Civilinė byla Nr. e2-419-555/2022

Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00193-2021-4

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.1.3.2; 2.6.8.5; 2.6.8.8; 2.6.8.9; 2.6.8.11.1;

2.6.8.12; 3.1.7.6; 3.1.7.11; 3.2.6.13;

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 26 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Tamašauskas,

sekretoriaujant Linai Rumbutytei-Bonatienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioversa“ atstovui advokatui T. J.,

atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“ atstovui advokatui M. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso nuotoliniu būdu tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioversa“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „A. M. transportas“ dėl žalos ir procesinių palūkanų priteisimo.

Teismas

n u s t a t ė:

I.       Šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka

1.       ieškovė UAB „Bioversa“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „A. M. transportas“ 72 754,98 Eur dydžio nuostolius, 6 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Ieškovė UAB „Bioversa“ (užsakovas) nurodo, kad ji ir atsakovė UAB „A. M. transportas“ (vežėjas) bendradarbiavo vykdydami užsakovo krovinių vežimą (duomenys neskelbiami). Šalių bendradarbiavimas prasidėjo 2020 m. lapkričio 5 d., kuomet tarp šalių buvo sudaryta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo užsakytos vežimo paslaugos. Šalys susitarė, kad ši sutartis galios iki 2020 m. gruodžio 19 d. Pasibaigus 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties galiojimo terminui, šalys tęsė bendradarbiavimą pagal kitas, žodžiu (elektroniniu paštu) sutartas sąlygas. Ieškovė (užsakovas), didėjant užsakomų transporto priemonių skaičiui ir vežimo paslaugų apimčiai, siekė tiksliai apibrėžti tarpusavio teises ir pareigas, todėl parengė ir pateikė atsakovei (vežėjui) sutarties projektą, tačiau atsakovė su parengtu sutarties projektu nesutiko, o tolimesnės ir pakartotinės derybos dėl rašytinės vežimo sutarties sudarymo buvo nesėkmingos. To pasėkoje, po 2020 m. gruodžio 19 d. tarp šalių nebuvo sudarytos jokios rašytinės vežimo sutarties, tačiau ieškovė krovinius teikė atsakovei, o atsakovė šiuos užsakymus vykdė pagal šias esmines sąlygas: (1) ieškovė užsako ne daugiau kaip devynias transporto priemones krovinių vežimui; (2) vežimo kaina 1,07 Eur už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą; (3) ieškovė už atsakovės paslaugas sumoka avansu, pagal gautą išankstinio mokėjimo sąskaitą. 2021 m. sausio 6 d. atsakovė pateikė ieškovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. IŠANK Nr. 003, bendrai 101 115,00 Eur sumai už atsakovės planuojamus nuvažiuoti 94 500 km vežant ieškovės krovinius laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Kadangi, ieškovė jau buvo sumokėjusi 6 329,05 Eur ankstesniais laikotarpiais už kilometrus, kurių atsakovė nenuvažiavo, mokėtina suma sudarė 94 785,95 Eur. Ieškovė šią sąskaitą apmokėjo 2021 m. sausio 11 d. Pasibaigus kalendoriniam mėnesiui, 2021 m. sausio 31 d. atsakovė pateikė ieškovei PVM Sąskaitą faktūrą TRP21 serija Nr. 00324 už 2021 m. sausio mėn. suteiktas vežimo paslaugas, iš kurios matyti, kad 2021 m. sausio 6 – sausio 31 d. atsakovė vežė krovinius 77 836 km, todėl jos atlygis sudaro 83 284,52 Eur. Ieškovė 2021 m. sausio mėn. sumokėjo atsakovei 17 830,48 Eur daugiau nei gavo paslaugų. Kadangi šalių žodinis bendradarbiavimas buvo tęsiamas, 2021 m. vasario 1 d. atsakovė pateikė ieškovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą IŠANK serija Nr. 0004 už planuojamas suteikti vežimo paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 29 d. bendrai 101 115,00 Eur už atsakovės planuojamus nuvažiuoti 94 500 km. Kadangi ieškovė už 2021 m. sausio mėn. buvo sumokėjusi 17 830, 48 Eur daugiau nei gavo paslaugų, todėl jai reikėjo sumokėti 83 284,52 Eur. Be to, atsakovė išankstinėse sąskaitose nurodė kiek nepanaudota avansinių lėšų yra iš ankstesnio laikotarpio. Šią sąskaitą ieškovė apmokėjo 2021 m. vasario 4 d. 2021 m. vasario 4 d. ieškovė, iš anksto, prieš mėnesį laiko, informavo, kad bendradarbiavimą su atsakove nutraukia nuo 2021 m. kovo 3 d., t. y. nuo tos dienos, iki kurios buvo visiškai apmokėtos vežimo paslaugos. Atsakovė patvirtino, kad teiks vežimo paslaugas iki nurodytos datos, be to, garantavo, kad jei 2021 m. vasario mėn. nenuvažiuos ieškovės apmokėtų 94 500 km, nepanaudotus pinigus sugrąžins. Ieškovė, siekdama įsitikinti, kad atsakovės pateikta informacija apie jos nuvažiuotus kilometrus, vežant ieškovės krovinius, yra teisinga, pasinaudojo viešai prieinamais duomenimis, o būtent google.maps paslauga, kurią nurodė naudotis pati atsakovė, ir atliko nuvažiuoto atstumo skaičiavimus. Ieškovės atlikti skaičiavimai parodė ženklų, daugiau kaip 6 000 km nuokrypį nuo atsakovės deklaruojamų duomenų. Ieškovė, siekdama įvertinti atsakovės suteiktų vežimo paslaugų apimtį, prašė atsakovės suteikti informaciją iš transporto priemonių sekimo sistemos „Locktraker“. Tačiau atsakovė suteikė tik dalinę prieigą prie šios sistemos, sudarydama sąlygas ieškovei susipažinti su informacija nuo 2021 m. sausio 21 d. Ankstesnės informacijos, t. y., kiek kilometrų buvo vežami kroviniai nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. sausio 21 d. atsakovė nesuteikė. Iš transporto priemonių sekimo sistemos „Locktraker“, nors ir dalinės informacijos, ieškovė nustatė, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai iš ieškovės reikalavimo apmokėti už 6 260 km. Atliktas tyrimas patvirtino, kad nors atsakovė ir turėjo vykdyti ieškovės pavedimą trumpiausiu atstumu vežti krovinius, tačiau dėl nepaaiškinamų priežasčių vyko ir į kitas, su ieškovės pavedimu nesusijusias vietas. Vien dėl to ieškovė patyrė 6 698,20 Eur nuostolių. Apie būtinybę grąžinti atsakovės nepagrįstai ir neteisėtai gautas lėšas, ieškovė ne vieną kartą informavo jos atstovus , tačiau atsakovė į šiuos raginimus nereagavo. Be to, 2021 m. vasario 15 d. atsakovė, visiškai netikėtai ir priešingai susitarimui, informavo ieškovę, kad jos sumokėtų pinigų pakanka vežimo paslaugoms tik iki 2021 m. vasario 19 d. teikti ir pareikalavo pervesti papildomas lėšas, tačiau ieškovė su tokiais nepagrįstais reikalavimais nesutiko ir apie tai 2021 m. vasario 15 d. informavo atsakovę. Atsakovė buvo nuvažiavusi tik apie 51 000 km, nors ieškovė yra apmokėjusi už 94 500 km. Juolab, kad preliminariai įvertinus pateiktinų krovinių skaičių, kad laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 14 d. iki 2021 m. vasario 19 d. bus nuvažiuota tik 25 000 km, ieškovė yra apmokėjusi už dar daugiau nei 20 000 km, už kuriuos atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atsisako vežti ieškovės krovinius. Ieškovė pažymėjo, kad 2021 m. sausio mėn. atsakovė ieškovės krovinius vežė tik 77 836 km, juolab, jog 2021 m. vasario mėn. krovinių kiekis ir vežimo paslaugų poreikis iš esmės nesikeitė, ir nors ieškovė buvo sumokėjusi už visas galimas vežimo paslaugas avansu, tačiau atsakovė krovinius vežti atsisakė. Atsakovė 2021 m. vasario 16 d., šventinę dieną, informavo, kad vežimo paslaugas nutraukia iš karto ir 2021 m. vasario 17 d. atsakovės transportas nebeatvyko paimti ieškovės krovinių. Ieškovė 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į LTS Link Trading & Shipping GmbH, prašydama pateikti transportą ir jo kainą, kurią ieškovė turėtų mokėti, kad galėtų vežti krovinius tais pačiais maršrutais iki 2021 m. kovo 4 d. LTS Link Trading & Shipping GmbH komercinio pasiūlymo kaina ženkliai viršijo tą, kurią ieškovė mokėjo atsakovei. Tačiau jei nebūtų sudariusi pakeičiamojo susitarimo, ieškovė būtų turėjusi didesnius nuostolius. Už šias vežimo paslaugas ieškovė sumokėjo 72 500,00 Eur. 2021 m. vasario 18 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kuria reikalavo sugrąžinti 43 696,98 Eur sumokėtą avansą bei įsipareigoti atlyginti jos turėtus nuostolius, kuriuos patyrė sudarydama pakeičiančią sutartį dėl tų pačių krovinių vežimo. Tačiau atsakovė su ieškovės pretenzija nesutiko ir nurodė, kad ieškovės avansu sumokėtos sumos buvo paskirstytos sumokėti atsakovei už nenuvažiuotus kilometrus. Ieškovė byloje įrodinėja, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kuomet nepagrįstai bei neteisėtai, nesant jokio faktinio pagrindo, neįspėjusi ieškovės, nutraukė su ja vežimo paslaugų teikimą, dėl ko ieškovė patyrė 72 754,98 Eur nuostolius, kurie susideda iš: 43 696,98 Eur atsakovės nepanaudoto avanso ir 29 058,00 Eur pagal pakeičiančią sutartį brangiau įsigytų tapačių vežimo paslaugų. Tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neteisėto sutartinių santykių nutraukimo) ir ieškovės patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys. Atsakovė taip pat privalo mokėti ieškovei 6 procentus dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

