Baudžiamoji byla Nr. 1A–336/2014

             Proceso Nr. 1-05-1-01130-2012-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.9.4.;

1.2.24.1.2.2.; 1.2.17.3. (S)

LIETUVOS Apeliacinis teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. gegužės 19 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Reginos Gaudutienės (pranešėjos),

teisėjų: Kęstučio Jucio ir Audronės Kartanienės,

sekretoriaujant Martynai Paušaitei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,

gynėjui advokatui Benediktui Paulauskui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

          R. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš V. A.) laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams, BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. P.) laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams, BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 3 (trims) mėnesiams, BK 24 straipsnio 5, 6 dalis, BK 1992 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) mėnesių.

           Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

          Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

R. D. nuteistas už tai, kad jis 2012 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, žinodamas, kad R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), neturi 18 metų, tai yra vaikas, pasiūlė už piniginį atlygį - 100 litų už vieną cigarečių dėžę, neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes. Šiam sutikus ir kartu su nusikalstamos veikos bendrininkais A. S., V. K., N. J. ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis 2012 m. spalio 23 d. apie 22.00 val. neteisėtai, pažeidžiant 2004-05-26 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr. 4-31 ir 2010-06-11 įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčio., 3 punkto ir 3.3. papunkčio reikalavimus, gabenant nuo Širvintos upės, kurios viduriu eina valstybės siena, į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą - 3138 pakelius cigarečių „Viceroy Red“ 21 997,38 litų vertės ir 2800 pakelių cigarečių „Viceroy Blue“ 19 628 litų vertės, viso bendros 41 625,38 litų vertės, su Rusijos Federacijos akcizo ženklais, t. y. nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kuomet 2012 m. spalio 23 d. 22.05 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, bendrame su Rusijos Federacija kvadrato 14A/5 ribose, pastebėjus VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Lieponos užkardos pareigūnams cigaretes paliko ir pabėgo, taip įtraukė R. L. į nusikalstamos veikos, numatytos BK 1992 straipsnio 1 dalyje, padarymą.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2012 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasiūlydamas R. L. už atlygį - 100 litų už vieną cigarečių dėžę, bei 2012 m. vasarą, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, pasiūlydamas A. S. ir V. K. už atlygį - 100 litų už vieną cigarečių dėžę neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, taip palenkė R. L., A. S., V. K. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes, t. y. sukurstė juos padaryti nusikalstamą veiką. Šiems sutikus, suteikė R. L., V. K. ir A. S. nusikalstamos veikos priemones - mobilaus ryšio telefonus. Po ko 2012 m. spalio 23 d. paskambino V. K. į jo (R. D.) duotą mobilųjį telefoną ir nurodė atvežti į (duomenys neskelbtini) rajone R. L. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis surado automobilį Audi 100, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo turėjo būti gabenamos cigaretės. Po ko 2012 m. spalio 23 d. apie 17.00 val. nurodė R. L. ir A. S. stebėti nusikalstamos veikos darymo vietos prieigų aplinką ir saugoti, kad bendrininkų nepastebėtų pasienio tarnybos pareigūnai bei pastebėjus pavojų apie tai įspėti jį (R. D.) jo duotais mobiliojo ryšio telefonais. Po ko 2012 m. spalio 23 d. apie 20.00 val. nurodė R. L. ir A. S. neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes. Nusikalstamos veikos bendrininkams R. L., A. S., V. K. ir N. J. 2012 m. spalio 23 d. apie 21.00-22.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, neteisėtai, pažeidžiant 2004-05-26 LR ūkio ministro įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (2007-07-19 LR ūkio ministro įsakymo Nr. 4-312, 2010-01-19 įsakymo Nr. 4-31 ir 2010-06-11 įsakymo Nr. 4-443 redakcija) 2 punkto, 2.1. ir 2.1.1. papunkčių reikalavimus, numatančius, kad „Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutarti ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius <...>, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio ženklais - banderolėmis (išskyrus šių Taisyklių 3 punkte nurodytus atvejus)“, 3 punkto ir 3.3. papunkčio reikalavimus, numatančius, kad „Fiziniams asmenims leidžiama <...> gabenti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais - banderolėmis nepaženklintus tabako gaminius <...>, jeigu jie gabena įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką <...> tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo muitų pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų“, gabenant nešant rankomis nuo Širvintos upės, kurios viduriu eina valstybės siena, į Lietuvos Respublikos teritorijos gilumą akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą - 3138 pakelius cigarečių „Viceroy Red“ 21 997,38 litų vertės ir 2800 pakelių cigarečių „Viceroy Blue“ 19 628 litų vertės, viso bendros 41 625,38 litų vertės, su Rusijos Federacijos akcizo ženklais, t. y. nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, kuomet 2012 m. spalio 23 d. 22.05 val. (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, bendrame su Rusijos Federacija kvadrato 14A/5 ribose, pastebėjus VSAT prie LR VRM Lazdijų rinktinės Lieponos užkardos pareigūnams cigaretes paliko ir pabėgo, jis (R. D.), būdamas (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, ant tilto, einančio per Širvintos upelį, ir pagal susitarimą stebėdamas nusikalstamos veikos darymo vietos prieigų aplinką bei saugodamas, kad bendrininkų nepastebėtų pasienio tarnybos pareigūnai ir privalėdamas pastebėjęs pavojų apie tai bendrininkus įspėti mobiliojo ryšio priemone, taip padėjo R. L., N. J., V. K. ir A. S. gabenti akcizais apmokestinamas prekes – cigaretes.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad padarė vagystę, įsibrovęs į saugyklą, o būtent:

