Baudžiamoji byla Nr. 1-105-721/2023

Proceso Nr. 1-01-1-48286-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.2.4.6.2.1; 2.1.10.1; 2.3.4.3; 2.3.6.4.5.2 (S)                                                                                     

TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 15 d.

Mažeikiai

            Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Nadežda Kiubienė,

sekretoriaujant teismo posėdžio sekretorei Aušrai Šilinskei,

dalyvaujant prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamajam L. Z. (L. Z.),

     viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje L. Z. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos , teistas 3 kartus, paskutinis teistumas 2022-08-30 teismo baudžiamuoju įsakymu už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, nuteistas 60 parų arešto bausme, (arešto bausmę baigė atlikti 2022-12-02), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

             L. Z. sukėlė fizinį skausmą, o būtent: 2022-12-25 apie 16.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus  (nustatytas 2,52 prom. girtumas), žodinio konflikto metu su sugyventine R. K., sudavė jai kumščiu  į sėdmenis bei nemažiau 3-4 kartus kumščiu jai sudavė į veido ir galvos sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.

Kaltinamasis L. Z. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino, neginčijo nusikalstamos veikos padarymo faktą  ir teisiamajame posėdyje paaiškino, kad po švenčių, po Kalėdų jis namuose miegojo, išgirdęs, kad sugyventinė R. K. kalbėjo telefonu lyg su kažkokiu vyriškiu ir kvietė jį pas ją atvykti. Jis, supykęs ant sugyventinės, pasakė, kad jo bute nesilankys jokie jos svečiai, jis jų neįsileis į butą. Jis bandė atimti telefoną iš sugyventinės, galėjo ją pastumti imdamas iš jos telefoną. Neužilgo į jo namus atvyko nepažįstami du vyriškiai, kurie jį sumušė. Su jais dar buvo moteris. Jis prieškambaryje apsistumdė su tais vyrais. Kai tie vyrai atėjo į jo butą, sakė, kad negalima pulti moterų. Tada jis suprato, kad sugyventinė pati pakvietė savo pažįstamus, kad jam atkeršytų. Jis prieš atvykstant tiems vyrams Jis išgirdęs, kad sugyventinė žada važiuoti pas tuos vyrus, apimtas pavydo pradėjo konfliktą ir galėjo pastumti sugyventinę. R. K. apsirengė ir su tais žmonėmis išėjo. Prieš tai jis jai pasakė, kad negrįžtų pas jį. Jis tuo metu palikęs namuose, sutvarkė butą ir nuėjo miegoti. Kai sugyventinė sugrįžo į namus, kiek buvo valandų jis negali pasakyti, bet dar buvo šviesus paros metas. R. sugrįžo neblaivi. Ji atsisėdo kambaryje ir ketino dar gerti alkoholio, bet jis jai nedavė. Ji pasakė, kad jis dar mažai gavo nuo tų vyrų,  po to nuėjo ir atsigulė į lovą. Jis sėdėjo ant tos lovos, kur ji atsigulė ir sakė jai, kad ji eitų ten, kur buvusi, jis pasakė, kad nenori su ja daugiau gyventi. Jis tada gėrė degtinę, išgėrė vienas gal pusė 0,7 l talpos butelio. Jis kartas nuo karto ją papurtydavo sakydamas, kad ji keltųsi ir eitų lauk. Bet ji nereagavo į jo kalbas. Kažkokiu momentu ji, atsistojusi nuo lovos, pasakė, kad pasiims visus baldus ir išsikels, paliks jį vieną ir išėjo į virtuvę. Ji pradėjo rėkauti, pradėjo įžeidinėti jį ir jo motiną. Vėliau ji atėjo iš virtuvės ir jam pasakė, kad ji kvies policiją. Jis neatmeta galimybės, kad būdamas piktas, paveiktas pavydo, išprovokuotas tokio sugyventinės elgesio, galėjo sukelti fizinį skausmą savo sugyventinei tokiu būdu, kaip ji sako, galėjo jai suduoti nežino kiek smūgių, jei ji taip sako. Jis žinodamas savo charakterį, būdamas impulsyvus žmogus, galėjo pratrūkti. Jis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamajam L. Z. visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais kitais įrodymais.

