Civilinės bylos Nr. eB2-4599-794/2016

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00814-2016-7

(S)

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.5.; 3.1.3.6.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. birželio 22 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Vaclovas Paulikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjo UAB „ELT valdymas“ direktoriaus R. L. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „ELT valdymas“ (tretieji asmenys UAB „Elektrotinklas“ ir UAB „Para“),

n u s t a t ė :

Pareiškėjas UAB „ELT valdymas“ direktorius R. L. pareiškimu prašo iškelti restruktūrizavimo bylą UAB „ELT valdymas“. Paaiškino, kad UAB „ELT valdymas“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2009 m. spalio mėn. 30 d., bendrovė vykdo šią veiklą: elektrotechniniai projektavimo, montavimo ir priežiūros darbai. Įmonėje šiuo metu dirba 2 darbuotojai. Bendrovė susidūrė su laikinais finansiniais sunkumais, todėl yra būtina peržiūrėti veiklą, stabilizuoti padėtį. 2015 m. metais bendrovė turėjo 25878 Eur ikimokestinio pelno, šių metų per 3 mėn. iki mokestinis nuostolis siekė 153060 Eur. Nuostolis susidarė iš didelių sąnaudų, dėl partnerių apgavystės, baudų, įmonė kelis mėnesius neturėjo pagrindinių (statybinių darbų), dėl apyvartinių lėšų stokos ir kreditorių vykdomų išieškojimų prarasta nemažos piniginės sumos antstoliams ir teisininkams. Prie įmonės finansinių sunkumų taip pat prisidėjo vėluojantys skolininkų atsiskaitymai, kurių dalis yra ginčijama teismuose. Taip pat 2016 metais BUAB „Elektrotinklas“ naudai buvo priteista 188407 Eur suma, ko pasėkoje įmonės veikla destabilizavosi. Šiuo metu bendrovė negali atsiskaityti su savo kreditoriais dėl apyvartinių lėšų trūkumo, ko pasėkoje antstoliai išieško pagal vykdomuosius dokumentus. Šiuo metu bendrovės vadovybė ir darbuotojai sutelkę visą savo patirtį ir jėgas dirba, kad įmonėje padėtis stabilizuotųsi ir ji toliau sėkmingai galėtų vykdyti veiklą. Bendrovė vykdo ūkinę-komercinę veiklą bei turi galiojančių sutarčių. Iškėlus bendrovei restruktūrizavimo bylą bei įgyvendinus pateikiamuose restruktūrizavimo plano metmenyse numatytas priemones, bendrovė galės išsaugoti ir toliau ambicingai plėtoti ūkinę-komercinę veiklą, vykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas, išvengti bankroto. 2016 m. kovo 31 d. duomenimis UAB „ELT valdymas“ įsiskolinimai kreditoriams sudarė 854971,15 Eur, iš jų pradelsti 291396,18 Eur. Bendrovė numatė restruktūrizavimo etapus, kaštų mažinimo ir pajamų didinimo priemones, atliko preliminarius skaičiavimus, kiek pajamų planuoja uždirbti restruktūrizavimo laikotarpiu, kokias patirs išlaidas ir kiek lėšų bus skiriama atsiskaitymui kreditoriais, numatyti planuojami lėšų šaltiniai. Bendrovė, siekdama pagerinti įmonės veiklos rodiklius, intensyviai toliau tęsia derybas su potencialiais klientais tolimesniam veiklos plėtojimui, siekia maksimaliai optimizuoti darbų kaštus. 2016 m. laikotarpiu vykdomos įmonės sutartys su AB „Vernitas“ (priešgaisrinės signalizacijos įrengimo darbai, sąmatinė vertė 21000 Eur); naujai statomo daugiabučio kartu su viešbučiu, darbo projektų ruošimo darbai, Aguonų g. (7139 Eur). Planuojamų sutarčių elektrotechniniams darbams atlikti 2016 metais sąrašas:

naujai statomo Daugiabučio kartu su viešbučiu, elektrotechnikos įrengimas, Aguonų g. (146000 Eur); administracinės paskirties pastatas, elektrotechniniai įrengimo darbai (1528400 Eur).