3.       Atsakovė UAB „A. M. transportas“ su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo, kad sutinka, jog tarp šalių buvo sudaryta 2020 m. lapkričio 5 d. krovinio vežimo sutartis – užsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad už vežimo paslaugas bus apmokama po 1,15 Eur už kiekvieną nuvažiuotą GPS (pasaulinė padėties nustatymo sistema) kilometrą, kad vienai transporto priemonei nustatomas 11 000 km / mėn. garantas, kad viršijus minėtą garantą, kiekvienas papildomai nuvažiuotas kilometras apmokamas po 1,15 Eur, o už trūkstamus – nenuvažiuotus kilometrus iki garantinių 11 000 km bus apmokama po 0,60 Eur. Atsakovė nesutinka su ieškovės teiginiai, kad šalių bendradarbiavimas pagal kovinių vežimo sutartį pasibaigė 2020 m. gruodžio 19 d. (sutartyje nurodyta jos pasibaigimo data) ir, kad po nurodytos datos šalys buvo sudariusios vežimo sutartį pagal tris, kaip nurodo ieškovė, esmines sutarties sąlygas: 1) užsakovas užsako ne daugiau kaip 9 transporto priemones krovinių vežimui; 2) vežimo kaina – 1,07 Eur už kiekvieną nuvažiuotą kilometrą; 3) ieškovė už atsakovės paslaugas sumoka avansu, pagal gautą išankstinio mokėjimą sąskaitą. Nors ieškovė teigia, kad dėl šių trijų esminių sąlygų buvo susitarta „žodžiu (elektoriniu paštu)“, tačiau nepateikia rašytinių įrodymų tokiam susitarimui pagrįsti. Tačiau tokio susitarimo nurodytomis sąlygomis atsakovė nesudarė nei žodžiu, nei elektroniniu paštu, nes toks susitarimas būtų paprasčiausiai nenaudingas atsakovei. Išankstinių sąskaitų apmokėjimas, būdingas krovinių transportavimo sektoriuje, rodo šalių besitęsusį bendradarbiavimą pasibaigusios terminuotos sutarties sąlygomis. Priešingai negu nurodo ieškovė, šalių bendradarbiavimas pagal sudarytą krovinių vežimo sutartį nepasibaigė 2020 m. gruodžio 19 d., o pagal jos sąlygas tęsėsi iki pat 2021 m. vasario 16 d. Nepaisant to, kad ginčo sutartyje buvo nurodyta jos galiojimo data – 2020 m. gruodžio 19 d., faktinės aplinkybės rodo, kad šalys ir po šios datos toliau tęsė sutartinius santykius nurodytos krovinių vežimo sutarties sąlygų pagrindu. Ieškovė taip pat nepateikė nei derybų dėl trijų esminių sutarties sąlygų, nei pačių trijų susitarimo sąlygų įrodymų. Be to, visas derybų dėl 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties ir jos pasirašymo procesas rodo, kad šalims buvo svarbu dirbti pagal tarpusavyje aiškiai suderintos rašytinės sutarties sąlygas, kad tokie būtent tokie darbo principai šalims yra priimtini. Viską, ką šalys aptardavo žodžiu – kiekvieną susitarimo sąlygą ar jos pakeitimą – vėliau patvirtindavo viena kitai elektroniniu paštu. Ginčo sutarties termino pabaigoje (gruodžio viduryje), šalys darbus užbaigė dėl artėjančių švenčių ir dėl to, kad ieškovė šventiniu laikotarpiu atsakovei negalėjo pasiūlyti darbo. 2020 m. gruodžio mėn. ieškovė atsakovei pateikė naują sutarties projektą – gerokai platesnį, nei esama sutartis, tačiau šalys nepasiekė susitarimo dėl šio projekto pasirašymo. Atsakovei nepritarus sutarties projektui, ieškovė telefonu sutiko ir toliau dirbti pagal esamą rašytinę sutartį bei paprašė kuo greičiau padidinti transporto priemonių skaičių. Atsakovė labai aiškiai išreiškė ieškovei savo poziciją, kad bendradarbiavimą tęs tik pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sutartį. Naujo sutarties projekto sąlygų derinimas tarp šalių nereiškia, kad šalys baigė bendradarbiavimą pagal rašytinę sutartį, ir ėmė bendradarbiauti pagal kitą, niekur neįtvirtintą susitarimą. Šalys rašytinės sutarties tęstinumą pripažino nuosekliai – 2020 m. gruodžio 30 d. siųstame sutarties projekte, 2020 m. gruodžio 30 d. el. laiškuose, taigi – pagal ją dirbo po formalaus ginčo sutarties termino pasibaigimo. Tik po to, kai tarp šalių prasidėjo konfliktai ir ieškovė įspėjo atsakovę apie ginčo sutarties nutraukimą, ieškovė ėmė laikytis naujos pozicijos, jog šalys pasibaigus 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties terminui nebendradarbiavo pagal jos sąlygas. Ieškovė, patenkinta atsakovės darbu, plėtė bendradarbiavimą – paprašė padidinti transporto priemonių skaičių iki 25, tačiau su sąlyga, kad atsakovė sumažins vežimo kainą nuo 1,15 Eur/km iki 1,07 Eur/km. Kainos mažinimas buvo tiesiogiai susietas su ieškovės įsipareigojimu krovinių vežimui užsakyti 25 transporto priemones, o ne kaip atskiras susitarimas. Ieškovė buvo įsipareigojusi „įdarbinti“ 25 atsakovės transporto priemones ir tai nereiškia, kad šalys tarėsi dėl ne daugiau kaip 9 atsakovės transporto priemonių „įdarbinimo“. Ieškovė taip pat nepagrįstai teigia, kad atsakovė nesuteikė jai prieigos prie krovinių sekimo sistemos „Locktracker“. Atsakovė suteikė ieškovei prisijungimą prie „Locktracker“ sistemos tą pačią dieną, kai tik ieškovė to paprašė – 2020 m. lapkričio 20 d., tačiau sistemoje yra galimybė matyti 15 dienų krovinių sekimo istoriją. Kitą kartą atsakovė prieigą ieškovei suteikė 2021 m. sausio 6 d. Šalių bendradarbiavimui tęsiantis, ieškovė ėmė pažeidinėti gero elgesio ir bendradarbiavimo principus – pradėjo nepagarbiai elgtis su atsakovės darbuotojais, vėluoti apmokėti išankstinės sąskaitas. Galiausiai 2021 m. vasario 4 d. el. laišku ieškovė informavo atsakovę, kad nuo 2021 m. kovo 3 d. nutraukia šalių bendradarbiavimą. Atsakovė sutiko su sutarties nutraukimu nuo 2021 m. kovo 3 d., tačiau informavo ieškovę, kad jos krovinius veš iki tol, kol baigsis ieškovės sumokėtas avansas, taip pat pasiūlė primokėti reikiamą sumą tam, kad galėtų vežti ieškovės krovinius iki nurodytos datos, tačiau ieškovė tokio pasiūlymo atsisakė, bandydama ginčyti atsakovės nuvažiuotų kilometrų skaičių, teigdamas, jog jų buvo nuvažiuota mažiau. Ieškovei nutraukus sutartį, atsakovė dėl to patyrė didelių nuostolių, kadangi darbui su ieškove ji buvo užsakiusi ir tam tikslui įsigijusi 16 naujų vilkikų ir 15 naujų priekabų, už kuriuos yra sumokėtos avansinės įmokos ir kurie šiai dienai yra neeksploatuojami. Be to, laikydamasi sutarties sąlygos dėl garanto, už 2020 m. gruodžio mėn., atsakovė ketino ieškovei išrašyti PVM sąskaitą, į kurią ketino įtraukti 0,60 Eur/km užmokestį už nenuvažiuotus kilometrus iki garantuojamų 11 000 km. Ieškovė ėmė prašyti atsakovės laikinai į PVM sąskaitą neįtraukti užmokesčio už nenuvažiuotus kilometrus. Taigi, atsakovė į PVM sąskaitas neįtraukdavo garanto (atitinkamai jis neatsispinti 2021 m. sausio 6 d. ir 2021 m. vasario 1 d. išankstinėse sąskaitose) ne dėl to, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl garanto, o dėl to, kad ieškovė atsakovės to primygtinai prašė, žadėdama, jog garantuotų kilometrų kroviniams gabenti nenuvažiuoja tik laikinai. Kai atsakovė suprato, jog ieškovė nevykdo savo įsipareigojimų, kad neduoda tiek užsakymų kroviniams vežti, jog kiekviena atsakovės transporto priemonė pasiektų po sutartus 11 000 km / mėn., atsakovė ieškovei vasario mėn. išrašė PVM sąskaitą už kas mėnesį nenuvažiuotų iki garantuojamų 11 000 km skaičių už du ankstesnius mėnesius. Ieškovei buvo išaiškinta jos pateiktos vežti medienos krovinių vežimo specifiką, o ginčo sutartyje šalys buvo įtvirtinusios nuostatą, kad nuvažiuotus kilometrus skaičiuos pagal atsakovės GPS, t. y. pagal faktiškai atsakovės nuvažiuotus kilometrus būtent dėl ieškovės pateiktų vežti medienos krovinių specifikos. Iki 2021 m. vasario mėn. ieškovė apmokėdavo pagal PVM sąskaitose nurodytus atsakovės nuvažiuotus faktinius kilometrus, pastabų dėl to niekada neturėjo. Ieškovė visada turėjo prieigą prie „Locktracker“ sistemos, kurioje galėjo sekti jo krovinius vežančias transporto priemones bei matyti kiekvienos transporto priemonės nuvažiuotą atstumą, taip pat savaičių istoriją. Ieškovės duomenų stebėsenos teisė pasibaigė tik nutraukus ginčo sutartį. Ieškovė taip pat nenurodė konkrečių priežasčių, kodėl, jos manymu, atsakovė nepagrįstai į PVM sąskaitas įtraukė 6.260,00 km. Atsakovė su ieškove derino transporto priemonių maršrutą, t. y. detalią transporto priemonės judėjimo schemą siuntė ieškovei, kuri patvirtino, kad nurodytas maršrutas jai yra tinkamas. Atsakovė nesutinka ir su ieškovės reikalavimu dėl pakaitinės sutarties sudarymo jai nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. kovo 4 d. susidariusį krovinių vežimo kainos skirtumą – 29 058,00 Eur. Atsakovė įrodinėja, kad arba tarp ieškovės ir LTS Link Trading & Shipping GmbH buvo sudarytas fiktyvus susitarimas dėl krovinių vežimo, arba ieškovė ir LTS Link Trading & Shipping GmbH bendradarbiavo ir anksčiau. Iš pateiktų įrodymų neaišku, kokias paslaugas ieškovei teikė LTS Link Trading & Shipping GmbH. Ieškovė nepašalino abejonių dėl neginčijamo poreikio sutaryti pakaitinę sutartį, t. y. neįrodinėjo keturių pakaitinės sutarties sudarymo sąlygų, nepateikė jos sudarymą pagrindžiančių įrodymų.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

