Administracinė byla Nr. AS-116-858/2015

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02641-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.2.1. (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. vasario 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės, Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas) ir Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulenė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulenė“ skundą atsakovui Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Saulenė“ (toliau – ir pareiškėjas, UAB „Saulenė“) 2014 m. spalio 31 d. Šiaulių apygardos administraciniam teismui pateikė skundą (b. l. 2-5), kuriuo prašo panaikinti Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 2 d. posėdyje Nr. 36 septintuoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą „sumažinti programoje „Socialinės paramos įgyvendinimas ir sveikatos paslaugų gerinimas“ Joniškio rajono savivaldybės administracijos asignavimus, išbraukiant 3.1.29 eilutę „UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti“.

II.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2014 m. lapkričio 10 d. nutartimi (b. l. 47-49) pareiškėjo UAB „Saulenė“ skundą atsisakė priimti ir nurodė grąžinti pareiškėjui sumokėtą 100 Lt žyminį mokestį.

Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, jog pareiškėjas ginčija Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 2 d. posėdyje Nr. 36 septintuoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą „sumažinti programoje „Socialinės paramos įgyvendinimas ir sveikatos paslaugų gerinimas“ Joniškio rajono savivaldybės administracijos asignavimus, išbraukiant 3.1.29 eilutę „UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti“. Joniškio rajono savivaldybės taryba 2014 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-144 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžeto pakeitimų“ vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 15 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje 2014 m. rugsėjo 4 d. teikimu Nr. 3-33 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. T-114“, nusprendė 2.3.3 punktu išbraukti 3.1.29 eilutę „UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti“.

Teismas nurodė, jog šis teisės aktas yra norminis teisės aktas, nes norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Teisės aktų priskyrimas prie norminių teisės aktų grupės apibūdina jų taikymo apimtį ir privalomumą (norminiai teisės aktai turi visuotinio privalomumo pobūdį), o administracinių bylų teisenoje – jų teisėtumo tyrimo specialią procesinę tvarką, pasireiškiančią tuo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka. Teismas, įvertinęs skundžiamą aktą, manė, jog pastarasis vertintinas kaip norminio pobūdžio administracinis aktas, pareiškėjas, teikdamas tokio turinio prašymą, reikalavimą panaikinti aktą, turėjo kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, o ne tiesiogiai prašyti panaikinti norminį administracinį aktą.

Teismas pažymėjo, jog 2014 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-144 buvo nuspręsta padaryti Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžeto, patvirtinto Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T-9 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžeto patvirtinimo“ (su pakeitimais, padarytais 2014 m. birželio 19 d. sprendimu Nr. T-78 ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. Nr. T-114), pajamų dalies pakeitimus ir 2.3.3 išbraukti eilutę „UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti“. Nurodė, jog skunde prašoma panaikinti tą sprendimo dalį, kurioje nuspręsta išbraukti 3.1.29 eilutę „UAB Saulenė“ keltuvui įsigyti“, tačiau sprendimu buvo nuspręsta patvirtinti Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžetą, todėl liečia plačią interesų grupę, turi visuotinio privalomumo pobūdį, šie nustatymai yra bendro pobūdžio, skirti individualiais požymiais neapibūdintų asmenų grupei. Tokie nustatyti skundžiamo akto požymiai sudarė pagrindą konstatuoti, jog šis aktas yra norminio pobūdžio.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas sprendė, jog pareiškėjas šioje situacijoje neturi teisės prašyti panaikinti norminį teisės aktą kaip neteisėtą, kadangi nėra vienu iš Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 110 straipsnyje nurodytų subjektų, o ABTĮ 111 straipsnyje reglamentuotos nuostatos šioje situacijoje negali būti taikomos, kadangi Šiaulių apygardos administraciniame teisme nėra nagrinėjama konkreti byla dėl pareiškėjo teisių pažeidimų. Dėl šių priežasčių pareiškėjo skundą buvo atsisakyta priimti, nes prašymą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

III.

Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Saulenė“ atskiruoju skundu (b. l. 51-53) prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jo skundą priimti.