Trečiasis asmuo BUAB „Elektrotinklas“ prašo atsisakyti kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą; skirti UAB „ELT valdymas“ akcininkei R. B. ir direktoriui R. L. 5792 Eur baudą. Paaiškino, kad per pastaruosius šešerius veiklos metus UAB „ELT valdymas“ dirbo itin sėkmingai ir pelningai, kadangi tą lėmė nesąžiningi konkurencijos veiksmai BUAB „Elektrotinklas“ atžvilgiu. Tai konstatuota Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 15 d. nutartyje, kuria iš atsakovo UAB „Elektrotinklas“ naudai priteista 188407 Eur žalos atlyginimo. Išieškojimą vykdo antstolė A. K., kuriai atsakovas neteikia jokios informacijos. Pareiškėjas su UAB „ELT valdymas“ nori atlikti tokius pačius veiksmus kaip ir su UAB „Elektrotinklas“, kai visas įmonės turtas buvo perkeltas kitoms įmonėms – UAB „Starta“ ir UAB „ELT valdymas“. Atsakovo direktoriaus ketinimai kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra ne siekis atsisakyti su kreditoriais, tačiau siekis nesąžiningai išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Prieš kreipiantis į teismą atsakovas pakeitė registruotos buveinės adresą, nors realiai jo buveinė yra Alytuje. Atsakovo įsiskolinimai per vienerius metus sudaro tik 315189 Eur, tuo tarpu per vienerius metus gautinos sumos beveik du kartus viršija per tą patį laikotarpį mokėtinas sumas. Atsakovo atžvilgiu yra vykdomas tik vienas išieškojimas, todėl atsakovo direktoriaus teiginiai apie sunkią įmonės turtinę padėtį neatitinka tikrovės. Reikšmingo dydžio atsakovo įsiskolinimus sudaro skolos vieninteliai atsakovo akcininkei R. B. ir UAB „Statra“, kurios kontrolinį akcijų paketą (79,24 proc.) valdo taip pat R. B. Taigi atsakovas tuos pačius rezultatus gali pasiekti ir be restruktūrizavimo proceso. Metmenyse nurodomos veiklos atkūrimo priemonės yra deklaratyvios, nėra duomenų apie potencialius investuotojus, bendrovės teikiamų paslaugų paklausos padidėjimą. Tuo atveju, jeigu restruktūrizavimas būtų realus, atsakovas generuotų bent kažkokias pajamas, tačiau nuo 2016 m. balandžio mėn. į atsakovo sąskaitas apskritai neįplaukia jokios lėšos. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad yra vedamos derybos dėl elektrotechnikos įrengimo darbų objektuose Aguonų g. ir Lvovo g. Tuo tarpu projektavimo sutartis su UAB „Ormė investicijos“ buvo sudaryta dar 2015 m. gruodžio 21 d., galimai ši sutartis jau yra įvykdyta, todėl sutartis negali būti vertinama kaip priemonė mokumui atkurti. Analogiška situacija yra ir su AB „Vernitas“, su kuriuo sutartis buvo sudaryta 2016 m. kovo 18 d. Atsakovas pripažįsta, kad realiai jokios veiklos nevykdo, o tik persamdo subrangovus, todėl vieninteliai atsakovo kaštai yra išlaidos subrangovų darbui apmokėti, kurie yra neišvengiami. Įmonėje dirba tik du darbuotojai, todėl darbuotojų atsisakymas ar jų kvalifikacijos kėlimas neturi prasmės. Metmenyse nėra nurodoma kokios nuostolingos veiklos bus atsisakyta, kaip bus įvairinama veikla, kokios naujos paslaugos bus teikiamos, nenurodoma koks įmonės turtas bus parduotas ir kur bus panaudotos gautos lėšos. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog būtų ėmęsis kokių nors veiksmų dėl debitorinių skolų išieškojimo. Metmenyse nurodytos transporto priemonės priklauso R. L., o ne atsakovui, todėl finansinės atskaitomybės dokumentai kelia abejonių. Abejonių kelia mokėtinų sumų kreditoriams staigus išaugimas nuo 751604 Eur iki 854971 Eur, nors atsakovas jokių darbų neatlieka. Abejonių taip pat kelia staigus atsakovo pinigų ir jų ekvivalento sumažėjimas bei nepaskirstytojo pelno sumažėjimas. Atsakovo pardavimo pajamos per pirmąjį ketvirtį lyginant su 2015 m. sumažėjo net 13 kartų, kadangi 1 ketvirčio pajamos 2015 m. sudarė net 136369,50 Eur. Tai rodo, kad atsakovo visos gautinos sumos yra nukreipiamos pas trečiuosius asmenis, verslas perkelinėjamas, o įmonė dirbtinai sudarė nenaudingus finansinius sandorius net 150030 Eur sumai. Alytaus rajono apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje atsakovas yra pateikęs atskirąjį skundą dėl nutarties taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriame nurodo, jog turtinė padėtis yra gera. Tačiau jau po penkių dienų nuo atskirojo skundo padavimo, atsakovo akcininkė priėmė sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo, kadangi įmonės finansinė padėtis yra bloga. Todėl įmonės direktoriui ir vienintelei akcininkei turi būti skirta bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Trečiasis asmuo UAB „Para“ prašo iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą. Paaiškino, kad turi 63989,76 Eur reikalavimo teisę į atsakovą. Restruktūrizavimo metmenyse nurodytos priemonės yra realios ir gali padėti atsakovui atkurti mokumą. 

