Civilinė byla Nr. 2-820-553/2018

Teisminio proceso Nr. 2-58-3-00088-2015-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

3.1.18.3.; 3.3.1.17.

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal atsakovų M. S. ir R. S. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovams M. S. ir R. S. dėl skolos priteisimo,

n u s t a t ė :

1. Ginčo esmė

1. Ieškovas G. S. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas: 1) pripažinti atsakovus R. S. ir M. S. M. S., mirusio (duomenys neskelbtini), teisių, pareigų, bei turtinių prievolių perėmėjais; 2) pripažinti atsakovus ieškovo skolininkais pagal 2007 m. gruodžio 14 d. sutartį ir priteisti ieškovui iš atsakovų solidariai 57 924 Eur sumą.
2. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino.
3. Atsakovas R. S. 2017 m. gegužės 11 d. kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą, prašydamas atnaujinti procesą Šiaulių apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015.
4. Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi procesą civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 atnaujino.
5. Ieškovas G. S. pateikė prašymą sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas.
6. Atsakovas M. S. prašė sustabdyti išieškojimą vykdymo procese, kadangi jo turimais duomenimis ieškovas gali negrąžinti išieškoto turto, kadangi atsakovo turtinė padėtis gali jam neleisti to padaryti.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 22 d. nutartimi nutarė sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus atlikta rašysenos ekspertizė, skirta ikiteisminio tyrimo metu; sustabdyti areštuoto turto realizavimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-175-883/2015.
8. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą, kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas, pradėtas G. S. pareiškimu, tačiau būtina bylos nagrinėjimą stabdyti, kol bus atlikta rašysenos ekspertizė ir bus nustatyta aplinkybė, ar ginčijamą 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimą pasirašė G. S. ir D. M..
9. Teismas, įvertinęs tai, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu yra nagrinėjamas proceso atnaujinimo klausimas Šiaulių apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015, sprendė, jog gali susidaryti situacija, kad tolesnis išieškojimas ieškovo G. S. naudai bus nepagrįstas, o perduoti objektai turėtų būti grąžinami atsakovams. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovas G. S. turi vienintelį nekilnojamąjį objektą – žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, kuris priklauso G. S. ir R. S. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
10. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad priešingo sprendimo priėmimo ir sprendimo įvykdymo atgręžimo atveju ieškovas G. S. neturėtų galimybės tokio reikalavimo įvykdyti.

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu ieškovas G. S. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovų R. S. bei M. S. 2017 m. rugsėjo 19 d. žodinį prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo atmesti kaip nepagrįstą. Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties dalį dėl bylos sustabdymo ir klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo G. S. prašymą pilna apimtimi ir sustabdyti Šiaulių apygardos teismo civilinę bylą Nr. A2-308-372/2018 Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 163 straipsnio pagrindu iki bus užbaigtas Šiaulių apygardos prokuratūros ikiteisminis tyrimas dėl 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimo galimo suklastojimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Skundžiama nutartis yra be motyvų, nurodyti netinkami teisiniai pagrindai, nutarties rezoliucinė dalis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi byla sustabdyta netinkamu pagrindu ir nežinomam terminui, o laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat nėra pagrįstas įstatymo motyvais. Nenurodytas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo terminas.
2. Teismas nepagrįstai sustabdė civilinę bylą CPK 164 straipsnio pagrindu, kadangi teismas šioje byloje nepaskyrė jokios ekspertizės. Esant ginčui dėl 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimo ir prokurorui atliekant ikiteisminį tyrimą dėl to paties 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimo, akivaizdu, kad byla turėjo būti sustabdyta iki kol bus užbaigtas prokuroro ikiteisminis tyrimas dėl 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimo galimo suklastojimo.
3. Atsakovai jokiomis priemonėmis nepagrindė savo prašymo, tačiau teismas išėjo už atsakovo M. S. prašymo ribų ir skundžiamoje nutartyje sukūrė savo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo motyvus, kurių niekada atsakovas neteikė. Teismas nestabdė teismo sprendimo vykdymo, tačiau taikė laikinąsias apsaugos priemones. Nėra ginčo dėl antstolio veiksmų vykdymo procese, todėl negalėjo būti taikomas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas, kadangi ginčas šioje byloje yra dėl proceso atnaujinimo.
4. Ieškovo atstovo prieštaravimų, kurie teismui buvo nurodyti 2017 m. rugsėjo 19 d. teismo posėdžio metu, apskritai nėra nurodyta, todėl darytina išvada, kad ieškovas šiame bylos proceso etape apskritai teisme nebuvo išgirstas, todėl buvo pažeista ieškovo teisė į teisingą teismą.
5. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 yra įsiteisėjęs ir galiojantis, todėl vien tik proceso atnaujinimo faktas nedaro šio teismo sprendimo negaliojančiu.
6. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nepagrįstai preliminariai nevertino ieškinio, paduoto byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pagrįstumo, o vertino prašymo atnaujinti procesą šioje byloje pagrįstumą.
7. Teismas nepagrįstai įvertino, kad ieškovo finansinė padėtis yra bloga. Be to, neįvertino ieškovo kreditorių eilės, o ši aplinkybė taip pat turi esminę reikšmę, sprendžiant dėl ieškovo turtinės padėties.
12. Atsakovai M. S. ir R. S. atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą, prašo nutraukti apeliacinio proceso dalį, kuria ieškovas prašo bylą sustabdyti iki bus užbaigtas Šiaulių apygardos prokuratūros ikiteisminis tyrimas dėl 2017 m. gruodžio 14 d. susitarimo galimo suklastojimo. Kitą atskirojo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Įstatyme nenumatyta galimybės skųsti teismo nutarties, kuria teismas netenkino prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą, kadangi tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Todėl apelianto prašymas sustabdyti civilinę bylą iki tol, kol bus užbaigtas Šiaulių apygardos prokuratūros ikiteisminis tyrimas dėl 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimo galimo suklastojimo, negali būti apeliacinio proceso dalyku ir ši proceso dalis turi būti nutraukta.
2. Teismas pagrįstai civilinės bylos nagrinėjimą sustabdė iki tol, kol bus atlikta rašysenos ekspertizė, skirta ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų nutarimas, atlikus ikiteisminį tyrimą, šioje civilinėje byloje neturės jokios prejudicinės galios, todėl nėra pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimo iki kol bus baigtas ikiteisminis tyrimas. Kadangi ikiteisminiame tyrime jau yra paskirta rašysenos ekspertizė dėl to paties susitarimo, tai operatyviau ši ekspertizė bus atlikta būtent ikiteisminio tyrimo metu.
3. Ieškovas, nesutikdamas su teismo nutarties dalimi dėl areštuoto turto realizavimo sustabdymo, iš esmės jokių argumentų ir motyvų nenurodo, kurie paneigtų teismo išvadą, kad jei nagrinėjamoje byloje būtų priimtas priešingas sprendimas ir reikėtų taikyti atgręžtinį reikalavimą, G. S. neturėtų galimybės to padaryti.

4. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria sustabdytas civilinės bylos nagrinėjimas, kol bus atlikta rašysenos ekspertizė, skirta ikiteisminio tyrimo metu, ir taikytos laikinosios apsaugos priemonės – sustabdytas areštuoto turto realizavimas vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl civilinės bylos sustabdymo

14. Apeliantas atskiruoju skundu kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta tenkinti apelianto prašymą sustabdyti civilinę bylą iki ikiteisminio tyrimo pabaigos.
15. CPK 165 straipsnyje, reglamentuojančiame teismo nutarčių dėl bylos sustabdymo apskundimą, nustatyta, kad dėl teismo nutarties sustabdyti bylą, išskyrus nutartį sustabdyti bylą dėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją, Konstitucinį Teismą ar administracinį teismą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Nutartis, kuria atsisakoma bylą sustabdyti, atskiruoju skundu neskundžiama.
16. Nagrinėjamu atveju apeliantas nesutinka su teismo atsisakymu bylą sustabdyti iki kol bus užbaigtas prokuroro ikiteisminis tyrimas, t. y. skundžia nutarties dalį, kuri negali būti skundžiama atskiruoju skundu, todėl yra pagrindas apeliacinį procesą dalyje dėl nutarties, kuria atsisakyta sustabdyti bylą iki kol bus užbaigtas prokuroro ikiteisminis tyrimas, nutraukti.
17. Be to, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. balandžio 19 d. nutartimi civilinę bylą, kuri buvo sustabdyta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartimi, atnaujino. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi, išnagrinėjęs apelianto pakartotinį prašymą dėl civilinės bylos sustabdymo, civilinę bylą sustabdė iki bus atliktas ikiteisminis tyrimas.
18. Byloje esant tokiai procesinei situacijai, atskirojo skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties dalies dėl civilinės bylos sustabdymo išnagrinėjimas neteko teisinės reikšmės byloje dalyvaujantiems asmenims, nes nebegali įtakoti jų procesinių teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šios nutarties 15,16 ir 18 punktuose išdėstytas aplinkybes, apeliacinį procesą, pradėtą pagal apelianto atskirąjį skundą dėl skundžiamos nutarties dalies dėl civilinės bylos sustabdymo, nutraukia (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
19. Nors apeliantas atskirajame skunde, kvestionuodamas ginčijamos nutarties dalį dėl civilinės bylos sustabdymo, išreiškė ir prašymą sustabdyti civilinę bylą, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas, tačiau, kaip minėta, Šiaulių apygardos teismas 2018 m. vasario 28 d. nutartimi apelianto prašymą patenkino ir civilinę bylą sustabdė, kol bus atliktas ikiteisminis tyrimas. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, į tai, kad Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi iš esmės apelianto prašymas patenkintas ir jau nebeaktualus, apeliacinės instancijos teismas šio apelianto prašymo nesvarsto ir detaliau dėl jo nepasisako.

