Civilinė byla Nr. e2A-588-407/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00454-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11; 3.2.4.11 (s)

 

 

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2023 m. rugsėjo 5 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vilijos Mikuckienės, Žilvino Terebeizos ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), 

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Lithuanian glass recycling“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės ,,Lithuanian glass recycling‘‘ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Verslo efektas“ dėl nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys civilinėje byloje – G. M., Lloyd‘s insurance company S.A., uždaroji akcinė bendrovė „Euromisa“.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I.                      Ginčo esmė

1.       Ieškovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Lithuanian glass recycling“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį vėliau patikslino, ir prašė priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) ,,Verslo efektas“ 38 137,90 Eur sumą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2.       Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartimi UAB „Lithuanian glass recycling“ buvo iškelta bankroto byla, BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratore paskirta UAB ,,Verslo efektas“. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi atstatydino UAB „Verslo efektas“ iš UAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorės pareigų, nemokumo administratoriumi paskyrė Rimgaudą Balevičių. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. liepos 5 d. nutartimi pripažino Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį skubiai vykdytina.

3.       Ieškinį grindė aplinkybėmis dėl BUAB „Lithuanian glass recycling“ buvusios nemokumo administratorės UAB „Verslo efektas“ administravimo išlaidų panaudojimo už laikotarpį nuo 2014 m. vasario 28 d. (po pirmojo kreditorių susirinkimo) iki 2021 m. birželio 28 d. Ieškovės teigimu, UAB „Verslo efektas“ nepagrindė būtinų bankrutavusios įmonės administravimo išlaidų.

 

II.                      Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

 

4.       Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė ieškovei BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ iš atsakovės UAB ,, Verslo efektas“ 29 712,90 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Kitą ieškinio dalį atmetė.

5.       Teismas nustatė, kad 2014 m. vasario 28 d. BUAB „Lithuanian glass recycling“ pirmojo kreditorių susirinkimo metu 6 darbotvarkės klausimu buvo nutarta patvirtinti tokią bankroto administravimo išlaidų sąmatą ir bankroto administratoriaus atlyginimą: 1. Patvirtinti atlyginimą bankroto administratoriui nuo nutarties dėl bankroto bylos įsiteisėjimo (2013 m. lapkričio 4 d.) iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (2014 m. vasario 28 d.) – 5 000 Lt (be mokesčių); 2. Patvirtinti bankroto administravimo išlaidų sąmatą nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki išregistravimo iš juridinių asmenų registro: 1) Bankroto administratoriaus atlyginimas – 2 500 Lt (be mokesčių) mėnesiui; 2) Finansininko atlyginimas – 1 500 Lt (be mokesčių) mėnesiui; 3) Teisinės paslaugos – 3 000 Lt (be mokesčių) mėnesiui; 4) Kitos išlaidos (kuro, pašto, kanceliarinės, archyvavimo, paieška registruose irk t.) – 3 000 Lt (be mokesčių) mėnesiui; 5) Vienkartinis 25 000 Lt ((be mokesčių) mokestis teisiniam–finansiniam auditui atlikti; 6) 5 proc. sėkmės mokestis nuo išieškotų sumų įmonės skolininkų ar priteistų ir išieškotų sumų teisminiuose ginčuose.

6.       Ieškovės teigimu, 2021 m. birželio 8 d. buvo atliktas 66 612,00 Eur dydžio mokėjimas, kuris 1 447,50 Eur viršijo administravimo išlaidų sąmatą. Teismas pažymėjo, kad, atsakovei neginčijant 1 447,50 Eur sumos, kuria buvo viršyta administravimo išlaidų sąmata, išmokėjimo, minėta suma priteistina iš atsakovės ieškovei. Teismas nesutiko su atsakovės argumentais, kad atsakovės nurodyta administracinė nuobaudos suma 2 600 Eur, paskirta atsakovei, susijusi su BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimu. Duomenų, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ būtų skirtos nuobaudos, nėra. Atsakovė neįvykdė 2020 m. balandžio 15 d. pakartotinai duoto privalomojo nurodymo, kurio įvykdymo terminas baigėsi 2020 m. birželio 1 d., reikalavimų. Teismas kritiškai vertino atsakovės argumentus, kad nebuvo įvykdytas reikalavimas, nes ieškovė neturėjo lėšų.

7.       Ieškovė pažymėjo, kad 2021 m. birželio 15 d. buvo atliktas 1 694 Eur dydžio mokėjimas UAB „Verslo efektas“ pagal auditorių sąskaitą. Nustatyta, kad byloje pateikta UAB „Provisus“ 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita faktūra 1 694 Eur sumai bei 2021 m. gegužės 21 d. Konsultacinė išvada. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad, nors dokumentai su tripliku pateikti, nebuvo jokios prasmės užsakyti konsultacinės išvados, ji nebuvo būtina. Teismas nusprendė, kad minėtas auditas užsakytas su tikslu patikrinti bankrutuojančioje įmonėje BUAB „Lithuanian glass recycling“ gautus dokumentus, juos įvertinti; priešingai nei teigia ieškovė, atliktas 1 694 Eur mokėjimas UAB „Verslo efektas“ pagal auditorių sąskaitą, susijęs su įmonės administravimu. 

8.       Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikta UAB „Astola“ 20 000 Lt (5 792,40 Eur) dydžio 2014 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra, kuri išrašyta už buhalterinių duomenų importavimo paslaugas (pirkėjas UAB „Verslo efektas“). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų apie importuotus duomenis, administratoriui tokie duomenys neperduoti. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad minėta suma atsakovės grindžiama Exel lentele, bet duomenys netikslūs, nepilni, jų neįmanoma suprasti, teismas iš esmės sutiko su ieškovės argumentais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Tarnyba) 2020 m. kovo 4 d. išvadoje konstatavo, jog atsakovė be jokio teisėto pagrindo nuo pat 2014 m. nevykdė pareigos rengti metinius ir likvidavimo pradžios finansinių ataskaitų rinkinius. Po to, kai Tarnyba 2020 m. kovo 4 d. įsakymu atsakovei skyrė privalomą nurodymą, atsakovė parengė ieškovės finansines ataskaitas už visą laikotarpį nuo ieškovės bankroto proceso pradžios. Atsižvelgiant į tai, teismas nusprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog 20 000 Lt (5 792,40 Eur) dydžio 2014 m. balandžio 30 d. sąskaita susijusi su ieškovės administravimo veikla. 

9.       Į bylą pateikta UAB „Astola“ 4 468 Eur dydžio 2021 m. sausio 20 d. sąskaita, paslaugos – už biuro administravimą, buhalterijos dokumentų tvarkymą (pirkėjas UAB „Verslo efektas“). Ieškovė nurodo, kad administratoriui neperduoti registrai. Teismas iš dalies sutiko su ieškovės argumentais, kad atsakovės pareiga perduoti registrus ieškovei, tačiau pažymėjo, jog po Tarnybos privalomojo nurodymo finansinės ataskaitos už visą laikotarpį nuo ieškovės bankroto proceso pradžios buvo parengtos. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad 4 468 Eur suma susijusi su ieškovės administravimu.

10.       Į bylą pateikta UAB „Astola“ 7 200 Eur dydžio 2021 m. vasario 25 d. sąskaita faktūra už teisinio, buhalterinio audito paslaugas (pirkėjas UAB „Verslo efektas“). Atsakovė paaiškino, kad auditas buvo atliktas ir pateiktas tyčinio bankroto byloje. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ (toliau – LITEKO) yra duomenys apie tai, kad tyčinio bankroto byla ieškovės atžvilgiu buvo nagrinėta, tačiau pažymėjo, jog atsakovė nepateikė duomenų, kad teisinis–buhalterinis auditas buvo atliktas, kada buvo atliktas, už kokį laikotarpį, byloje nėra pateikta audito ataskaita, teisinė išvada. Teismo vertinimu, byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pagal minėtą sąskaitą faktūrą buvo suteiktos paslaugos ir buvo būtinos įmonės bankroto procesui vykdyti. 

11.       Į bylą pateikta advokato padėjėjos A. R. 300 Eur dydžio 2015 m. spalio 29 d. sąskaita faktūra (pirkėjas UAB „Lithuanian glass recycling“) (už teisines paslaugas). Atsakovė nurodė, kad, nors paslaugos buvo suteiktos, tačiau 300 Eur sumos detalizacijos neturi. Teismo vertinimu, byloje nesant sąskaitos faktūros detalizacijos, nėra pagrindo pripažinti, jog paslaugos buvo suteiktos būtent ieškovės administravimo veiklai vykdyti. 

12.       Į bylą pateikta advokatų profesinės bendrijos LITTEN 798,60 Eur dydžio 2021 m. rugpjūčio 4 d. sąskaita (atsiliepimo rengimas į ieškovės „Krynicki Recykling S. A.“ prašymą sustabdyti civilinę bylą Nr. e2-2837-925/2021, 2021 m. rugpjūčio 2 d. rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje Nr. e2-2837-925/2021, 2021 m. rugpjūčio 4 d. Skundas IT teisėjui) (pirkėjas UAB „Verslo efektas“). Teismas išanalizavęs minėtą sąskaitą, atsižvelgdamas į tai, jog pateikta detalizacija, iš kurios spręstina, jog sąskaitoje išrašytos sumos susijusios su ieškovės administravimu.

13.       Į bylą pateikta advokato R. M. 2015 m. liepos 13 d. 605 Eur dydžio sąskaita faktūra (pirkėjas UAB „Verslo efektas“, teisinės paslaugos). Iš byloje esančios sąskaitos matyti, kad ji išrašyta už pareiškimo paruošimą dėl ieškovės vadovų veiklos. Teismo vertinimu, minėta sąskaita susijusi su ieškovės administravimo veikla. 

14.       Į bylą pateikta advokato padėjėjos A. R. 840 Eur dydžio 2016 m. sausio 25 d. sąskaita faktūra (Pirkėjas UAB „Verslo efektas“, teisinės paslaugos). Atsakovės atstovas pripažino, jog dėl 840 Eur sumos nėra detalizacijos. Byloje nesant minėtos detalizacijos, nėra pagrindo pripažinti, jog 840 Eur suma susijusi su ieškovės bankroto administravimu. 

15.       Į bylą pateikta advokato padėjėjos A. R. 200 Eur dydžio 2017 m. gegužės 8 d. sąskaita faktūra (pirkėjas UAB „Verslo efektas“, teisinės paslaugos). Analizuojant minėtą sąskaitą matyti, jog nėra galima nustatyti, už kokias teisines paslaugas išrašyta sąskaita faktūra. Vertintina, jog minėta sąskaita nėra susijusi su ieškovės administravimo veikla. 

16.       Į bylą pateikta advokato padėjėjos A. R. 720 Eur dydžio 2016 m. balandžio 6 d. sąskaita faktūra (pirkėjas UAB „Verslo efektas“, už teisines paslaugas). Ieškovė nurodo, kad nepateikti į bylą prašymai, skundai, teiktos teisinės paslaugos UAB „Monmarkas“, G. M.. Analizuojant minėtą sąskaitą matyti, jog suteiktos įvairios paslaugos. Vertinti, jog visos paslaugos suteiktos būtent ieškovei, negalima. Teismas pagrįstomis išlaidomis laikė: 1) nurodytas išlaidas detalizacijos 6 punkte: 2016 m. vasario 19 d. Vilniaus apylinkės teismo posėdis dėl baudos, suma 100 Eur); 2) 9 punkte: 2016 m. vasario 9 d. ūkio ministerijai ir aplinkos ministerijai raštai nuo UAB „Lithuanian glass recycling“; suma 30 Eur), 3) 13 punkte: UAB „Lithuanian glass recycling“ Vilniaus apylinkės teismo posėdis administracinio teisės pažeidimo byloje, 2016 m. kovo 24 d.; suma 100 Eur); iš viso 230 Eur suma. 