Atskirajame skunde nurodoma, jog skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui suinteresuoto asmens vardu padavė UAB „Saulenė” direktorius – juridinio asmens vadovas, veikiantis pagal bendrovės įstatus, todėl pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad suinteresuoto asmens vardu prašymą pateikė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Šiaulių apygardos administracinis teismas skundžiamoje nutartyje pirmiausia nurodė, kad pareiškėjas turėjo kreiptis dėl norminio administracinio akto teisėtumo ištyrimo, o ne tiesiogiai prašyti panaikinti norminį administracinį aktą, tačiau nurodo, kad, remiantis ABTĮ 16 skirsniu, pareiškėjas neturi teisės kreiptis į administracinį teismą prašant ištirti, ar norminis administracinis aktas atitinka įstatymą ar Vyriausybės norminį aktą (tai gali daryti Seimo nariai, Seimo kontrolieriai ir kiti specialūs subjektai).

Pareiškėjas nurodo, jog teismas nesilaikė ABTĮ 17 straipsnio 3 dalies reikalavimo, nes nenurodė jam, į kokią konkrečią instituciją reikia kreiptis arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti skundą (prašymą).

Pabrėžia, jog pareiškėjas yra privataus kapitalo juridinis asmuo, užsiima ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Joniškio rajone. Pareiškėjo konkurentai šioje srityje yra VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centras, kurio steigėjas yra Joniškio rajono savivaldybės administracija. Iki UAB „Saulenė” veiklos pradžios ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas Joniškio rajone teikė vienintelis subjektas – VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centras. Skundą Šiaulių apygardos administraciniam teismui pareiškėjas padavė dėl to, kad atsakovas ginčijamu sprendimu pažeidė ne individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupės interesus, o tik UAB „Saulenė” teises, t. y. atsakovas atėmė iš UAB „Saulenė” keltuvo įsigijimui prieš tai jau skirtus 32 tūkst. Lt, kai tuo tarpu kitam UAB „Saulenė” konkurentui – VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centrui – keltuvo įsigijimui paliko skirtus 21,5 tūkst. Lt. Taigi šiuo atveju pareiškėjas ginčija atsakovo teisės taikymo aktą, skirtą konkrečiam subjektui (t. y. UAB „Saulenė”) ir individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei (t. y. ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu Joniškio rajone užsiimantiems ūkio subjektams).

Atsakovas Joniškio rajono savivaldybės administracija atsiliepimu į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas remiasi ABTĮ 2 straipsnio 13 dalimi, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 10 dalimi, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėse bylose Nr. A5-63/2003, Nr. AS438-763/2009 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, jog yra ribojamas subjektų, galinčių tiesiogiai kreiptis į teismą dėl norminių aktų teisėtumo, ratas, skirtinga kreipimosi į teismą dėl akto neteisėtumo tvarka, skiriasi akto panaikinimo teisinės pasekmės ir pan.

Mano, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Remiasi ABTĮ 110 straipsnio 2 dalimi, 111 straipsniu ir nurodo, jog administracinėje byloje nėra duomenų, kad pareiškėjo atžvilgiu teisme yra nagrinėjama konkreti byla dėl jo teisių pažeidimo. Nurodo, jog savivaldybės administravimo subjektų priimamų administracinių aktų teisėtumo kontrolė įstatymų leidėjo yra priskiriama Vyriausybės atstovo kompetencijai.

Pabrėžia, kad UAB „Saulenė” 2014 m. liepos 18 d. Joniškio rajono savivaldybės merui ir Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriui pateikė prašymą Nr. 174, kuriame buvo prašoma rasti galimybę skirti 32 000 Lt UAB „Saulenė” keltuvo įrengimui. Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimu Nr. T-l 14 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžeto pakeitimą” 2 punkto 2.2.1.7 papunkčiu programoje „Socialinės paramos įgyvendinimas ir sveikatos paslaugų gerinimas” įrašyta nauja 3.1.27 eilutė „VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro pastato remontui” 20,7 tūkst. Lt, 2 punkto 2.2.1.9 papunkčiu įrašyta nauja 3.1.29 eilutė „UAB „Saulenė” keltuvui įrengti – 32,0 tūkst. Lt.

