Civilinė byla Nr. 2-11119-1050/2019
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05852-2019-1
Procesinio sprendimo kategorija: 3.4.1.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 4 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė,
sekretoriaujant Ingridai Valickienei,
dalyvaujant ieškovei I. G.,
ieškovės atstovei advokatei Daivai Vaškelienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. G. ieškinį atsakovui F. G. (F. G.) dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir su santuokos nutraukimu susijusių klausimų išsprendimo.
Teismas
n u s t a t ė :
ieškovė I. G. kreipėsi į teismą prašydama: 1) santuoką, sudarytą tarp I. G. (Č.) ir atsakovo F. G., kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl atsakovo F. G. kaltės; 2) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – G.; 3) priteisti iš atsakovo F. G. ieškovei I. G. neturtinės žalos atlyginimui 5 000,00 Eur; 4) priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai.
Ieškovė nurodė, kad ieškovės ir atsakovo santuoka buvo sudaryta ir įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvenant santuokoje vaikų nesusilaukė, todėl šioje santuokos nutraukimo byloje klausimai, susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, išlaikymo priteisimu ir kt. nenagrinėtini. Ieškovė nurodė, kad sutuoktiniams gyvenant kartu, atsakovas pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, todėl santuoka nutrauktina dėl atsakovo kaltės. Nurodo, kad su atsakovu bendro ūkio nebeveda ir gyvena atskirai jau daugiau kaip šešis mėnesius. Atsakovas po aštuonerių mėnesių bendro gyvenimo, išvyko į (duomenys neskelbtini) iš kur negrįžo iki šiol. Apie atsakovo neištikimybę ieškovė sužinojo tik prieš keletą mėnesių. Bendraujant ir gyvenant kartu atsakovas sudarė patikimo ir besirūpinančio šeimos nario įvaizdį, todėl paminėtas atsakovo poelgis ieškovei buvo labai netikėtas ir visiškai nesuderinamas su šeimos vertybių puoselėjimu. Dėl to, kad tam tikras savo gyvenimo aplinkybes atsakovas nuo ieškovės nuslėpė, ieškovė pasijuto apgauta, o dėl jo pasikartojančių išvykimo faktų, manė, kad tai susiję su jo motinos sveikatos būkle, nes jis taip paaiškindavo. Sužinojusi apie tikrąjį ilgalaikio išvykimo iš Lietuvos Respublikos faktą, ieškovė patyrė nesaugumo jausmą, stresą bei nervinę įtampą, gėdą prieš savo gimines ir artimuosius, draugus, bendradarbius. Taip pat patyrė visišką nepasitikėjimą savo sutuoktiniu, su kuriuo toliau būti santuokoje ieškovė nebemato galimybių ir prasmės. Ieškovė įsitikinusi, kad bendras sutuoktinių gyvenimas santuokoje toliau yra nebeįmanomas. F. G. visiškai ignoruoja savo pareigą būti vienas kitam lojaliu ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai ir materialiai atsižvelgiant į kiekvieno galimybes. Ieškovė išlaikymo sau nereikalauja. Prašo palikti santuokos metu turėtą pavardę – G. Ieškovė nurodo, kad ji skolininkų bei kreditorių neturi, ir kiek jai žinoma, jų neturi atsakovas F. G. taip pat. Būdami santuokoje sutuoktiniai jokio kilnojamojo turto ar automobilių neįgijo, todėl dalintino turto nėra. Namų apyvokos daiktus yra pasidaliję gražiuoju, todėl ginčo dėl jų taip pat nėra. Gyvenant santuokoje su atsakovu F. G., ieškovė dėl patirtos nervinės įtampos bei išgyventos stresinės būsenos dėl sutuoktinio neprognozuojamo elgesio, dėl patirto pažeminimo aplinkinių atžvilgiu, psichologinio smurto patyrimo bei visiško nesiskaitymo su ieškove – ieškovės teisėti lūkesčiai gyventi laimingoje šeimoje buvo visiškai sužlugdyti, todėl ieškovė prašo iš atsakovo F. G. priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą 5 000,00 Eur sumai.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad yra tvirtai apsisprendusi nutraukti santuoką. Ieškovė patvirtino, kad dalintino turto nėra. Ieškovės teigimu, dėl santuokos iširimo kaltas yra atsakovas, nes išvažiavęs į (duomenys neskelbtini), į Lietuvą negrįžo. Paskutinę dieną tik pranešė, kad į Lietuvą negrįš. Nurodė, kad pradėjo kartu gyventi (duomenys neskelbtini) metais. Santuokoje gyveno metus laiko. Į (duomenys neskelbtini) atsakovas išvažiavo 2018 metais gruodžio mėnesį. 2019 sausio mėnesį informavo, kad nebegrįš. