Civilinė byla Nr. e2-369-585/2020
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00324-2019-6
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.3.6.2.
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 25 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Zelianka,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Belor“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Arvifertis“, atstovaujamos bankroto administratoriaus A. V., prieštaravimus dėl JSC Alfa-Bank finansinio reikalavimo tvirtinimo uždarosios akcinės bendrovės „Arvifertis“ bankroto byloje,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 15 d. nutartimi UAB „Arvi fertis“ iškelta bankroto byla, įmonės administratoriumi paskirtas A. V..
2. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. spalio 30 d. nutartimi patvirtintas bankrutuojančios UAB „Arvi fertis“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas, o JFC Alfa-Bank kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas perduotas nagrinėti civilinėje byloje Nr. eB2-4476-340/2019.
3. Pareiškėja UAB „Belor“ pateikė teismui prašymą suteikti UAB „Belor“ atstovams advokatams A. C., V. Ž. ir T. B. prieigą prie bylos Nr. eB2-4476-340/2019. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje priimtiną nutartį dėl kreditorinio reikalavimo tvirtinimo turi teisę skųsti kiti kreditoriai. Teisė skųsti teismo nutartį reiškia suinteresuotumą bylos baigtimi. Būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, kreditorius turi teisę dalyvauti svarstant kitų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. lapkričio 22 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Belor“ prašymą suteikti UAB „Belor“ atstovams prieigą prie bylos Nr. eB2-4476-340/2019.
5. Teismas pažymėjo, kad tinkamą tiek kreditorių, tiek bankrutuojančios įmonės teisių ir interesų gynimą ginčuose dėl ginčijamų kreditorinių reikalavimų tvirtinimo užtikrina būtent įmonės bankroto administratorius, dėl ko įmonės kreditoriai neturi suinteresuotumo bylos baigtimi CPK 47 straipsnio prasme, jų dalyvavimas tokiuose ginčuose nėra reikalingas ir jie į šių bylų nagrinėjimą trečiaisiais asmenimis netraukiami.
6. Teismas sprendė, kad jog šiuo atveju nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėja UAB „Belor“ yra suinteresuota civilinės bylos Nr. eB2-4476-340/2019 baigtimi. Atmetus prašymą dėl įtraukimo trečiuoju asmeniu, nėra pagrindo tenkinti ir prašymo dėl prieigos prie bylos Nr. eB2-4476-340/2019 suteikimo kreditorės UAB „Belor“ atstovams, todėl šis prašymas netenkintinas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
7. Pareiškėja BUAB „Belor“ atskiruoju skundu prašo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – suteikti pareiškėjos atstovams advokatams T. B., A. C. ir V. Ž. prieigą prie elektroninės bylos Nr. eB2-4476-340/2019 (naujas Nr. eB2-1683-340/2020). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ) suteikia teisę visiems kreditoriams skųsti procesinį sprendimą, kuriuo išspręstas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas, nepriklausomai nuo to, ar kreditorius pasinaudojo teise pateikti atskirąjį skundą dėl konkretaus kreditoriaus kreditorinio reikalavimo. Taigi, skundžiama nutartimi apeliantei užkertamas kelias dalyvauti kreditorinio reikalavimo tvirtinimo procese ir teikti dėl jo atskirąjį skundą, kadangi nesuteikiant prieigos prie bylos, tokios teisės apeliantė negalės tinkamai realizuoti.
7.2. Akivaizdu, kad kreditoriaus JSC Alfa-bank kreditorinio reikalavimo dydis turės įtakos apeliantės teisėms ir pareigoms, nes nuo to priklausys tiek apeliantės turimų balsų proporcijos BUAB „Arvi fertis“ kreditorių susirinkimuose, tiek apeliantės galimybės patenkinti savo reikalavimus iš BUAB „Arvi fertis“ turto.
7.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad kreditorius gali prašyti teismo būti įtraukiamas į visus skolininko teisminius procesus, kadangi priimti sprendimai priteisiant iš skolininko sumas ir/arba priteisiant skolininkui sumas, turės įtakos kreditoriaus teisių apimčiai.
8. Kreditorius JSC Alfa-Bank atsiliepimu į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
8.1. Kreditorius JSC Alfa-Bank sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Vien tai, kad pareiškėja yra BUAB „Arvi fertis“ kreditorė, nesudaro pagrindo įtraukti pareiškėją į bylą trečiuoju asmeniu. Byla ir joje priimtas teismo sprendimas neturės jokios įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms.