Iš 2022 m. gruodžio 25 d. 16.52 val. registruoto informacinio pranešimo ROIK 0122000759617 matyti, jog paskambinusi R. K., pranešė, kad sugyventinis sumušė ją, vyras dabar guli lovoje. Greitosios medicinos pagalbos moteris atsisakė. Pranešėja laukia namuose. Papildoma informacija apie patikrinimą: 2022-12-25 apie 16.00 val. bute adresu (duomenys neskelbtini) L. Z., gimęs (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,52 prom. girtumas) žodinio konflikto metu kumščiu sudavė savo sugyventinei R. K., gimusiai (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,07 prom. girtumas) į sėdmenys bei nemažiau tris, keturis kartus kumščiu sudavė į veido ir galvos sritį, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. R. K. skausmą vertina 9 balais. Įtariamasis sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę. Įvykis filmuotas body kamera Nr. 15 B0F1EC609CEC, Nr. 16 B0F1EC60A0D2 (b. l. 14-17).

 Iš Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato pareigūno  2022 m. gruodžio 25 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, matyti, jog atvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), buvo bendrauta su pranešėja R. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri paaiškino, kad nuo vakar, t. y. 2022-12-24 vakaro, kartu su sugyventiniu L. Z., gim. (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus. Moters teigimu vakaras praėjo be pykčių, tačiau šiandien 2022-12-25 apie 16.00 val., kai abu sugyventiniai vėl pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, L. Z. pradėjo moteriai prikaišioti nebūtus dalykus, kelti žodinį konfliktą. Kaip teigė R. K., kad nenorėdama didesnio konflikto nuėjo į kitą kambarį ir atsigulė į lovą. Į kambarį atėjęs L. Z. atsisėdo ant lovos krašto ir pradėjo kumščiu daužyti moteriai per sėdmenis bei kumščiu sudavė į veido ir galvos sritį nemažiau 3-4 smūgių, taip sukeldamas R. K. fizinį skausmą. Moteris sukeltą fizinį skausmą įvertino 9 balais. Kaip teigė R. K., kad norėdama apsiginti nuo smurtaujančio sugyventinio, ji nuo savęs stūmė ir jis krisdamas apsivertė su kambaryje buvusiu žurnaliniu staliuku. L. Z. įvykio vietoje dėl girtumo nenorėjo bendrauti su policijos pareigūnais ir visą laiką keikė sugyventinę. L. Z. įvykio vietoje sulaikytas ir pristatytas į Šiaulių AVPK areštinę (b. l. 18-23).

Iš 2022 m. kovo 25 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta jos sutikimu R. K., asmens apžiūra atliekama adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu, naudojamas dirbtinis apšvietimas. Asmens apžiūros metu R. K. stovi atsisukusi veidu į objektyvą. Moteris yra apie 1.70 cm. ūgio., stambesnio kūno sudėjimo, šviesių plaukų. Apžiūros  metu moteris vilkį pilkos spalvos frotinį chalatą, po juo baltos spalvos apatinius, avi kambarines šlepetes. Apžiūrint moterį matome, patinusią veido sritį, didesnį patinimą po dešine akim, bei pradėjusią formuotis kraujosruvą po akimi ir ant dešinio skruosto. Ant kairio skruosto taip pat matome paraudimą bei kraujosruvą. Ant kaktos matome įbrėžimą. Apžiūrint moters kūną, ant dešinės pusės sėdmens matome paraudimus (b. l. 33-34).

Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu apklausta R. K. paaiškino, kad su L. Z. yra sugyventiniai, 2023-01-16 būtų 9 metai kaip gyvena kartu. Jie gyvena adresu (duomenys neskelbtini), butas priklauso sugyventiniui L. Z.. Gyvena dviese. Bendrų vaikų neturi. Veda bendrai namų ūkį. Išvakarėse 2022-12-24 kartu su sugyventiniu prie kūčių stalo jau pradėjo vartoti alkoholį. Jie jau tą vakarą galėjo padauginti alkoholio. Jai paskambino ryte 2022-12-25 apie 7 val. jos draugė. Ji kalbėjo kambaryje, sugyventinis išgirdęs, kad ji kalba telefonu, jis pradėjo šūkauti ir ji išėjo tada į virtuvę, toliau bendravo su savo drauge. Tada atbėgo į virtuvę sugyventinis ir pradėjo ją stumdyti ir grasinti, kad ją sumuš. Jos draugė išgirdusi, kad sugyventinis ją stumdo ir triukšmauja, ji tada pati pasakė, kad ji nedėtų telefono ragelio, nes gaus lupti. Ji taip ir darė pagal draugės patarimą, laikė rankose ir buvo net paslėpusi telefoną, kad jis jo neatimtų ar nesulaužytų. Tada draugė atvažiavo pas ją su savo dviem giminaičiais, vyrais, kurių ji nepažįsta, matė juos pirmą kartą. Ji tuo metu pasičiupo savo rūbus ir rengėsi virtuvės kambaryje. Ji matė, kad įėjo į kambarį tie du vyrai ir jie ją užstojo, kad jai sugyventinis nieko nedarytų, matė kad jie apsistumdė. Ji nematė kas kam darė, tik suprato, kad jie stumdėsi tarpusavyje. Ji buvo virtuvėje ir rengėsi, todėl nematė kas tiksliai vyko, tik girdėjo triukšmą. Tai tęsėsi iki 10 min. Jos draugė stovėjo tarp virtuvės ir kambario. Tai buvo toks chaosas, viskas įvyko labai greitai. Draugė net buvo pasikvietusi taksi, kad ją išvežtų kartu. Ji žinojo, kad sugyventinis neturi daug pinigų, pas jį buvo likęs tik pradėtas gerti butelis, todėl kiek pabuvusi pas draugę, galėjo praeiti gal 4-5 valandos, tiksliai į laikrodį nežiūrėjo. Ji pas draugę vartojo alkoholį. Ji pagalvojusi, kad sugyventinis jau bus nurimęs, išgėręs likusį alkoholio butelį, todėl ji galės ramiai grįžti ir eiti miegoti. Kai grįžo namo, dar buvo šviesus paros metas, po pietų, ji grįžo taksi automobiliu viena pati. Kai įėjo į butą, ją įleido sugyventinis, jai sugyventinis kažką sakė, bet ji nekreipė į jo kalbas dėmesio, nes yra pripratusi. Ji atsigulė į lovą miegamojoje pusėje. Tuo metu sugyventinis sėdėjo ant tos pačios lovos sėdimoje vietoje (tai yra kampinė lova), ir jai pastoviai trankė su kumščiu jai per nugarą, sėdmenis. Galėjo būti virš 10 smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas. Tuo metu jai skaudėjo, bet ji apie tai negalvojo, tik mąstė, kada pasibaigs tos nesąmonės. Ji atsistojo iš lovos ir pasakė, kad jis ramintųsi. Jai atsistojus sugyventinis puolė ant jos su kumščiais, ji užsidengė veidą rankomis, ją tuo metu sugyventinis pagriebęs paguldė ant kampinio, ir jai smūgiavo rankų kumščiais į veidą ir į kitas kūno dalis, kur tik galėjo pataikyti. Neskaičiavo smūgių, tikrai galėjo būti virš 10 smūgių. Jai kliuvo ir per veidą, ir per rankas, ir kitas kūno dalis. Ji norėdama jį atstumti, pastūmė jį su koja ir matė, kad jis tuo metu nugriuvo, jis gulėjo ant jos, kai jai smūgiavo, t.y. buvo ją užsigulęs. Ji norėdama nuo jo ištrūkti jam spyrė su koja, nežiūrėjo į kurią vietą, tik matė kad jis nugriuvo ir atsitrenkė ant šalia buvusio staliuko, išvertė savo peleninę, maistą, nežiūrėjo kas ant to staliuko buvo padėta. Tada sugyventinis dar kartą puolė ant jos smūgiuodamas į įvairias kūno vietas, jis nežiūrėjo kur trenkė, smūgiavo kaip į maišą, tada ji jam spyrė su koja, jis nugriuvo ant žemės link sienos. Tada ji ištrūko nuo jo, pasiėmė telefoną, jis galėjo būti prie televizoriaus tame pačiame kambaryje ir bėgo greitai į vonios kambarį, užsirakino duris ir tada iš karto skambino iš savo telefono ir kvietė pagalbos. Sugyventinis nuėjo miegoti, nes suprato, kad kvietė policiją. Ji pranešdama policijai pasakė, kad ją sumušė sugyventinis, prašė greičiau atvykti. Ji medikų pagalbos atsisakė. Policijos pareigūnai atvyko labai greitai. Per tą laiką sugyventinis tik atsigulė ir apsimetė, kad miega. Ji atvykusiems pareigūnams sakė, kad jai sukeltas fizinis skausmas, jie matė jos veidą, buvo galima stebėti jau pradedančias ryškėti kraujosruvas. Ji atsimena, kad įvertino jai padarytą skausmą 9 balais iš 10 balų. Ji į medikus nesikreipė, pas med. ekspertą nesikreips. Šiuo metu jau skausmo stipraus nebejaučia. Ją atvykę pareigūnai apžiūrėjo, jie nufotografavo ją. Civilinio ieškinio nereikš. Jai išaiškinta, kad sugyventiniui bus paskirta kardomoji priemonė - gyventi skyrium. Ji nusprendė su juo kartu negyventi. Bandys prašyti pagalbos dėl turto pasidalinimo, nes tame bute yra visi jos baldai. Ji nori atgauti savo baldus ir sprendimą kur gyvens priims vėliau. Anksčiau buvo smurto atvejų, buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Ji kreipėsi į policiją 3-4 kartus. Paskutinį kartą sugyventinis L. Z. gavo 60 parų arešto, jis sugrįžo atlikęs bausmę gruodžio mėn. (b. l. 40-41).