II.       Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

4.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovė UAB „Bioversa“ įrodinėja, kad atsakovė UAB „A. M. transportas“ neteisėtai su ja nutraukė sudarytą vežimo sutartį, todėl ieškiniu prašo iš atsakovės priteisti žalą, kurią sudaro krovinio siuntėjo sumokėtos už pervežimą avansinės įmokos 43 696,98 Eur, be to, ieškovė teigia, kad sudarydama pakeičiančiąją sutartį patyrė 29 058,00 Eur nuostolį.

5.       Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad ieškovė su atsakove 2020 m. lapkričio 5 d. sudarė krovinio vežimo sutartį-užsakymą Nr. 2020-11-05-B (ieškovės ieškinio priedas Nr. 1), kurios pagrindu atsakovė, sutartyje įvardinta „vežėja“ įsipareigojo sutartyje numatytomis sąlygomis nugabenti ieškovės, sutartyje įvardintos „užsakovu“, jai patikėtą krovinį į sutartyje nurodytą vietą ir išduoti jį turinčiam teisę gavėjui, o užsakovas įsipareigojo už krovinio pervežimą sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Šios sutarties pagrindu vežėjas (atsakovė) įsipareigojo suteikti iki 1 (vieną) transporto priemonę, o užsakovas (ieškovė) įsipareigojo apmokėti po 1,15 Eur už vieną GPS kilometrą. Be to, pagal sutarties sąlygas sutarties-užsakymo pasirašymo dieną turėjo būti sumokama 10 000,00 Eur už 8 695 km pagal vežėjo GPS, kai šie kilometrai bus nuvažiuoti, užsakovas įsipareigojo sumokėti 10 000,00 Eur už sekančius 8 695 km į priekį (Sutarties 1.7 punktas). Taip pat šiame sutarties punkte šalys susitarė, kad sutartas mėnesio kilometrų garantas yra 11 000 km. Tuo atveju, jei vežėjas viršija šį garantą ir nuvažiuoja daugiau, užsakovas įsipareigojo mokėti papildomai po 1,15 Eur už kiekvieną viršytą kilometrą. Jei vežėjas nepasiekia 11 000 km per mėnesį, tokiu atveju užsakovas moka po 1,15 Eur už įvažiuotus km pagal GPS ir po 0,6 Eur už trūkstamus-neįvažiuotus kilometrus iki garantinių 11 000 km. Šiame sutarties punkte aptartas terminas (lapkričio 9 d.) ir vieta (duomenys neskelbtini), nuo kurio skaičiuojamas per mėnesį nuvažiuotų kilometrų kiekis. Sutarties 1.18 punkte aptartas sutarties galiojimo terminas, t. y., kad sutartis galioja iki 2020 m. gruodžio 19 d.

