Vieša sprendimų paieška



Pavadinimas: nuasmenintas nuosprendis byloje [1-36-898-2013].doc
Bylos nr.: 1-36-898/2013
Bylos rūšis: baudžiamoji byla
Teismas: Ðiauliø apylinkës teismas
Raktiniai žodžiai:
Teisiniai terminai:
Šalys:
Vardas/Pavardė/Pavadinimas Kodas Byloje kaip
Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūra 288603320 (nepasirinktas)
Kategorijos:
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJI TEISĖ
Bendroji dalis
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės (BK VI skyrius)
Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.)
Specialioji dalis
Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai, susiję su dokumentų klastojimu (BK XLIII skyrius)
Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 str.)
BAUDŽIAMOJO PROCESO TEISĖ
Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
Nuosprendžio priėmimas (BPK XXIII skyrius)
Nuosprendžių rūšys, surašymas ir paskelbimas (BPK 302 str., 308 str.)
Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)

 

Baudžiamoji byla Nr. 1-36-898/2013

Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00134-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.2.;

1.2.29.1.; 2.3.6.4.6.

(S)

 

 

 

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

 

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2013 m. kovo 28 d.

Šiauliai

 

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Jurgita Kolyčienė,

sekretoriaujant Editai Petrevičienei, Vaivai Vilkei,

dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui,

gynėjui advokatui Arūnui Koskui,

kaltinamajam E. Č.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

 

n u s t a t ė :

 

E. Č. 2008 metais, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008-12-15, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą – automobilio „Skoda Fabia“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo liudijimą „Certificat de vente“, jį (pagamintą žinomai netikrą dokumentą) laikė ir panaudojo, o būtent tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2008-12-15 iš nenustatytų asmenų įgijo prancūzų kalba paruoštą standartinį automobilio pirkimo – pardavimo liudijimo blanką „Certificat de vente“ (lietuvių kalba „pardavimo liudijimas“), blanke esančioje eilutėje „VENDEUR“ (lietuvių kalba „pardavėjas“) įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent nuo automobilio registracijos dokumentų nurašė automobilio savininko – kaip pardavėjo T. S., (duomenys neskelbtini), duomenis, kai tuo tarpu tikrasis automobilio pardavėjas buvo E. Č., tokiu būdu klaidingai nurodė pardavėją, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, eilutėje „Prix“ (lietuvių kalba „kaina“) įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją, o būtent transporto priemonės pardavimo kainą – 3000 eurų, eilutėje „Vendeur“ (lietuvių kalba „pardavėjas“) pasirašė už paties klaidingai pardavimo liudijime nurodytą pardavėją T. S., tokiu būdu pagamino netikrą dokumentą, kurį (pagamintą žinomai netikrą dokumentą) laikė ir panaudojo tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip 2008-12-15, o būtent, jį pateikė transporto priemonės įgijėjui S. A. parduodamas automobilį „SKODA FABIA“.