8.2. Pareiškėja nenurodė pakankamo teisinio ryšio tarp nagrinėjamos bylos ir jos materialiųjų teisių bei pareigų. Nenustačius, kad bylos baigtis gali turėti įtakos pareiškėjos teisinei padėčiai, darytina išvada, jog nėra pagrindo pareiškėją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
10. Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – JANĮ) ir neteko galios ĮBĮ su visais pakeitimais ir papildymais (JANĮ 153 straipsnis). Pagal JANĮ 155 straipsnio 1 dalį iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams JANĮ nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedūroms, kurios pradedamos šiam įstatymui įsigaliojus, išskyrus šio straipsnio 1 – 5 punktuose nustatytas išimtis.
11. Tiek UAB „Belor“, tiek ir JSC Alfa-Bank finansinių reikalavimų atsakovės BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje tvirtinimo procedūra pradėta ir skundžiamos teismo nutartys priimtos galiojant ĮBĮ, todėl ir klausimas dėl tokių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo apeliacinės instancijos teisme nagrinėjamas pagal ginčijamos nutarties priėmimo metu galiojusio ĮBĮ normas.
12. Byloje keliamas ginčas, ar bankrutuojančios įmonės kreditorius, kurio finansinis reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, gali dalyvauti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis pirmosios instancijos teismo iš bankroto bylos išskirtoje atskiroje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl kito bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo.
13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-368-241/2020 išspręstas ginčas analogišku klausimu, todėl toje byloje suformuluoti teismo išaiškinimai taikytini ir nagrinėjamu atveju (Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis).
14. Bankroto byloje trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų, pripažįstami įmonės kreditoriai, kurių finansinius reikalavimus patvirtino teismas, ir kiti asmenys, kurie nėra įmonės kreditoriai (neturi tiesioginio turtinio reikalavimo bankrutuojančiai įmonei), tačiau turi kitokį pagrįstą suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi. Pagal nuoseklią kasacinio teismo praktiką ir paties bankroto proceso esmę, kreditoriams, kurių finansinis reikalavimas patvirtintas bankroto bylą nagrinėjančio teismo nutartimi, nereikia atskirai pagrįsti savo teisinio suinteresuotumo dalyvauti bankroto byloje trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis. Tokia pareiga numatyta tik kitiems asmenims, t. y. įmonės savininkams, akcininkams, laiduotojams, valstybės institucijoms, galinčioms bankrutuojančios įmonės atžvilgiu priimti valdingus įgaliojimus ir pan. (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372-219/2019).
15. Nagrinėjamu atveju apeliantė, iš kito kreditoriaus įgijusi reikalavimo teisę, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 20 d. nutartimi buvo įtraukta į BUAB „Arvifertis“ kreditorių sąrašą su 612,89 Eur dydžio finansiniu reikalavimu. Pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis minėta nutartis nebuvo apskųsta, taigi, šiuo metu yra įsiteisėjusi. Kadangi apeliantės reikalavimas yra patvirtintas įsiteisėjusia teismo nutartimi, apeliantė įgijo teisę dalyvauti skolininkės BUAB „Arvi fertis“ bankroto byloje, naudodamasi trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, procesinėmis teisėmis (CPK 47 straipsnis).
16. Kaip jau išaiškinta 13 punkte nurodytoje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, vien formaliu atskiro ginčo iš bankroto bylos išskyrimu negali būti paneigtas pareiškėjos materialusis suinteresuotumas dalyvauti klausimo dėl kito kreditoriaus finansinių reikalavimų tvirtinimo nagrinėjime, t. y. ginti savo teises, siekiant, kad nebūtų patvirtintas visas ar iš dalies kito kreditoriaus finansinis reikalavimas, kurio tenkinimas vėlesnėse bankroto bylos stadijose gali daryti tiesioginę įtaką pareiškėjos teisėms ir pareigoms – apriboti galimybę kuo didesne dalimi patenkinti savo finansinį reikalavimą iš atsakovės BUAB „Arvi fertis“ turto.
17. Pažymėtina, kad ĮBĮ 26 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog nutartis dėl kreditorių reikalavimų tvirtinimo ar atsisakymo juos tvirtinti atskiruoju skundu gali skųsti administratorius ir kreditoriai, kuriems jos priimtos. Kiti kreditoriai šias nutartis gali skųsti jei jomis patvirtintų finansinių reikalavimų suma ir skundą paduodančio kreditoriaus patvirtintų finansinių reikalavimų suma viršija 72 Eur. Nors ĮBĮ normos tiesiogiai nenumato kreditoriaus galimybės pirmosios instancijos teisme ginčyti kitų kreditorių tvirtinamus finansinius reikalavimus, tačiau ir nedraudžia to daryti. Taigi sistemiškai aiškinant ĮBĮ normas, kreditoriui, turinčiam teisę ginčyti kitų kreditorių reikalavimus apeliacine tvarka, tokie reikalavimai gali būti ginčijami ir pirmosios instancijos teisme. Priešingas aiškinimas paneigtų pagrindinį teisės principą – asmens teisę į teisingą teismą, prieštarautų paties apeliacinio proceso paskirčiai – taisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas.