6.       Byloje tarp šalių ginčas dėl aptartų šio sprendimo 5 punkte sutarties sąlygų nekyla, tačiau ieškovė įrodinėja, kad po 2020 m. gruodžio 19 d. iki 2021 m. vasario 16 d., šalių pervežimo teisiniai santykiai buvo grindžiami ne rašytiniu, tačiau žodiniu susitarimu, tuo tarpu atsakovės teigimu, nepaisant to, jog rašytinis susitarimas ieškovės įvardintu laikotarpiu (2020 m. gruodžio 19 d. – 2021 m. vasario 16 d.) tarp šalių nebuvo sudarytas, šalys tęsė bendradarbiavimą pagal šalių 2020 m. lapkričio 5 d. sudarytos krovinio vežimo sutarties-užsakymo Nr. 2020-11-05-B sąlygas. Tai, kad sutarties sąlygos dėl atsakovės skiriamų transporto priemonių skaičius ir vežimo kainos buvo pakeistos, atsakovės vertinimu, nereiškia, kad sutartis, sudaryta 2020 m. lapkričio 5 d., nustojo galioti.

7.       Sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.154 straipsnio 1 dalis). Sutarties esmė – šalių susitarimas, pasiektas suderinus jų valią. Sutarties elementai, kurių pakanka sutarties galiojimui, yra veiksnių šalių susitarimas, o įstatymų nustatytais atvejais – ir sutarties forma (CK 6.159 straipsnis).

8.       Vadovaujantis CK 1.71 straipsnio 1 dalimi, sandoriai sudaromi žodžiu, raštu (paprasta arba notarine forma) arba konkliudentiniais veiksmais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai).

9.       Vežimo sutartinius santykius reglamentuojantis CK šeštosios knygos IV dalies XL skyrius nenustato specialių taisyklių vežimo sutarties formai. Tai reiškia, kad šiai sutarčiai sudaryti pakanka veiksnių šalių susitarimo ir valios išreiškimo. Tokią valią šalys gali išreikšti ir sudarydamos rašytinės formos sutartį, ir žodžiu, ir konkliudentiniais veiksmais. 

10.       CK 6.162–6.187 straipsniuose reglamentuojama sutarties sudarymo procedūra. Paprastai sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas), taip pat kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais (CK 6.162 straipsnio 1 dalis). Sutartis galioja, kai jos šalys susitaria dėl visų esminių sutarties sąlygų (CK 6.162 straipsnio 2 dalis). Pasiūlymas sudaryti sutartį laikomas oferta, jeigu jis pakankamai apibūdintas ir išreiškia oferento ketinimą būti sutarties saistomam ir įsipareigojančiam akcepto atveju (CK 6.167 straipsnio 1 dalis). Akceptu laikomas akceptanto pareiškimas arba kitoks jo elgesys, kuriuo pareiškiamas ofertos priėmimas. Tylėjimas arba neveikimas savaime nelaikomas akceptu. Akceptas sukelia teisinių padarinių nuo to momento, kai jį gauna oferentas (CK 6.173 straipsnio 1, 2 dalys). Kasacinio teismo išaiškinta, jog tam, kad būtų konstatuota, jog sutartis sudaryta, būtinas aiškus ir besąlygiškas akceptanto sutikimas su oferento pateiktu pasiūlymu, pareiškiamas oferentui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2011). Nors galioja bendroji taisyklė, kad šalių susitarimas pasiekiamas šalims apsikeičiant oferta ir akceptu, tačiau tai nėra vienintelė sutarties sudarymą patvirtinanti procedūra. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.162 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad sutarties sudarymo faktą galima pripažinti ir nesant aiškiai išreikštos ofertos ar akcepto, tačiau šalių veiksmais pakankamai patvirtinant, kad jos turėjo rimtų ketinimų sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Taigi esminis sutarties, kaip sandorio, požymis yra šalių ketinimas sukurti tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2012 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktiką; 2020 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑353-823/2020 41 punktas).

11.       Pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Vežimo sutarties sudarymas patvirtinamas važtaraščiu ar kitokiu dokumentu (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). 

12.       CK pateiktas krovinio vežimo sutarties apibrėžimas suponuoja, kad krovinio vežimo sutartis bus laikoma sudaryta, kai šalys susitars dėl esminių šios sutarties sąlygų, t. y. tai konsensualinė, o ne realinė sutartis. Tokios pozicijos – kad krovinių pervežimo tarptautiniais maršrutais sutartis yra konsensualinė – nuosekliai savo praktikoje laikosi kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2012; 2015 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-706/2015; 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 25 punktas).

13.       Esminė krovinio vežimo sutarties sąlyga yra susitarimas dėl sutarties dalyko, t. y. siuntėjo perduoto krovinio nugabenimo, ši sąlyga laikoma suderinta, jeigu sutarties turinys leidžia nustatyti, kokį konkrečiai krovinį šalis įsipareigoja nugabenti į paskirties punktą. Šių sutarčių specifika lemia, kad krovinio perdavimas vežėjui nugabenti į paskirties punktą neabejotinai patvirtina šalių valią dėl krovinio vežimo sutarties sudarymo. Atlygintinumas yra vienas vežimo sutartį kvalifikuojančių požymių, todėl svarbu, kad šalys, sudarydamos vežimo sutartį, išreikštų valią – susitartų ir dėl paties siuntėjo (gavėjo) įsipareigojimo atlyginti už suteiktą paslaugą.

14.       Nagrinėjamojoje byloje ieškovei teigiant, kad 2020 m. lapkričio 5 d. sutartis nustojo galioti visa apimti sutartyje nustatytu terminu, atsakovė nurodė, jog šalių susitarimą tęsti sutartinius santykius pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sudarytos sutarties sąlygas patvirtina šalių susirašinėjimas, suderinant 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygas, tolimesnis bendravimas po 2020 m. gruodžio 19 d. ieškovei užsakant transportą krovinių pervežimui, šalių vadybininkų susirašinėjimas, šalių veiksmai derinat naujos sutarties, kurios projektą ruošė ieškovė, sąlygas ir kuriose buvo išreikšta ieškovės valia kompensuoti nenuvažiuotus kilometrus.

15.       Teismo vertinimu, atsakovės byloje pateiktos įrodinėjimo priemonės nėra pakankamos išvadai, kad šalys konkliudentiniais veiksmais tęsė sutartinius vežimo santykius pagal 2020 m. lapkričio 5 d. sudarytos sutarties sąlygas. Pati atsakovė bylos nagrinėjimo metu tvirtino, kad visas derybų dėl 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties ir jos pasirašymo procesas rodė, jog šalims buvo svarbu dirbti pagal tarpusavyje aiškiai suderintos rašytinės sutarties sąlygas. Iš atsakovės pateikto susirašinėjimo (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedai Nr. 1-7), vykusio 2020 m. lapkričio 3 d., spręstina, kad šalys, derindamos 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygas, tarėsi dėl konkretaus sutarties įsigaliojimo ir galiojimo termino, suteikiamų transporto priemonių kiekio, apmokėjimo už jas dydžio. Šios sutarties sąlygose šalys susitarė dėl per visą sutarties galiojimą pateikiamų transporto priemonių kiekio, šios transporto priemonės nuvažiuojamų kilometrų, užsakovo įsipareigojimų kompensuoti neįvažiuotus transporto priemonės garantinius kilometrus ir kt.