          2022-12-27 kitų objektų apžiūros protokolas, apžiūrimas BPC skambučio įrašas, policijos registruojamų įvykių registro ROIK 0122000759617 bendrojo pagalbos centro skambučio įrašas ,,BPC skambučio (ID 95241466161, skambučio pradžia 2022-12-25 16 50 56)“, pokalbio pradžia - 2022-12-25 16.50, pokalbio trukmė – 1.06 min. Pokalbio suvestinė (toliau naudojami trumpiniai BPC - bendrasis pagalbos centras, M - moteris): BPC - 112 klausom. M - Laba diena. BPC - Laba diena. M - Norėčiau išsikviesti policiją. BPC - Kas nutiko? M - Esu primušta. BPC - Kas primušė Jumis? M - Vyras, sugyventinis. BPC - O kur jis dabar yra? M - Dabar atsigulęs, tipo guli. BPC – (duomenys neskelbtini), koks adresas? M – (duomenys neskelbtini) BPC - Butas? M - Pirma laiptinė. BPC - Butas kelintas? M – (duomenys neskelbtini), penktas aukštas, tiesiai durys. BPC - kelintas butas? M – (duomenys neskelbtini). BPC - Greitoji reikalinga Jums? M - Abdukciją reikęs daryti. BPC - Ar reikalinga greitoji Jums dabar? M - Kol kas ne. BPC - Durų kodas į laiptinę? M - 135 durų kodas. BPC - Aukštas kelintas? M - Penktas. BPC - Namuose yra nepilnamečių vaikų? M - Ne. BPC - Jūsų vardas pavardė? M - R. K.. BPC - Kur lauksite policijos? M - Namuose. BPC - (duomenys neskelbtini)? M - Taip. BPC - Gerai, laukit, viso gero (b. l. 51-53).