2011 m. balandžio mėnesio pabaigoje, tiksliai nenustatytą dieną, apie 23 val., (duomenys neskelbtini), V. A. sodyboje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Č. ir A. Č., iš traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsukus kuro bako dangtelį pagrobė 60 litrų dyzelino, skirto žemės ūkiui, po 2,93 Lt už 1 litrą, viso pagrobė svetimo V. A. turto už 175,8 Lt.

Be to, R. D. nuteistas už tai, kad jis 2011 m. gegužės 3 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini), R. P. sodyboje, veikdamas bendrininkų grupėje su A. Č., M. D. ir A. Č., iš R. P. priklausančios degalų cisternos kėsinosi pagrobti dyzelino, skirto žemės ūkiui, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nežinojo, jog cisternoje yra įrengtas vožtuvas, dėl ko iš degalų cisternos nupjovus pakabinamos spynos lankelį ir atsukus kraną pagrobė tik 3 litrus dyzelino, skirto žemės ūkiui, po 3,03 Lt už vieną litrą, bendroje sumoje už 9,09 Lt, po ko tęsė savo nusikalstamą veiką tikslu pagrobti dyzelino ir iš R. P. traktorių MTZ 82, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsukus kuro bako dangtelį pagrobė 30 litrų dyzelino, skirto žemės ūkiui, po 3,03 Lt už vieną litrą, bendroje sumoje už 90,9 Lt, iš traktoriaus (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsukus kuro bako dangtelį pagrobė 80 litrų dyzelino, skirto žemės ūkiui, po 3,03 Lt už vieną litrą, bendroje sumoje už 242,4 Lt, viso pagrobė svetimo R. P. turto už 342,39 Lt.        

  Nuteistasis R. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuriuo jis nuteistas pagal BK 159 straipsnį ir BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį, taip pat pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jam už visas nusikalstamas veikas, dėl kurių jis yra nuteistas, paskirti švelnesnes bausmės rūšis, kurios nebūtų susijusios su realiu laisvės atėmimu, taip pat kartu švelninant ir jam paskirtą galutinę subendrintą bausmę. Nurodo, kad teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 159 straipsnį ir BK BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, o už visas nusikalstamas veikas paskyrė jam aiškiai per griežtas bausmes.