Pareiškėjas atsiliepimu į trečiojo asmens BUAB „Elektrotinklas“ prašymą prašo iškelti atsakovui restruktūrizavimo bylą bei netenkinti prašymo dėl baudos skyrimo. Paaiškino, kad UAB „Elektrotinklas“ restruktūrizavimo proceso metu atliktų veiksmų teisėtumo faktas nėra paneigtas jokioje byloje. Didžioji dalis atsakovo vykdomų ir planuojamų vykdyti darbų yra Vilniaus miesto teritorijoje, todėl buvo priimtas sprendimas dėl buveinės perkėlimo. Visi antstolės, vykdančios išieškojimą trečiojo asmens naudai, patvarkymai yra vykdomi. Metmenyse nurodytos restruktūrizavimo priemonės yra realios tam, kad padėtų išspręsti atsakovo laikinus finansinius sunkumus. UAB „Elektrotinklas“ reikalavimai procentine išraiška sudaro tik 22 proc., todėl kitiems kreditoriams neprieštaraujant dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, trečiojo asmens samprotavimai yra nepagrįsti. Pagrindo skirti baudą atsakovo direktoriui ir akcininkei nėra, kadangi nebuvo atlikti kokie nors veiksmai, kurie prieštarautų atskirajame skunde nurodytoms aplinkybėms.

Dėl papildomų įrodymų išreikalavimo

Trečiasis asmuo BUAB „Elektrotinklas“ prašo išreikalauti iš atsakovo įvairius su įmonės veikla susijusius dokumentus (kasos knygas, pardavimo pajamas pagrindžiančius įrodymus ir kt.). Teismas šio prašymo netenkina, nes byloje yra pakankamai duomenų, kurie leistų susiformuoti vidiniam teismo įsitikinimui dėl bylos faktinių aplinkybių buvimo ar nebuvimo bei užtikrintų teisėto ir pagrįsto procesinio sprendimo nagrinėjamoje byloje priėmimą, o papildomų duomenų išreikalavimas iš atsakovo būtų perteklinis ir nepagrįstai užvilkinantis bylos nagrinėjimą.