Dėl išieškojimo (sprendimo vykdymo) sustabdymo pagrįstumo

20. Apeliantas kvestionuoja ir skundžiamos nutarties dalį, kuria sustabdytas areštuoto turto realizavimas pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. priimtą sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015. Apeliantas teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir tokiu būdu viršijo atsakovų pareikštus reikalavimus. Apelianto teigimu, CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatos gali būti taikomas tik tokiu atveju, kai yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu yra pradėtas išieškojimas vykdymo procese. Su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka dėl žemiau nurodytų argumentų.
21. CPK 372 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymo atnaujinti procesą padavimas nestabdo sprendimo ar nutarties vykdymo. Nors to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta galimybė stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą tuo atveju, kai sprendžiamas proceso atnaujinimo klausimas, tačiau pripažintina, jog išieškojimo vykdymo procese sustabdymo teisinio instituto specifika įpareigoja teismą šias laikinąsias apsaugos priemones taikyti itin rezervuotai, juo labiau kad CPK 373 straipsnis numato įvykdytų teismo sprendimo (nutarčių) atgręžimo galimybę. Priešingu atveju, įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo privalomumo principas būtų sumenkinamas.
22. Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad CPK 372 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą koreliuoja su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo institutu, kurį reglamentuoja CPK XI skyriaus penktojo skirsnio normos, o konkrečiai konkuruoja su CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta iš esmės tokia pat laikinąja apsaugos priemone – išieškojimo vykdymo procese sustabdymu (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-409-178/2018).
23. Kasacinės instancijos teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, gali būti taikomas kai, prasidėjus vykdymo procesui, yra ginčijamas vykdomasis dokumentas, kurio pagrindu atliekamas išieškojimas, arba kai ginčijamas sudarytas sandoris, kurio pagrindu priimto teismo ar arbitražo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-678/2013).
24. Nagrinėjamu atveju atsakovas R. S. prašė atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 ir ginčija 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimą, kurio pagrindu buvo priteista atsakovų skola apeliantui. Tokiu atveju, konstatuotina, kad atnaujintoje civilinėje byloje yra ginčijamas sandoris (ikiteisminiame tyrime buvo atliekama ekspertizė dėl 2007 m. gruodžio 14 d. susitarimo suklastojimo bei renkami papildomi įrodymai (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. A2-308-372/2018), kurio pagrindu priimto teismo sprendimo vykdymo procesas jau prasidėjo, o teismas tokioje situacijoje galėjo taikyti išieškojimo vykdymo procese sustabdymą.
25. Apeliantas atskirajame teigia, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nesusiejo šio reikalavimo su apelianto G. S. ieškinio reikalavimų turiniu, tačiau siejo su atsakovų prašymu atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje motyvais.
26. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį, spręsdamas, ar egzistuoja pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas pirmiausia atlieka pareikštų reikalavimų pagrįstumo prima facie (liet. preliminarų) vertinimą. Tokio vertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Teismui atlikus ieškovo pareikštų reikalavimų bei pateiktų įrodymų preliminarų vertinimą ir nusprendus, kad yra pagrįstų abejonių, jog ieškovui palankus teismo sprendimas galės būti priimtas, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovo atžvilgiu negalimas. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016).
27. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Šiaulių apygardos teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi procesas civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 pagal atsakovo R. S. prašymą dėl naujai paaiškėjusių esminių bylos aplinkybių atnaujintas. Vien nurodyta aplinkybė, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, leidžia spręsti, jog viena iš būtinų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, t. y. tikėtinas prašymo atnaujinti procesą (ieškinio) pagrįstumas – egzistuoja.
28. Nagrinėjamu atveju, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas buvo sprendžiamas civilinėje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo jau išnagrinėtoje civilinėje byloje. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nurodoma, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, teismas privalo įvertinti prašymo atnaujinti procesą preliminarų pagrįstumą, o ne formaliai pasiremti išnagrinėtoje byloje, kurios procesą prašomą atnaujinti, priimtu procesiniu rezultatu (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1081-943/2017). Tokiu atveju apeliacinės instancijos teismas vertina, kad nėra pagrįsti atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nepagrįstai prima facie nevertino ieškinio, paduoto byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pagrįstumo.