Kaltinamasis E. Č. teismo posėdžio metu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis mašiną „Skoda Fabia“ 2008 m. apie spalio vidurį įsigijo Kauno turguje. Mašinos pardavėjas A. D. buvo iš Pakruojo. Iš pradžių ta mašina buvo ant tralo ir jam pasakė, kad nuo tralo ją nuims po savaitės. Po savaitės susitiko su A. D., suderėjo kainą apie 3000 eurų, pinigus sumokėjo A. D.. A. D. jam pateikė tos mašinos belgišką techninį pasą, tuščią blanką su parašu –pirkimo-pardavimo sutartį. Patį automobilį pirkdamas apžiūrėjo, jame buvo kažkokių popierių, tačiau tiksliai neatsimena kokie jame buvo daiktai, gal buvo du rašikliai. Tos mašinos jis tada dar nesiruošė registruoti, todėl A. D. sakė, kad reikės nusirašyti belgo duomenis ir tai kas perka. Parsivaręs tą mašiną į Šiaulius, ją tvarkė, po to jam šeimoje pasikeitė aplinkybės ir nusprendė tą mašiną parduoti. Jis būtų mašiną užregistravęs žmonos vardu, bet kai persigalvojo ir nusprendė mašiną parduoti, jos neregistravo ir nusprendė parduoti su tais pačiais dokumentais. Jis prašė, kad draugas įdėtų skelbimą. Skelbimo turinio tiksliai neatsimena, bet jame turbūt nurodė, kad Lietuvoje neeksploatuota. Paskambino S. A. ir jis jam mašiną pardavė už 3000 eurų. Į sutartį nurašė belgo duomenis. Kiek jam A. D. išaiškino, tai vienoje pusėje belgo duomenys, o kitoje pusėje – pirkėjas, sakė, kad Regitroje tokius duomenis priima. S. A. jam savo duomenų nedavė, sakė, kad varys tą mašiną į Vilnių. S. A. nesakė, kad yra tarpininkas, tačiau kadangi savo vardu mašinos neregistravo jis taip pat gavosi kaip tarpininkas. Jis matė, kaip yra išversta sutartis, jis pasirašė ten, kur buvo parašyta „parašas“, pasirašė kaip trečiasis asmuo, surašęs dokumentus. Įrašus sutartyje užpildė kai atsirado S. A., kai su juo važinėjo po servisą, tai tada tą dalį ir užpildė. Jis iš viso yra pirkęs ir registravęs gal kokius 3-4 automobilius, tiksliai neatsimena kaip anksčiau juos registruodavo. Nemano, kad yra blogai, jog įrašė T. S. duomenis, nes pagal sutartį, tą mašiną pardavė kaip ir T. S.. Tik iš A. D. žinojo, kad mašiną parduoda T. S., tiesiogiai to asmens nežinojo. Faktiškai automobilį pardavė jis, o duomenys kito žmogaus. Kai gavo tuščią blanką ir kol jį užpildė, tai buvo maždaug nuo spalio vidurio iki gruodžio vidurio. Mano, kad nuo techninio paso nurašyti duomenis, nėra nusikaltimas. Visus duomenis surašė jis, parašą padėjo tuo pačiu rašikliu. Jis negalėjo surašyti savo duomenų, nes buvo užsienio blankas. Jei sutartyje būtų buvę jo duomenys, o pagal techninį pasą savininkas T. S., tai Regitroje automobilio nebūtų įregistravę, nes reikalingi belgo duomenys. Neatsimena, ar kada nors taip yra registravęs automobilį.

Liudytojas S. A. teisme parodė, kad iš kaltinamojo gal prieš 4 metus žiemą pirko automobilį „Skoda Fabia“. Skelbimą rado Autoplius, susiskambino, susitiko, nuvyko į autoservisą. Mašina buvo su nelietuviškais numeriais, skelbime buvo parašyta, kad neeksploatuota Lietuvoje. Mašinos pardavėjas buvo E. Č., jis minėjo, kad ją pirko Kaune. Su. E. Č. susitiko Šiauliuose, pasirašė sutartį. E. Č. pateikė jau pasirašytą pirkimo-pardavimo sutartį, joje jau buvo užpildyti pardavėjo duomenys, buvo jo parašas, reikėjo nurodyti tik pirkėjo duomenis. Minėtoje sutartyje pirkėjo duomenis surašė jis. Sutartyje buvo nurodyta, kad mašiną perka iš T. S.. Jam jokių abejonių nekilo, nes Lietuvoje daug kas taip pardavinėja automobilius. Jis tada pirkdamas klausė E. Č. ar nebus problemų, ar čia jo parašas. Visi duomenys atitiko ir nekilo abejonės. E. Č. įrašė tik kainą 3000 eurų, nors realiai jis sumokėjo 3400 eurų, bet pretenzijų dėl to nereiškia, ir pasirašė kaip tarpininkas ant tos sutarties. Jam E. Č. pasakė, kad pačią sutartį užpildė savininkas. Buvo surašyta tik vienas sutarties egzempliorius. Teismui parodžius pardavimo liudijimą „Certificat de Vente“ (48 b. l.), liudytojas patvirtino, kad būtent šią sutartį ir pasirašė. Autombilį pirko tiesiogiai iš T. S., bet tarpininkaujant E. Č.. Toliau jis tą mašiną nuvarė į autoservisą, kur jam pasakė, kad mašina nėra labai tvarkinga. Jis pasiskambino E. Č. ir pasakė, kad nori atsiimti pinigus, bet E. Č. nesutiko. Tada nuvyko į Regitrą ir ten jam pasakė, kad šis automobilis paieškomas. Kai Regitroje mašinos neužregistravo, jis vėl E. Č. skambino, bet jis pasakė, kad nieko nežino. Jis taip pat sakė, kad nežinojo, jog automobilis paieškomas. Vėliau automobilio savininkas neatsirado ir automobilį jam grąžino. Šiuo metu automobilį yra pardavęs. Nemano, kad pasirašė ant tikrovės neatitinkančių duomenų. Jei mašina nebūtų buvusi paeiškoma, tai nebūtų ir problemų. E. Č. jam pateikė sutartį ir pasakė, kad jis ją gali užsipildyti pats, kada nori. Jis pats savo duomenis užsipildė prieš važiuodamas į Regitrą.

