Baudžiamoji byla Nr. 1S-77-954/2021
Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00973-2010-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19
(S)
KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. vasario 8 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo S. K. skundas dėl Kauno tardymo izoliatoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
1. S. K. Kauno apygardos teismo 2012 m. balandžio 13 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, 9 punktą ir 178 straipsnio 2 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskirta galutinė 14 metų laisvės atėmimo bausmė.
2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. rugsėjo 28 d., bausmės pabaiga – 2024 m. rugsėjo 28 d. Neatlikta bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) – 3 metai 9 mėnesiai ir 25 dienos.
3. Komisijos 2020 m. gruodžio 7 d. nutarimu Nr. 61-110 buvo nutarta nuteistajam S. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tokiam Komisijos sprendimui pritarė ir Kauno apylinkės teismas 2021 m. sausio 8 d. nutartimi atmetęs nuteistojo skundą, ir konstatavęs, kad nuteistojo daroma pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
4. Nuteistasis S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartį, kuria atsisakyta taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Taikyti jam lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra.
4.1. Skunde nurodo, kad Teismas savo nutartyje daugiau dėmesio skyrė jo praeičiai, tačiau visiškai nebuvo analizuojamas jo kompleksiškas elgesys viso bausmės atlikimo metu. Jis Kauno tardymo izoliatoriuje laikomas nuo 2010 metų, tai yra per 10 metų. Teismas atkreipė dėmesį tik į keletą pažeidimų, kurie buvo padaryti dešimties metų laikotarpyje, tačiau į teigiamus pokyčius visiškai nebuvo atkreiptas dėmesys. Taipogi Teismas visiškai neįvertino ir nepasisakė, kad jis prašėsi būti lygtinai paleistas su intensyvia priežiūra.
4.2. Apeliantas nurodo, kad jis praėjo visus resocializacijos programoje nurodytus ir paskirtus tikslus, o jam atlikus 10 metų laisvės atėmimo bausmės ir nuolat būnant apsuptyje, kur nuolat vyrauja subkultūriniai reiškiniai ir taip jis stengiasi kiek įmanoma, be to yra jau nejauno amžiaus, pašlijusi sveikata. Turi pastovią gyvenamąją vietą, garantuotą legalų darbą, mylimą ir jo laukiantį sūnų, o teismui parinkus tinkamus ir ilgalaikius įpareigojimus, kurie leis Probacijos tarnybai užtikrinti efektyvesnę jo elgesio kontrolę.
4.3. Apeliantas pažymi, kad eilę kartų buvo išleistas iš įstaigos atostogų į namus ir tikrai supranta neigiamą alkoholio poveikį ir tai vertina kritiškai. Jis yra net 17 kartų skatintas, deja turi ir dvi nuobaudas, jos panaikintos anksčiau laiko ir jau nebegalioja. Jei būtų paleistas lygtinai su intensyvia priežiūra tai jam leistų efektyviau ir produktyviau integruotis į visuomenę, lankyti Anoniminių alkoholikų bendruomenės užsiėmimus ir kitus užsiėmimus, kurie gali būti skirti Probacijos pareigūnų stebėjimo ir kontrolės visą esamą laikotarpį iki bausmės atlikimo. Tuo pačiu integracija būtų ženkliai efektyvesnė ir žiūrint į ieškinių dengimą, uždarbis laisvėje būtų daug didesnis ir jis galėtų daugiau dengti ieškinius, būti su savo sūnumi, žymiai lengviau integruotis į visuomenę ir atitolti nuo subkultūros.
5. Atsiliepimų į skundą nepateikta.
Nuteistojo S. K. skundas atmetamas.
6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad iš minėto BVK straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo S. K. skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį, teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes ir išsamiai motyvavo, kodėl nuteistajam S. K. netaiko lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas teisingai išaiškino BVK nuostatas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo institutą, ir įstatymo taikymo bei aiškinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis S. K. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau prižiūrimas probacijos pareigūnų.
8. S. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atitinkanti 41 balus, yra prilyginama vidutinei rizikos grupei. Esant šioms aplinkybėms, vertinant jas aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju be išdėstytų duomenų, būtina nustatyti ir akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką pataisos namuose, kuri turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad bausmės tikslai šiuo metu jau yra pasiekti ir kad jis jau būdamas lygtinai paleistas nebenusikals ir nedarys naujų teisės pažeidimų. Tai reiškia, jog būtent nuteistojo elgesys pataisos įstaigoje, jo požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, pasekmes, siekis taisytis, požiūris į visuotinai priimtinas elgesio taisykles, taikomus apribojimus, draudimus, taisyklių laikymąsi, su kuriais neišvengiamai susijęs lygtinis paleidimas, turi suponuoti išvadą, manymą, kad nuteistasis pasitaisė, jis gerbia visuotinai priimtinas elgesio taisykles, siekia jų laikytis ir taip elgtis, jo požiūris į taikomas pataisymo priemones, draudimus ir apribojimus yra pozityvus ir geranoriškas. Pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką aspektu pažymima, kad apie pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams.