18. Skirtingai nuo CPK reglamentuoto trečiųjų asmenų, nepareiškiančių savarankiškų reikalavimų, instituto, ĮBĮ nustatytas bankrutuojančios įmonės kreditoriaus statuso ypatumas pasireiškia tam tikrais nagrinėjamos bylos procesiniais ypatumais, pvz., teismas neturi pareigos asmeniškai jam pranešti apie byloje atliekamus procesinius veiksmus, siūlyti teikti atsiliepimus į pareikštus prašymus ar apeliacinius skundus ir pan. Kita vertus, toks ĮBĮ teisinis reguliavimas trečiajam asmeniui neužkerta kelio aktyviai dalyvauti bankroto procese pasinaudojant visomis dalyvaujančio byloje asmens procesinėmis teisėmis. Tik pats kreditorius gali nuspręsti, kiek aktyviai jis pasinaudos minėtomis teisėmis. Tačiau kreditoriui nusprendus pasinaudoti jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, toks apsisprendimas teismo negali būti ribojamas. Tai, kad iš pagrindinės bankroto bylos išskirtas klausimas nagrinėjamas atskiroje byloje, niekaip neturi įtakos tokio asmens galimybėms savo nuožiūra įgyvendinti jam suteiktas procesines teises. Civiliniame procese taikoma prezumpcija, kad visi byloje dalyvaujantys asmenys savo procesinėmis teisėmis naudosis sąžiningai. Kreditoriui ir nedalyvavusiam kito kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo nagrinėjime, ĮBĮ suteikia teisę skųsti tuo klausimu priimtą teismo nutartį, tačiau tai nereiškia, kad kreditorius, turintis duomenų apie kito kreditoriaus reikalavimo (ne)pagrįstumą ir išreiškęs valią dalyvauti tokio klausimo nagrinėjime, negali jame dalyvauti pirmosios instancijos teisme. Priešingas aiškinimas lemtų naujų ginčijimo reikalavimo aplinkybių svarstymo perkėlimą į apeliacinę instanciją, o tai neatitiktų apeliacijos paskirties patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą pagal byloje esančius duomenis. Kartu tai nereiškia, kad ginčijamo kreditoriaus reikalavimo nagrinėjimą išskyrus į atskirą bylą visi be išimties kreditoriai, kurių reikalavimai patvirtinti, turės būti teismo iniciatyva įtraukiami į tos bylos nagrinėjimą suinteresuotais asmenimis.
19. Kitokio teismo vertinimo nelemia ir pirmosios instancijos teismo ginčijamoje nutartyje nurodytas motyvas, jog visi kreditoriai bankroto byloje yra atstovaujami bankroto administratoriaus. Tai, kad bankroto administratorius bankroto procese gina kreditorių visumos interesus, neapriboja kreditorių procesinio veiksnumo ir neužkerta kelio jiems ginti savo teises jų pasirinkta procesine forma – įstojant į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, skundžiant pirmosios instancijos teismo nutartis apeliacine tvarka.
20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė byloje nagrinėjamam klausimui taikytinas ĮBĮ ir CPK normas, nesivadovavo ginčui aktualia teismų praktika, todėl nepagrįstai atsisakė apeliantę įtraukti į išskirtą bylą, kurioje sprendžiama dėl kito bankrutuojančios įmonės kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo. Todėl yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti apeliantę trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, į Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-1683-340/2020 (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Prieigos prie elektroninės bylos kortelės suteikimas dalyvaujančiam byloje asmeniui yra techninis veiksmas, kuris atliekamas konkretaus teismo, nagrinėjančio civilinę bylą, raštinės. Tokio pareiškėjos prašymo nagrinėjimas ir išsprendimas apeliacinės instancijos teisme nėra galimas. Minėtas veiksmas turi būti atliktas bylą iš esmės nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – įtraukti pareiškėją uždarąją akcinę bendrovę „Belor“ į Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamą civilinę bylą Nr. eB2-1683-340/2020, kurioje sprendžiamas kreditorės JSC Alfa-Bank prašymo patvirtinti finansinį reikalavimą atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Arvi fertis“ bankroto byloje pagrįstumas, trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, teisėmis.
Teisėjas Vytautas Zelianka