Bylos Nr. 1S-42-768/2019

  Procesinio sprendimo kategorija 2.5.19.

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 22 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Donatas Jatužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs nuteistosios G. L. skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Panevėžio pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,

nustatė:

1.       G. L. nuteista Klaipėdos apygardos teismo 2011 m. birželio 17 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1, 3, 6 punktus, 129 straipsnio 2 dalies 1, 3, 6 punktus. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 2 punktu skirta subendrinta galutinė laisvės atėmimo bausmė 14 metų. Bausmės pradžia – 2011 m. birželio 17 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gegužės 28 d. Faktinės atliktos bausmės dalis 2019 m. sausio 24 d. – 8 metai 7 mėnesiai 27 dienos.

2.       2019 m. sausio 28 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 3 dalies nuostatas. Komisija įvertinusi tai, jog nuteistoji įvykdė visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika žema (20 balų), apsauginius, riziką mažinančius veiksnius (pozityvus požiūris į darbą, išsilavinimą, motyvuota atsisakyti priklausomybės), elgesį bausmės atlikimo metu (neturi galiojančių nuobaudų, skatinta 2 kartus, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose) ir kitas reikšmingas aplinkybes (domėjosi įsidarbinimo galimybe, kol gydysis reabilitacijos centre), 2019 m. sausio 24 d. posėdyje 5 Komisijos nariams balsavus „už“, 2 – „prieš“, priėmė sprendimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

3.       Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos sausio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra konstatuodamas, kad nors nuteistosios elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau šie pokyčiai nėra tokie žymūs, ilgalaikiai bei rodantys išskirtinę nuteistosios pažangą keičiant savo elgesį taip, jog sudarytų pagrindą manyti, kad ji laikysis įstatymų ir nenusikals.

4.       Skundu nuteistoji prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir patvirtini Komisijos nutarimą taikyti jai lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.

4.1.        Nurodoma, jog nuosprendžiu, kuriuo pripažinta kalta dėl savo mažametės dukters sužalojimo ir nužudymo nuteista pirmą kartą. Buvo jauna, vartojo alkoholį, tuo metu bendravo su smurtaujančiu sugyventiniu. Atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis tikrai pakankama savo nusikalstamų veiksmų esmei suprasti bei įvertinti. Bausmės atlikimo metu įvykdė visą individualų socialinės reabilitacijos planą, įgijo vidurinį išsilavinimą, virėjo ir siuvėjo specialybes. Dalyvauja įvairiose organizuojamose veiklose, užsiėmimuose bei renginiuose. Pataisos namuose dirbo ūkinės dalies darbus, šiuo metu yra reabilitacinio centro ūkvedė. Padengė 2 finansinius išieškojimus, kitus dengs kas mėnesį, skolos yra įveikiamos – neteks nusikalsti. Pakartotinio nusikalstamumo rizika žema, skatinta 3 kartus (2015, 2018, 2019 m.). Nuo paskutinės nuobaudos 2016 m. spalio mėn. nė karto nepažeidė tvarkos taisyklių. Baigė teisinio ir socialinio švietimo kursą, lanko AA grupę, šiuo metu šiuos užsiėmimus veda kitoms nuteistosioms. Baigė įžanginę grupę asmenims, turintiems priklausomybę, pripažįsta turimą priklausomybę, ją gydosi. Domėjosi įdarbinimo galimybėmis laikotarpiu, kuomet bus priklausomybės gydymo centre. Palaiko artimus ryšius su teta, seneliais, kitus nepageidaujamus ryšius nutraukė. Bausmės atlikimo metu 4 gautos nuobaudos susijusios su jos nenoru eiti į patalpas, tačiau ji taip elgėsi iš baimės dėl kitų kalinių smurtaujančio elgesio, dėl kitų nuobaudų skyrimo sutinka. Iš pradžių nesuprato nuobaudų esmės. Sutinka, jog ji yra impulsyvaus būdo, tačiau nėra smurtaujanti asmenybė. Labai gailisi dėl įvykdytų nusikaltimų, ji pasikeitė. Prašo suteikti galimybę išeiti į laisvę ir būti dora visuomenės dalis.