16.       Lyginant 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygas ir 2021 m. sutarties projektą (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 8), spręstina, kad šalys siekė koreguoti sutarties sąlygas dėl vežėjo teikiamų transporto priemonių kiekio, platesnių užsakovo teisių pateikiant vežėjui užsakymą tiek keičiant transporto priemonių kiekį, tiek garantuojant vienos transporto priemonės nuvažiuojamus kilometrus, taip pat ir užsakovo įsipareigojimus kompensuoti nenuvažiuotus kilometrus, siejant su galimybe koreguoti užsakomų transporto priemonių kiekį. Iš prie atsakovės atsiliepimo į ieškinį pridėto sutarties projekto matyti, kad abi šalys teikė savo pasiūlymus dėl šių sąlygų. Nors atsakovė teigia, kad ji yra išreiškusi poziciją dirbti tik pagal ankstesnės sutarties sąlygas ir ieškovė su tuo sutikusi, tačiau šių argumentų byloje surinkti įrodymai, teismo vertinimu, nepatvirtina. Byloje pateiktas 2020 m. gruodžio 30 d. atsakovės el. laiškas (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 5), kuriuo atsakovė nurodžiusi sutinkanti dirbti pagal ankstesnės sutarties sąlygas, tačiau iš ieškovės valios išreikštos el. laiškuose tiek 2020 m. gruodžio 30 d. (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 11), tiek ir 2021 m. vasario 4 d. (ieškovės ieškinio priedas Nr. 8), kuriame aiškiai išsakyta pozicija, kad šalys lieka prie savo pasiūlytų sąlygų, patvirtina, kad ieškovė neakceptavo atsakovės pasiūlymo t. y. šalys bendros valios dėl sutarties sąlygų, kuriomis būtų nustatyti užsakovo įsipareigojimai garantuoti ir kompensuoti nenuvažiuotus kilometrus, nesuderino.

17.       Byloje pateiktos išankstinio apmokėjimo sąskaitos patvirtina (ieškovės ieškinio priedas Nr. 4, 7), kad šalis ir pasibaigus 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties galiojimo terminui siejo vežimo teisiniai santykiai, tačiau šių išankstinių sąskaitų turinys įgalina išvadą, kad jose buvo įtvirtintas užsakovo ir vežėjo susitarimas dėl pateikiamų transporto priemonių kiekio, vienos transporto priemonės nuvažiuojamų kilometrų, įkainio bei išankstinio apmokėjimo už vežėjo suteikiamas paslaugas. Teismas pažymi, kad vežėjo patirtos išlaidos vykdant vežimo sutartį gali būti kvalifikuojamos kaip vežėjo nuostoliai, patirti dėl to, kad užsakovas nevykdė ar netinkamai vykdė vežimo sutartį, tame tarpe ir garantuoti nuvažiuojamų kilometrų kiekį. Atsakovė, be savo paaiškinimų, nepateikė byloje įrodinėjimo priemonių, kad sutiko vežti ieškovės krovinius tik šiai garantuojant transporto priemonės nuvažiuojamų kilometrų kiekį. Byloje nenustatyta, kad iki sutartinių santykių nutraukimo atsakovė reiškė ieškovei pretenzijas dėl netinkamo pastarosios įsipareigojimų, užtikrinti atsakovės transporto priemonių nuvažiuojamus kilometrus, ar skaičiavo vežėjo patirtus nuostolius. Priešingai, atsakovės argumentus, kad 2020 m. lapkričio 5 d. sutarties sąlygos dėl užsakovo įsipareigojimo kompensuoti vežėjo nuostolius transporto priemonėms nenuvažiavus kilometrų kiekio, už kuriuos yra apmokėta iš anksto, turėtų būti taikomos ir ginčo laikotarpiu, paneigia pačios atsakovės sudaryti dokumentai. Tiek 2021 m. sausio 6 d., tiek 2021 m. vasario 1 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitose esančiais įrašais, fiksuojant užsakovo įmokėtų lėšų balansą ir pateikiant nurodymus ieškovei apmokėti už ateityje suteiktinas paslaugas, taip pat PVM sąskaitose faktūrose atsakovė abejais atvejais įvardindavo, kad ieškovė (užsakovas) yra permokėjusi už praeityje suteiktas paslaugas. Be to, atsakovė prievolę grąžinti ieškovės avansu sumokėtas lėšas yra pripažinusi ir 2021 m. vasario 4 d. el. laišku, kuriuo tuo pačiu paragino ieškovę vykdyti įsipareigojimus. Atsakovės nurodytus argumentus, kad sąskaitos nebuvo rašomos ieškovės prašymu ar, kad jas buvo ketinama išrašyti vėlesniu laikotarpiu, teismas vertina kaip deklaratyvius, įrodinėjimo priemonėmis neparemtus, teiginius.

18.       Teismas sutinka su ieškovės argumentais, jog po 2020 m. gruodžio 19 d., kai baigė galioti 2020 m. lapkričio 5 d. sutartis, o būtent nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. vasario 16 d., šalių teisiniai santykiai buvo reglamentuojami žodinio susitarimo dėl paslaugų kainos 1,07 Eur / km, mokėjimo tvarkos – avansu bei skiriamų transporto priemonių skaičiaus – iki 9, kuris patvirtinamas atsakovės ieškovei pateiktose išankstinio mokėjimo sąskaitose. Sąlygos, numatančias ieškovės prievoles už netinkamą įsipareigojimų įvykdymą – užtikrinti nuvažiuojamų kilometrų kiekį, o jų neužtikrinus sumokėti sutartyje nustatyta kainą, teismo vertinimu, bendra šalių valia nebuvo suderintos.

19.       Iš ieškovės į civilinę bylą pateiktų rašytinių įrodymų matyti, šią aplinkybę pripažino ir atsakovė, kai vežėjas (atsakovė) nuo 2021 m. vasario 17 d. nutraukė vežimo paslaugų tiekimą. Sutarties nutraukimą reglamentuojančiame CK 6.217 straipsnyje nustatyti keli vienašališko sutarties nutraukimo atvejai – tai gali būti padaryta, jeigu kita šalis sutarties nevykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas (CK 6.217 straipsnio 1 dalis); taip pat vienašališkai sutartis gali būti nutraukiama joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Aiškindamas šias CK nuostatas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu šalys susitarė, jog tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį, t. y. sutartį vienašališkai nutraukiant joje numatytais atvejais teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2014 m. spalio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2014; kt.).

20.       Šio sprendimo 16 punkte minėta, kad šalys rašytinio susitarimo, tame tarpe ir dėl sutarties nutraukimo, sudarę nebuvo – vežimo paslaugos buvo teikiamos suderinus šalių valią dėl transporto priemonių kiekio, atsiskaitymo už suteiktas paslaugas kainos ir tvarkos, todėl teismas vertina, ar (užsakovas) ieškovė netinkamai vykdė įsipareigojimus.

21.       Byloje nustatyta, kad 2021 m. sausio 6 d. atsakovė pateikė ieškovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. IŠANK Nr. 003, bendrai 101 115,00 Eur sumai už atsakovės planuojamus nuvažiuoti 94 500 km, vežant ieškovės krovinius laikotarpiu nuo 2021 m. sausio 6 d. iki 2021 m. sausio 31 d. Šioje sąskaitoje nurodyta, jog ieškovė yra sumokėjusi 6 329,05 Eur už ankstesnį laikotarpį už paslaugas, kurių atsakovė nesuteikė, todėl mokėtina suma sudarė 94 785,95 Eur. Ginčo tarp šalių, jog ieškovė šią sąskaitą apmokėjo 2021 m. sausio 11 d., nėra. 2021 m. sausio 31 d. ieškovei atsakovės pateikta PVM sąskaita faktūra TRP21 serija Nr. 00324 už 2021 m. sausio mėn. suteiktas vežimo paslaugas, patvirtina, kad 2021 m. sausio 6 – sausio 31 d. atsakovė vežė krovinius 77 836 km, todėl jos atlygis sudaro 83 284,52 Eur. Akivaizdu, kad ieškovė 2021 m. sausio mėn. sumokėjo atsakovei 17 830,48 Eur daugiau nei gavo paslaugų. 2021 m. vasario 1 d. atsakovė pateikė ieškovei išankstinio apmokėjimo sąskaitą IŠANK serija Nr. 0004 už planuojamas suteikti vežimo paslaugas laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 29 d. bendrai 101 115,00 Eur už atsakovės planuojamus nuvažiuoti 94 500 km. Kadangi ieškovė už 2021 m. sausio mėn. buvo sumokėjusi 17 830, 48 Eur daugiau nei gavo paslaugų, todėl mokėtina suma sudarė 83 284,52 Eur. Šioje atsakovės sudarytoje išankstinėje sąskaitoje taip pat įvardinta nepanaudota avansinių lėšų suma iš ankstesnio laikotarpio. Ginčo tarp šalių, kad ir šią sąskaitą ieškovė apmokėjo 2021 m. vasario 4 d., nėra.