Liudytojas A. D. teisme parodė, kad kaltinamasis jam yra matytas, kaltinamasis iš jo pirko mašiną „Skoda Fabia“, valstybinio numerio nepamena. Tai galėjo būti 2008 metais, rudenį, gal spalio mėnesį. Automobilį pardavė Kaune, po to jį parvežė į Pakruojį. Kaltinamasis automobilį pasiėmė iš Pakruojo. Jis pats tuo automobiliu visai nesinaudojo, jis nebuvo registruotas. Tą automobilį jis nusipirko Belgijoje ir tralu parsivežė į Lietuvą. Belgijoje tą automobilį pirko iš vyro, pavardės dabar negali pasakyti. Jis asmeniškai Belgijoje pirkimo-pardavimo sutarties nesudarė. Tas asmuo, kuris jam pardavė automobilį, papraščiausiai padavė automobilio dokumentus ir viskas. Kai pirko automobilį, jis nelabai žiūrėjo į automobilio „brifą“, kas ten yra nurodytas automobilio savininku, jis pažiūrėjo metus ir kėbulo numerį. Belgijoje pirkdamas automobilį, jis jokio blanko, jokios pirkimo-pardavimo sutarties nepildė. Iš automobilio pardavėjo jokio tuščio sutarties blanko jis negavo. Belgijoje transporto priemonė nėra privalomai registruojamas turtas. Belgijoje paduoda automobilio dokumentus, reikia tik sutikrinti kėbulo numerius, jokios sutartys nesudaromos. Belgijoje nereikia automobilio nuimti nuo įskaitos. Kai Belgijoje nusiperki automobilį, pinigus sumoki pardavėjui. Kiek sumokėjo už automobilį tiksliai nepamena, gal 2000 eurų, gal 2500 eurų. Automobilis buvo 2000 m., o gal 2001 m. gamybos. Tralas automobilį iš Belgijos nuvežė į Kauno turgų, po kelių dienų atvažiavo į Pakruojį. E. Č. tą automobilį pamatė Kaune, jo paklausė automobilio kainos. Kaune E. Č. jam davė rankpinigius, automobilį pardavė už 3000 ar už 3200 eurų. Jis padavė E. Č. belgišką „brifą“, t. y. automobilio registracijos dokumentus. Automobilio pardavime niekur nesimatė jo pavardės, nesimatė, kad jis pardavė automobilį. Jis buvo kaip tarpininkas. Jokių dokumentų Lietuvoje jie nepildė. Jis dirba pagal verslo liudijimą, užsiima detalių, automobilių pardavimu ir kt. Automobilius jis perka savo vardu, po to parduoda. Padarė E. Č. tik belgišką „brifą“, kitų dokumentų nedavė. Jis asmeniškai jokios sutarties nerašė. Jis asmeniškai nematė blanko pasirašyto asmens, kuris jam pardavė tą automobilį. Jis nežino, ar toks dokumentas buvo automobilio daiktadėžėje, ten buvo visokių šiukšlių. Ar ten buvo kokių nors dokumentų, jis negali pasakyti. E. Č. galėjo į „brifą“ įrašyti ką jis nori. Jis į tą „brifą“ nieko neįrašė. „Brifas“ yra automobilio technikinis pasas, kuriame yra įrašoma automobilio savininko vardas-pavardė, automobilio techniniai duomenys. Tas dokumentas yra išduodamas automobiliui, jis nėra pirkimo-pardavimo sutartį liudijantis dokumentas. Lietuvoje automobilio pirkimo –pardavimo sutarties su E. Č. jis nesudarė.

2008 m. gruodžio 17 d. pranešimo VĮ Regitra pranešė, kad S. A. pageidavo registruoti paieškomą užsienyje vogtą automobilį „Skoda Fabia“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini) (8 b. l.).