5.       Atsiliepimų į skundą negauta.

6.               Skundas tenkinamas.

6.1.       BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal šį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

6.2.       Aptarto teisinio reguliavimo kontekste įvertinus skundžiamos nutarties turinį konstatuotina, kad priešingai nei nustatyta apylinkės teismo nutartyje, Komisija tinkamai įvertino nuteistosios asmenybę, jos elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei pažangą mažinant savo kriminogeninius veiksnius, dėl ko pagrįstai sprendė, jog šiuo metu įmanoma nuteistąją toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, jos atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą, ir tai neturėtų sutrukdyti iki galo realizuoti jai paskirtos bausmės tikslų ar pažeisti teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą, apylinkės teismas išskirtinę reikšmę suteikė aplinkybėms, kuriomis padaryti nusikaltimai, padarytų nusikaltimų pobūdžiui ir bausmės atlikimo metu jai skirtomis drausminėms nuobaudoms, nors jos ir nebegalioja, taip pat aplinkybėms, susijusioms su jos rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu, daugiau iš esmės nenurodydamas jokių aplinkybių, dėl kurių nuteistosios asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, konstatuodamas, kad nuteistosios  pažanga nėra tokia žymi ir pakankama. Tokie apylinkės teismo nutarties motyvai svarūs, tačiau ne tiek, jog paneigtų nuteistosios teisę tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, tuo atveju, jie ji įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.

6.3.       Konstatuojant tokią išvadą, visų pirma, pažymėtina, kad nuteistajai paskirtos ir atliktos bausmės dalis iš esmės atitinka įstatymo reikalavimus, t. y. 2019 m. rugsėjo 28 d. bus atlikusi 2/3 teismo paskirtos bausmės laiko, šiai dienai atlikusi beveik 9 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl tokia bausmės dalis tikrai negali būti traktuojama kaip per maža, prieštaraujanti teisingumo principo ar bausmės tikslų įgyvendinimui. Esant šioms aplinkybėms, sprendžiant nuteistosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jos socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistoji, išėjusi į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš apygardos teismui pateiktoje skundo nagrinėjimo medžiagoje esančių duomenų matyti, jog nuteistoji vykdė visas anksčiau minėtas priemones. Nors bausmės atlikimo metu nuteistoji net 11 kartų pažeidė nustatytos vidaus tvarkos ir režimo reikalavimus, už ką buvo bausta drausminėmis nuobaudomis, tačiau šiuo metu minėtos nuobaudos negaliojančios. Nors paskutinė nuobauda gauta 2016 m. spalio 26 d. (dėl mobilaus telefono turėjimo), tačiau nuo to laiko ji sąžiningai laikėsi įstaigoje nustatytos tvarkos bei režimo reikalavimų, ką įrodo nuteistajai už nepriekaištingą elgesį, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą paskirti po paskutinės nuobaudos dar du paskatinimai (iš viso turi 3 paskatinimus – 2015 m., 2018 m. bei 2019 m. ). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog nuteistoji reiškė norą dirbti pataisos namuose, tad su pertraukomis dirbo VĮ (duomenys neskelbtini) darbininke, taip pat valytoja – darbininke, būrio tvarkytoja. Be to, ji siekė įgyti išsilavinimą, baigė vidurinę ir įgijo (duomenys neskelbtini) specialybes. Taip pat aktyviai dalyvavo vykdant įvairias socialinio užimtumo priemones ir socialinės reabilitacijos programose: dalyvavo Alkoholio prevencijos užsiėmimuose, pastaruoju metu veda ne tik šio pobūdžio, tačiau ir priklausomų moterų nuo psichoaktyvių medžiagų reabilitacijos savitarpio pagalbos užsiėmimus kitoms nuteistosioms bei gydosi priklausomybę. Įvykdė individualiame plane visas numatytas priemones, domisi galimybe įsidarbinti. Turi įsiskolinimų, bet mano, kad jie yra įveikiami. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, jog nuteistoji tinkamai įgyvendino jos socialinės reabilitacijos planą.