22.       Kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti sutartį natūra (CK 6.213 straipsnis), sustabdyti priešpriešinį vykdymą (CK 6.207 straipsnis), reikalauti nuostolių, palūkanų ar netesybų atlyginimo (CK 6.256 straipsnis; 6.261 straipsnis), nutraukti sutartį (CK 6.217 straipsnis), įskaitant ir sutarties nutraukimą nustačius papildomą terminą sutarčiai įvykdyti (CK 6.209 straipsnis).

23.       Byloje pateiktas atsakovės susirašinėjimas el. paštu (ieškovės ieškinio priedas Nr. 14) patvirtina, kad 2021 m. vasario 15 d. atsakovė informavo ieškovę, jog ieškovės išankstinio pavedimo užtenka krovinių vežimui iki 2021 m. vasario 19 d. Šiuo laišku, ieškovę įspėjus apie prievolę atlaisvinti suteiktas transporto priemones ir primokėti už kilometrus nuvažiuotus daugiau nei sumokėta avansinė įmoka, patvirtinta atsakovės prievolė grąžinti susidariusią permoką. 2021 m. vasario 16 d. el. laišku (ieškovės ieškinio priedas Nr. 16) atsakovė informavo ieškovę, kad avansinė įmoka už vasarį sudaro 83 284,52 Eur, nuvažiuota 56 708 km 60 677,56 Eur sumai (56 708 km x 1,07 Eur) ir pareikštas reikalavimas dėl apmokėjimo už nenuvažiuotus pagal garantą kilometrus 29 447,40 Eur sumai, bei pažymėta, kad užsakovo (ieškovės) skola sudaro 6 840,40 Eur. 2021 m. vasario 18 d. atsakovė ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00659 (ieškinio priedas Nr. 22), kurioje pateikta informacija, kad atsakovės pateiktos transporto priemonės pervežant ieškovės krovinius nuvažiavo 62 424 km 66 793,68 Eur sumai (62 424 km x 1,07 Eur).

24.       Teismas, įvertinęs ieškovei avansu atsakovei sumokėtas sumas, bei atsakovės pateiktus duomenis apie transporto priemonių įvažiuotus kilometrus, pervežant ieškovės krovinius, nustatė, kad atsakovė, pateikdama apmokėjimui 2021 m. vasario 1 d. išankstinio apmokėjimo sąskaitą IŠANK serija Nr. 0004 ir planuodama laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 1 d. iki 2021 m. vasario 29 d. įvardintomis transporto priemonėmis nuvažiuoti 94 500 km, yra pripažinusi, kad ieškovės permoka 2021 m. vasario 1 d. sudaro 17 830,48 Eur. Teismo vertinimu, tai patvirtina atsakovės įsipareigojimą pateiktomis transporto priemonės nuvažiuoti 94 500 km ieškovei sumokėjus 101 115,00 Eur. Byloje pateikti duomenys, jog ieškovė 2021 m. vasario 4 d. atsakovei bankiniu pavedimu (ieškovės ieškinio priedas Nr. 8) sumokėjo 83 284,52 Eur, t. y. įvykdė prievolę sumokėti 101 115,00 Eur (83 284,52 Eur + 17 830,48 Eur) už atsakovės planuojamus nuvažiuoti 94 500 km.  Jau minėta, kad 2021 m. vasario 18 d. atsakovė ieškovei pateikė PVM sąskaitą faktūrą Nr. 00659, kurioje pati atsakovė nurodė duomenis, jog iki 2021 m. vasario 16 d. transporto priemonės nuvažiavo 62 424 km 66 793,68 Eur sumai.

25.       Įvertinus šiuos duomenis spręstina, kad atsakovė ieškovei nesuteikė vežimo paslaugų, už kurias ieškovė buvo sumokėjusi avansu ir skirtumas tarp suteiktų paslaugų ir ieškovės sumokėtų sumų sudaro 32 076 km (94 500 km – 62 424 km) arba 34 321,32 Eur (101 115,00 Eur – 66 793,68 Eur). Nustačius šias aplinkybes sutiktina su ieškovės argumentais, kad byloje nėra teisinio pagrindo spręsti, jog ieškovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus ir pripažintina, kad atsakovė vienašališkai ir neteisėtai nutraukė su ieškove sutartinius santykius. Net ir darant prielaidą, jog atsakovė ieškovei skaičiavo nuostolius už neįvažiuotus transporto priemonių kilometrus, akivaizdu, kad ieškovės sumokėtos avansu sumos padengė atsakovės 2021 m. vasario 15 d. skaičiuojamus nuostolius: 2021 m. vasario 15 d. ieškovės įmokėta suma sudaro 101 115,00 Eur, nuvažiuota 60 677,56 Eur sumai (56 708 km x 1,07 Eur), skirtumas tarp sumokėtos sumos ir nuvažiuotų km sudaro 40 437,44 Eur arba 37 792 km (94 500 km - 56 708 km), kas pilnai padengė atsakovės įvardijamą 29 447,40 Eur nuostolių sumą.

26.       CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas.

27.       Ieškovė į bylą taip pat yra pateikusi duomenis, kad ji, atsakovei nutraukus vežimo paslaugas, pasitelktam vežėjui laikotarpiu nuo 2021 m. vasario 19 d. iki 2021 m. kovo 4 d. už 58 kartus atliktus vežimus sumokėjo 72 500,00 Eur (ieškovės ieškinio priedas Nr. 19). Atsakovė, nesutikdama su prašomais priteisti nuotoliais, nurodė, kad ieškovės teikiamos byloje įrodinėjimo priemonės kelia abejonių sudaryto susitarimo realumu. Teismas, įvertinęs ieškovės į bylą pateiktas įrodinėjimo priemones neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Ieškovė, įrodinėdama pakeičiančiosios sutarties sudarymo faktą, pateikė komercinį pasiūlymą, krovinio gabenimo važtaraščius bei apmokėjimą patvirtinančius duomenis, taip pat ir komunikaciją su sutartį sudariusią šalimi. Teismo vertinimu, ieškovės pateiktos įrodinėjimo priemonės, kurios patvirtina šalių vykdytas derybas prieš suteikiant vežimo paslaugą, krovinio pervežimo dokumentai, duomenys apie apmokėjimą už atliktą pervežimą pakankami išvadai, kad ieškovę ir Vokietijos bendrove LTS Link Trading & Shipping Gmbh siejo sutartiniai pervežimo teisiniai santykiai (CK 6.808 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas ieškovės sudarytą susitarimą su Vokietijos bendrove LTS Link Trading & Shipping Gmbh yra pagrindas pripažinti pakeičiančiąja vežimo sutartimi, kurią neteisėtai nutraukė atsakovė.

28.       CK 6.258 straipsnio 5 dalies nustatytų nuostolių apskaičiavimo būdas, kainų skirtumas tarp kainų, numatytų nutrauktoje sutartyje ir ją pakeičiančioje sutartyje, yra siejamas tik su protingu terminu. Teismo vertinimu, terminas, per kurį buvo sudaryti pakeičiantysis susitarimas, yra protingas, nes susitarimas sudarytas iš karto, nustačius, kad ieškovei pastoviai kilo poreikis pervežti krovinius, dėl kurių pervežimo buvo sudarytas susitarimas su atsakove ir už kuriuos buvo apmokėta avansu. Nors atsakovė įvardijo, kad pakeičiančiosios sutarties kaina nėra protinga, tačiau byloje neteikė įrodymų, kad kiti kontrahentai galėjo operatyviai, trumpam laikotarpiui suteikti vežimo paslaugas mažesne kaina, todėl ieškovės sudarytas pakeičiantysis sutarimas pripažintinas sudarytu protingomis sąlygomis. Pažymėtina, kad ieškovės sudaryto pakeičiančiojo susitarimo tikslas buvo realus neįvykdytos prievolės įvykdymas, nes ieškovei reikšmės turėjo sutarties, sudarytos su medienos pirkėjais sąlygos, kurioje taip pat buvo numatyti konkretūs sutarties įvykdymo terminai.