Pareiškimas netenkinamas

Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4-7 straipsniuose nustatytos materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo procesui taikyti ir restruktūrizavimo bylai iškelti. Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 4 d. restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė atitinka šio įstatymo 4 str. išdėstytas sąlygas ir nebuvo pažeisti šio įstatymo 5 str. reikalavimai. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 4 str. nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimo procesas gali būti pradėtas, jeigu įmonė atitinka šias sąlygas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) nėra nutraukusi veiklos; 3) nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 mėnesius iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą šio įstatymo 28 str. 1 d. 2 ir 3 p. nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. nustatyta, kad teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 str. išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 str. ir 6 str. 2 d. 1 p. nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.

Konkuruojant kelioms vertybėms, susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapginus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 9 str. 2-3 d.), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. balandžio 16 d. nutartis Nr. 2-691-330/2015). Todėl nagrinėjamos bylos atveju būtina nustatyti, ar UAB „ELT valdymas“ yra pajėgi toliau savarankiškai funkcionuoti, ar bendrovės finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio bei ar nėra kitų Įmonių restruktūrizavimo įstatymo įtvirtintų pagrindų atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.

Vertinant UAB „ELT valdymas“ finansinę padėtį, pirmiausiai pastebėtina, kad bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentai ir turto arešto aktų registro duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovo patiriami finansiniai sunkumai nėra laikini. Nuostolinga bendrovės veikla tęsiasi nuo 2014 m., kai įmonė patyrė 2750 Eur nuostolių. Nors 2015 m. įmonė deklaruoja gavusi 20905 Eur pelną, tačiau 2015 m. pelno (nuostolių) ataskaita tvirtina, kad vykdant savo tipinę (pagrindinę) veiklą įmonė patyrė 29176 Eur nuostolių, kuriuos kompensavo gautas 65549 Eur pelnas iš kitos veiklos. Tuo tarpu 2016 m. kovo 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, per I šių metų ketvirtį įmonė patyrė net 153060 Eur nuostolių, iš jų iš tipinės veiklos – 10592 Eur, finansinės investicinės veiklos – 150030 Eur. Atkreiptinas dėmesys į žymų atsakovo nuosavo kapitalo pokytį: 2015 m. siekė 188111 Eur, 2016 m. kovo 31 d. – 35051 Eur, t. y. nuosavas kapitalas per pakankamai trumpą laiką sumažėjo daugiau nei 5 kartus. Palyginus įmonės veiklos rodiklius taip pat matyti, jog žymiai krito įmonės pardavimo pajamos: 2014 m. siekė 282715 Eur (per vieną ketvirtį – 70678,75 Eur), 2015 m. – 545478 Eur (ketvirčio – 136369,5 Eur), 2016 m. kovo 31 d. (I ketvirtis) – 10150 Eur, t. y. pardavimo pajamos einamaisiais metais sumažėjo daugiau nei 13 kartų palyginus su praeitais ir 7 kartus su 2014 m. Nors įmonės balansinio turto vertė nuo 2014 m. iki 2016 m. kovo 31 d. išaugo beveik 1,5 karto, tačiau iš balansų duomenų matyti, jog turto pokytį lėmė ne ilgalaikio turto įgijimas, bet žymus per vienerius metus gautinų sumų (debitorinių skolų) padidėjimas: 2014 m. įmonės debitoriai buvo skolingi 250416 Eur, 2015 m. – 536679 Eur, 2016 m. kovo 31 d. – 519714 Eur, t. y. per šiek tiek daugiau nei dvejų metų laikotarpį įmonės debitoriniai įsiskolinimai išaugo daugiau nei dvigubai. Tuo tarpu įmonės ilgalaikio turto vertė nuo 2014 m. nuosekliai mažėja: 2014 m. siekė 314631 Eur, 2015 m. – 229335 Eur, 2016 m. kovo 31 d. – 226043 Eur, t. y. per šiek tiek daugiau nei dvejų metų laikotarpį įmonės ilgalaikio turto vertė sumažėjo beveik 30 proc. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į balansuose nurodytą atsakovo turto ir įsipareigojimų santykį, iš kurio matyti, jog nuo 2014 metų iki šiol įmonės turto vertė tik nežymiai viršydavo įmonės įsipareigojimus: 2014 m. turto vertė siekė 577317 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimais (skolos) – 410110 Eur; 2015 m. turto – 939715 Eur, skolos – 751604 Eur; 2016 m. kovo 31 d. turto – 890022 Eur, skolos – 854971 Eur. Atsakovo direktoriaus prie pareiškimo dėl trūkumų šalinimo pridėtame bendrovės kreditorių sąraše nurodoma iš 854971 Eur kreditorinių įsipareigojimų yra pradelsta tik 291396,18 Eur, tačiau šios nutarties priėmimo metu dalis atsiskaitymo terminų jau suėjo ir pradelstų skolų suma sudaro 639357,76 Eur. Kaip minėta, įmonės balansinio turto vertė 2016 m. kovo 31 d. buvo 890022 Eur, todėl įmonei turint 639357,76 Eur sumai pradelstų įsipareigojimų, net ir nevertinant realios įmonės turto vertės (debitorinių skolų atgavimo realumo ir pan.), galima spręsti, jog įmonė atitinka nemokios įmonės būklę, kadangi pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (Įmonių bankroto įstatymo 2 str. 8 p.). Aplinkybė, kad atsakovo pradelstos skolos tik nežymiai mažesnės nei įmonės balansinio turto vertė, patvirtina įsipareigojimų nevykdymo kreditoriams aplinkybę. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas net mažų skolų (100-1000 Eur) kreditoriams pradėjo negrąžinti nuo 2015 m. vidurio, skolos yra pradelstos beveik visiems kreditoriams. Iš pareiškėjo pateikto kreditorių sąrašo taip pat matyti, jog atsakovas vėluoja išmokėti 8260,54 Eur darbo užmokestį darbuotojams. Vėlavimas atsiskaityti su darbuotojais taip pat yra pagrindas kelti bankroto, o ne restruktūrizavimo, bylą (Įmonių bankroto įstatymo 9 str.). Faktinį įmonės nemokumą patvirtina ir tai, jog reali įmonės turto vertė yra dar mažesnė, kadangi net 520076,02 Eur balansinio turto vertę sudaro pradelsti (nuo 2013 m. kovo mėn. iki 2016 m. vasario mėn.) debitoriniai įsiskolinimai. Beveik visų debitorinių skolų atgavimas yra mažai tikėtinas, nes vieni didžiausių įmonės skolininkų yra bankrutuojanti UAB „Elektrotinklas“ (207840,2 Eur) ir restruktūrizuojama UAB „Rusakalnis“ (15242,02 Eur). Debitorių sąraše UAB „Elektrotinklas“ skola nurodoma kaip abejotina, tuo tarpu skolos atgavimas iš restruktūrizuojamos įmonės priklauso tik nuo restruktūrizavimo plano vykdymo rezultato ir visa skola paprastai gali būti grąžinama tik 4 metų laikotarpiu (planas patvirtintas 2015 m. lapkričio 19 d.). Didžiausio atsakovo debitoriaus UAB „Venecija LT“ debitorinė 293086,37 Eur skola yra pradelsta nuo 2016 m. vasario 3 d., tačiau atsakovas iki šiol nesiėmė jokių veiksmų dėl jos išieškojimo. Kadangi atsakovo turtinė padėtis yra sunki, pasyvus atsakovo elgesys dėl tokios ženklios sumos išieškojimo tvirtina, kad atsakovas ir šios skolos nesitiki atgauti. Teismui kelia abejonių ir tikroji ilgalaikio atsakovo turto vertė, o būtent transporto priemonių, kurių likutinė vertė ilgalaikio turto sąraše nurodoma 102097,67 Eur sumai. VĮ Regitros duomenimis atsakovui priklauso tik 3 transporto priemonės, iš kurių dviejų transporto priemonių (Audi A6, Kraz 250) likutinė vertė pagal sąrašą (trečia sąraše Camro CP1321L nenurodyta) sudaro tik 10215,29 Eur. Turto arešto aktų duomenimis likusios atsakovo ilgalaikio turto sąraše nurodytos transporto priemonės 91882,38 Eur sumai priklauso R. L., o ne atsakovui. Taigi iš esmės atsakovo turto reali vertė (atėmus debitorines skolas ir transporto priemones) siekia tik 290000 Eur sumą, kurį yra dvigubai mažesnė už pradelstus atsakovo įsipareigojimus. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, jog atsakovas yra nemokus, neatsiskaito su darbuotojais ir kitais kreditoriais, todėl jam negali būti keliama restruktūrizavimo byla (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. 3 p.).