29. Apeliantas atskirajame skunde taip pat teigia, kad teismas, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neteisingai įvertino apelianto turtinę padėtį. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad jei būtų priimtas priešingas sprendimas ir reikėtų taikyti atgręžtinį reikalavimą, apeliantas neturėtų galimybės tai padaryti. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka.
30. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Apeliantas savo teiginiams dėl didelės turto vertės pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Kaip matyti iš į bylą pateikto VĮ Registrų centro išrašo, apeliantui žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kartu su sutuoktine. Pagal VĮ Registrų centro išrašą nustatyta, kad žemės sklypui su statiniais nuo 2004 m. sausio 21 d. galioja hipoteka, nuo 2009 m. rugpjūčio 28 d. Palangos miesto apylinkės teismas apribojęs disponavimo teisę šiuo turtu, o nuo 2016 m. lapkričio 29 d. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra apribojus žemės sklypo disponavimo teisę. Taigi, apeliantas turi ir kitų kreditorių. Pažymėtina, kad vien didelė turimo turto vertė nepatvirtina, jog apeliantui pavyktų įgyvendinti atgręžtinį reikalavimą, kadangi byloje nėra duomenų apie galimai sėkmingą turto realizavimą. Būtina įvertinti faktą, jog apeliantui turtas priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktine, o tai reiškia, kad apeliantui priklauso tik ½ turto (CK 3.117 straipsnio 1 dalis). Ši aplinkybė suponuoja sudėtingesnį ½ turto dalies realizavimą. Iš išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra neginčijamo pagrindo spręsti, jog apelianto turto pakaks įvykdyti atgręžtinį reikalavimą.
31. Be to, antstolis A. B. pradėjo skolos išieškojimą iš skolininkų (atsakovų) R. S. ir M. S. pagal Šiaulių apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 2-715-883/2015. Vykdymo proceso metu antstolis A. B. areštavo skolininkams priklausantį turtą: butus, esančius adresais (duomenys neskelbtini); prekybinę patalpą, adresu (duomenys neskelbtini); administracinę patalpą, adresu (duomenys neskelbtini); žemės sklypus, adresais (duomenys neskelbtini).; automobilius AUDI A5 ir Honda Civic CRX, gamybinę patalpą, adresu (duomenys neskelbtini). Atlikdamas priverstinio išieškojimo veiksmus, antstolis pradėjo skolininkams priklausančio turto (parduotuvės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini)) pardavimo iš varžytynių procesą, tačiau varžytynės paskelbtos neįvykusiomis, nes neužsiregistravo nei vienas dalyvis. Apeliantas G. S. 2017 m. rugsėjo 15 d. informavo raštu antstolį, jog sutinka perimti neparduotą atsakovams priklausantį nekilnojamąjį turtą (turto vertė 28 160 Eur). Taigi, akivaizdu, kad šioje nagrinėjamoje byloje susiklostė tokia situacija, jog atgręžtinio reikalavimo įvykdymo atveju, turėtų būti grąžinamas individualiais požymiais apibūdintas turtas, kas leidžia apeliacinės instancijos teismui spręsti, jog siekiant užtikrinti teisinių santykių stabilumą (ir kartu apelianto interesų apsaugą) bei atsakovų, kaip turto savininkų, interesų apsaugos pusiausvyrą, būtina stabdyti areštuoto turto realizavimą.
32. Nors apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra be motyvų, tačiau iš pačios nutarties turinio aiškiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas nurodė tiek teisės normą, kuria remiasi, tiek ir nuoseklius argumentus, kodėl šiuo konkrečiu atveju yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Vien tik ta aplinkybė, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais ir vertinimu, savaime nereiškia, jog nutartis yra be motyvų, todėl ir šis apelianto atskirajame skunde nurodytas argumentas atmetamas.

1. Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta, kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį šalių nurodyti argumentai nebeturi įtakos šios bylos išnagrinėjimo teisiniam rezultatui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

33. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tačiau ši nutarties dalis tikslinama, nurodant, kad laikinosios apsaugos priemonės taikomos iki atnaujintos civilinės bylos Nr. 2-715-883/2015 išnagrinėjimo.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

n u t a r i a :

Apeliacinį procesą, pradėtą pagal ieškovo G. S. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutarties dalies dėl civlinės bylos sustabdymo, nutraukti.

Likusioje dalyje Šiaulių apygardos teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą, patikslinti nutarties rezoliucinę dalį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir ją išdėstyti taip:

„Sustabdyti areštuoto turto realizavimą pagal Šiaulių apygardos teismo 2015 m. lapkričio 4 d. sprendimą atnaujintoje civilinėje byloje Nr. 2-715-883/2015 iki šios civilinės bylos išnagrinėjimo“.

Teisėja                                                                                    Aldona Tilindienė