17.       Į bylą pateikta advokato padėjėjos A. R. 630 Eur dydžio 2016 m. rugsėjo 13 d. sąskaita faktūra (pirkėjas UAB „Verslo efektas“, už teisines paslaugas). Teismas, išanalizavęs sąskaitos detalizaciją, vertino, kad suteiktos paslaugos susijusios su ieškovės administravimu. Nors ieškovė nurodė, kad byloje nepateikti įrodymai, pareiškimai, skundai, tačiau, teismo vertinimu, detalizacijoje konkrečiai nurodant, jog suteiktos paslaugos ieškovės nurodymu, pasiruošimas teismui, baigiamosios kalbos ruošimas, skundas dėl ieškovės nuobaudos, suteikia pagrindą vertinti, jog minėtos išlaidos susijusios su administravimo veikla. 

18.       Į bylą pateiktas UAB „Verslo efektas“ 2018 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymas advokatei L. S. (mokėjimo paskirtis – kvitas Nr. 5070) 1 216,14 Eur sumai. Advokatė L. S. išrašė 1 216,14 Eur dydžio sąskaitą nurodydama, kad yra suteiktos vertimo paslaugos. Byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitas. Teismo vertinimu, remiantis minėtais duomenimis nėra galimybės nustatyti, kad 1 216,14 Eur suma panaudota ieškovės administravimui; nepateikti duomenys apie vertimą bei šių išlaidų priskyrimą ieškovės administravimo išlaidoms. 

19.       Dėl 2021 m. birželio 16 d. atlikto 10 000 Eur mokėjimo UAB „Verslo efektas“ už teisines paslaugas ieškovė nurodė, kad UAB „Verslo efektas“ išrašė 2021 m. vasario 26 d. sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nepaaiškino, už kokias konkrečiai teisines paslaugas, kokiuose ikiteisminiuose tyrimuose, kokiose civilinėse bei administracinėse bylose buvo pervesta minima suma. Atsakovė prieš pat ieškovės lėšų arešto pritaikymą taip pat už teisines paslaugas (nedetalizuotas) pervedė 40 623,20 Eur advokatų profesinei bendrijai LITTEN ir advokatei L. T., taigi neaišku, kodėl papildomą 10 000 Eur sumą atsakovė persivedė ir sau.

20.       UAB „Verslo efektas“ 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė už teisines paslaugas advokatų profesinės bendrijos LITTEN išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 1. Advokatų profesinės bendrijos LITTEN 1 210 Eur dydžio 2021 m. kovo 2 d. sąskaitą (susipažinimas su medžiaga, pareiškimo rengimas), tačiau į bylą nepateiktas pareiškimas, neaišku su kokia medžiaga susipažinta; 2. Advokatų profesinės bendrijos LITTEN 290,40 Eur dydžio 2021 m. balandžio 2 d. sąskaita (Skundas IT teisėjui) (pirkėjas UAB „Verslo efektas“), skundas į bylą nepateiktas; 3. Advokatų profesinės bendrijos LITTEN 726 Eur dydžio 2021 m. gegužės 18 d. sąskaita (atsiliepimo rengimas į ieškovo prašymą ir skundas dėl nutarimo) (pirkėjas UAB „Verslo efektas“), atsiliepimas ir skundas į bylą nepateikti; 4. Advokatų profesinės bendrijos LITTEN 726 Eur dydžio 2021 m. birželio 1 d. sąskaita (pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje ir prašymo rengimams ir teikimas dėl papildomų įrodymų) (pirkėjas UAB „Verslo efektas“), į bylą prašymai ir teikimai nepateikti, įrodymai dėl atstovavimo teismo posėdyje taip pat nepateikti; 5. Advokatų profesinės bendrijos LITTEN 1 016,40 Eur dydžio 2021 m. liepos 5 d. sąskaita (atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-711-560/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo ir 2021 m. birželio 28 d. skundo rengimas) (pirkėjas UAB „Verslo efektas“), skundai į bylą nepateikti.

21.       Pirmosios instancijos teismas akcentavo, kad 2014 m. vasario 28 d. bankroto administravimo išlaidų sąmata buvo patvirtinta ieškovės įmonės kreditorių susirinkimo, sąmata nebuvo nuginčyta, todėl atsakovė turėjo teisę panaudoti sąmatoje nurodytas sumas BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimo išlaidoms, tačiau akcentuotina, kad atsakovė turi pareigą pagrįsti lėšų panaudojimą ieškovės bankroto administravimo veiklai vykdyti.

22.       Teismas konstatavo, kad atsakovė nepateikė 10 039,60 Eur sumą pagrindžiančių BUAB „Lithuanian glass recycling” bankroto administravimo išlaidų. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas pripažino, kad kuro, ryšio išlaidos turi būti pagrįstos, tačiau ieškovė turėjo važiuoti pas trečiąją asmenį ir viską susižinoti. Teismas pažymėjo, kad atsakovės pateikti išrašai už mobiliojo ryšio suteiktas paslaugas, taip pat duomenys apie automobilio bei patalpų nuomą, atsakovės įsigyto kuro išrašai, atsakovės išlaidos CREDITINFO paslaugoms, išlaidos atsakovės civilinės atsakomybės draudimui niekaip nepatvirtina, jog atsakovė minėtas paslaugas įsigijo ir naudojo būtent ieškovės administravimo tikslais.

23.       Teismas nusprendė, jog atsakovė pagrindė dalį išlaidų, t. y. 8 425 Eur. Teismo vertinimu, dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, netinkamai vykdant BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administratoriaus pareigas, iš viso ieškovei padaryta 29 712,90 Eur (38 137,90 Eur - 8 425 Eur) nuostolių. Ieškovės patirtos nepagrįstos išlaidos teisiniu priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės neteisėtais veiksmais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai), atsakovės kaltė preziumuojama, šios prezumpcijos atsakovė nepaneigė (CK 6.248 straipsnis). Vadinasi yra nustatytos visos būtinos sąlygos taikyti atsakovei civilinę profesinę atsakomybę.

 

III.                      Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

 

24.       Atsakovė UAB ,,Verslo efektas“ pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys buvo patenkintas, ir priimti naują sprendimą – ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1.                      Į bylą buvo pateikti duomenys, kad buvo skirtos dvi nuobaudos po 2 600 Eur, bendra suma 5 200 Eur (abi nuobaudos yra sumokėtos). Nurodytos baudos buvo skirtos už BUAB „Lithuanian glass recycling“ atliekų netvarkymą bei negalėjimą sutvarkyti, nes pats faktinis atliekų tvarkymas reikalavo itin didelių finansinių išteklių. Dabartinis ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorius yra išleidęs atliekų tvarkymui ne mažiau kaip 422 000 Eur. Ginčo, kad buvo nubausta būtent atsakovė UAB „Verslo efektas“ byloje nėra, tačiau visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad tokios nuobaudos nėra susijusios su ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procesu.

24.2.                      Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė be jokio teisėto pagrindo nuo pat 2014 m. nevykdė pareigos rengti metinius ir likvidavimo pradžios finansinių ataskaitų rinkinius. Nurodytu laikotarpiu buvo padaryti visi balansai bei priklausančios finansinės ataskaitos.

24.3.                      Nėra pagrindo vertinti, jog 20 000 Lt (5 792,40 Eur) dydžio 2014 m. balandžio 30 d. sąskaita faktūra nėra susijusi su ieškovės administravimo veikla. Buhalterinių duomenų suvedimas vyko rankiniu būdu, nes buvę valdymo organai nesuteikė bankroto administratoriui prisijungimų prie buhalterinės apskaitos programos. Siekiant pamatyti realų įmonės finansinį vaizdą bei suprasti, kas kam likęs skolingas, kokia atliekų kilmė, ir buvo suvedinėjami duomenys iš perduotų popierinių sąskaitų, transporto ir kitų dokumentų į buhalterines lenteles. BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procese buvo reikalinga patikrinti 100 popierinių segtuvų, vėliau nurodytus duomenis reikėjo suvesti į atskiras programas, duomenų, o tai užtruko kelis šimtus darbo valandų. Kreditoriai yra šias išlaidas paskyrę bei joms pritarę.

24.4.                      Teisinio audito atlikimas buvo patvirtintas ieškovės kreditorių susirinkime dar 2014 metais (leistina suma 25 000 Lt) ir dėl šių aplinkybių ginčo byloje nebuvo (UAB „Astola“ 2021 m. vasario 25 d. sąskaita faktūra 7 200 Eur sumai, pirkėjas UAB „Verslo efektas“). Už audito atlikimą R. M. ir Ž. K. kontorai sumokėjo UAB „Astola“, pirmą kartą tyčinio bankroto byla buvo iškelta 2015 metais, civilinės bylos Nr. 2-1075-178/2015. Tyčinio bankroto byla buvo antrą kartą nagrinėta civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017. Atsakovė UAB „Verslo efektas“ ne kartą byloje nurodė, kad negali, nebūdama šalis, rasti duomenis byloje ir teikti teismui. Ieškovės bankroto administratorius yra informuotas, kad teisinis auditas yra ekonominėje policijoje, taip dalis BUAB „Lithuanian glass recycling“ dokumentų iki šiol ten yra.

24.5.                      Teismas nepagrįstai nusprendė, kad į bylą pateiktos advokato padėjėjos A. R. sąskaitos (300 Eur dydžio 2015 m. spalio 29 d. sąskaita faktūra, 840 Eur dydžio 2016 m. sausio 25 d. sąskaita faktūra (pirkėjas UAB „Verslo efektas“, teisinės paslaugos), 200 Eur dydžio 2017 m. gegužės 8 d. sąskaita faktūra (pirkėjas UAB „Verslo efektas“, teisinės paslaugos), nėra susijusios su ieškovės bankroto administravimu. A. R. atlikdavo darbus, teikdavo teisines paslaugas susijusius su administracinėmis bylomis sprendžiant atliekų priklausomybės klausimą, atstovavo bylinėjantis su aplinkosaugos institucijomis, ruošdavo informaciją ikiteisminiam tyrimui bei jame dalyvavo, taip pat suteikė teisinę pagalba inicijuojant įstatymo pakeitimus atliekų tvarkymo bei finansavimo klausimais Lietuvos Respublikos Vyriausybėje (teikiami papildomi dokumentai).

24.6.                      A. R. 720 Eur dydžio 2016 m. balandžio 6 d. sąskaitoje faktūroje nurodytos paslaugos yra suteiktos ieškovei BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procese, išskyrus 2 pozicijas, kurios siejasi su BUAB „Lithuanian glass recycling“ bei UAB „Monmarkas“ byla (ši dalis yra 60 Eur). Taigi visos bylos, darbai susiję su administruojama BUAB „Lithuanian glass recycling“; 660 Eur suma pripažintina kaip susijusi su ieškovės įmonės bankroto procesu.

24.7.                      Teismas nepagrįstai sprendė, kad į bylą pateiktas UAB „Verslo efektas“ advokatės L. S.2018 m. spalio 31 d. 1 216,14 Eur dydžio mokėjimo nurodymas (mokėjimo paskirtis – kvitas Nr. 5070) nėra pripažintinas kaip susijęs su ieškovo įmonės bankroto procesu. Bylos nagrinėjimo metu ir teikiant paaiškinimus buvo nurodyta, kad vertimas bei pats ieškinys yra Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020. Su šiuo apeliaciniu skundu dar kartą teikiame ir patį vertimą. Nurodyti argumentai neabejotinai pagrindžia, kad šios išlaidos neabejotinai susijusios su ieškovės bankroto procesu.