Pažymi, jog VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centro steigėjas yra Joniškio rajono savivaldybės taryba. Centro pastatas yra Joniškio rajono savivaldybės tarybos nuosavybė, kuris panaudos pagrindais perduotas centrui. UAB „Saulenė” steigėjas (-jai) ir akcininkas (-ai) yra privatus (-ūs) asmuo (asmenys). Lietuvos Respublikos Vyriausybės atstovo Šiaulių apskrityje tarnyba 2014 m. rugsėjo 4 d. teikimu Nr. 3-33 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. T-144” siūlė svarstyti Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. rugpjūčio 27 d. sprendimo Nr. T-l 14 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžeto pakeitimų” 2 punkto 2.2.1.9 papunkčio panaikinimo klausimą. Teikime nurodyta, kad toks teisinis reguliavimas, kada savivaldybės biudžeto lėšos skiriamos privačiam subjektui darant biudžeto pakeitimus, prieštarauja Vietos savivaldos įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintam savivaldybės institucijų priimamų sprendimų teisėtumo principui, VAĮ 3 straipsnio 1 punkte įtvirtintam įstatymo viršenybės principui, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo (toliau – ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas) 81 straipsnyje nurodytiems principams: visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo, viešosios teisės, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (toliau – ir Biudžeto sandaros įstatymas) 23 straipsniui, imperatyviai nurodančiam, kad savivaldybių biudžetų asignavimai yra naudojami Vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų patvirtintas programas. Atsižvelgdama į teikimą Joniškio rajono savivaldybės taryba 2014 m. spalio 2 d. sprendimu Nr. T-144 „Dėl Joniškio rajono savivaldybės 2014 metų biudžeto pakeitimų” 2.3.3 punktu išbraukė 3.1.29 eilutę „UAB „Saulenė” keltuvui įsigyti”.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutarties, kuria teismas pareiškėjo UAB „Saulenė“ skundą atsisakė priimti, nurodęs, kad skundžiamas aktas prašomoje panaikinti dalyje yra norminio pobūdžio, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėjas pateiktu atskiruoju skundu su tokia priimta pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, pabrėždamas, kad teismas netinkamai vertino skundžiamo akto pobūdį.

Teisėjų kolegija iš esmės tokiems pareiškėjo argumentams pritaria ir vertina priimtą nutartį atsižvelgusi į atsisakymo priimti pareiškėjo skundą pagrindą.

Šiuo aspektu visų pirma pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Viešasis administravimas pagal ABTĮ 2 straipsnio 1 dalį yra apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas. Administracinis aktas ABTĮ apibrėžiamas kaip vykdant administravimo funkcijas administravimo subjekto priimtas teisės aktas (ABTĮ 2 str. 15 d.). Pagal ABTĮ 2 straipsnio 13 dalį norminis teisės aktas – tai įstatymas, administracinis ar kitas teisės aktas, nustatantis elgesio taisykles, skirtas individualiais požymiais neapibūdintų subjektų grupei, o pagal šio straipsnio 14 dalį individualus teisės aktas – tai vienkartis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam subjektui ar individualiais požymiais apibūdintų subjektų grupei.

Teisės doktrinoje bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad norminiai teisės aktai – tai rašytine forma išreikšti teisėkūros subjektų sprendimai (oficialūs rašytiniai dokumentai), kuriuose yra teisės normų. Juose įtvirtinami bendro pobūdžio nurodymai tam tikrų visuomeninių santykių dalyviams, kurie orientuojami į ateitį ir numatyti taikyti daug kartų. Šie aktai adresuoti neapibrėžtam asmenų ratui arba adresuoti ratui asmenų, apibūdintų rūšiniais požymiais. Jie visada abstraktūs ir jungia tipinėmis, rūšinėmis savybėmis panašius visuomeninius santykius, toliau veikia po realizavimo individualiuose santykiuose ir konkrečių asmenų elgesyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A502-63/2003, 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-1406/2010, 2012 m. rugpjūčio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2031/2012, 2013 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I858-7/2013, 2014 m. birželio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A492-451/2014).

Savo ruožtu individualiu teisės aktu, kaip išplaukia iš ABTĮ 2 straipsnio 14 dalyje įtvirtintos individualaus teisės akto apibrėžties, nustatomos konkrečios teisės ar pareigos konkretiems subjektams. Be to, kaip minėta, norminis teisės aktas yra orientuojamas į ateitį, t. y. skirtas taikyti daug kartų, ir, įtvirtinus atitinkamą teisinį reguliavimą (atitinkamas teisės normas) šiame akte, jis toliau veikia ir yra realizuojamas individualiuose santykiuose bei konkrečių asmenų elgesyje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-725/2011, 2014 m. birželio 9 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A492-451/2014). Individualus aktas, priešingai, pasižymi vienkartiniu (ad hoc) pobūdžiu.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas anksčiau minėtus ABTĮ nuostatose apibrėžtus individualaus teisės akto bei norminio teisės akto požymius, nuosekliai pažymi, jog daugelis jų yra vertinamieji, todėl kiekvienu atveju teismas, spręsdamas, ar teisės aktas, dėl kurio teisėtumo ištyrimo yra kreiptasi į administracinį teismą, gali būti pripažintas norminiu administraciniu aktu ar individualiu administraciniu aktu, turi išsiaiškinti šiame teisės akte įtvirtintų elgesio taisyklių pobūdį, subjektų ratą, kuriems taikomas aktas, aktą priėmusio subjekto statusą bei kitas akto priėmimo aplinkybes (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A8-78/2006, 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I1-1/2007, 2011 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2011). Sprendžiant klausimą, kokio pobūdžio (norminis ar individualus) yra skundžiamas teisės aktas, turi būti vertinama teisės aktą apibūdinančių požymių visuma (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-533/2013).