Apeliantas, nesutikdamas skunde dėl nuteisimo pagal BK 159 straipsnį, BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį, tvirtina, kad teismas visų bylos aplinkybių išsamiai ir nešališkai teisiamajame posėdyje neištyrė, o jo ir kitų nuteistųjų parodymus vertino neobjektyviai (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Tvirtina, kad jis viso proceso metu nurodė, jog neteisėto cigarečių gabenimo neorganizavo, už tai piniginio atlygio niekam nesiūlė, mobiliojo ryšio telefonų niekam nedavė, apie automobilį ,,Audi 100“ nieko nežino, manė, kad R. L. yra pilnametis, nes šis bendravo su pilnamečiu V. K., gėrė, rūkė, apie kontrabandą su juo kalbėjosi kaip apie paplitusį reiškinį. Apeliantas skunde nesutinka su teismo sprendimu tokius jo, kaip ir kitų nuteistųjų N. J., A. S. parodymus vertinti kritiškai, motyvuojant tai tuo, kad jie yra prieštaringi. Tiek jis, tiek N. J. visada nurodė, kad gabenti kontrabandines cigaretes jiems už piniginį atlygį pasiūlė V. K. A. S., apklausiamas kaip įtariamasis ir teismo posėdžio metu, taip pat parodė, kad jis šiam nesiūlė užsidirbti neteisėtai gabenant cigaretes, jog parodymus prieš jį šis davė priverstas pasieniečio Žemaičio. O tokie jų parodymai yra prieštaringi tik nuteistųjų R. L. ir V. K. tarpusavyje prieštaraujantiems parodymams, kuriuos šie nuolat keitė, o teismas nesiaiškino šių parodymų keitimo priežasčių ir šiais rėmėsi. Apelianto nuomone, teismas turėjo įvertinti esminę aplinkybę, kad R. L., apklausiamas kaip įtariamasis 2012-10-24, parodė, kad į neteisėtą kontrabandinių cigarečių gabenimą šį įtraukė V. K., o tik vėliau, kai jie jau buvo laisvėje, susitarė duoti melagingus parodymus prieš jį, siekdami apsaugoti V. K.. Tai patvirtina tas faktas, kad R. L. 2012-12-07 apklausiamas teisiamajame posėdyje papildomai nurodė, kad šis su V. K. yra draugai, o su juo susipažino tik 2012 m. vasarą pas V. K. ir jie kalbėjo apie kontrabandą aplamai, kuomet jis (apeliantas) tik paminėjo žinantis atlygį už bendrininkavimą gabenant kontrabandines cigaretes. Be to, apelianto nuomone, būtina atsižvelgt į tai, kad R. L. nurodė, jog šis pakeitė parodymus, nes bijojo draugų. Byloje nustatyta, kad pastarojo vienintelis draugas tarp gabenusių kontrabandines cigaretes buvo V. K. Todėl, įvertinus šias aplinkybes, apelianto nuomone, yra taip pat pakankamas pagrindas manyti, kad R. L. bijojo būtent V. K. ir dėl to 2012-12-07 davė parodymus prieš jį (apeliantą), o 2012-10-24 teisingai nurodė, jog V. K. aktyviais veiksmais šį palenkė nusikalstamai elgtis, gabenti kontrabandines cigaretes. Apeliantas skunde prašo vertinant jo ir kitų nuteistųjų parodymus vadovautis ir teismų praktika (kasacinės nutartys Nr. 2K-554/2006, Nr. 2K-206/2008, Nr. 2K-274/2008, Nr. 2K-7-198/2008, Nr. 2K-412/2008).

Apelianto teigimu, teismas pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, taip pat ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, kvalifikuodamas jo veiką pagal BK 159 straipsnį. Apelianto nuomone, pagal BK 159 straipsnį gali būti pripažintas asmuo kaltu tik nustačius, visus nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tuo tarpu teismas neatsižvelgė į tai, kad nėra nustatyta, jog jis žinojo R. L. amžių, taip pat nėra įrodyta jo kaltė ir priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių, tai yra, kad dėl jo aktyvių veiksmų nepilnametis pradėjo nusikalstamai elgtis, tuo pažeidžiant BK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas. Teismas, darydamas išvadą, jog jo kaltė įrodyta, neobjektyviai vertino jo duotus parodymus, neatsižvelgė, kad jo ir R. L. teisme duoti parodymai iš dalies sutampa. Tiek jis, tiek ir R. L. parodė, kad jie apie kontrabandą kalbėjosi tik 2012 m. vasarą ir tik kaip apie paplitusį reiškinį, jog jis pokalbio metu nesiekė R. L. papirkt, jog šis pradėtų elgtis nusikalstamai, o tik tarp kitko paminėjo žinantis užmokestį už bendrininkavimą neteisėtai gabenant kontrabandines cigaretes. Be to, R. L. 2012-10-24 aiškiai nurodė, kad jis sutiko gabenti kontrabandines cigaretes paveiktas V. K. aktyvių veiksmų.