6.4.       Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su nuteistosios skundo argumentu, jog apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ne visiškai tinkamai atsižvelgė į ją teigiamai charakterizuojančias aplinkybes. Aukštesniojo teismo vertinimu nuteistąją pakankamai teigiamai charakterizuojančių duomenų visumos (skatinta 3 kartus, bausmės atlikimo metu mokėsi įgijo dvi specialybes, dirba, aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse ir socialinės reabilitacijos programose, imasi iniciatyvos padėti kitoms nuteistosioms, pagal galimybę dengia skolas, gydosi priklausomybę) pakanka išvadai, jog nuteistosios elgesys žymiai koreguojasi teigiama linkme. Be to, pažymėtina ir tai, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę nepastebėta, jog nuteistoji laikytųsi nuteistųjų kriminalinės subkultūros tradicijų ar dalyvautų kriminalinėse situacijose, atvirkščiai, kaip galima suprasti, kai kurių net šalinasi, jaučia nerimą dėl jų elgesio prieš ją pačią. Tiesa, nors ir sutinkama, jog nuteistosios praeityje padarytų nusikaltimų pobūdis rodo jos pavojingumą, tačiau toks pavojingumas šiai dienai nebėra išlikęs, kadangi nusikaltus padarė pirmą kartą, būdama itin jauna, nebrandi bei apsvaigusi, o praleistas gana ilgas laikas įkalinimo įstaigoje, gydymasis nuo priklausomybių, įgytas išsilavinimas bei dalyvavimas įvairiuose užsiėmimuose, leido apgalvoti ne tik savo neteisėtų ir pavojingų veiksmų esmę, itin skaudžius padarinius, bet ir priimti sprendimą keistis gerąją linkme, gyventi dorai ir nenusikalstamai. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas, daro išvadą, kad šiuo atveju vis tik egzistuoja pagrindas konstatuoti, jog nuteistosios pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi ir leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistoji yra minimaliai pavojinga visuomenei.

6.5.       Taigi teismas sprendžia, kad skundžiamoje nutartyje vertintos aplinkybės negali paneigti nuteistąją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, liudijančių apie jos pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką ir nulemti lygtinio paleidimo netaikymo. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistosios pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika yra žema –20 balų (sumažėjo nuo 27 balų), o tai rodo, jog nuteistoji savo elgesiu išties deda pastangas mažindama savo nusikalstamo elgesio riziką, koreguojant savo elgesį teigiama linkme. Be to, kaip minėta, skundžiamoje nutartyje neproporcingai sureikšmintas visus bausmės atlikimo metus skirtų nuobaudų skaičius (11 nuobaudų), nekreipiant dėmesio į tai, jog beveik trejus metus nuteistoji nepadarė jokių drausmės pažeidimų. Teismo nuomone, apylinkės teismo nutarties argumentai nors ir yra reikšmingi, tačiau vis tik nepaneigiantys taikyti nuteistajai galimybę lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra atveju, kuomet ji įvykdys visus jai įstatyme keliamus reikalavimus. Kita vertus pabrėžtina ir tai, kad lygtinis paleidimas nereiškia, jog nuteistoji besąlygiškai atleidžiama nuo likusios laisvės atėmimo bausmės, priešingai – ji bus itin prižiūrima ir nesilaikydama jai nustatytų pareigų gali būti pasiųsta atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.

6.6.       Atsižvelgus į tai, kas aptarta, skundžiama nutartis naikinama ir dėl nuteistosios skundo priimamas naujas sprendimas – taikyti nuteistajai lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.

             Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

n u t a r i a :

        Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą:

        patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Panevėžio pataisos namų 2019 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant  intensyvią priežiūrą nuteistajai G. L.. Intensyvios priežiūros terminą nustatyti iki 2019 m. rugsėjo 28 d.

        Pasibaigus intensyvios priežiūros vykdymo terminui, iki bausmės atlikimo pabaigos taikyti G. L. šias pareigas bei baudžiamojo poveikio priemones:

        - per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

        - gydytis priklausomybės ligas, kai nuteistasis sutinka;

        - pradėti dirbti, užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje arba mokytis;

                     - vienerius metus nuo intensyvios priežiūros pabaigos neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6. 00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

                     - neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

                Nutartis neskundžiama.

        Teisėjas                                        Donatas Jatužis