2009 m. vasario 9 d. Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. TR/9200/68/LT/08 ir 2009 m. gegužės 27 d. Lietuvos kriminalinės policijos Tarptautinių ryšių valdybos pranešime Nr. TR/9200/68/LT/08 nurodyta, kad 2008 m. spalio 10 d. automobilis „Skoda Fabia“, kėbulo identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), buvo neteisėtai pasisavintas adresu (duomenys neskelbtini). Automobilio dabartinė savininkė T. R., kuri perdavė automobilį remontui, tačiau automobilis jai vėliau nebuvo grąžintas (23; 25 b. l.).

Automobilio „Skoda Fabia“ 2008 m. gruodžio 10 d. pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyti pirkėjo, pardavėjo duomenys (48 b. l.).

2009 m. gegužės 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-69(09) nurodyta, kad rankraštinius įrašus „(duomenys neskelbtini)“ „SKODA“ „FABIA“ „(duomenys neskelbtini)“ „27/09/2000“ „1900 cm³“ „greis“ „gasoil“ „3000 €“ parašė E. Č.. Tyrimui pateikto dokumento „CERTIFICAT DE VENTE“ eilutėje „Signature“ pasirašė E. Č.. Nustatyti ar tyrimui pateikto dokumento „CERTIFICAT DE VENTE“ eilutėje „VENDEUR“ pasirašė E. Č. ar kitas asmuo nebuvo galima (45-47 b. l.).

2009 m. gegužės 21 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvadoje Nr. 11Š-70(09) nurodyta, kad tyrimui pateiktame dokumente „CERTIFICAT DE VENTE“ esantys rankraštiniai įrašai ir parašai parašyti keliais šratinukais, t. y. eilutėje „ACHETEUR“ esantys rankraštiniai įrašai „(duomenys neskelbtini)“, eilutėje „ACHETEUR:“ esantis parašas bei eilutėje „Date“ esantys įrašai „10 12 8“ yra parašyti kita šratinukų pasta ir kitu šratinuku nei kiti, šiame dokumente esantys įrašai ir parašai (40-41 b. l.).

2012 m. vasario 11 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus rašte nurodyta, kad 2009 m. gegužės 21 d. specialisto išvadoje Nr. 11Š-70(09) nustatyta, kad tirti pateiktame dokumente „CERTIFICAT DE VENTE“ esantys rankraštiniai įrašai ir parašai parašyti keliais šratinukais, „ACHTEUR“ eilutėje rankraštiniai įrašai „(duomenys neskelbtini)“, eilutėje „ACHTEUR“ esantis parašas bei eilutėje „Date“ esantys įrašai „10 12 8“ yra parašyti vienu šratinuku, o kiti minėtame dokumente esantys, neišvardinti įrašai – kitu šratinuku. Jei dokumente būtų įrašų, kurie parašyti kitais (trečiu, ketvirtu ir t.t.) šratinukais, jie būtų tiriami ir nurodyti tiek išvados tiriamojoje, tiek išvadinėse dalyse (52 b. l.).

2012 m. vasario 28 d. akistatos protokole nurodyta, kad akistatos tarp įtariamojo E. Č. ir liudytojo A. D. metu abu asmenys liko prie savo parodymų (81-82 b. l.).