Apelianto nuomone, kadangi pagal teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais ir gali būti priimtas tik tada, kai nėra abejonių dėl kaltinamojo kaltės, abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai, teismui nenustačius visų BK 159 straipsnyje ir BK 24 straipsnio 5 dalyje,  BK 1992 straipsnio 1 dalyje apibrėžtų nusikaltimų sudėties požymių: jo kaltės – tiesioginės tyčios savo veiksmais paveikti nepilnametį, kad šis pradėtų nusikalstamai elgtis, nepilnamečio amžiaus suvokimą, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių (tai yra, kad nepilnametis R. L. dalyvavo neteisėtai gabenant cigaretes dėl to, kad šiam jis pažadėjo piniginį atlygį, kad kiti nuteistieji padarė nusikaltimą jo sukurstyti), kas būtų pagrįsta teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 159 straipsnį ir BK 24 straipsnio 5 dalį,  BK 1992 straipsnio 1 dalį. Apelianto nuomone, nesilaikius šių reikalavimų, būtų pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nuostatos.

Apeliantas skunde taip pat ginčija ir jam teismo už nusikaltimus, dėl kurių jis yra nuteistas, paskirtų bausmių rūšis. Teigia, kad teismas, skirdamas realias laisvės atėmimo bausmes už visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodė tik deklaratyvius šių bausmių skyrimo motyvus, neargumentavo, kaip kiekviena aplinkybė įtakojo atskirų bausmių ir subendrintos bausmės skyrimą. Taip pat teismas nepakankamai atsižvelgė į visus BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus ir neobjektyviai įvertino BK 59 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Teismo išvada, kad byloje nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nepagrįsta. Iš bylos duomenų matyti, kad jis laisva valia prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje, 1992 straipsnio 1 dalyje, nors nei vienas iš nuteistųjų jo nematė nei nusikaltimo vietoje, nei nusikaltimo dieną (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, byloje yra duomenys, kad jis yra vedęs, turi mažametę dukrą, dirba ir materialiai ją išlaiko (BK 59 straipsnio 2 dalis). Be to, byloje nustatyta, kad dėl vagystės padaryta turtinė žala atlyginta, įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą sumokėta (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas taip pat turėjo atsižvelgti į tai, kad jis tik padėjo padaryti  BK 1992 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip į tai, kad jis pirmą kartą teisiamas už nesunkų ir apysunkius nusikaltimus ir jam turėjo būti taikomos BK 55 straipsnio nuostatos (paprastai skiriamos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės).

Apelianto teigimu, atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, taip pat į BK 41 straipsnyje, 54 straipsnio 2 dalyje, 55, 61 straipsniuose išdėstytus bausmės skyrimo reikalavimus, galima daryti išvadą, kad teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko netinkamai individualizavo bausmę, paskirdamas jam realias laisvės atėmimo bausmes už visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas atskirai ir galutinę subendrintą bausmę. Apeliantas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir paskyrus jam švelnesnės rūšies bausmes.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nuteistojo R. D. gynėjas prašo nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo R. D. apeliacinis skundas atmestinas. 