24.8.                      Advokatei L. T. piniginės lėšos buvo pervestos pagal pateiktą sąskaitą bei detalizaciją. Dabartinis ieškovės nemokumo administratorius to klausimo nekelia bei sutinka su apmokėtomis teisinėmis paslaugomis. Šiai advokatei išėjus į motinystės atostogas, kai kuriose bylose atstovauti pradėjo advokatų profesinė bendrija LITTEN.

24.9.                      UAB „Verslo efektas“ 2021 m. gruodžio 22 d. pateikė už teisines paslaugas advokatų profesinės bendrijos LITTEN išrašytas PVM sąskaitas faktūras: 1 210 Eur dydžio 2021 m. kovo 2 d. sąskaita faktūra (susipažinimas su medžiaga, pareiškimo rengimas). Sąskaita buvo išrašyta už į bylą pateiktą pareiškimą dėl ikiteisminio turimo pradėjimo. 

24.10.                      Advokatų profesinės bendrijos LITTEN 2021 m. balandžio 2 d. 290,40 Eur sąskaita (Skundas IT teisėjui, pirkėjas UAB „Verslo efektas“); 2021 m. liepos 5 d. 1 016,40 Eur dydžio sąskaita (atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-711-560/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo ir 2021 m. birželio 28 d. skundo rengimas medžiagoje Nr. M-1-01-11285-21) (pirkėjas UAB „Verslo efektas“) – atsakovė bei trečiasis asmuo byloje G. M. pateikė išsamius paaiškinimus dėl rengtų procesinių dokumentų bei bylų, kuriose tokių procesinių ir kitų dokumentų rengimas buvo reikalingas, duomenis. Šie paaiškinimai ieškovės nebuvo paneigti jokia forma, nebuvo sukeltos abejonės, kad teisinės paslaugos galėjo būti nesuteiktos, todėl išlaidos pagal advokatų profesinės bendrijos LITTEN sąskaitas turi būti pripažintos kaip susijusios su ieškovės bankroto proceso administravimu.

24.11.                      Advokatų profesinė bendrija LITTEN išrašė BUAB „Lithuanian glass recycling“ PVM sąskaitas faktūras iš viso 2 323,20 Eur sumai: 871,20 Eur dydžio 2021 m. birželio 11 d. sąskaitą už atskirojo skundo pateikimą (pareiškimo patikslinimo procesas, reikiamų dokumentų rinkimas, pateikimas tyrimui)) ir 1 452,00 Eur dydžio 2021 m. birželio 14 d. už teisines paslaugas (susipažinimas su 2021 m. birželio 8 d. „Krynicki Recykling S.A“ prašymu atstatydinti BUAB „Lithuanian Glass Recycling“ nemokumo administratorių ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones; atsiliepimo rengimas civilinėje byloje Nr. B2-711-560/2021), už kurias bankrutavusi įmonė sumokėjo iš sąskaitos banke atitinkamai 2021 m. birželio 13 d. ir 2021 m. birželio 14 d. Šios išlaidos taip pat priskirtinos bankrutavusiai įmonei. Į bylą pateiktas advokatės J. I. paaiškinimas (su 2023 m. vasario 10 d. prašymu), šis paaiškinimas nebuvo paneigtas jokiais duomenimis.

24.12.                      Įmonės administratorius privalo turėti darbo vietą bei galimybes tokiai veiklai. Trečiasis asmuo G. M. paaiškino, kad išlaidos suskaičiuotos proporcingai skaičiuojant nuomą, kurą, kanceliarines, ryšio priemones ir dalijant visoms administruojamoms įmonėms proporcingai. Tuometiniam ieškovės bankroto administratoriui ne kartą teko dalyvauti Kaišiadorių savivaldybės posėdžiuose svarstant atliekų tvarkymo klausimus, tekdavo vykti į Kauną (teismas dėl atliekų netvarkymo) ir kt. Teismui buvo pateiktos visų paslaugų (nuomos, kuro, ryšio išlaidų) suvestinės, kurios nebuvo nuginčytos. Taigi išlaidų suma 10 039,60 Eur yra pagrįsta ir buvo būtina administruojant įmonę.

24.13.                      Remiantis 2022 m. liepos 29 d. Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi, į bylą buvo įtraukta UAB „Euromisa“. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centre nebuvo išviešinti duomenys apie UAB „Euromisa“ direktorė L. Š., taigi vadovo pasikeitimo faktas negalėjo būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir negali būti teisėtu pagrindu konstatuoti, kad egzistuoja teisėtas trečiojo asmens Krynicki Recycling S.A pasitraukimo iš bylos pagrindas.

24.14.                      Trečiasis asmuo G. M. teikė paaiškinimus byloje nesant jo priesaikos, kurią buvo paprašyta atsiųsti tik po bylos išnagrinėjimo iš esmės. Šis pažeidimas sudaro pagrindą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka ir iš naujo išklausyti trečiojo asmens G. M. paaiškinimų.

25.       Ieškovė BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

25.1.                      Administracinė 2 600 Eur dydžio bauda skirta būtent UAB „Verslo efektas“, todėl BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ neturi prievolės mokėti administratorei paskirtą baudą. Atitinkamai, ši suma negalėjo būti priskirta administravimo išlaidoms.

25.2.                      Dėl 20 000 Lt (5 792,40 Eur) mokėjimo už paslaugas – buhalterinių duomenų importavimą (pirkėjas UAB „Verslo efektas“, pardavėjas UAB „Astola“) teismas teisingai nurodė, kad jokie importuoti duomenys administratoriui perduoti nebuvo. Exel lentelė neįrodo, kad paslaugos pagal sąskaitą buvo nupirktos ir suteiktos. Į bylą pateikti įrodymai, kad UAB „Astola“ išrašė sąskaitas už finansinių ataskaitų sudarymą nuo 2014 metų, archyvavimą ir dokumentų saugojimą. Būtent šios sumos susijusios su bankroto administravimu.

25.3.                      Atsakovė pirmosios instancijos teisme nepateikė duomenų, kad teisinis–buhalterinis auditas buvo atliktas, kada buvo atliktas, už kokį laikotarpį, byloje nėra pateikta audito ataskaita, teisinė išvada. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad pagal minėtą sąskaitą faktūrą buvo suteiktos paslaugos ir buvo būtinos įmonės bankroto procesui vykdyti (UAB „Astola“ 7 200 Eur dydžio 2021 m. vasario 25 d. sąskaita; pirkėjas UAB „Verslo efektas“).

25.4.                      Nepateikti pirminiai įrodymai (kuro čekiai ir kt. dokumentai), kurie įrodytų, kad realiai bankroto administravimo išlaidos buvo patirtos BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procesui vykdyti.

26.       Trečiasis asmuo UAB ,,Euromisa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais atsikirtimais:

26.1.                      Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai baudas skyrė ne ieškovei, o būtent atsakovei UAB „Verslo efektas“ dėl pačios atsakovės padarytų pažeidimų. Ieškovė negali būti laikoma atsakinga dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, prie kurių pati ieškovė niekaip neprisidėjo. Atsakovės netinkamas (o taip pat ir neteisėtas) elgesys, kuris ir lėmė baudų skyrimą, buvo ne kartą konstatuotas teismų ir tęsėsi ne vienerius metus.

26.2.                      Ieškovės ginčijamais mokėjimo nurodymais nebuvo mokamos jokios baudos (mokėjimais taip pat nebuvo ir kompensuojamos kokios nors atsakovės jau sumokėtų baudų sumos). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovei skirtą baudą tik 2023 m. balandžio mėnesį apmokėjo visai kita įmonė – MB „IUS LT“. Taigi ginčijamų mokėjimo nurodymų atlikimo metu jokia bauda dar nebuvo sumokėta, taigi ir net negalėjo būti kompensuojama (baudos buvo faktiškai apmokėtos, kai UAB „Verslo efektas“ jau net nebėjo ieškovės nemokumo administratorės pareigų).

26.3.                      Naujajam ieškovės nemokumo administratoriui Rimgaudui Balevičiui iki šiol (jau praėjus dvejiems metams nuo atsakovės atstatydinimo iš nemokumo administratoriaus pareigų) atsakovė neperdavė jokių ieškovės suvestinių buhalterinių registrų (didžiosios knygos, pirkimų, pardavimų, sąskaitų registrų). Atsakovei neperdavus tokių registrų, nėra reikšmingi atsakovės teiginiai apie tariamą „rankinį duomenų suvedimą“ (jie turėjo būti perduoti nepriklausomai nuo to, kokiu būdu buvo suformuoti). Be to, naujajam administratoriui nebuvo perduoti ne tik jokie buhalteriniai registrai, bet net ir tie atsakovės minimi „100 segtuvų“ su pirminiais ieškovės buhalterinės apskaitos dokumentais, o tai leidžia abejoti tokių segtuvų egzistavimu.

26.4.                      UAB „Astola“ 2014 m. balandžio 30 d. sąskaita buvo išrašyta praėjus tik keliems mėnesiams po ieškovės bankroto bylos iškėlimo, tai reiškia, kad turėjo būti importuojami buhalteriniai duomenys už laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo. Vis dėlto, jokių registrų už tokį laikotarpį atsakovė nepateikė, taip pat neparengė jokių finansinių ataskaitų su duomenimis iki bankroto bylos iškėlimo, tai dar kartą patvirtina, kad ši sąskaita neatitinka tikrovės ir negali būti priskirta ieškovės bankroto proceso administravimo išlaidoms.

26.5.                      Apeliaciniame skunde atsakovė nurodo visiškai naują aplinkybę, kad auditą atliko ne UAB „Astola“, bet R. M. ir Ž. K. kontora, o UAB „Astola“ už auditą tiktai sumokėjo. Tačiau atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad UAB „Astola“ iš tikrųjų sumokėjo R. M. ir Ž. K. kontorai už atliktą auditą (nepateiktas joks mokėjimą patvirtinantis dokumentas). Vadinasi, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai UAB „Astola“ išrašytos 2021 m. vasario 25 d. sąskaitos nepriskyrė ieškovės bankroto administravimo išlaidoms.

26.6.                      Atsakovė UAB „Verslo efektas“ ir UAB „Astola“, kurios išrašytomis sąskaitomis remiasi atsakovė, yra tiesiogiai susiję juridiniai asmenys per verslininką D. U., kurio sutuoktinė vadovauja UAB „Astola“ ir kuris pats yra buvęs atsakovės darbuotojas. Šios glaudžios atsakovės ir UAB „Astola“ sąsajos verčia į bylą atsakovės pateiktas UAB „Astola“ pateiktas sąskaitas vertinti itin kritiškai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad šių sąskaitų realumu (bei jose nurodytomis išrašymo datomis) verčia abejoti taip pat ir faktas, jog jų numeracija eina iš eilės, nors sąskaitos buvo išrašytos neva per 7 metų laikotarpį.

26.7.                      A. R. išrašytose sąskaitose nėra pateikta suteiktų paslaugų detalizacija, kaip pirkėjas jose nurodoma pati atsakovė UAB „Verslo efektas“ (o ne ieškovė), taigi nėra jokio pagrindo spręsti, kad advokato padėjėjos A. R. sąskaitos buvo išrašytos už kokias nors ieškovės bankroto procese suteiktas paslaugas.

26.8.                      A. R. 2016 m. balandžio 6 d. sąskaitos faktūros (720 Eur suma) detalizacijos 7–8 punktuose konkrečiai nurodoma, kad paslaugos buvo suteiktos BUAB „Monmarkas“, 5 ir 10 punktuose – G. M., 12 punkte – UAB „Atliekų tvarkymo centras“. Taigi akivaizdu, kad ieškovė šių paslaugų apmokėti neprivalo. Detalizacijos 1–4, 11, 13–14 punktuose apskritai nenurodoma, kam buvo suteiktos jose aprašytos paslaugos, taigi daryti išvadą, kad jos buvo suteiktos būtent ieškovei, nėra jokio pagrindo.