Teismas laiko įrodyta, kad E. Č. pagamino netikrą dokumentą – automobilio „Skoda Fabia“ VIN Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo liudijimą „Certificat de vente“, jį laikė ir panaudojo, t.y. iš nenustatytų asmenų įgijo prancūzų kalba automobilio pirkimo – pardavimo liudijimą ir blanke esančiose eilutėse kaip pardavėju nurodė asmens, nurodyto automobilio registracijos dokumentuose T. S., ir automobilio duomenis, nors pardavėjas buvo jis pats, bei tęsdamas nusikalstamą veiką įrašė tikrovės neatitinkančią informaciją – transporto pirkimo pardavimo sutarties kainą – 3000 eurų bei pasirašė už pardavėją T. S., šį dokumentą laikė ir panaudojo pateikdamas jį transporto priemonės įgijėjui S. A.. Nors kaltinamasis E. Č. pripažindamas faktines aplinkybes, kad  užpildė pirkimo pardavimo blanką ir jame surašė nuo automobilio techninio paso savininko duomenis, kad taip padarė nesiekdamas suklastoti dokumentą, o dėl to, kad valstybės įmonėje „Regitra“ S. A. nebūtų galėjęs užregistruoti automobilio bei, matydamas, kad pirkimo pardavimo sutartyje yra savininko parašas, ir dėl to jam nekilo abejonių, kad tikrasis savininkas T. S. norėjo parduoti automobilį, o jis pats pasirašė kaip trečiasis asmuo, kaip tarpininkas, o ne kaip savininkas, šią kaltinamojo poziciją teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad E. Č. iš A. D. įsigijo automobilį „Skoda Fabia“  2008 m. rudenį Kaune, sumokėdamas A. D. pinigus ir nesudarydamas pirkimo pardavimo sutarties. Šias aplinkybes patvirtino tiek posėdžio metu apklaustas pats kaltinamasis E. Č., tiek liudytojas A. D., parodydamas, kad jis automobilį parvežė iš Belgijos ir jį E. Č. pardavė Lietuvoje nesudarydamas pirkimo pardavimo sutarties, perduodamas jam automobilį su automobilio techniniu pasu. Posėdžio metu A. D. parodė, kad jis E. Č. neperdavė automobilio pirkimo pardavimo sutarties blanko, tačiau kokie dokumentai buvo automobilio daiktadėžėje, nežino. Iš byloje esančio 2011-05-31 Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-871-810/2010 matyti, kad minėtas liudytojas A. D. teisme parodė, jog automobilį pirko Belgijoje ir, kad jam buvo perduota iš dalies užpildyta pirkimo pardavimo sutartis (59-62 b.l.). Tokie liudytojo A. D. parodymai civilinėje byloje dėl tos pačios transporto priemonės pirkimo aplinkybių ir šioje baudžiamojoje byloje yra skirtingi, dėl to teismas jo parodymais šioje baudžiamojoje byloje remiasi tik tiek kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Tačiau, šie prieštaravimai tarp A. D. ir E. Č. dėl pirkimo pardavimo sutarties perdavimo E. Č. nėra esminiai, kadangi nustatyta, kad E. Č. po automobilio nupirkimo buvo faktinis automobilio savininkas, ir kad įrašus sutartyje atliko ne A. D., o E. Č.. E. Č. nurodytas aplinkybes, kad jis pats surašė automobilio pirkimo pardavimo sutartyje esančius įrašus ir pasirašė kaip tarpininkas, o buvęs savininko parašas parašytas ne jo, patvirtina pateikta specialisto išvada (45-47 b.l.), kurioje nurodyta, jog dokumente esantys rankraštiniai įrašai  apie pardavėjo (pagal vertimą (48 b.l.)) ir automobilio duomenis yra surašyti E. Č., o  dokumento „CERTIFIKACAT DE VENTE“ eilutėje „VENDEUR“ (pagal vertimą pardavėjas (48 b.l.)) nebuvo galima nustatyti pasirašė E. Č. ar kitas asmuo. Kad E. Č. įrašė kainą ir pasirašė kaip tarpininkas patvirtino posėdžio metu apklaustas liudytojas S. A., nupirkęs iš E. Č. automobilį ir parodydamas, kad E. Č. į sutartį įrašė kainą ir pasirašė kaip tarpininkas, bei nurodė, kad pardavėjo duomenis yra užpildęs pats savininkas. Liudytojo S. A. parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, jie yra nuoseklūs ir iš esmės tapatūs tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek aukščiau minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso  2.132 nuostatos nedraudžia asmenis sudaryti sandorius per atstovus, tačiau atstovauti galima sandorio, įstatymų, teismo sprendimo ar administracinio akto pagrindu. To paties kodekso 2.152 str. įtvirtinta prekybos agento samprata, kurio pagrindinė ūkinė veikla – nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamajam sudarant sutartis, ar sudaryti sutartis atstovaujamojo vardu ir atstovaujamojo sąskaita, prieš pradėdamas veiklą prekybos agentas privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už galimą žalą, kurios gali būti atstovaujamajam ir tretiesims asmenims (CK 2.153 str.), prekybos agento teisės ir pareigos gali būti įformintos raštu arba žodžiu (CK 2.154 str. 1d.). Bylos duomenimis nustatyta, jog E. Č. neužsiima tarpininkavimo paslaugomis, nėra prekybos agentas bei neturėjo nei žodinio nei rašytinio įgaliojimo veikti kaip automobilio savininko T. S. atstovas. E. Č. nurodytas aplinkybes,  jog nesuprato, kad tokiu būdu surašydamas duomenis į pirkimo pardavimo sutartį klastoja dokumentą, paneigia liudytojo S. A. parodymai, kad parduodant automobilį E. Č. jam sakė, kad sutartį yra užpildęs pats automobilio savininkas, bei paties kaltinamojo parodymai, jog faktinis automobilio savininkas buvo jis pats. Aukščiau aptartos aplinkybės, t.y. tai, kad S. Č., žinodamas, jog neturi įgaliojimo atstovauti automobilio savininką T. S., jog neužsiima prekybos agento veikla, jog pats yra faktinis automobilio savininkas, jog S. A. nurodė melagingus duomenis, kad pirkimo pardavimo sutarties dalį užpildė pats savininkas, įrodo, jog jis tyčia pagamino netikrą automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kurioje neva išreikšta savininko valia parduoti automobilį, šią sutartį laikė ir panaudojo paduodamas ją S. A..