Nuteistasis R. D., prašydamas panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo nuteisimo pagal BK 159 straipsnį ir  BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 1992 straipsnio 1 dalį ir jį išteisinti, apeliaciniame skunde ginčija įrodymų visumos vertinimą, teigdamas, kad konkretūs įrodymai neįrodo jo kaltės. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, ar gauti duomenys laikytini įrodymais kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teismas nustatytas bylos aplinkybes, įrodymų įvertinimo motyvus ir išvadas dėl R. D. nuteisimo pagrindė išsamiu bylos išnagrinėjimu, nuosprendyje įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą: paties nuteistojo R. D., kuris nors pripažino, kad  tik stebėjo teritoriją, bet niekam nedavė telefonų ir nesuteikė automobilio, kiek bus cigarečių nesidomėjo, R. L. amžiaus nežinojo, parodymus ( t. 3, b. l. 45- 47), nuteistojo N. J., kuris nurodė, kad sutiko padėti gabenti cigarečių dėžes, jam buvo pažadėti pinigai už padėjimą, paaiškino  kaip atvyko, kaip nuėjo prie sukrautų dėžių ir jas nešė kol buvo pastebėti  pasieniečių, paskui pabėgo, parodymus (t. 3, b. l. 47-48), nuteistojo V. K. parodymus apie tai, kad R. D. ir N. J. jam pasiūlė nešti cigarečių dėžes, sakė už perneštą dėžę gaus po 100 litų, R. D. sakė, kad bus daugiau žmonių, jis davė telefonus su SIM kortelėmis, paskui vykdė R. D. nurodymus, N. J. padalino diržus, pritaikytus nešti dėžes, paskui rado dėžes ir pabėgo pastebėti, žinojo, kad R. L. nepilnametis (t. 3, b. l. 48-51), nuteistojo R. L., kuris patvirtino įvykio aplinkybes, parodė, kad buvo sulaikytas pasieniečių, su R. D. beveik nepažįstamas, bet šiam prieš nusikaltimo padarymą  minėjo, kad „eis vairuotojo pažymėjimo, kai sueis 18 metų“, parodymus (t. 3, b. l. 53-55), nuteistojo A. S. parodymus apie tai, kad R. D. pasakė, kad yra darbas, susijęs su kontrabanda, R. D. jam davė telefoną, su kitais asmenimis, panaudodami diržus,  nešė cigarečių dėžes nuo valstybinės sienos, kol iš pasalos iššoko pasienietis ir liepė sustoti, visi metė dėžes ir pabėgo (t. 3, b. l. 51-53), liudytojo M. B. parodymus apie tai, kad per naktinio matymo prietaisą pamatė nuo valstybės sienos keturis asmenis einančius ir nešančius ryšulius, jiems priartėjus pareikalavo sustoti, jie nepakluso, puolė bėgti, jis pavijo vieną ir sulaikė, tai buvo R. L. (t. 3, b. l. 45), įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame aprašyta įvykio vieta ir konstatuotas dėžių su cigaretėmis suradimas (t. 1, b. l. 16-22), cigarečių, paimtų įvykio vietoje, apžiūros protokolas (t. 1, b. l. 23-27), Kauno teritorinės muitinės raštą, kuriuo nustatyta 41 625,38 Lt cigarečių vertė, įskaitant privalomus sumokėti muitinės mokesčius (t. 1, b. l. 31) ir kitus ikiteisminio tyrimo veiksmų (daiktų apžiūros, įtariamųjų apklausos, asmens parodymų pagal nuotraukas, įtariamųjų parodymų patikrinimo vietoje) protokolus (t. 1, b. l. 34-40, 113-114, 116-117, 120-121, 143-144,  t. 2, b. l. 20-29, 61-63).  Tuo tarpu apeliantas, nurodydamas abejones dėl atskirų įrodymų, juos vertina atsietai vieną nuo kito ir pats iškraipo jų prasmę. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti R. L. amžiaus, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių jo kaltę dėl nepilnamečio R. L. įtraukimo į nusikalstamą veiką (neteisėtą gabenimą akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių). Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia teismo motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė R. D. parodymus, kuriuose jis neigė nepilnamečio įtraukimą į nusikalstamą veiką. Teismas išvadą, kad R. D. žinojo, jog R. L. nepilnametis ir jį įtraukė į nusikalstamą veiką, padarė remdamasis V. K. ir R. L. parodymais, kurie parodė, jog šį nusikaltimą padaryti juos įkalbėjo  R. D., jis jiems už tai pasiūlė piniginį atlygį, suteikė nusikalstamos veikos priemones – mobilaus ryšio telefonus su rusiškomis SIM kortelėmis, pats nenustatytomis aplinkybėmis surado automobilį Audi 100, kuriuo turėjo būti gabenamos cigaretės, parodymais, juos susiedamas su kitais bylos įrodymais – iš dalies A. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visus nurodymus davė R. D., parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto teiginiu, jog  V. K. ir R. L. parodymai ikiteisminio tyrimo metu kito, beje tai pažymėjo teismas nuosprendyje, tačiau visi šių asmenų parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo patikrinti, teismas juos vertino su kitais bylos įrodymais, išsamiai ir motyvuotai nurodė, kodėl tiki šių asmenų parodymais, duotais teisiamajame posėdyje, ir atmeta kitų nuteistųjų parodymus. Teismas išsiaiškino parodymų keitimo priežastį (R. L. bijojo savo draugų, V. K. nenorėjo pakenkti savo sesers vyrui R. D.). Jokie bylos duomenys nepatvirtina apelianto spėliojimų, jog galimai V. K. ir R. L. susitarė duoti  kaltinančius parodymus prieš jį ir naudingus jiems. Teismas, nustatydamas R. D. kaltę, klaidos nepadarė, teisingai įvertino įrodymus ir tinkamai išsprendė R. L. amžiaus žinojimo klausimą. Teismas nuosprendyje konkrečiai nurodė, iš  kokių bylos duomenų nustatė šį faktą. Nesikartojant pažymėtina, nors R. L. į klausimą  dėl pokalbio apie jo amžių parodė: „gal ir buvo kalba su R. D. apie amžių“, tačiau iš jo parodymuose nuosekliai atskleisto pokalbio su R. D. turinio (šiam sakęs „eisiu vairuotojo pažymėjimo kai sueis 18 metų), yra aišku, kad pokalbio metu R. L. nėra suėję 18 metų, tai visiškai suprato ir R. D. Priešingai nei teigia apeliantas skunde, byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių, jog R. D. įtraukė į nusikalstamą veiką nepilnametį R. L.