26.9.                      Atsakovė nepagrindė, kad į bylą pateiktas advokatės L. S.2018 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymas 1 216,14 Eur sumai yra susijęs su ieškovės bankroto procesu. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovė nepaaiškino, už ką konkrečiai buvo atliktas šis mokėjimas, su kokia byla jis susijęs ir kodėl jis turėtų būti priskirtas ieškovės bankroto administravimo išlaidoms.

26.10.                      Ieškovės bankroto administravimo išlaidomis negali būti laikoma atsakovei UAB „Verslo efektas“ pagal 2021 m. vasario 26 d. sąskaitą faktūrą už teisines paslaugas pervesta 10 000 Eur suma. Atsakovė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu taip ir nepaaiškino, už kokias konkrečiai paslaugas ir kokiuose procesuose, ši suma buvo sumokėta.

26.11.                      Sprendimo 85 punkte išvardintos advokatų profesinės bendrijos LITTEN išrašytos sąskaitos negalėjo būti priskirtos ieškovės bankroto proceso administravimo išlaidoms, kadangi iš jų turinio nėra aišku, kokios konkrečiai paslaugos buvo suteiktos ir (ar) jos tikrai buvo suteiktos būtent ieškovės naudai. Sąskaitose kaip paslaugų gavėjas (pirkėjas) yra nurodyta ne ieškovė, tačiau pati atsakovė. Atsakovė neneigia, kad ji administravo ir daugelio kitų įmonių bankroto procesus, kuriuose taip pat buvo perkamos teisinės paslaugos (įskaitant iš advokatų profesinės bendrijos LITTEN). Esant tokiai situacijai, nedetalizuotų sąskaitų priskyrimas ieškovės bankroto administravimo išlaidoms būtų visiškai nepateisinamas.

26.12.                      Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atsakovė nepagrindė 10 039,60 Eur išlaidų už patalpų ir automobilio nuomą, ryšio paslaugas, kurą realumo bei jų priskirtinumo ieškovės bankroto administravimo išlaidoms. Atsakovė nepateikė jokių pirminių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų (pvz. PVM sąskaitų faktūrų, mokėjimo nurodymų ir pan.), kurios patvirtintų, kad šios išlaidos apskritai buvo patirtos. Atsakovė taip pat nepateikė jokių duomenų, kad tokios išlaidos, jeigu ir buvo patirtos, buvo patirtos būtent ieškovės naudai. Vien pačios atsakovės parengtos lentelės (suvestinės) šiuo aspektu nėra laikytinos pakankamais įrodymais.

26.13.                      Duomenų apie vadovą išviešinimas savaime vadovo įgaliojimams įtakos neturi, nes vadovas savo pareigas pradeda eiti nuo jo paskyrimo, o ne nuo duomenų įregistravimo Juridinių asmenų registre momento. Pati atsakovė neneigia, kad sutartį pasirašiusi L. Š. jau buvo paskirta įmonės direktore ir ėjo pareigas, neginčija jos paskyrimo teisėtumo; atsakovė neginčija ir reikalavimo perleidimo sutarties galiojimo ir teisėtumo, nėra pradėjusi jokių teismo procesų dėl jos nuginčijimo; visi atsakovės nurodomi tariami pažeidimai yra visiškai formalūs, pati atsakovė neneigia, kad šiuo metu UAB „Euromisa“ pagrįstai dalyvauja procese kaip trečiasis asmuo.

27.       Ieškovė BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė priteisti ieškovei 1 694 Eur nuostolių, 6 proc. dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

27.1.                      UAB „Verslo efektas“ pateikė įrodymus – 2021 m. gegužės 31 d. 1 694 Eur dydžio UAB „Provisus“ sąskaitą, taip pat pateikė 2021 m. gegužės 21 d. konsultacinę išvadą, tačiau nepateikė 2021 m. balandžio 15 d. sutarties. Konsultacinė išvada pagal auditorių sąskaitą buvo susijusi su įmonės administravimu, tačiau nebuvo būtina bankroto procedūroms tinkamai atlikti.

27.2.                      Konsultacinėje išvadoje atsakyti į klausimą, ar administratorius, vykdydamas aplinkos apsaugos institucijų reikalavimus dėl atliekų sutvarkymo, iš gautų pasiūlymų atsirinko naudingiausią, t. y. mažiausią kainą, nebuvo būtina samdyti auditoriaus ir nebuvo būtina įmonės administravimo veiksmams atlikti, todėl buvo pažeisti protingumo, sąžiningumo principai. Konsultacinėje išvadoje pateiktas atsakymas, kad UAB „Verenta“ 1 tonos atliekų sutvarkymo kaina yra mažiausia, todėl atliekų sutvarkymo kaštai būtų mažiausi ir naudingiausi. Administratoriui keliami aukštesni kvalifikaciniai reikalavimai, todėl nustatyti, kuris pasiūlymas naudingiausias ir yra mažiausios kainos, nebūtina samdyti auditorių.

28.       Trečiasis asmuo UAB ,,Euromisa“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašė apeliacinį skundą tenkinti. Atsiliepimas grindžiamas tuo, kad pagal aptariamą UAB „Provisus“ išrašytą 2021 m. gegužės 31 d. PVM sąskaitą faktūrą paslaugos buvo suteiktos ne ieškovei BUAB „Lithuanian glass recycling“, tačiau pačiai atsakovei UAB „Verslo efektas“, tą patvirtina ir sąskaitos turinys. Konsultacinę išvadą atsakovė UAB „Verslo efektas“ užsakė kaip rašytinį įrodymą, kurį panaudojo civilinėje byloje Nr. e2-177-925/2023, kurioje gynėsi būtent nuo jai pačiai pareikštų reikalavimų. Konsultacinė išvada buvo parengta pačios atsakovės UAB „Verslo efektas“, o ne ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“, interesais.

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir liudytojo apklausos

 

29.       Atsakovė apeliaciniame skunde nurodė, kad trečiasis asmuo G. M. civilinėje byloje teikė paaiškinimus nedavęs priesaikos. Atsakovės teigimu, šis procesinės teisės normų pažeidimas sudaro pagrindą nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.

30.       Tiek šalys, tiek tretieji asmenys turi teisę pateikti paaiškinimus civilinėje byloje. Šie paaiškinimai laikytini įrodymais tik tais atvejais, kai paaiškinimai duodami CPK nustatyta tvarka, o būtent, kai paaiškinimai duodami prieš tai davus priesaiką byloje (CPK 186 straipsnio 1, 2 dalys). Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2023 m. balandžio 27 d. vykęs viešas teismo posėdis buvo organizuotas mišriu būdu, nuotoliniu būdu teismo posėdyje dalyvavo trečiasis asmuo UAB „Euromisa“, o G. M. civilinėje byloje davė paaiškinimus žodžiu, ne nuotoliniu būdu. Pirmosios instancijos teismas pasiūlė trečiajam asmeniui pateikti paaiškinimus (2023 m. balandžio 27 d. teismo posėdžio garso įrašas, nuo 8 min.), tačiau neįspėjo apie priesaiką ir priesaikos tekstas prieš duodant paaiškinimus perskaitytas nebuvo. Iš byloje esančio susirašinėjimo tarp teismo darbuotojo ir G. M. nustatyta, kad G. M. pasirašytą priesaikos tekstą atsiuntė elektroniniu paštu 2023 m. gegužės 12 d. (6 t., b. l. 82). Taigi teisėjų kolegija nusprendžia, kad G. M. paaiškinimai negali būti laikomi įrodymu civilinėje byloje.

31.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien faktas, jog trečiasis asmuo G. M. neprisiekęs davė paaiškinimus žodžiu, tai savaime nedaro pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojančiu. Viena vertus, ginčijamas teismo sprendimas buvo grindžiamas išsamia byloje esančių kitų duomenų analize. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas G. M. paaiškinimus vertino kritiškai (žr., pavyzdžiui, pirmosios instancijos teismo 87 punktą) arba jais apskirtai nesirėmė. Todėl dėl pakartotinės G. M. apklausos apeliacinės instancijos teisme spręstina bendrąja bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme tvarka.

32.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, iškilo abejonių dėl advokato padėjėjos A. R. ir advokatų profesinės bendrijos LITTEN išrašytų sąskaitų (atsakovės patirtų išlaidų) priskyrimo ieškovės įmonės bankroto procesui, todėl prašo apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytojas A. R. ir advokatę J. I.

33.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dalyvaujantis byloje asmuo, prašantis šaukti liudytoją, be kita ko privalo nurodyti tas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kurias šis liudytojas gali patvirtinti (CPK 190 straipsnis). Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodo konkrečių bylai reikšmingai aplinkybių, kurias galėtų patvirtinti atsakovės nurodomi liudytojai.

34.       Iš atsakovės apeliacinio skundo turinio teisėjų kolegija nustatė, kad liudytojos A. R. ir J. I. turėtų paateikti paaiškinimus apie savo suteiktas teisines paslaugas. Apeliaciniame skunde, kaip reikšmingai bylai aplinkybėmis, remiamasi šiais konkrečiais G. M. paaiškinimais, kurie negali būti įrodymu civilinėje byloje: 1) BUAB „Lithuanian glass recycling“ dokumentus bankroto administratoriui yra perdavusi ne visus, buhalteriniai duomenys perduoti fragmentiškai, atliekų apskaitos žurnalai neperduoti. <...> BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procese buvo reikalinga patikrinti 100 popierinių segtuvų, nurodytus duomenis reikėjo suvesti į atskiras programas, o tai užtruko kelis šimtus darbo valandų. Kreditoriai yra šias išlaidas paskyrę bei joms pritarę, taigi 5 792,40 Eur dydžio UAB „Astola“ išrašyta 2014 m. balandžio 30 d. sąskaita yra susijusi su ieškovės administravimo veikla; 2) G. M. pateikė išsamius paaiškinimus dėl rengtų procesinių dokumentų bei bylų, kuriose tokių procesinių ir kitų dokumentų rengimas buvo reikalingas, duomenis; 3) G. M. paaiškino, kad išlaidos biurui buvo apskaičiuotos proporcingai skaičiuojant nuomą, kurą, kanceliarines, ryšio priemones ir dalijant visoms administruojamoms įmonėms proporcingai.

35.       Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio reikalavimai kildinami iš to, kad nemokumo administratorius bankroto procese nepagrindė BUAB „Lithuanian glass recycling“ administravimui būtinų išlaidų, t. y. ieškovė įrodinėjo, jog išlaidos patirtos be teisėto pagrindo. Tuo tarpu atsakovė siekia atskirsti į ieškinį be kita ko ir liudytojų parodymais, o būtent, liudytojų parodymais siekia pagrįsti buhalterinės apskaitos duomenis (buhalterinės apskaitos duomenų turinį) ir jų priskyrimą būtent administruotos BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto proceso išlaidoms.

36.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant to, jog bankrutuojanti bendrovė nevykdo jokios veiklos, tačiau teisės aktai nenustato jokių išminčių dėl buhalterinės apskaitos vedimo parduodant bankrutuojančios įmonės turtą ir (ar) patiriant su bankrutuojančios įmonės administravimu susijusias sąnaudas. Visos ūkinės operacijos turi būti pagrįstos apskaitos dokumentais ( Lietuvos Respublikos Finansinės apskaitos įstatymo (toliau – FAĮ) 3 straipsnio 1 dalis). Apskaitos dokumentuose be kita ko turi būti nurodytas ne tik subjekto, atlikusio ūkinę operaciją, pavadinimas, bet ir ūkinės operacijos turinys (FAĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punktas). O subjekto vadovas užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas (FAĮ 13 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37.       Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylose egzistuoja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-270/2010; 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-684/2017 21 punktas; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-97-219/2020 14 punktas; kt.). Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Šis tikslas negali būti pasiektas be tinkamo bankrutuojančios įmonės nemokumo proceso administravimo, kuris, be kita ko, pasireiškia ir skaidria, aiškia finansine apskaita.