Teismui taip pat kyla pagrįstų abejonių, ar atsakovas šiuo metu vykdo realią ūkinę-komercinę veiklą. Nors atsakovo direktorius 2016 m. gegužės 3 d. nutartimi buvo įpareigotas pateikti duomenis, iš kurių būtų galima spręsti apie įmonės realiai vykdomą veiklą, tačiau tokių duomenų nepateikė, o tik pakartotinai paaiškino (kaip ir plano metmenyse) apie planuojamas sudaryti sutartis ir apie galiojančias sutartis su AB „Vernitas“ ir UAB „Ormės investicijos“ bei pridėjo su minėtais asmenimis atitinkamai 2016 m. kovo 18 d. ir 2015 m. gruodžio 21 d. sudarytas rangos sutartį ir projektavimo sutartį. Tačiau iš sutarčių turinio matyti, jog jos jau turėjo būti užbaigtos atitinkamai iki 2016 m. gegužės 20 d. ir 2016 m. sausio 11 d., tuo tarpu tarpiniai (avansiniai) mokėjimai turėjo būti atlikti dar anksčiau. Tačiau pareiškėjas jokių įrodymų, patvirtinančių, jog minėtos sutartys buvo vykdomos ir įvykdytos nepateikė. Teismui taip pat nepateikta įrodymų ir apie kitas pareiškėjo planuojamas sudaryti didelės vertės sutartis dėl elektrotechnikos įrengimo daugiabučiame name su viešbučiu Aguonų g. (146000 Eur) bei administracinės paskirties pastate Lvovo g. (1528400 Eur). Iš viešai skelbiamų duomenų matyti, jog nuo 2015 m. liepos 28 d. iki šiol įmonės darbuotojų skaičius sumažėjo nuo 7 iki 3, įmonės skolos valstybinio socialinio draudimo biudžetui nuosekliai auga nuo 2016 m. sausio mėn. ir šiuo metu siekia 629,98 Eur. Todėl šios aplinkybės tik patvirtina teismo įsitikinimą, jog atsakovas realios veiklos nevykdo, kas taip pat sudaro pagrindą atsisakyti kelti atsakovui restruktūrizavimo bylą (Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 7 str. 5 d. 1 p.).