Apeliantas, skunde ginčydamas paskirtų bausmių rūšį ir dydį, prašydamas sušvelninti jam bausmes, nenurodo tokių aplinkybių, į kurias teismas nebūtų atsižvelgęs ir panaudojęs bausmių individualizavimui. Teismas motyvavo savo sprendimą. Motyvai aiškūs ir konkretūs, teisingai įvertintos bausmių, nesusijusių su laisvės atėmimu, skyrimo galimybės nebuvimas. Nurodytos nustatytos aplinkybės pagrindžia tokį teismo sprendimą. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis, jo kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamas veikas formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir vienos jo atsakomybę sunkinančias aplinkybės buvimą. Suprantama, kad sprendžiant bendrininkų atsakomybės pagrindimo klausimus R. D. vaidmuo bendroje nusikalstamoje veikoje, turėjo būti ir buvo  išskirtas kaip pavojingesnis. Jis palenkė kitus asmenis (nepilnametį R. L., A. S., V. K. už atlygį - 100 Lt už vieną dėžę neteisėtai gabenti akcizais apmokestinamas prekes - cigaretes dalyvauti darant nusikaltimą ir juos suvienijo; jiems suteikė nusikalstamos veikos priemones – mobilaus ryšio telefonus, surado automobilį, kuriuo turėjo būti gabenamos cigaretės, paskirstė užduotis, nurodydamas  R. L. ir A. S. iš pradžių stebėti nusikalstamos veikos darymo vietos prieigų aplinką ir saugoti bendrininkus nuo pasieniečių, įspėjant apie pavojų R. D. jo duotais  mobiliojo ryšio telefonais, vėliau bendrininkams R. L., A. S., V. K., N. J. nešant nuo valstybės sienos cigarečių dėžes, įgyvendindamas savo užduotį, stebėti aplinką, saugoti bendrininkus ir kilus pavojui mobiliojo ryšio priemone pranešti jiems, stebėjo nusikalstamos veikos darymo vietos aplinką). Šiame kontekste R. D. pavojingumą didina ir tai, kad jis nusikalto nebe pirmą kartą,  sunkesnes nusikalstamas veikas padarė netrukus po to, kai dėl  svetimo turto vagysčių jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiems asmenims susitaikius.

          Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

          Nuteistojo R. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė                                                           Regina Gaudutienė

Teisėjai                                                                                 Kęstutis Jucys

                                                                                              Audronė Kartanienė