29.       Nustatyta, kad šalių sudarytos sutarties kaina už vieną km yra 1,07 Eur, ieškovės pasitelktas vežėjas vežė 40 600 km atstumu už 1,79 Eur už vieną km kainą (bendra vežimo kaina 72 500,00 Eur), taigi kainų skirtumas tarp atsakovės nesuteiktų vežimo paslaugų ir ieškovės pasitelktam vežėjui sumokėtos sumos sudaro 29 058,00 Eur (72 500,00 Eur – 43 442,00 Eur), todėl ir patirta žala pagal CK 6.258 straipsnio 5 dalies nuostatas yra 29 058,00 Eur.

30.       Vertinant ieškovės reikalavimą, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės ieškovės avansu sumokėtas sumas už nesuteiktas paslaugas, nustatyta, kad skirtumas tarp ieškovės sumokėtos sumos ir nuvažiuotų km sudaro 40 437,44 Eur arba 37 792 km (94 500 km – 56 708 km). Ieškovė prašo papildomai priteisti ir 6 698,20 Eur už nepagrįstai į sąskaitas įtrauktus kilometrus. Atsakovė nurodo, kad su reikalavimu sugrąžinti nepanaudotą avansą nesutinka, kadangi: ieškovas turi mokėti netesybas už nenuvažiuotus kilometrus, 6 260 km pagrįstai įtraukti į ieškovės pateiktas sąskaitas, taip pat atsakovė patyrė išlaidas, susijusias su sumokėta bauda už viršsvorį bei transporto priemonių remontą.

31.       Byloje pateikta atsakovės 2021 m. vasario 9 d. pretenzija AM/Ž Nr. 00132 už viršsvorį 110,31 Eur sumai (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 31) bei 2021 m. vasario 18 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 00660 1 482,24 Eur sumai už vilkikų ir priekabos remontą (atsakovės atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 32). Šios, atsakovės pateiktos įrodinėjimo priemonės, teismo vertinimu, patvirtina faktą, kad atsakovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, patyrė išlaidas, tačiau tai nereiškia, kad bet kokios vežėjo patirtos išlaidos vykdant sutartinius įsipareigojimus turi būti atlyginamos.

32.       Teismo vertinimu, iš byloje pateiktos šalių komunikacijos nėra pagrindo spręsti, kad šalys buvo pasiekusios susitarimą dėl šių išlaidų atlyginimo. Vertinti šias vežėjo išlaidas kaip nuostolius, už kuriuos yra atsakingas krovinio vežėjas, taip pat nėra pagrindo, kadangi byloje nėra pateikta įrodymų, kad pagal šalių susitarimą už krovinio pakrovimą yra atsakingas krovinio siuntėjas (CK 6.809 straipsnis), ar, kad transporto priemonės gedimas buvo sąlygotas netinkamo vežėjo pareigos pakrauti krovinį įvykdymu.

33.       Minėta, kad pagal CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotą krovinį nugabenti į paskirties punktą ir išduoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimą sumokėti nustatytą užmokestį. Šios esminės vežimo sutarties savybės suponuoja vežėjo pareigą veikti naudingiausiomis užsakovui sąlygomis pagal jo nurodymus, o kai šių nėra, – pagal įprastos verslo praktikos reikalavimus. Kartu tai reiškia vežėjo pareigą informuoti užsakovą apie visas aplinkybes, kurios turi reikšmės užsakovo išlaidoms, nebent tokios aplinkybės buvo žinomos arba turėjo būti žinomos užsakovui.

34.       Ieškovė byloje taip pat įrodinėja, kad jai teikiamas sąskaitas nepagrįstai buvo įtraukti 6 260 km ir tokiu būdu atsakovė neteisėtai gavo 6 698,20 Eur atlygį už nenuvažiuotus kilometrus. Su tokiais ieškovės argumentais teismas pagrindo sutikti neturi.  

35.       Kaip jau minėta šiame sprendime, šalys rašytinio susitarimo sudarę nebuvo, o vežimo paslaugos buvo teikiamos suderinus šalių valią dėl transporto priemonių kiekio, atsiskaitymo už suteiktas paslaugas kainos ir tvarkos. Šalys iš esmės vienodai aiškina atsiskaitymo vykdant sutartį tvarką: mokėjimai už nuvažiuotus kilometrus buvo vykdomi pagal atsakovės pateiktus transporto priemonių GPS duomenis. Pažymėtina, kad ieškovė neginčija atsakovės pateiktų transporto priemonių GPS duomenų, tačiau iš jos argumentų spręstina, kad vežėjas nepasirinko ekonomiškiausio maršruto vežti krovinius ir šią aplinkybę, ieškovės vertinimu, patvirtina viešai prieinami duomenys, o būtent google.maps paslauga (ieškinio priedai Nr. 24).

36.       Teismo vertinimu, ieškovės pateikti duomenys nepaneigia atsakovės transporto priemonių pateiktų GPS duomenų ir nėra pakankami išvadai, kad vežėjas neveikė naudingiausiomis užsakovui sąlygomis (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad šalys, sutardamos dėl kiekvienos transporto priemonių nuvažiuojamų kilometrų, aptardavo tik bendrą kilometrų skaičių, o užsakovas (ieškovė) specialių nurodymų vežėjui, kokiu maršrutu vežti krovinį, neteikdavo, be to, gavęs duomenis už ankstesnius laikotarpius šių duomenų netikslindavo, apmokėjimu pripažindavo, kad vežimo paslauga suteikta tinkamai. Google.maps paslauga tai internetinė žemėlapio paslauga, kurią prižiūri „Google“. Ji teikia paslaugas, tokias kaip žemėlapio peržiūra, Google Ride Finder ir Google Transit. Per Ride Finder galima rasti kelionės maršrutą automobiliu, dviračiu arba pėsčiomis, o per Transit galima rasti maršrutą, pasinaudojant viešuoju transportu. Maršrutus, kuriais transporto priemonės vežė ieškovės krovinį, buvo galimybė identifikuoti, tačiau ieškovė, pasirinkdama įrodinėjimo būdą, apsiribojo tik viešai prieinamais duomenimis, kurie nepatvirtina, kad google.maps parinktu maršrutu gali važiuoti ir krovininės transporto priemonės.

37.       Apibendrindamas byloje surinktus įrodymus, teismas sprendžia, kad byloje nėra pagrindo išvadai, jog ieškovė netinkamai vykdė prisiimtus įsipareigojimus, todėl, teismo vertinimu, atsakovė neturėjo teisinio pagrindo nutraukti su ieškove sudarytų sutartinių santykių. Kadangi ieškovė, vykdydama sutartinius įsipareigojimus, atsakovei avansinėmis įmokomis buvo apmokėjusi už ateityje ketinamas atlikti atsakovės paslaugas ir kurių atsakovė iki sutartinių santykių nutraukimo nėra suteikusi, yra pagrindas pripažinti, kad šia pinigų suma (34 321,32 Eur) atsakovė disponuoja be teisėto pagrindo, todėl skirtumas tarp sumokėtos sumos ir suteiktų paslaugų priteisiamas ieškovei. Be to, teismo vertinimu, ieškovė, neteisėtai atsakovei nutraukus sutartinius santykius turėjo teisę sudaryti pakeičiančiąją sutartį ir įgijo teisę į žalos (29 058,00 Eur) atlyginimą.

38.       Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 2 dalimi, ieškovei prašant, jai iš atsakovės priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 63 379,32 Eur sumą nuo ieškinio priėmimo dienos, t. y. 2022 m. balandžio 22 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

39.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkintas iš dalies (87,11 procentais), todėl, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, jai ir atsakovei yra paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai jų turėtos bylinėjimosi išlaidos.