38.       Teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad nemokumo administratoriaus žinioje paprastai yra ne viena bankrutuojanti įmonė, nemokumo administratorius, vykdydamas ūkinę–komercinę veiklą, veikia tiek savo asmeniniais interesais ir tikslais, tiek įgyvendina bankrutuojančio juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 1 punktas), t. y. iš esmės veikia bankrutuojančio juridinio asmens vardu. Todėl nemokumo administratorius turi užtikrinti ir labai teisingą, aiškų, tikslų ir išsamų visų finansinių operacijų atsekamumą – kokios išlaidos buvo patirtos konkretaus administruojamo juridinio asmens naudai, o kokios išlaidos patirtos asmeniniais interesais ir tikslais.

39.       Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl liudytojų apklausos reikalingumo, pažymi, kad faktiniai duomenys pamatomi, pastebimi, kokiu nors būdu sužinomi, įsimenami, saugomi ir fizinio asmens atgaminami. Tačiau jie gali būti ir subjektyviai pateikiami (pavyzdžiui, nutylint dalį aplinkybių, akcentuojant tam tikrus jų aspektus ar kitaip neobjektyviai perduodant žinias) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Taigi teismas, spręsdamas dėl liudytojų parodymų ir šalių paaiškinimų patikimumo, juos sistemiškai turi vertinti su kitais byloje esančiais duomenimis.

40.       Nors civilinėse bylose dėl nuostolių atlyginimo įstatymas neriboja reikalavimus ir atsikirtimus grįsti šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, tačiau šiuo konkrečiu atveju dėl specifinio įrodinėjimo dalyko, o būtent, kad atsakovė, administruodama nemokumo procesą, kartu turėjo užtikrinti ir viešą interesą bankroto procese, visi bankroto administravimo išlaidas patvirtinantys dokumentai turėjo būti pagrįsti aiškiais buhalterinės apskaitos dokumentais, kuriems taikomi ir specifiniai reikalavimai, teisėjų kolegija nusprendžia, kad šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju liudytojų ir trečiųjų asmenų apklausa nėra tikslinga, kadangi šie įrodymai, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos specifiką, nebus esminiai.

41.       Pagal bendrąją taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas ir žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo. Be to, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).

42.       Tokia kasacinio teismo praktika koreliuoja ir su Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) formuojama praktika, kurioje pažymima, kad žodinio teismo posėdžio antrojoje instancijose gali nebūti, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma ir atsižvelgiant į proceso aukštesnės instancijos teisme ypatumus (EŽTT 1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Nr. 11826/85, Helmers prieš Švediją; 2007 m. lapkričio 13 d. sprendimas byloje Nr. 25717/03, Oganova prieš Gruziją). Rašytinis procesas galimas, jei nėra sprendžiami teisės ar fakto klausimai, kurie negalėtų būti adekvačiai išspręsti remiantis bylos medžiaga ir rašytiniais šalių paaiškinimais (EŽTT 1991 m. vasario 18 d. sprendimas byloje Nr. 12033/86, Fredin prieš Švediją; 2001 m. gegužės 29 d. sprendimas byloje Nr. 37950/97, Fischer prieš Austriją, kt.).

43.       Pažymėtina, kad visus rašytinius įrodymus ir bylai reikšmingas aplinkybes, atitinkamai, galimai pirmosios instancijos teismo neįvertintas (neištirtas) aplinkybes, apeliantė turėjo galimybę detaliai aptarti apeliaciniame skunde. Kaip jau buvo minėta anksčiau, atsakovė apeliaciniame skunde nurodo trečiojo asmens paaiškinimus, kurie iš esmės turėtų atsispindėti rašytiniuose dokumentuose. Kita vertus, trečiasis asmuo taip pat turėjo teisę teikti apeliacinį skundą, turėjo teisę teikti atsiliepimus į šalių procesinius dokumentus bei rašytinius paaiškinimus, tačiau šia savo teise nepasinaudojo. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančią medžiagą, nusprendžia, kad ji yra pakankama išsamiam bylos išnagrinėjimui ir procesiniam sprendimui priimti rašytinio proceso tvarka.

Dėl trečiojo asmens UAB „Euromisa“ dalyvavimo civilinėje byloje

44.       Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad į civilinės bylos nagrinėjimą nepagrįstai buvo įtraukta UAB „Euromisa“, kadangi 2022 m. liepos 29 d., kai buvo sudaryta reikalavimo perleidimo sutartis, kurios pagrindu UAB „Euromisa“ įstojo į civilinę bylą, VĮ Registrų centre nebuvo išviešinti duomenys apie UAB „Euromisa“ direktorę L. Š., taigi vadovo pasikeitimo faktas negalėjo būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis.

45.       Teisėjų kolegija iš esmės pritaria UAB „Euromisa“ atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą argumentams, kad bendrovės direktorius pareigas pradeda eiti nuo jo paskyrimo dienos, o ne nuo jo duomenų išviešinimo VĮ Registrų centre. Be to, atsakovė neginčijo reikalavimo perleidimo sutarties ir trečiojo asmens dalyvavimui civilinėje byloje niekada neprieštaravo, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Euromisa“ nepagrįstai buvo įtraukta į civilinę bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų. Teisinis reikalavimo teisių perleidimo pagrindas, pagrindžiantis asmens teisinį suinteresuotumą, yra į bylą pateikta reikalavimo perleidimo sutartis, o ne nutartis dėl finansninių reikalavimų patikslinimo, todėl atmestini kaip nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad UAB „Euromisa“ negalėjo dalyvauti trečiuoju asmeniu, nes nebuvo patikslintas jos finansinis reikalavimas BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje.

Dėl naujų rašytinių įrodymų priėmimo

46.       Atsakovė su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB ,,Lithuanian glass recycling“ teisinio audito, atlikto 2015 metais už laikotarpį nuo 2008 m. iki 2014 m., auditą, kurį atliko R. M. ir Ž. K. advokatų kontora (7 t., b. l. 10–53); bylos Nr. eAS-329-520/2016 kortelės kopiją, bylos Nr. eI-3167-171/2016 kortelės kopiją, bylos Nr. eA-1712-556/2017 kortelės kopiją, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2016 m. balandžio 29 d. raštą, 2018 m. spalio 18 d. ieškinį dėl žalos atlyginimo ir jo vertimą į lenkų kalbą.

47.       Proceso dalyviai turi pareigą rūpestingai ir laiku, atsižvelgiant į proceso eigą, teikti teismui įrodymus, kuriais grindžiami jų reikalavimai arba atsikirtimai į tuos reikalavimus. Naujų įrodymų priėmimas apeliacinės instancijos teisme yra labai ribojamas ir taikomas tik išimtinais atvejais. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, jei šie įrodymai galėjo būti pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti arba kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

48.       Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dėl CPK 314 straipsnyje nustatyto ribojimo taikymo išlygų pasisako, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas priimti naujus įrodymus, turi patikrinti bei įvertinti: ar buvo objektyvi galimybė pateikti įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar prašomi priimti nauji įrodymai turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, 33 punktas).

49.       Kadangi naujų įrodymų pateikimo aukštesnės instancijos teismui ribojimu yra užtikrinamas proceso koncentruotumas bei siekiama panaikinti bet kokią galimybę piktnaudžiauti procesu, skatinant proceso dalyvius bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne tada, kai teismas ginčą išnagrinėja, prašant naujų įrodymų prijungimo apeliacinės instancijos teisme privalu pagrįsti arba objektyvųjį (nuo to asmens valios nepriklausiusį) negalėjimą pateikti kurį nors dokumentą (įrodymą) į bylą anksčiau ir vėliau atsiradusią būtinybę jį pateikti, arba šio įrodymo pateikimą laiku, bet pirmosios instancijos teismo nepagrįstą atsisakymą jį priimti.

50.       Teisėjų kolegija, įvertinusi teikiamus naujus dokumentus, prieina prie išvados, kad apeliantė šiuos duomenis neabejotinai galėjo pateikti ir anksčiau, o ne tada, kai buvo priimtas atsakovei nepalankus skundžiamas teismo sprendimas. Apeliantė nenurodė jokių argumentų, kodėl būtinybė pateikti naujus dokumentus iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu, naujai teikiamų įrodymų tyrimas ir vertinimas gali vilkinti bylos nagrinėjimą, todėl jų priėmimas nėra suderinamas su apeliacijos tikslais. Taigi, nenustačius CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų, su apeliaciniu skundu pateikti dokumentai į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriimami.

Dėl apeliacinių skundų nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

51.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

52.       Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju nenustatė absoliučių apskųsto sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

53.       Apeliacijos objektas yra Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimas, kuriuo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, ieškovei iš atsakovės be kita ko priteista 29 712,90 Eur dydžio nuostolių suma. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nekeliamas ginčas dėl teisinių santykių kvalifikavimo, tačiau iš esmės nesutinkama su priteistos sumos dydžiu.

54.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria ieškinys buvo patenkintas, prašo ieškinį atmesti visiškai. O ieškovė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria buvo atmestas ieškinio reikalavimas priteisti 1 694 Eur dydžio nuostolius, grindžiamus UAB „Provisus“ sąskaita, išrašyta už parengtą konsultacinę išvadą, prašo šią sumą priteisti ieškovei. Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar buvusi BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ nemokumo administratorė pagrįstai naudojo BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ lėšas, ar šios lėšos buvo skirtos bankroto administravimui.

55.       Teisėjų kolegija visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad vien aplinkybė, jog kreditoriai yra patvirtinę bankroto administravimo išlaidų dydžius, tai savaime nereiškia, kad atsakovė, kaip ieškovės administratorė, sąmatos ribose buvo laisva naudoti ieškovės lėšas savo nuožiūra ir nebeprivalo už jų panaudojimą atsiskaityti. Teisėjų kolegija pažymi, kad administratorius, veikdamas bankrutuojančios įmonės ir kreditorių interesais, turi efektyviai naudoti išlaidas pagal jų paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2009). Siekdamas administravimo išlaidų atlyginimo, administratorius privalo įrodyti, kad tam tikros jo patirtos išlaidos atitinka tam tikras kreditorių susirinkimo ar teismo patvirtintos administravimo išlaidų sąmatos eilutes, kad atitinkamos išlaidos iš tiesų yra patirtos ir kad jos buvo būtinos tinkamam bankrutuojančios įmonės administravimui užtikrinti. Įrodinėjimo našta visais su administravimo išlaidomis susijusiais klausimais tenka administratoriui, siekiančiam tokių išlaidų atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2011). Ginčas, ar tam tikros išlaidos buvo realiai patirtos ir gali būti laikomos bankroto administravimo išlaidomis, spręstinas vadovaujantis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis.

56.       CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnio nuostatas reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Šių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika yra suformuota ir išplėtota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse, kuriose be kita ko nurodoma, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Įrodinėjimas civiliniame procese turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų faktų buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Įrodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 33 punktas; 2021 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-611/2021, 64 punktas; 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-205-611/2021, 64 punktas; 2022 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-381/2022, 42 punktas; 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 83 punktas; ir kt.).