           Iš 2022-12-30 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti policijos pareigūnų Body kamerų vaizdo įrašai, atidaromi Body kameros TLS_60A0D2 vaizdo įrašai, kurių pavadinimuose nurodyta įvykio data, laikas:

1. 2022_1225_170306_021, įrašo trukmė - 05:00 min. Nustatomas moters (nustatyta pranešėja R. K.) neblaivumas - 2,07 prom. Moteris teigia, kad ji miegojo ir jai sugyventinis trenkė į sėdmenis, ji trenkė su kumščiu kelis kartus, paskui trenkė kumščiu į veidą. Skausmą 1-10 balų sistemoje įvertina 9 balais. Nustatomi įtariamojo L. Z. duomenys, moteris pateikia jo asmens dokumentą.

2. 2022_1225_170806_022, įrašo trukmė - 03:47 min. Pareigūnas klausia moters, ,,iš ko jis gavo į nosį?“, moteris atsako ,,iš manęs“. Moteris teigia, kad jai reikėjo apsiginti. Moteris pasakoja, kad nuo vakar vakaro pradėjo sugyventinis vartoti alkoholį, ji pati gamino maistą kūčioms. Naktį ir ji pradėjo kartu gerti degtinę. Su sugyventiniu gyvena beveik 9 metai. Kartu su sugyventiniu vartojo alkoholį iki ryto. Esant kambaryje sugyventinis pradėjo jai prikaišioti nebūtus dalykus ir pastoviai jai trankė su kumščiu jai per sėdmenis. Kai ji atsikėlė iš lovos, sugyventinis puolė ant jos, pradėjo daužyti galvą, pešioti jai plaukus.

3. 2022_1225_171545_023, įrašo trukmė - 03:45 min. Kambaryje pareigūnai bendrauja su L. Z., kuris teigia, kad jo sugyventinė viską kambaryje išdaužė, kad jis būtų kaltas. Laukiama, kol apsirengs. Vyras kalba, kad nori iškeldinti sugyventinę, bet ji neturi kur išeiti. Virtuvės kambaryje atliekama R. K. asmens apžiūra, fotografuojama (b. l. 57-59).

           Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą. Ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais.

           Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

            Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl nagrinėjamo įvykio vietos, laiko, nagrinėjamame įvykyje dalyvavusių asmenų bei tarp jų kilusio konflikto. Byloje surinkta pakankamai objektyvių ir neginčytinų kaltinamojo L. Z. kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, patvirtinančių įrodymų. Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, kaltinamojo, nukentėjusiosios parodymai, Body kameromis užfiksuotas nukentėjusiosios ir kaltinamojo paaiškinimai apie smurtinius veiksmus leidžia teismui daryti besąlyginę išvadą, kad L. Z., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kumščiu  sudavęs smūgius nukentėjusiajai į veidą, galvą, sėdmenis, sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad, smurtaudamas prieš moterį, kaltinamasis L. Z. elgėsi įžūliai, agresyviai, akivaizdžiai demonstruodamas savo fizinį pranašumą prieš silpnesnę už jį moterį. Šioje situacijoje kaltinamasis akivaizdžiai siekė sukelti skausmą nukentėjusiajai, nesugebėjęs pasirinkti tinkamų veiksmų tarp jų kilusiam žodiniam konfliktui išspręsti.

           Abejoti kaltinimo pagrįstumu nėra pagrindo, kadangi kaltinamasis L. Z. savo kaltę visiškai pripažino. Kaltinamasis L. Z. veikė tiesiogine tyčia, suvokė tokios veikos pavojingumą ir norėjo taip elgtis.

           Bausmės skyrimas ir kiti klausimai, išsprendžiami priimant nuosprendį

           Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

            Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą kad tas, kas sukėlė fizinį skausmą ar padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

L. Z. padarė vieną Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstama veika padaryta L. Z. veikiant tiesiogine tyčia, padaryta baigta veika. L. Z. ankščiau 3 kartus teistas, paskutinį kartą teistas 2022-08-30 už analogišką smurtinę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (b. l. 69-73), baustas administracine tvarka ne (b. l. 81-85), nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kaip ieškantis darbo asmuo. Naują nusikalstamą veiką L. Z. padarė teistumui neišnykus, todėl pagal BK 27 straipsnio 1 dalį yra laikomas recidyvistu.

            Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).  Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios  aplinkybės yra tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas). 

           Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamasis būdamas teistas už smurtą sugyventinės atžvilgiu, savo elgesio laikui bėgant nesistengė keisti teigiama linkme, išvadų nedarė, nėra linkęs taisytis ir laikytis teisės normų reikalavimų. Tad galima daryti išvadą, kad pakartotinai padarytas analogiškas nusikaltimas yra nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir ankstesnio elgesio padarinys. Teismo vertinimu, tokiam asmeniui ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebaudžiamumo iliuziją.

Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, L. Z. už padarytą nusikalstamą veiką skirtina geriausiai kaltinamojo asmenybę bei bausme siekiamus tikslus atitiksianti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta griežčiausią bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Iš bylos medžiagos matyti, kad ankstesniais nuosprendžiais kaltinamajam buvo skirtos ne tik laisvės atėmimo bausmė, bet ir areštas, taip pat buvo taikytas jo teisinę padėtį lengvinantis institutas – laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau akivaizdu, kad tai L. Z. teigiamo poveikio nepadarė – jis ir toliau daro analogiškas smurtines nusikalstamas veikas. Dėl to nėra pagrindo manyti, kad paskyrus L. Z. švelnesnę nei terminuotas laisvės atėmimo bausmę, jis pakeis savo nusikalstamus polinkius ir daugiau nebenusikals. 

Pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio nuostatas, L. Z. paskirta laisvės atėmimo bausmė mažintina vienu trečdaliu.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 25 d. 17 val. 15 min. (b.l. 117-118), iki 2022 m. gruodžio 27 d. 16 val. 25 min (b.l. 122-123) vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai ir laikytina, jog L. Z. yra atlikęs 2 (dvi) dienas laisvės atėmimo bausmės.

           Teismas, išnagrinėjęs baudžiamojoje byloje esančią medžiagą, konstatuoja, jog yra pagrindo L. Z. atžvilgiu taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  75 straipsnio nuostatas.

             Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už sunkų nusikaltimą, išskyrus sunkius nusikaltimus, numatytus šio kodekso XV, XVI, XVIII, XX, XXI, XXIII, XXXIII, XXXV, XXXVII, XLIV skyriuose, teismas gali iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą. Šio BK straipsnio 4 dalyje pažymėta, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo ir bausmės individualizacijos principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas, spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo taikymo klausimą, vadovaujasi bendraisiais bausmės tikslais, nustatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje, tačiau kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Bylos duomenys turi sudaryti prielaidas išvadai, kad konkrečiam nuteistajam bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

            Aukščiausiojo Teismo išaiškinimu nėra draudžiama taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokio įstatymo nuostatos. Aplinkybė, jog asmeniui anksčiau buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, negali būti suabsoliutinama ir nurodoma, kad teismas, priimdamas tokį pakartotinį sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turi vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės paskirtimi, nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-457-677/2015; 2K-268-942/2017). Taikant asmeniui Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio nuostatas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, socialiniai ryšiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2013, 2K-91/2014, 2K-536/2014).

               Kasacinis teismas taip pat yrą pažymėjęs, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra vidutinio sunkumo teisinė sankcija, kuri laikytina proporcinga ir tinkama valstybės reakcijos forma į vidutinio sunkumo nusikalstamą elgesį. Šiuo atveju asmuo ne tik įpareigojamas tam tikrą laikotarpį laikytis tam tikrų pareigų ar draudimų, yra prižiūrimas ir kontroliuojamas probacijos tarnybos, privalo vykdyti individualiame probacijos plane numatytas priemones, dalyvauti įvairiose asmeninės ir socialinės pagalbos priemonėse, bet jam net ir už nedidelius (nenusikalstamus) pažeidimus gresia realus laisvės atėmimas – būtent tokios trukmės, kokią paskyrė teismas, nepriklausomai nuo praėjusio probacijos laikotarpio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

