriaus kandidatūros nustatymo ataskaitą R. N. administratorių eilėje įrašytas 119 numeriu ir yra viršijęs leistiną administruoti sąlyginių įmonių skaičių.

II.                      Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Šiaulių apygardos teismas 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi ieškovo V. S. atskirąjį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

6.       Teismas nurodė, kad pastebėjęs rašymo apsirikimą, padarytą 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje, 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi šį rašymo apsirikimą ištaisė ir UAB „Nastata“ bankroto administratore paskyrė UAB „Administravimas LT“, kuri parinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Todėl atskirasis skundas dėl 2019 m. balandžio 19 d. nutarties negalimas, kadangi nebėra apeliacijos objekto – 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi paskirtas naujas UAB „Nastata“ bankroto administratorius, nors minėta nutartis šiuo metu dar ir nėra įsiteisėjusi (apskųsta atskiruoju skundu).

7.       UAB „Nastata“ direktorius skundžia nutartį, kuri negali būti apeliacijos objektu, todėl atskirąjį skundą atsisakytina priimti ir jis grąžinamas jį padavusiam asmeniui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso(toliau – CPK) 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

III.                      Atskirojo skundo argumentai

8.       Ieškovas V. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – 2019 m. gegužės 8 d. atskirąjį skundą priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentas:

8.1.       Nagrinėjamu atveju yra kilęs teisinis ginčas būtent dėl to, ar Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje UAB „Nastata“ administratoriumi nurodytas R. N. buvo paskirtas būtent dėl rašymo apsirikimo. Turint omenyje, kad administratoriaus atranka, kaip paaiškėjo, buvo atlikta tik 2019 m. balandžio 30 d., darytina išvada, jog šioje byloje
2019 m. balandžio 19 d. teismas teisėtai negalėjo administratoriumi paskirti nei R. N., nei kito asmens.

8.2.       Aukščiau nurodyta aplinkybė leidžia teigti, kad 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi teismas ištaisė ne rašymo apsirikimo, o teisės taikymo klaidą. Tai tuo pačiu leidžia kelti hipotezę dėl tokio procesinio veiksmo teisėtumo. CPK nenumato, kad teismas savo iniciatyva galėtų taisyti savo padarytas teisės taikymo klaidas.

8.3.       Egzistuoja reali tikimybė, jog Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis bus panaikinta, o tokiu atveju proceso šalims neskundžiant teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, arba teismui atsisakius priimti skundą dėl tariamai nebeegzistuojančio apeliacijos objekto, UAB „Nastata“ administratoriumi taptų neteisėtai paskirtas asmuo.

8.4.       Teismas nepagrįstai konstatavo apeliacijos objekto nebuvimo faktą jau vien dėl to, kad Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis nėra įsiteisėjusi. Lietuvos apeliaciniam teismui R. N. atskirąjį skundą atmetus – apeliacijos objektas išnyktų, o jį patenkinus – ieškovo atskirasis skundas turėtų būti nagrinėjamas ir sprendžiama dėl R. N. paskyrimo teisėtumo.

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

10.       Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11.       Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio (atskirojo) skundo priėmimo klausimą sprendžia pirmosios instancijos teismas, priėmęs sprendimą (nutartį) (CPK 315 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis) pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

12.       Bylos duomenimis Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 19 d. nutartimi iškėlęs UAB „Nastata“ bankroto bylą ta pačia nutartimi bendrovės bankroto administratoriumi paskyrė R. N.. Šiai nutarčiai įsiteisėjus 2019 m. balandžio 30 d., pirmosios instancijos teismas tos pačios dienos nutartimi ištaisė 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje padarytą rašymo apsirikimą ir nurodė, jog UAB „Nastata“ bankroto administratore yra paskirta UAB „Administravimas LT“, kuri parinkta naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa. Nepaisant to, pareiškėjas V. S. 2019 m. gegužės 8 d. pateikė pirmosios instancijos teismui atskirąjį skundą dėl 2019 m. balandžio 19 d. nutarties dalies, kuria UAB „Nastata“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas R. N.. Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis, kuria ištaisytas rašymo apsirikimas, taip pat buvo apskųsta administratoriaus R. N. atskiruoju skundu. Teismas, remdamasis aplinkybe, kad 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi buvo ištaisytas rašymo apsirikimas, nurodant, kad UAB „Nastata“ administratore skiriama UAB „Administravimas LT“, apelianto V. S. atskirąjį skundą atsisakė priimti CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu – nelikus apeliacijos objekto.

13.       Apeliantas teigia, kad 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi teismas ištaisė ne rašymo apsirikimo, o teisės taikymo klaidą, todėl egzistuoja reali tikimybė, jog Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutartis bus panaikinta, o tokiu atveju proceso šalims neskundžiant teismo 2019 m. balandžio 19 d. nutarties, arba teismui atsisakius priimti skundą dėl tariamai nebeegzistuojančio apeliacijos objekto, UAB „Nastata“ administratoriumi taptų neteisėtai paskirtas asmuo.

14.       Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-929-381/2019 bankroto administratoriaus atskirąjį skundą atmetė, konstatuodamas, kad Šiaulių apygardos teismas 2019 m. balandžio 30 d. nutartimi iš tiesų ištaisė rašymo apsirikimą, t. y. 2019 m. balandžio 19 d. nutartyje teismas klaidingai nurodė skiriamą administratorių R. N., nors Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa buvo parinkta UAB „Administravimas LT“. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas R. N. atskirąjį skundą, nustatė, kad administratorių atranka buvo vykdoma 2019 m. balandžio 8 d., 2019 m. balandžio 19 d. teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 11 straipsnio 4 dalimi priėmė nutartį dėl bankroto administratoriaus paskyrimo, o 2019 m. balandžio 30 d., įsiteisėjus nutarčiai dėl UAB „Nastata“ bankroto bylos iškėlimo, patvirtino bankroto administratore esant UAB „Administravimas LT“. Todėl atskirojo skundo argumentas, kad UAB „Nastata“ administratoriaus atranka buvo atlikta tik 2019 m. balandžio 30 d., yra nepagrįstas.

15.       Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-929-381/2019 R. N. atskirąjį skundą atmetus, kaip atskirajame skunde teisingai nurodė ir pats apeliantas, apeliacijos objektas pagal V. S. atskirąjį skundą išnyko. Pagal ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalį teismo nutartis paskirti administratorių, atrinktą naudojantis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, neskundžiama. Ši aplinkybė patvirtina CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti priimti atskirąjį skundą egzistavimą.

16.       Nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija leidžia spręsti, kad aplinkybė dėl apeliacijos objekto nebuvimo iš esmės paaiškėjo tik Lietuvos apeliaciniam teismui 2019 m. liepos 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-929-381/2019 išnagrinėjus ir atmetus R. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2019 m. balandžio 30 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo. Vienok, pirmosios instancijos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartimi priimtas sprendimas nepriimti apelianto V. S. atskirojo skundo iš esmės buvo teisingas ir pagrįstas.

Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Šiaulių apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Artūras Driukas