57.       Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-478-415/2016, 18 punktas). Teismui konstatuojant reikšmingas bylai aplinkybes, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą; išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų; įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktas, 2022 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-63-381/2022, 84 punktas; ir kt.).

58.       Teisėjų kolegija, apibrėždama ginčo ribas, pažymi, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje šalys nekelia ginčo dėl ieškinio dalies, kuria buvo atmesti šie ieškinio reikalavimai: 1) reikalavimas priteisti 4 468 Eur dydžio nuostolius pagal UAB „Astola“ 2021 m. sausio 20 d. sąskaitą už suteiktas biuro administravimo, buhalterijos dokumentų tvarkymo paslaugas; 2) reikalavimas priteisti 798,60 Eur dydžio nuostolius pagal 2021 m. rugpjūčio 4 d. advokatų profesinės bendrijos LITTEN sąskaitą; 3) reikalavimas priteisti 605 Eur dydžio nuostolius pagal advokato R. M. 2015 m. liepos 13 d. sąskaitą; 4) reikalavimas priteisti 1 120 Eur nuostolius pagal advokato padėjėjos A. R. 2016 m. balandžio 6 d. ir 2016 m. rugsėjo 13 d. išrašytas sąskaitas faktūras už suteiktas teisines paslaugas. Taigi toliau teisėjų kolegija pasisako tik dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo sprendimo dalių pagal apeliaciniuose skunduose dėstomus argumentus.

Dėl administracinės nuobaudos priskyrimo nemokumo administravimo išlaidoms

59.       Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2021 m. birželio 8 d. ieškovė atliko 66 612 Eur mokėjimą atsakovei, kuri tuo metu veikė kaip ieškovės nemokumo administratorė, tačiau pervesta pinigų suma viršijo administravimo išlaidų sąmatą 1 447,50 Eur suma. Atsakovė nurodė, kad suma buvo viršyta todėl, kad liko neišspręsti klausimai dėl UAB „Verslo efektas“ sumokėtų administracinių nuobaudų, skirtų už tai, kad BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ bankroto administratorius UAB „Verslo efektas“ neįvykdė 2020 m. balandžio 15 d. pakartotinai duoto privalomojo nurodymo sutvarkyti atliekų. Kadangi minėtų nuobaudų mokėjimas yra neabejotinai susijęs su ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimu ir patirtomis išlaidomis, todėl, atsakovės nuomone, šios išlaidos turi būti priskirtos prie išlaidų, skirtų ieškovės įmonei administruoti.

60.       Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovės argumentus, kad atsakovės nurodyta administracinė nuobaudos 2 600 Eur suma, paskirta atsakovei, buvo susijusi su BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimu. Atsakovė apeliaciniame skunde su šiuo vertinimu nesutinka ir nurodo, kad ginčo, jog buvo nubausta būtent atsakovė UAB „Verslo efektas“, byloje nėra, tačiau visiškai nepagrįsta teismo išvada, kad tokios nuobaudos nėra susijusios su ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procesu, kadangi paskirta nuobauda yra susijusi būtent su BUAB „Lithuanian glass recycling“ turėtomis atliekomis ir, remiantis ESTT praktika, atliekų šalinimo išlaidas privalo padengti ankstesni turėtojai arba produkto, iš kurio atliekos atsirado, gamintojai; šios išlaidos neturi būti užkraunamos tretiesiems asmenims.

61.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nekeliamas ginčas dėl to, kad būtent ieškovei BUAB „Lithuanian glass recycling“ turi tekti su atliekų sutvarkymu susijusios išlaidos. Tačiau šiuo atveju keliamas klausimas, ar į bankroto administravimo išlaidas gali būti įtraukiama ir paskirta bauda už tai, kad nebuvo vykdomi privalomi nurodymai dėl atliekų sutvarkymo.

62.       Iš Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Kauno administratorių bylų nagrinėjimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 3 d. nutarimo dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. J2-32/J8-2 (toliau – Nutarimas) nustatyta, kad bankroto administratorė UAB „Verslo efektas“ neįvykdė 2019 m. gruodžio 16 d. duoto privalomo nurodymo ir nepašalino iš teritorijos krūvose esančių stiklo, stiklo pakuočių ir kitų atliekų; sukauptos atliekos laikomos nesilaikant Taršos integruotos ir prevencijos kontrolės leidimo (3 t., b. l. 8). Teisėjų kolegija pažymi, kad būtent nemokumo administratorius yra atsakingas už atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo organizavimą (JANĮ 66 straipsnio 1 dalies 15 punktas, ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punktas), į tai atkreiptas dėmesys ir nutarime, o būtent, pažymėta, kad UAB „Verslo efektas“ nevykdė jai, kaip nemokumo administratorei, įstatymuose nustatytos pareigos. Nutarime taip pat nurodyta, kad UAB „Verslo efektas“ nesinaudojo teise prašyti nustatyti ilgesnius privalomojo nurodymo įvykdymo terminus, neteikė prašymo pratęsti privalomojo nurodymo vykdymo terminų; pažymėta, kad UAB „Verslo efektas“ kvestionuoja savo atsakomybę, siekia ją perkelti tretiesiems asmenims, neieško efektyvių būdų, kurie galėtų užtikrinti privalomo nurodymo vykdymą. Už šį pažeidimą paskirta 2 600 Eur dydžio bauda.

63.       Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. e2A-270-492/2022 pareiškėjos UAB „Verslo efektas“ skundas dėl šio Nutarimo buvo atmestas (6 t., b. l. 50). Pažymėtina, kad nuobauda už privalomojo nurodymo nevykdymą buvo skirta būtent UAB „Verslo efektas“, kaip nemokumo administratorei (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. e2A-270-492/2022 40 punktą), ir akcentuota, kad nemokumo administratorei nustatyta pareiga likviduojant bankrutavusią įmonę įstatymų nustatyta tvarka sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, šios pareigos (kaip bankroto administratoriaus administracinio teisinio statuso elemento) įgyvendinimas negali būti siejamas su bankrutuojančios įmonės veikla (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 16 d. nutarties administracinėje byloje Nr. e2A-270-492/2022 41 punktą).

64.       Kasacinio teismo praktikoje administravimo išlaidos suprantamos kaip išlaidos, susijusios su bankroto procedūromis ir skirtos jų vykdymo išlaidoms apmokėti, kurios būtinos surinkti ir apskaityti bankrutuojančios įmonės turtą, turtines teises, lėšas, taip pat išreikalauti bankrutuojančios įmonės turtą iš trečiųjų asmenų neteisėto valdymo, išieškoti skolas iš įmonės skolininkų ir nuostolių, patirtų dėl neteisėtų kitų asmenų veiksmų, įskaitant išlaidų, patirtų dėl teisminių procesų, atlyginimą. Taip pat prie jų priskirtinos išlaidos, patirtos dėl turto saugojimo, vertinimo, pardavimo, kitos išlaidos, atsiradusios atliekant ĮBĮ normų nustatytus veiksmus. Be to, vienas iš šias išlaidas kvalifikuojančių požymių yra jų atitiktis bankroto proceso tikslams (nepertraukiamas, greitas ir sklandus bankroto procesas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273-219/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1257-407/2021).

65.       Teisėjų kolegija, įvertinusi Nutarimu paskirtos baudos turinį, nusprendžia, kad sumokėta bauda yra susijusi išimtinai su nemokumo administratoriaus veiksmais, o tiksliau – neveikimu, netinkamu darbų, pavestų pagal įstatymą, organizavimu. Todėl teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad nemokumo administratorei paskirta bauda pagal Nutarimą negali būti laikoma išlaidomis, susijusiomis su BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimu, todėl pagrįstai 1 447,50 Eur sumą, kuria buvo viršyta atsakovei už nemokumo administravimą pervesta 65 164,50 Eur suma, priteisė iš atsakovės.

Dėl UAB „Astola“ sąskaitų priskyrimo prie išlaidų, patirtų BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ administravimui

66.       Nagrinėjamoje civilinėje byloje kilo ginčas dėl šių UAB „Astola“ išrašytų sąskaitų: 1) 20 000 Lt (5 792,40 Eur) dydžio 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitos faktūros, kuri išrašyta už buhalterinių duomenų importavimo paslaugas (pirkėjas UAB „Verslo efektas“); 2) 4 468 Eur dydžio 2021 m. sausio 20 d. sąskaitos, pagal kurią suteiktos paslaugos už biuro administravimą, buhalterijos dokumentų tvarkymą (pirkėjas UAB „Verslo efektas“); 3) 7 200 Eur dydžio 2021 m. vasario 25 d. sąskaitos faktūra už teisinio, buhalterinio audito paslaugas (pirkėjas UAB „Verslo efektas“).

67.       Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius dokumentus, pažymėjo, kad Tarnyba 2020 m. kovo 4 d. išvadoje konstatavo, jog atsakovė be jokio teisėto pagrindo nuo pat 2014 m. nevykdė pareigos rengti metinius ir likvidavimo pradžios finansinių ataskaitų rinkinius. Tačiau po to, kai Tarnyba atsakovei skyrė privalomą nurodymą, atsakovė parengė ieškovės finansines ataskaitas už visą laikotarpį nuo ieškovės bankroto proceso pradžios. Atsižvelgdamas į tai teismas nusprendė, kad 4 468 Eur suma susijusi su ieškovės administravimu. Ginčo dėl šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra.

68.       Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas atsikirtimus dėl 7 200 Eur dydžio išlaidų nepriteisimo, nurodė, kad atsakovė nepateikė duomenų, jog teisinis, buhalterinis auditas buvo atliktas, kada buvo atliktas, už kokį laikotarpį, byloje nėra pateikta audito ataskaita, teisinė išvada. Atsakovė apeliaciniame skunde su šiuo vertinimo nesutinka ir nurodo, kad teisinio audito atlikimas buvo patvirtintas ieškovo kreditorių susirinkime dar 2014 metais (leistina suma 25 000 Lt) ir dėl šių aplinkybių ginčo byloje nebuvo. Atsakovės teigimu, už audito atlikimą R. M. ir Ž. K. kontorai sumokėjo UAB „Astola“. Apie atliktą auditą ieškovui neabejotinai turi būti žinoma, kadangi jis buvo pateiktas ir BUAB „Lithuanian glass recycling“ tyčinio bankroto byloje.

69.       Kaip jau buvo minėta anksčiau, vien aplinkybė, kad kreditoriai patvirtino bankroto administravimo išlaidų sąmatą, kurioje buvo numatytos išlaidos teisiniam auditui, tai savaime nereiškia, kad auditas iš tiesų buvo atliktas ir (ar) nemokumo administratorius turėjo teisę išsimokėti pinigines lėšas dėl šių išlaidų.

70.       Visų pirma, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės atsiliepime į ieškinį (2 t., b. l. 74–77) buvo tiesiog nurodyta, jog išlaidoms pagrįsti teikiama 2021 m. vasario 25 d. UAB „Astola“ 7 200 Eur dydžio sąskaita faktūra, išrašyta už teisinio, buhalterinio audito paslaugas (2 t., b. l. 88), tačiau nebuvo detalizuota, kas ir kada tą auditą atliko. Antra, apeliaciniame skunde nurodoma, kad už audito atlikimą R. M. ir Ž. K. kontorai sumokėjo UAB „Astola“, tačiau įrodymų, pagrindžiančių šiuos argumentus, į bylą nėra pateikta. Trečia, apeliaciniame skunde pažymima kad auditas buvo reikalingas ir pateiktas BUAB „Lithuanian glass recycling“ tyčinio bankroto byloje. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tyčinio bankroto byla buvo vedama 2015 ir 2017 metais, taigi nėra suprantama, kodėl sąskaita už audito paslaugas buvo išrašyta tik 2021 m.