9. Socialinio tyrimo išvadoje nuteistajam S. K., nors ir vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nustatyti kriminogeniniai veiksniai: lėšų valdymo sunkumai, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, ambivalentiška motyvacija nutraukti arba keisti alkoholio vartojimo įpročius, ankstesnis piktnaudžiavimas alkoholiu, būdingas impulsyvus elgesys, negebėjimas atpažinti problemų stokojantis tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, diskriminacinės nuostatos. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su galimu pakartotiniu nuteistojo S. K. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tokią išvadą patvirtina ir nuteistajam nustatyta vidutinė – 41 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kurią sudaro ne tik statiniai (20 balų), bet ir reikšmingas skaičius (21 balai) dinaminių veiksnių, kuriuos nuteistasis S. K., nepriekaištingai elgdamasis, aktyviai dalyvaudamas pataisos procese ir koreguodamas savo elgesį pagal jam nustatytas problemines sritis gali realiai ir ženkliai sumažinti. Pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 15 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė – 40 balų – pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau pakartotinai atlikus 2020 m. gegužės 26 d. ji buvo 45 balai, kas teisėjų kolegijai leidžia teigti, kad nuteistojo elgesys ir jo pastangos mažinti nusikalstamą riziką nepasižymi pastovumu.
10. Nuteistasis skunde nurodo, kad supranta neigiamą alkoholio poveikį ir tai vertina kritiškai, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu tokios nuteistojo nuostatos nėra pagrįstos byloje surinktais duomenimis. Nuteistasis pripažintas kaltu už nusikalstamos veikos, sukėlusios negrįžtamas pasekmes – žmogaus mirtį, padarymą. Nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu įvykdęs BK 129 straipsnio 2 dalies 2 ir 9 punktuose numatytą nusikaltimą, nustatyta, kad jis nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio. Pataisos namuose jis alkoholio vartojimo problemų nesprendžia, kadangi piktnaudžiavimas alkoholiu vis dar yra laikomas nuteistojo kriminogeniniu veiksniu. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad nors nuteistasis suvokia, kad alkoholio vartojimas yra problema, tačiau motyvacija šią problemą spręsti yra labiau ambivalentiška. Dar labiau nuteistojo nugebėjimą šią problemą spręsti atskleidžia ir tai, kad trumpalaikės išvykos į namus metu 2019 m. liepos 23 d. vartojo alkoholį ir į įstaigą grįžo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Šios aplinkybės teisėjų kolegijai neleidžia daryti išvados, jog nuteistojo pastangos eliminuoti šį jam nustatytą kriminogeninį veiksnį šiuo metu davė pageidaujamą rezultatą ir jo pasiryžimas laisvėje nevartoti alkoholio, gebėjimas valdyti šią priklausomybę yra pakankamas. Tad šiuo metu nėra pagrindo pripažinti, jog alkoholio vartojimo problema, daranti didelę įtaką S. K. nusikalstamumui, yra suvaldyta.
11. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet visų jo asmenybę apibūdinančių ir elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Surinkti duomenys neleidžia vienareikšmiškai teigti, jog S. K. nuosekliai stengėsi koreguoti savo elgesį vien teigiama linkme – jis du kartus pažeidė pataisos įstaigos vidaus taisykles, už ką du kartus buvo baustas drausmine tvarka. Nors nuobaudos yra negaliojančios, tačiau tai pačių pažeidimų fakto nešalina ir nuteistąjį charakterizuoja neigiamai, kaip nelinkusį nuosekliai laikytis nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų bei paklusti nustatytai tvarkai. Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu yra svarbus faktorius vertinant lygtinio paleidimo taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat yra susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu nuteistajam. Nors S. K. skatintas 17 kartų, tačiau, kaip ir minėta, taip pat buvo baustas ir drausmine tvarka, todėl teismo vertinimu, toks nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio visos bausmės atlikimo metu. Priešingai, patvirtina skundo autoriaus nepakankamą elgesio korekciją, tai, kad S. K., net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, ne visuomet sugeba paklusti privalomoms pataisos įstaigos taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi, ir šiuo metu neleidžia konstatuoti, kad nuteistasis sugeba išlaikyti pavyzdingą elgesį ilgą laiką, išėjęs į laisvę jis savo tikslų sieks tik teisėtomis priemonėmis. Pažymima, jog nuteistasis paskutinį vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, padarė prieš pusantrų metų laiko ir ši nuobauda buvo panaikinta tik 2020 m. balandžio 10 d., kas leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo teigiama elgesio korekcija stebima tik pakankamai neseniai.
12. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į nuteistojo asmenybę. Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, S. K. anksčiau teistas 6 kartus, kas rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam nepavyksta išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir neabejotinai atskleidžia netinkamą S. K. požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Šias aplinkybes patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, kad nuteistojo buvusius teisės pažeidimus dažnai sąlygojo lengvabūdiškumas, nors nusikalstamo elgesio pasekmes supranta, tačiau suvokimas paviršutiniškas, stokoja tinkamų problemų sprendimų būdų, būdingas impulsyvus elgesys. Nors šios aplinkybės ir negali būti laikomos pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau, tiek, kiek jos atskleidžia S. K. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos.
13. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis S. K. neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Teismo nuomone, nuteistojo pataisos procesas vis dar tęstinas pataisos namuose, įvertinant ankstesnį patyrimą bei įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą jo elgesį. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis dar nepatyrė tokių suvaržymų, kurie leistų neabejotinai užtikrinti bausmės keliamus tikslus ir ypač teisingumo principo įgyvendinimą. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. sausio 8 d. nutartis paliekama nepakeista.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
atmesti nuteistojo S. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. sausio 8 d. nutartį.
Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.
Teisėjai Algirdas Giedraitis
Jurga Vasiliauskienė
Aušra Vingilė