Civilinė byla Nr. 2-1401/2011

2-55-3-03481-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: 99.4.

 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. gegužės 26 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovo J. S. prašymas atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo, civilinėje byloje pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovams S. P. , J. S. , viešajai įstaigai Valkininkų vaikų ligoninei „Pušelė“ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

 

Teisėjų kolegija,

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovė V. D. pareikštu ieškiniu prašė priteisti jos naudai solidariai iš atsakovų S. P. ir J. S. 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; subsidiariai su atsakovu S. P. iš atsakovo VšĮ Valkininkų vaikų ligoninės „Pušelė“ 300 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo; bylinėjimosi išlaidas. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 31 d. sprendimu ieškovės ieškinį patenkino iš dalies. Atsakovas J. S. dėl minėto teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Kartu su apeliaciniu skundu atsakovas pateikė prašymą atleisti jį nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo.

 

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

 

            Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi atsakovo J. S. prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad atsakovo prašyme nurodyti argumentai nesudaro pakankamo pagrindo atleisti jį nuo žyminio mokesčio mokėjimo, o likusi primokėti 950 Lt žyminio mokesčio suma nėra didelė.

 

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

 

Atskiruoju skundu apeliantas J. S. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atleisti jį nuo likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimo. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia tuo, jog teismas neįvertino to, kad jo pajamas sudaro tik gaunama pensija, jis bei jo sutuoktinė yra neįgalūs, sutuoktinė yra suparalyžiuota, jos gyvybės palaikymui reikalingos didelės lėšos, jis prižiūri ją, todėl neturi galimybės dirbti, jam nuosavybės teise priklausančiam turtui yra pritaikytas areštas.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė V. D. prašo atskirojo skundo netenkinti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad apeliantas jokių įrodymų, patvirtinančių jo sunkią turtinę padėtį teismui nepateikė, o byloje esantys duomenys apie jo turimą turtą patvirtina, kad jo turtinė padėtis nėra bloga.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas VšĮ Valkininkų vaikų ligoninė „Pušelė“ nurodo, jog neprieštarauja, kad būtų panaikinta skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis bei sutinka, kad apeliantas būtų atleistas nuo likusios žyminio mokesčio dalies. Teismas, spręsdamas apelianto prašymą, nutartį nepagrįstai motyvavo vien tik tuo, kad likusi sumokėti žyminio mokesčio suma nėra didelė.  Teismas neįvertino visų šiam klausimui reikšmingų aplinkybių, rašytinių įrodymų apie apelianto turtinę padėtį.

Kiti byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikė.

 

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

 

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo atleisti atsakovą J. S. nuo dalies žyminio mokesčio sumokėjimo bei įpareigojo jį sumokėti 950 Lt dydžio žyminį mokestį už apeliacinį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tačiau ši teisė negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Įstatymų leidėjas, nustatydamas žyminio mokesčio sumokėjimą kaip vieną iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų, siekė kelių viešajam interesui svarbių tikslų: įpareigoti asmenis, paduodančius teismui pareiškimus, kuriais siekiama jiems palankaus teismo sprendimo priėmimo, pateikti užtikrinimą, siekiant apsaugoti kitus asmenis nuo aiškiai nepagrįstų pareiškimų (ieškinių); padengti tam tikrą valstybės išlaidų, skirtų teisingumo įgyvendinimo sistemai finansuoti, dalį; skatinti šalis ieškoti taikių ginčų sprendimo būdų ir pan. Skirtinga dalyvaujančių byloje asmenų turtinė padėtis bei būtinybė užtikrinti konstitucinę teisę į realią teisminę gynybą sudaro prielaidas proceso įstatyme įtvirtinti atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo dalies ir šio mokesčio sumokėjimo atidėjimo institutus (CPK 83 str. 3 d., 84 str.). Teismas gali atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą nustatęs, kad asmens turtinė padėtis yra sunki, tačiau šis sunkumas yra laikinas, t. y. jog pareigą sumokėti žyminį mokestį turinčio asmens turtinė padėtis gali pagerėti per ilgesnį laikotarpį (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. liepos 17 d. civilinėje byloje Nr. 2-249/2008; 2009 m. vasario 12 d. civilinėje byloje Nr. 2-212/2009 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas pareiškėjo prašymą atleisti iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo ar atidėti žyminio mokesčio mokėjimą, teismas, įvertinęs įrodymų visumą (prašančiojo asmens pateiktus duomenis apie nuosavybės teise valdomą turtą, gaunamas pajamas ir pan. bei kitas bylos aplinkybes, atspindinčias asmens turtinę padėtį), sprendžia, ar pareiškėjas gali sumokėti įstatymo nustatyto dydžio žyminį mokestį. Įstatymų leidėjas atleidimą iš dalies nuo žyminio mokesčio mokėjimo, žyminio mokesčio mokėjimo atidėjimą sieja ne tik su šiuo metu susiklosčiusia asmens turtine padėtimi, bet su visa pareiškėjo turtine padėtimi apskritai. Turtinę asmens padėtį (tiek fizinio, tiek ir juridinio) rodo nekilnojamojo turto registro, bankų, valstybinio socialinio draudimo, VĮ „Regitra“ pažymos, turto ir pajamų deklaracijos, kiti dokumentai (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1418/2010).

Nagrinėjamu atveju byloje esantis antstolės Audronės Muzikevičienės 2010 m. sausio 5 d. turto aprašas (t. 1, b. l. 37-39) patvirtina, kad apeliantui nuosavybes teise priklauso gyvenamasis namas, garažas, žemės sklypas, ½ dalis buto, esantys Valkininkų glž. st., Varėnos r., bei automobilis. Šio turto vertė byloje nenustatyta, jam yra pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Iš byloje esančio Varėnos rajono savivaldybės administracijos Valkininkų seniūnijos 2011 m. sausio 20 d. rašto dėl J. S. charakteristikos Nr. SR-51 (t. 1, b. l. 158) nustatyta, kad apeliantas yra pensininkas, neįgalus, jam nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, jis slaugo sutuoktinę, turinčią visišką negalią. Minėta aplinkybė taip pat nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 31 d. sprendimu (t. 1, b. l. 178). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad apeliantas yra neįgalus pensininkas, prižiūri neįgalią sutuoktinę, kurios priežiūrai patiria dideles medicinines bei kitas išlaidas, bei dėl ko jo galimybės įsidarbinti ar gauti papildomų pajamų ženkliai mažėja, negali sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantui likusi sumokėti 950 Lt dydžio žyminio mokesčio suma nėra didelė. Aplinkybė, kad apeliantas turi nekilnojamojo turto, nepaneigia sunkios apelianto turtinės padėties, nes minėtas apeliantui priklausantis turtas šiuo metu yra areštuotas ir apelianto galimybės disponuoti šiuo turtu bei gauti pajamas jį pardavus yra apribotos. Kitaip vertinant duomenis apie apelianto turtinę padėtį būtų nepagrįstai apribota jo teisė į teisminę gynybą (CPK 5 str.).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantą primokėti likusią žyminio mokesčio dalį už apeliacinio skundo padavimą, netinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl ko priėmė neteisėtą bei nepagrįstą nutartį, kuri yra naikintina, o klausimas išsprendžiamas iš esmės. 

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 2 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 3 d. nutartį panaikinti.

Atleisti atsakovą J. S. nuo likusios 950 Lt žyminio mokesčio dalies sumokėjimo už apeliacinio skundo padavimą.

 

 

Teisėjai                                                                                                               Artūras Driukas

 

                                                                                                               Marytė Mitkuvienė

 

                                                                                                               Gintaras Pečiulis