71.       Kritiškai vertintini apeliantės argumentai, kad ji, kaip atstatydinta nemokumo administratorė, turi ženkliai mažesnes galimybes atsikirsti į ieškovės argumentus ir teikti dokumentus (įrodymus) teismui. Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad, kaip jau buvo minėta anksčiau, bankrutuojančios įmonės buhalterinė apskaita turi būti vedama tokiu būdu, jog būtų užtikrintas suteiktų paslaugų atsekamumas. Antra, atsakovė aplinkybes dėl UAB „Astola“ paslaugų teikimo galėjo įrodyti ir kitais būdais – gauti liudijimą susipažinti su bylos medžiaga ar teikti prašymą teismui susipažinti su išnagrinėtos bylos medžiaga, t. y. tik nuo pačios atsakovės aktyvumo priklausė atsikirtimų į ieškinį apimtys.

72.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, remiantis LITEKO duomenimis, BUAB „Lithuanian glass recycling“ tyčinio bankroto bylos (Nr. 2-1075-178/2015 ir B2-997-603/2017) yra ne elektroninės, į jas nėra sukelti šalių procesiniai dokumentai, todėl teismui, net ir gavus duomenis iš LITEKO, neįmanoma patikrinti, ar audito išvada buvo pateikta į minėtas bylas. Kita vertus, nenustatyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-1075-178/2015 ar Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-997-603/2017 būtų remiamasi kokia nors audito išvada. Priešingai nei teigia atsakovė apeliaciniame skunde, šių bylų pridėjimas prie nagrinėjamos civilinės bylos nebūtų tikslingas ir nebuvo reikalingas, atsakovė iš esmės tik turėjo pareigą pateikti į bylą dokumentus, kad audito išvada buvo pateikta į bylą (su teismo žyma, rezoliucija ar spaudu).

73.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad atsakovė byloje nepagrindė ir neįrodė, jog 7 200 Eur suma buvo panaudota BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto procedūroms atlikti.

74.       Pirmosios instancijos teismas taip pat nusprendė, kad 5 792,40 Eur dydžio išlaidos pagal 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą negali būti laikomos administravimo išlaidomis, kadangi atsakovė nepagrindė, jog darbai realiai pagal šią sąskaitą buvo atlikti, o pateiktoje exel lentelėje duomenys netikslūs, jų neįmanoma suprasti. Atsakovė apeliaciniame skunde dėl 5 792,40 Eur dydžio išlaidų pagal 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą nurodo, kad buhalterinių duomenų suvedimas vyko rankiniu būdu, nes buvę valdymo organai nesuteikė bankroto administratorei prisijungimų prie buhalterinės apskaitos programos.

75.       Teisėjų kolegija pritaria atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentams, kad atsakovė apeliaciniame skunde dėl 5 792,40 Eur dydžio išlaidų pagal 2014 m. balandžio 30 d. sąskaitą faktūrą iš esmės kartoja tuos pačius argumentus, kurie buvo nurodyti ir pirmosios instancijos teismui, siekia kitokio tų pačių faktinių aplinkybių įvertinimo, tačiau nenurodo ir neargumentuoja, kodėl, civilinę bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka, teisėjų kolegija turėtų priimti priešingą sprendimą nei priėmė pirmosios instancijos teismas. Tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija nagrinėjamoje civilinėje byloje. Nustatyta, kad ginčas kyla dėl UAB „Astola“ 2014 m. balandžio 30 d. išrašytos 20 000 Lt (5 792,40 Eur) dydžio sąskaitos už suteiktas paslaugas – buhalterinių duomenų importavimą, į bylą pateiktas 2014 m. balandžio 30 d. darbų perdavimo–priėmimo aktas, kuriame pažymėta, kad perduodami šie darbai: buhalterinių duomenų importavimas, sisteminimas iš popierinių apskaitos dokumentų į kompiuterinius variantus pagal klientus (pirkimai – pardavimai), atliekos ir kt. (4 t., b. l. 181). Ieškovė patikslintame ieškinyje pažymėjo, kad naujai paskirtam nemokumo administratoriui jokie importuoti duomenys perduoti nebuvo. Be to, pritartina šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytiems argumentams, kad exel lentelė nėra nei buhalterinės apskaitos dokumentas, nei konkretus registras. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad exel lentelės perdavimas negali būti prilygintas paslaugų pagal 2014 m. balandžio 30 d. darbų perdavimo–priėmimo aktą ir sąskaitą faktūrą perdavimui.

Dėl teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ administravimu

76.       Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės sumas pagal advokato padėjėjos A. R. 2015 m. spalio 29 d., 2016 m. sausio 25 d. ir 2017 m. gegužės 8 d. išrašytas sąskaitas faktūras motyvuodamas tuo, kad atsakovė negalėjo pateikti šias išlaidas pagrindžiančių detalizacijų. Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad advokato padėjėja A. R. teikė įvairaus pobūdžio teisines paslaugas, atstovavo administracinėse bylose sprendžiant atliekų priklausomybės klausimą, ruošdavo informaciją ikiteisminiam tyrimui ir kt.

77.       Teisėjų kolegija akcentuoja, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra kvestionuojamas faktas, kad advokato padėjėja A. R. teikė įvairaus pobūdžio teisines paslaugas tiek ieškovei, tiek pačiai atsakovei, taip pat teikė paslaugas, susijusias su kitais bankrutuojančiais asmenimis, todėl šiuo atveju yra svarbus teiktų paslaugų atsekamumas – ar iš tiesų pagal ginčo sąskaitas teisinės paslaugos buvo suteiktos būtent BUAB ,,Lithuanian glass recycling“.

78.       Sprendžiant ginčą, kuriame keliamas klausimas, ar teisinės paslaugos buvo suteiktos tikrai BUAB ,,Lithuanian glass recycling“, reikšminga ir teismų praktika, suformuota civilinėse bylose, sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą. O būtent, išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydį patvirtinančiais įrodymais laikytini tokie dokumentai, iš kurių turinio matyti esminiai, tokių išlaidų patyrimo faktą bylą nagrinėjant teisme patvirtinantys duomenys, t. y. kokioje civilinėje byloje, kokios konkrečios advokato teisinės paslaugos suteiktos ir kokios išlaidos buvo patirtos (kokia suma sumokėta) (žr., pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-88-686/2017 22 punktą). Šie išaiškinimai pagal analogiją gali būti taikomi ir nagrinėjant šį ginčą tarp šalių. Be to, toks bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principas tiesiogiai koreliuoja su reikalavimu vesti bankrutuojančio asmens buhalterinę apskaitą taip, kad išlaidų priskyrimas konkrečiam bankrutuojančiam juridiniam asmeniui būtų aiškus ir nekeliantis abejonių. Šiuo atveju apeliacinio skundo argumentai, kad advokato padėjėja A. R. teisines paslaugas teikė, nėra pakankami atsikirsti į pareikštus reikalavimus.

79.       Atsakovės teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai apskaičiavo ieškovei BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ suteiktas teisines paslaugas pagal advokato padėjėjos A. R. 2016 m. balandžio 6 d. išrašytą 720 Eur dydžio sąskaitą faktūrą AR Nr. 0009 (5 t., b. l. 174, 175). Apeliantė nurodo, kad pagal šią sąskaitą ne ieškovei suteiktos paslaugos sudaro tik 60 Eur (7, 8 pozicija). Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo su šiais argumentais sutikti. Visų pirma, iš šios išlaidų detalizacijos neįmanoma nustatyti, kokiose konkrečiose bylose paslaugos buvo suteiktos, taigi neįmanoma patikrinti, kad jos buvo teikiamos būtent BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ interesais. Antra, matyti, kad, pavyzdžiui, pagal 5 ir 10 poziciją teisinės paslaugos buvo teikiamos tiesiogiai G. M.. Atsakovė apeliaciniame skunde nenurodė ir aiškiai nepagrindė, kodėl pirmosios instancijos teismo argumentai yra neteisingi ir (ar) nepagrįsti.

80.       Atsakovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad iš byloje esančių duomenų neįmanoma nustatyti, ar advokatės L. S. išrašyta 1 216,14 Eur dydžio sąskaita už vertinimo paslaugas yra susijusi su BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ interesais. Atsakovės teigimu, šios paslaugos buvo suteiktos civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 (ankstesnis bylos Nr. e2-5219-430/2018).

81.       Nustatyta, kad į bylą yra pateikta L. S.2018 m. lapkričio 5 d. išrašyta kompensacinė sąskaita LS Nr. 18/21 už vertimą į lenkų kalbą (klientas – BUAB ,,Lithuanian glass recycling“) (3 t., b. l. 70), pagal šią sąskaitą atsiskaityta pagal 2018 m. lapkričio 5 d. išrašytą pinigų priėmimo kvitą (3 t., b. l. 93); pateiktas 2018 m. spalio 31 d. mokėjimo nurodymas Nr. 786, iš kurio matyti, kad L. S. atliko 1 216,14 Eur dydžio mokėjimą D. K. (pagal kvitą Nr. 5070) (3 t., b. l. 71); D. K. 2018 m. spalio 19 d. išrašė prekių (pirkimo) pardavimo kvitą Nr. 5070 L. S. už vertimo paslaugas (3 t., b. l. 94).

82.       Remiantis LITEKO duomenimis nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 ieškovė BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ pareiškė ieškinį atsakovams Krynicki Recycling S.A., A. K., P. K. ir kt. dėl žalos atlyginimo; civilinėje byloje ieškovę atstovavo advokatė L. S.. Į bylą su ieškiniu buvo pateiktas ir ieškinys lenkų kalba bei ieškinio priedai, išversti į lenkų kalbą, vertimus atliko ir pasirašė D. K.. Teisėjų kolegija nusprendžia, kad, nors iš pirminių dokumentų nėra aišku, ar išlaidos buvo patirtos BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ naudai ir interesams, tačiau civilinėje byloje aiškiai įrodžius pinigų judėjimą ir paskirtį, pagrįsta šias išlaidas susieti su BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimo procesu.

83.       Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovė 2023 m. vasario 22 d. rašytiniuose paaiškinimuose (DOK-7546, 6 t., b. l. 26) aiškiai nurodė, kad šios išlaidos buvo patirtos civilinėje byloje Nr. e2-5219-430/2018 (vėlesnis civilinės bylos Nr. e2-671-430/2020), tačiau pirmosios instancijos teismas šių argumentų neįvertino ir netyrė, todėl civilinę bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nepagrįstai nusprendė priteisti 1 216,14 Eur sumą iš atsakovės.

84.       Teisėjų kolegija pažymi, kad, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas 83 ginčijamo sprendimo punkte nurodė, jog nėra aišku, kodėl 10 000 Eur sumą atsakovė persivedė ir sau už teisines paslaugas. Taigi pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nekėlė abejonių dėl advokatei L. T. sumokėtų piniginių lėšų.

85.       Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kuriuo buvo nuspręsta, jog atsakovės pateiktos advokatų profesinės bendrijos LITTEN sąskaitos nepagrindžia BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimo išlaidų. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad skundų ir procesinių dokumentų, kuriuos galimai parengė advokatų profesinė bendrija LITTEN pateikimas į bylą būtų perteklinis. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą yra pateiktos tik advokatų profesinės bendrijos LITTEN sąskaitos faktūros: 2021 m. kovo 2 d. sąskaita faktūra JI21 Nr. 020 (suma – 1 210 Eur, suteiktos paslaugos – susipažinimas su medžiaga, pareiškimo rengimas; 4 t., b. l. 17), 2021 m. balandžio 2 d. sąskaita faktūra JI21 Nr. 031 (suma – 290,40 Eur, suteiktos paslaugos – skundas IT teisėjui; 1 t., b. l. 78), 2021 m. gegužės 18 d. sąskaita faktūra JI21 Nr. 052 (suma – 726 Eur, suteiktos paslaugos – atsiliepimo rengimas į ieškovo prašymą ir skundas dėl nutarimo; 4 t., b. l. 89), 2021 m. birželio 1 d. sąskaita faktūra JI21 Nr. 055 (suma – 726 Eur, suteiktos paslaugos – pasirengimas ir atstovavimas teismo posėdyje ir prašymo rengimams ir teikimas dėl papildomų įrodymų; 1 t., b. l. 77). Civilinėje byloje nėra duomenų, kokios konkrečiai teisinės paslaugos ir kokiose procesuose buvo suteiktos, ar šios teisinės paslaugos buvo suteiktos tikrai BUAB ,,Lithuanian glass recycling“.