Šis nustatymas yra reikšmingas, nes teisės akto pobūdžio ir teisinės prigimties nustatymas lemia, be kita ko, išvadą dėl taikytinos tokio akto teisėtumo tyrimo procesinės tvarkos, pasireiškiančios tuo, jog skiriasi inter alia subjektų, turinčių teisę kreiptis į administracinį teismą, siekiant ginčyti atitinkamą teisės aktą (prašant ištirti jo teisėtumą), ratas, kreipimosi forma, tokio akto panaikinimo (pripažinimo neteisėtu) teisinės pasekmės ir pan. (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I403-3/2007, 2010 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-340/2010).

Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste pažymėtina, jog pareiškėjas prašo panaikinti atsakovo Joniškio rajono savivaldybės tarybos 2014 m. spalio 2 d. posėdyje Nr. 36 septintuoju darbotvarkės klausimu priimtą sprendimą „sumažinti programoje „Socialinės paramos įgyvendinimas ir sveikatos paslaugų gerinimas“ Joniškio rajono savivaldybės administracijos asignavimus, išbraukiant 3.1.29 eilutę „UAB „Saulenė“ keltuvui įsigyti“, kai ankstesniu priimtu sprendimu jau buvo nuspręsta jam skirti nurodytas lėšas keltuvui įsigyti. Įvardintas sprendimas buvo priimtas vadovaujantis, be kita ko, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 16 straipsnio 2 dalies 15 punktu, 18 straipsnio 1 dalimi (b. l. 6-13). Pareiškėjas prašomos panaikinti skundžiamo sprendimo dalies neteisėtumą iš esmės siejo su Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – ir Konkurencijos įstatymas) 4 straipsnio pažeidimu, su tuo, kad atsakovas proteguoja VšĮ Joniškio pirminės sveikatos priežiūros centrą, Vietos savivaldos įstatyme numatytos savivaldybių funkcijos, susijusios su pirminės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros, sveikatos stiprinimo, sveikatos priežiūros įstaigos išlaikymo, tinkamu nevykdymu (b. l. 2-5).

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į administracinėje byloje pateiktą medžiagą, skundžiamą aktą, proceso šalių nurodytus argumentus, pabrėžia, kad prašoma panaikinti skundžiamo sprendimo dalis iš esmės yra vienkartinio (ad hoc) pobūdžio, neformuoja bendros elgesio taisyklės, taikomos neapibrėžtam subjektų ratui, ja iš esmės yra priimamas sprendimas panaikinti ankstesniu sprendimu pareiškėjui numatytą konkretų finansavimą, tai yra susiję su konkretaus subjekto teise gauti jam prieš tai numatytą finansavimą ir įvertinti tokio sprendimo priėmimo aspektus. Be to, manytina, jog skundžiame sprendime įtvirtintas teisinis reguliavimas nėra nukreiptas į atitinkamų teisinių santykių reguliavimą ateityje nuo konkrečia data apibrėžto momento, nėra numatytas taikyti daug kartų, suinteresuotiems asmenims įgyvendinant savo teises bei pareigas aktualioje teisinių santykių srityje. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, pateiktus išaiškinimus, teisėjų kolegija nepritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad šiuo atveju prašoma panaikinti sprendimo dalis iš esmės yra norminio pobūdžio.

Remdamasi tuo, kas nurodyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai sprendė pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutartį naikinant ir pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinant pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulenė“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2014 m. lapkričio 10 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Saulenė“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                         Laimė Baltrūnaitė

                                                                      Anatolijus Baranovas

                                                                      Irmantas Jarukaitis