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnis numato, jog asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Nustatant veikos mažareikšmiškumą turi būti atsižvelgiama ir į objektyvuosius, ir į subjektyviuosius požymius. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2000 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 29 „Dėl teismų praktikos veikas pripažįstant mažareikšmėmis“).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta tai, kad pirkėjo duomenis kaltinime nurodytame automobilio pirkimo pardavimo liudijime surašė pats pirkėjas S. A., kuris pabaigęs supildyti šį dokumentą ir pateikė VĮ „Regitra“ norėdamas užregistruoti automobilį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.305 nuostatomis pirkimo pardavimo sutartis laikoma dvišaliu sandoriu. Taigi, šiuo atveju vien tik E. Č. veiksmų – automobilio pirkimo pardavimo sutartyje nurašymo faktinių duomenų nuo automobilio techninio paso, nesant pirkėjo  - šiuo atveju S. A. - duomenų ir jo parašo, nepakaktų teisinėms pasekmėms atsirasti iš tokio netikro dokumento. Byloje nėra duomenų, jog E. Č. būtų primygtinai reikalavęs S. A. užpildyti pirkimo pardavimo sutartyje pirkėjo duomenis. Priešingai, kaip parodė S. A., jis pats prašė E. Č. nepildyti pirkėjo duomenų, kadangi galvojo automobilį registruoti žmonos vardu ir sutartyje galvojo įrašyti savo žmonos duomenis. Todėl įvertinant šias aplinkybes bei, tai kad tokiu būdu E. Č. siekis buvo parduoti automobilį, ir kad tik taip užpildžius dokumentus buvo galima užregistruoti automobilį VĮ „Regitra“, o S. A. pabaigė užpildyti pirkimo pardavimo sutartį, įsirašydamas save pirkėju ir pasirašydamas po sutartimi bei šią sutartį pateikė VĮ „Regitra“, teismas daro išvadą, jog tokie E. Č. veiksmai, nesant S. A. valios ir veiksmų, nebūtų sukėlę teisinių pasekmių ir yra mažareikšmiai. Šiuo konkrečiu atveju, nesant S. A. valios – t.y. jam nepabaigus pildyti sutarties ir jos nepateikus  VĮ „Regitra“, vien dėl E. Č. veiksmų – netikro dokumento pagaminimo laikymo ir perdavimo S. A., žala jam atsiradusi nebūtų, jos atsiradimą S. A. lėmė iš dalies ir paties S. A. veiksmai – savo duomenų kaip pirkėjo įrašymas ir pasirašymas automobilio pirkimo pardavimo sutartyje neįsitikinant, ar E. Č. yra tinkamas pardavėjas ar tarpininkas, tokiu būdu patvirtinant, kad įvyko automobilio pirkimo pardavimo sandoris su užsieniečiu asmeniu - T. S.. Šioje baudžiamojoje byloje civilinio ieškinio nėra, S. A. nurodė, kad automobilis buvo grąžintas jam prokuroro nutarimu, ką patvirtina byloje esantis prokuroro nutarimas (73-74 b.l.)

Teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, daro išvadą, kad E. Č. nusikalstama veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio kiltų baudžiamoji atsakomybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu ši veika pripažintina mažareikšme ir E. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamajam E. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a :

 

E. Č., padariusį Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio pagrindu – dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Nuosprendis per 20 dienų apeliacine tvarka nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

 

 

 

Teisėja                                                                                    Jurgita Kolyčienė


Paminėta tekste:
  • CK2 2.153 str. Prekybos agento veiklos prielaidos
  • CK2 2.154 str. Prekybos agento teisių ir pareigų įforminimas