86.       Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad į bylą yra pateikta profesinės bendrijos LITTEN 2021 m. liepos 5 d. sąskaita faktūra JI21 Nr. 075 (suma – 1 016,40 Eur, suteiktos paslaugos – atskirasis skundas (dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-711-560/2021 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo ir 2021 m. birželio 28 d. skundo rengimas medžiagoje Nr. M-1-01-11285-21; 1 t., b. l. 79). Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-711-560/2021 (BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ bankroto byloje) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo panaikinimo pateikė advokatė J. I. advokatų profesinės bendrijos LITTEN vardu. Kadangi atskirasis skundas buvo atmestas, BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas nebuvo sprendžiamas (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugpjūčio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-973-798/2021). Pažymėtina, kad visi šie duomenys buvo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tačiau pirmosios instancijos teismas jų neįvertino ir netyrė, todėl civilinę bylą išnagrinėjo neišsamiai ir nepagrįstai nusprendė priteisti 480 Eur sumą už atskirojo skundo parengimą iš atsakovės. Duomenų, koks skundas buvo parengtas procese  Nr. M-1-01-11285-21, civilinėje byloje nėra.

87.       Atsakovės teigimu, 10 039,60 Eur dydžio išlaidų suma buvo patirta proporcingai dengiant nuomos, kuro, kanceliarines ir kt. išlaidas, dalijant visoms administruojamoms įmonėms proporcingai. Tačiau teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad į bylą pateikti duomenys niekaip nepatvirtina, kad atsakovė minėtas paslaugas įsigijo ir naudojo būtent ieškovės administravimo tikslais. Šioje civilinėje byloje ne kartą buvo minėta, kad bankrutuojančios įmonės nemokumo proceso administravimas yra neatsiejamas su skaidria, aiškia finansine apskaita, kuri turi būti atsekama, t. y. analizuojant buhalterinės apskaitos duomenis neturi kilti abejonių dėl to, kiek ir kokių išlaidų yra patirta administruojant konkrečią įmonę. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad, kaip teigiama apeliaciniame skunde, įmonės administratorius privalo turėti darbo vietą tokiai veiklai vykdyti, tačiau iš byloje pateiktų duomenų nėra aišku, kokias tuo metu administruojamas įmones turėjo nemokumo administratorius, kokiomis proporcijomis buvo dalijami veiklos kaštai, taigi nėra aišku, ar 10 039,60 Eur dydžio išlaidos ar jų dalis (kuri dalis) buvo tiesiogiai susijusi su BUAB ,,Lithuanian glass recycling“ administravimu.

Dėl ieškinio reikalavimas priteisti 1 694 Eur dydžio nuostolius, grindžiamus UAB „Provisus“ sąskaita 

88.       Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad į bylą pateikta tarp UAB „Provisus“ ir atsakovės 2021 m. balandžio 15 d. sutartis Nr. K21/04-01 ir apmokėjimo dokumentai patvirtina, jog išlaidos buvo patirtos BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimo išlaidoms, todėl šios sumos nepriteisė iš atsakovės. Ieškovė apeliaciniame skunde su šiais pirmosios instancijos teismo argumentais nesutinka teigdama, kad konsultacinė išvada pagal auditorių sąskaitą buvo susijusi su įmonės administravimu, tačiau nebuvo būtina bankroto procedūroms tinkamai atlikti.

89.       Kasacinio teismo išaiškinta, kad, nustatant, ar išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų, reikia atsižvelgti į tokių išlaidų paskirtį, teisinę prigimtį, subjektus, kurių naudai tos išlaidos apmokamos, taip pat jų atsiradimo laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014, 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022 53 punktas). Tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558-421/2015, 2022 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-9-916/2022 54 punktas).

90.       Iš civilinėje byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Provisus“ 2021 m. gegužės 21 d. parengė konsultacinę išvadą (2 t., b. l. 79), kurios tikslas buvo atsakyti į klausimą, ar administratorė UAB „Verslo efektas“ ėmėsi priemonių gauti pasiūlymų sutvarkyti atliekas (dėjo skelbimus, kvietė atliekų tvarkytojus) ir pagal susidariusią padėtį iškilo būtinumas įvertinti, ar administratorė, vykdydama aplinkos apsaugos institucijų reikalavimus dėl atliekų sutvarkymo, iš gautų pasiūlymų atsirinko naudingiausią, t. y. mažiausią kainą. Iš konsultacinės išvados matyti, kad jai parengti be kita ko buvo pateiktas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 12 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-671-430/2020 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-244-464/2021.

91.       Iš ieškovės apeliacinio skundo ir LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovas Krynicki Recykling S. A. pareiškė netiesioginį ieškinį atsakovei UAB „Verslo efektas“ dėl padarytos žalos atlyginimo priteisimo. Ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad BUAB „Lithuanian glass recycling“ turėjo didelį kiekį turto, tačiau bankroto administratorė UAB „Verslo efektas“ neteikė kreditoriams apie jį jokios informacijos, veikė esant interesų konfliktui, prarado (ar pasisavino) turtą (civilinės bylos Nr. e2-511-925/2022, e2-177-925/2023). Atsakovė UAB „Verslo efektas“, siekdama atsikirsti į pareikštą reikalavimą, teismui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad, siekdama apsiginti nuo pareikšto ieškinio, yra pavedusi įmonių apskaitos ir atskaitomybės ekspertei E. J. patikrinti bankrutuojančioje įmonėje gautus dokumentus, juos įvertinti ir atsakyti, ar administratorius, vykdydamas aplinkos apsaugos institucijų reikalavimus dėl atliekų sutvarkymo, iš gautų pasiūlymų atsirinko naudingiausią, t. y. mažiausią kainą, ir pateikti specialisto išvadą (civilinės bylos Nr. e2-177-925/2023 DOK-73172, CPK 179 straipsnio 3 dalis). Nustatyta, kad konsultacinė išvada, dėl kurios vyksta ginčas ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, pateikta į civilinę bylą Nr. e2-177-925/2023 (DOK-105153) kaip atsakovės įrodymas atsikertant į pareikštus reikalavimus.

92.       Taigi, kaip pagrįstai pažymima apeliaciniame skunde, konsultacinė išvada buvo parengta pačios atsakovės UAB „Verslo efektas“, o ne ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“, interesais. Teisėjų kolegija akcentuoja tai, kad pareikštu ieškiniu nei BUAB „Lithuanian glass recycling“ gynėsi nuo pareikštų reikalavimų, nei buvo siekiama gausinti BUAB „Lithuanian glass recycling“ turtą, todėl nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad išlaidos priskirtinos prie administravimo išlaidų. Priešingai, būtent nemokumo administratorė gynėsi nuo pareikšto ieškinio, kuriame buvo keliamas klausimas dėl (ne)tinkamų jos pareigų vykdymo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad analogiški argumentai buvo nurodyti ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme trečiojo asmens Krynicki Recykling S. A. triplike (2 t., b. l. 118, 119), tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl bylą išnagrinėjo nevisapusiškai ir neišsamiai. Be to, civilinė byla Nr. e2-177-925/2023 nėra išnagrinėta, todėl, esant palankiam UAB „Verslo efektas“ procesiniam sprendimui, atsakovė turės galimybę šią sumą priteisti kaip bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo. Apibendrinama nurodytus argumentus, teisėjų kolegija nusprendžia, kad yra pagrindas šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį pakeisti ir priteisti iš atsakovės 1 694 Eur dydžio sumą iš atsakovės pagal UAB „Provisus“ išrašytą sąskaitą faktūrą kaip nesusijusią su BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimo procesu.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

93.       Apibendrindama nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės išsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė iš esmės teisingą procesinį sprendimą. Tačiau pirmosios instancijos teismas neįvertino ir neišanalizavo visų byloje dalyvaujančių šalių argumentų ir motyvų, todėl nepagrįstai priteisė iš atsakovės 1 216,14 Eur dydžio sumą už vertinimo paslaugas ir 480 Eur sumą pagal advokatų profesinės bendrijos LITTEN 2021 m. liepos 5 d. sąskaitą faktūrą JI21 Nr. 075, kadangi šios išlaidos yra susijusios su BUAB „Lithuanian glass recycling“ bankroto administravimo procesu. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą priteisti 1 694 Eur dydžio sumą pagal UAB „Provisus“ išrašytą sąskaitą faktūrą. Summa summarum (iš viso), iš atsakovės priteistina suma sudaro 29 710,76 Eur (29 712,90 Eur (pirmosios instancijos teismo priteista suma) – 1 216,14 Eur – 480 Eur + 1 694 Eur).

94.       Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo procesinį sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi procesinį rezultatą, o būtent, kad priteistina suma iš esmės nesiskiria nuo sumos, priteistos pirmosios instancijos teisme, bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme neperskirsto.

95.       Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2, 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

96.       CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, nustatyti užmokesčio dydžiai (toliau – Rekomendacijos).

97.       Trečiasis asmuo UAB „Euromisa“ pateikė prašymą priteisti 2 480 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad už atsiliepimą į atsakovės UAB „Verslo efektas“ apeliacinį skundą patyrė 1 980 Eur išlaidų, o į ieškovės BUAB „Lithuanian glass recycling“ – 500 Eur. Teisėjų kolegija pažymi, kad trečiasis asmuo prašė atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą – palaikė, todėl trečiajam asmeniui UAB „Euromisa“ nepriteistinos bylinėjimosi išlaidos už atsiliepimą į ieškovės apeliacinį skundą, kadangi nebuvo priešingo teisinio suinteresuotumo civiline byla.

98.       Atsakovė buvo pateikusi apeliacinį skundą dėl viso pirmosios instancijos teismo sprendimo (29 712,90 Eur), teisėjų kolegija nutarė, kad 1 696,14 Eur suma iš atsakovės buvo priteista nepagrįstai, be to, tenkinus ieškovės ieškinį, galutinis procesinis rezultatas iš esmės išliko toks pats. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo rezultatą ir patenkintą apeliacinio skundo dalį, laiko, kad atsakovės apeliacinis skundas iš esmės buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, kad trečiojo asmens patirtos bylinėjimosi išlaidos (1 980 Eur) neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių (žr. 8.11 papunktį, 2 punktą), jos priteistinos trečiajam asmeniui iš atsakovės UAB „Verslo efektas“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimą iš esmės palikti nepakeistą.

Patikslinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 17 d. sprendimo dalį ir nurodyti, kad ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Lithuanian glass recycling“ (juridinio asmens kodas 301851672) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ (juridinio asmens kodas 303118416) priteista suma sudaro 29 710,76 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų 76 centus).

Priteisti trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Euromisa“ (juridinio asmens kodas 305060666) iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Verslo efektas“ (juridinio asmens kodas 303118416) 1 980 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

 

 

Teisėjai                                                                        Vilija Mikuckienė

 

 

                                                                                Žilvinas Terebeiza

 

 

                                                                                Vigintas Višinskis