40.       Ieškovė šioje byloje turėjo 7 366,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 1 316,00 Eur žyminis mokestis ir 6 050,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos už 38,50 val. teisinių paslaugų teikimą. Tuo tarpu atsakovė byloje turėjo 20 077,12 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 19 890,86 Eur teisinės pagalbos išlaidos ir 186,26 Eur vertimo išlaidos.

41.       CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas priteisia šaliai išlaidas, susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgdamas į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, tačiau ne didesnes, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R–77 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas), toliau – Rekomendacijos).

42.       Nors ieškovės bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančiuose duomenyse nėra įvardinta, už kokias konkrečiai teisines paslaugas yra susidariusios bylinėjimosi išlaidos, o nurodyta tik teisinių paslaugų trukmė (38,50 val.), tačiau teismas pažymi, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovei buvo suteiktos tokios teisinės paslaugos: ieškinio, dubliko, baigiamosios kalbos, rašytinių paaiškinimų (2 vnt.), prašymų dėl teismo posėdžio datos pakeitimo (2 vnt.), prašymo dėl teismo posėdžio atidėjimo, prašymo dėl įrodymų prijungimo ir prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, o taip pat ieškovės atstovas dalyvavo keturiuose teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė yra apie 9 val., taip pat turėjo jiems pasirengti ir į juos vykti iš kito miesto. Atsižvelgiant į tai, teismas, įvertinęs ieškovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą ir dydį, sprendžia, kad jos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių. Taigi, ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies (87,11 procentais), iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma yra 6 416,52 Eur (7 366,00 Eur x 87,11 proc. / 100).

43.       Atsakovė šiuo atveju pateikė teismui duomenis, kad ji turėjo 19 890,86 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurias detalizavus sudaro: 4 826,53 Eur – atsiliepimo į ieškinį parengimas, 3 004,83 Eur – tripliko parengimas, 605,00 Eur – pasirengimas ir nagrinėjimas 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje (5 val.), 844,28 Eur – 2021 m. rugsėjo 24 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų priėmimo, rašytinių įrodymų išreikalavimo, liudytojo šaukimo parengimas, 201,66 Eur – 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, 1 422,56 Eur – pasirengimas ir nagrinėjimas 2021 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje, kelionė (13 val.), 289,54 Eur – 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimo dėl įpareigojimo nevykdymo parengimas, 112,93 Eur – prašymo dėl naujų įrodymų prijungimo parengimas, 187,55 Eur – prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, 181,50 Eur – 2021 m. lapkričio 15 d. pranešimas teismui dėl įpareigojimo nevykdymo, 1 546,78 Eur – 2021 m. lapkričio 19 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimas, dokumentų analizė, 2021 m. lapkričio 29 d. kreipimasis į ieškovę dėl papildomų dokumentų bei duomenų pateikimo rengimas, 475,54 Eur – teisinės konsultacijos, 854,15 Eur – prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimas, pateikimas teismui, pasirengimas bylos nagrinėjimui 2022 m. sausio 17 d. teismo posėdžiui, 36,30 Eur – kelionė (1 val.), 143,08 Eur – atstovavimas 2022 m. sausio 17 d. teismo posėdyje (1 val.), 36,30 Eur – kelionė (1 val.), 961,95 Eur – dokumentų analizė, 68,57 Eur – kreipimasis į ieškovę, 717,93 Eur – 2022 m. vasario 9 d. pareiškimo apie įrodymo suklastojimą parengimas, 1 629,47 Eur – pareiškimo dėl rašytinių įrodymų pateikimo į bylą parengimas, 114,95 Eur – kreipimasis į ieškovę, 605,00 Eur – pasirengimas ir atstovavimas 2022 m. balandžio 6 d. teismo posėdyje (5 val.), 901,46 Eur – 2022 m. kovo 4 d. pareiškimo teismui dėl rašytinių įrodymų pateikimo parengimas, 123,00 Eur – 2022 m. kovo 14 d. pareiškimo teismui dėl bylos vilkinimo parengimas.

44.       Teismas, įvertinęs nurodytų atsakovės turėtų teisinės pagalbos išlaidų pagrįstumą ir dydžius, sprendžia, kad didžioji dalis jų viršija Rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius: už atsiliepimo į ieškinį parengimą maksimalus dydis sudaro 3 810,50 Eur (1 524,20 Eur x 2,5), už tripliko parengimą maksimalus dydis sudaro 2 276,10 Eur (1 517,40 Eur x 1,5), už 2021 m. rugsėjo 24 d. prašymo dėl rašytinių įrodymų priėmimo, rašytinių įrodymų išreikalavimo, liudytojo šaukimo parengimą maksimalus dydis sudaro 626,56 Eur (1 566,40 Eur x 0,4), už 2021 m. rugsėjo 23 d. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą maksimalus dydis sudaro 156,64 Eur (1 566,40 Eur x 0,1), už 2021 m. gruodžio 9 d. pranešimo dėl įpareigojimo nevykdymo parengimą maksimalus dydis sudaro 159,81 Eur (1 598,10 Eur x 0,1), už prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų parengimą maksimalus dydis sudaro 151,74 Eur (1 517,40 Eur x 0,1), už 2021 m. lapkričio 15 d. pranešimo teismui dėl įpareigojimo nevykdymo parengimą maksimalus dydis sudaro – 156,64 Eur (1 566,40 Eur x 0,1), už 2021 m. lapkričio 19 d. prašymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo parengimą maksimalus dydis sudaro 156,64 Eur (1 566,40 Eur x 0,1), už 2022 m. vasario 9 d. pareiškimo apie įrodymo suklastojimą parengimą maksimalus dydis sudaro 639,24 Eur (1 598,40 Eur x 0,4), už pareiškimo dėl rašytinių įrodymų pateikimo į bylą parengimą maksimalus dydis sudaro 639,24 Eur (1 598,40 Eur x 0,4) ir už 2022 m. kovo 4 d. pareiškimo teismui dėl rašytinių įrodymų pateikimo parengimą maksimalus dydis sudaro 671,72 Eur (1 679,30 Eur x 0,4). Pažymėtina, kad kitos atsakovės teisinės pagalbos išlaidos, kaip pvz., teisinių konsultacijų teikimas, dokumentų analizė, kreipimasis į ieškovę ir pan. teisinės išlaidos, laikytinos nepagrįstomis ir nėra priteisiamos, kadangi jos, teismo vertinimu, yra tiesiogiai susijusios su atsakovės atstovo teismui teiktų procesinių dokumentų parengimu ir atsakovės atstovavimu teisme. Įvertinus išdėstytą, teismas nurodo, kad atsakovės prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos yra mažinamos iki 13 383,15 Eur (3 810,50 Eur + 2 276,10 Eur + 605,00 Eur + 626,56 Eur +156,64 Eur + 1 422,56 Eur + 159,81 Eur + 112,93 Eur + 151,74 Eur + 156,64 Eur + 156,64 Eur + 854,15 Eur + 36,30 Eur + 143,08 Eur + 36,30 Eur + 639,24 Eur + 639,24 Eur + 605,00 Eur + 671,72 Eur + 123,00 Eur). Ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies (atmestų reikalavimų dalis 12,89 procentai), iš ieškovės atsakovės naudai priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma yra 1 749,10 Eur ((13 383,15 Eur + 186,26 Eur) x 12,89 proc. / 100). 

45.       Teismas, atsižvelgęs į tai, kad ieškovės ir atsakovės reikalavimai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo yra vienarūšiai priešpriešiniai, todėl, atlikus jų įskaitymą, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiama 4 667,42 Eur (6 416,52 Eur – 1 749,10 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

46.       Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 5,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268 ir 270 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

ieškinį patenkinti iš dalies.

Iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „A. M. transportas“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbiami), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Bioversa“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbiami), naudai priteisti 63 379,32 Eur (šešiasdešimt tris tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt devynis eurus 32 ct) žalos atlyginimo, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (63 379,32 Eur) nuo ieškinio priėmimo dienos (2022 m. balandžio 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 667,42 Eur (keturis tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt septynis eurus 42 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas                                                        Egidijus Tamašauskas