            Šiuo atveju būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad L. Z. kaltinamas smurtinio nusikaltimo, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, padarymu. Nukentėjusioji ikiteisminio tyrimo metu apklausta po įvykio, paaiškino, kad į teismo medikus nesikreips, dėl sumušimo L. Z. pretenzijų jam neturi. L. Z. taip pat paaiškino, kad su R. K. gyvena 9 metus, tame pačiame jam nuosavybės teise priklausančiame bute, tarpusavyje sutaria. Įvykio dieną jie konfliktavo, nes jis liepė R. nesivedžioti į jo butą draugų, nukentėjusioji neblaivi pasikvietė į jo butą draugus, L. Z. buvo jų sumuštas, vėliau priekaištavo R., kad ji išėjo su jį sumušusiais vyrai, grįžo girta, liepė jai kraustyti iš jo buto, po ko jis susinervino ir sudavė jai smūgius. Po įvykio jie susitaikė ir toliau gyvena kartu. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų civilinio ieškinio nereiškė. Taigi, nurodytos aplinkybės iš esmės švelnina nuteistojo padarytos veikos pavojingumą sugyventinės atžvilgiu. L. Z. nuo pat bylos tyrimo pradžios savo kaltę pripažino ir dėl padaryto nuoširdžiai gailėjosi. Duodamas parodymus teisme, jis paaiškino, kad supranta tokio savo elgesio priežastis, blaivus taip nebūtų padaręs. Kaltinamasis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nors pagal oficialius bylos duomenis jis niekur nedirba, tačiau teismo posėdyje jis nurodė, kad kartu su sugyventine vyksta į užsienį dirbti, šiuo metu ieško darbo, Užsiregistravo Užimtumo tarnyboje. Nėra gauta duomenų apie po šio įvykio L. Z. atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus ar kokius kitus jo padarytus teisės pažeidimus. Aptartos aplinkybės teismui suteikia pagrindą daryti išvadą, kad padarytas nusikaltimas nėra tokio sunkumo, o kaltinamasis  – tiek pavojingas, jog bausmės tikslai galėtų būti pasiekti skiriant jam tik realią laisvės atėmimo bausmę. Taip pat, išvadą, kad bausmės tikslai L. Z. atžvilgiu gali būti pasiekti jam suteikiant galimybę koreguoti savo netinkamą elgesį ne įkalinimo įstaigoje, o laisvėje, teismas daro atsižvelgdamas į probacijos instituto galimybes taisyti nusikaltusius asmenis.

              Remiantis aptartu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas L. Z. atidėtinas 1 metų laikotarpiui, paskiriant jam įpareigojimus: 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso  75 straipsnio 5 dalies 5 punktas); 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo ir (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 8 punktas) ; 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje ir 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 6 ir 10 punktai). 

              Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas skaičiuotinas nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

              Ikiteisminio tyrimo metu L. Z. paskirta kardomoji priemonė - Įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, (b. l. 128-129) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, įsiteisėjus nuosprendžiui ir pradėjus jo vykdymą, panaikintina.

           Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje nėra.

           Civilinis ieškinys nepareikštas.

           Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 302-307 straipsniais, 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

            L. Z. (L. Z.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam  laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, L. Z. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 6 (šešiems) mėnesiams.

            Į paskirtą bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu įskaityti 2 (dvi) dienas, išbūtas laikiname sulaikyme nuo 2022 m. gruodžio 25 d. 17 val. 15 min. iki 2022 m. gruodžio 27 d. 16 val. 25 min ir laikyti, kad L. Z. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės atėmimo dienas.

           Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5, 6, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, per visą bausmės atidėjimo laikotarpį paskiriant jam šias pareigas:

 1) pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

 2) neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą prižiūrinčios institucijos leidimo;

 3) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

            L. Z. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

            Kardomąją priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, paskirtą L. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus jo vykdymą panaikinti.

            Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.

  Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja                                                                                               Nadežda Kiubienė