Pagal Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 5 str. 1 d. 7 p. metmenyse turi būti preliminarus įmonės verslo planas, kuriame privalo būti numatytos Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 12 str. 2 d. nurodytos priemonės. Iš teismui pateiktų metmenų matyti, kad atsakovas ketina tęsti savo pagrindinę veiklą, tačiau ją išgrynins bei sumažins kaštus, pakeis atlyginimų darbuotojams sistemą, įvertins darbuotojų reikalingumą, taip pat planuoja toliau tęsti galiojančias sutartis su AB „Vernitas“ ir UAB „Ormės invesiticijos“ (balandžio-gegužės mėn. planuoja gauti 28139 Eur pajamų), planuoja sudaryti sutartis dėl elektrotechnikos įrengimo daugiabučiame name su viešbučiu Aguonų g. (146000 Eur) bei administracinės paskirties pastate Lvovo g. (1528400 Eur). Atsakovas taip pat planuoja, jog 2016 m. pardavimo pajamos sieks 1400000 Eur, 2017 m. – 1,8 mln. Eur, 2018 m. – 2 mln. Eur, 2019 m. – 2,1 mln. Eur. Teismo vertinimu, atsakovo preliminarus verslo planas yra deklaratyvus, o plane nurodomos priemonės yra nerealios ir negali atkurti įmonės mokumą bei kreditorių įsiskolinimui padengti, kadangi atsakovas iš esmės ketina vykdyti tą pačią veiklą tomis pačiomis sąlygomis, kurios ir lėmė sunkią įmonės turtinę padėtį. Nors atsakovas teigia, kad mažins veiklos kaštus, keis atlyginimų sistemą, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas turi tik 3 darbuotojus, todėl net ir vykdant veiklą kaip generaliniam rangovui, nurodomos mokumo atkūrimo priemonės būtų neefektyvios. Tuo tarpu atsakovo nurodytų vykdomų sutarčių darbų įvykdymo terminai yra pasibaigę ar turėjo būti pasibaigę, o įrodymų apie planuojamas sudaryti sutartis teismui nėra pateikta iki šiol. Taip pat kritiškai vertinami atsakovo planai vien 2016 m. pasiekti 1,4 mln. apyvartą, kadangi tokią apyvartą atsakovas yra pasiekęs už bendrą 2012-2015 m. laikotarpį, t. y. per vienerius metus atsakovas ketina pasiekti apyvartą, kokiai anksčiau pasiekti jam prireikė keturių metų (žr. 2016 m. birželio 16 d. dok. Nr. 29539 priedus). Pareiškėjas deklaruodamas, jog pagal galiojančias sutartis, kurios kaip minėta šiuo metu turėjo būti pasibaigusios, atliks darbų už 28139 Eur, neįtikina turįs pajėgumų šią veiklą vykdyti ir vystyti turimais resursais. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, jog metmenyse užsibrėžti veiklos tikslai nėra realūs, metmenų turinys labiau atspindi abstrakčią atsakovo verslo viziją, o ne konkrečius planus ir priemones, nukreiptus į sėkmingą mokumo atstatymo procesą.

Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog šios nutarties priėmimo dienai UAB „ELT valdymas“ atitinka nemokios įmonės būseną ir įmonė neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą įmonės veiklą restruktūrizavimo proceso metu. Teismo vertinimu restruktūrizavimo bylos iškėlimas šiuo atveju tik dar labiau pažeistų įmonės kreditorių interesus (restruktūrizavimo plano tvirtinimo ir įgyvendinimo priežiūros išlaidos). Todėl restruktūrizavimo bylą UAB „ELT valdymas“ atsisakoma kelti.

Dėl baudos skyrimo

Pagal CPK 95 str. 1 d. dalyvaujančiam byloje asmeniui, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti paskirta iki 5792 Eur bauda.

BUAB „Elektrotinklas“ prašo atsakovo vadovui ir akcininkei skirti baudą už tai, jog Alytaus rajono apylinkės teisme nagrinėjamojoje byloje atsakovas yra pateikęs atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriame nurodo, jog jo turtinė padėtis yra gera, tuo tarpu šioje byloje teigia priešingai. Teismas paaiškina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo metu nagrinėjami klausimai savo esme yra skirtingi. Nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad pareiškimo pateikimo ir jo priėmimo procesinėje stadijoje šis pareiškimas būtų pateiktas aiškiai nepagrįstas, taip siekiant vilkinti procesą ar dėl kokių nors kitų nesąžiningų ketinimų, todėl prašymas dėl baudos skyrimo netenkinamas.

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290-292 str., teismas

n u t a r ė :

Atsisakyti kelti UAB „ELT valdymas“ (j. a. k. 302452975) restruktūrizavimo bylą.

Nutarčiai įsiteisėjus panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gegužės 18 d. nutartimi UAB „ELT valdymas“ taikytą leidimą iš įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini) (Swedbank), Nr. (duomenys neskelbtini) (SEB bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (DNB bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (Šiaulių bankas), Nr. (duomenys neskelbtini) (Citadele bankas), mokėti visus įmonės ūkinei komercinei veiklai reikalingi mokėjimai ir įmokos, įskaitant privalomąsias įmokas.

Nutarties kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui, antstolei A. K.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                                                                                          Vaclovas Paulikas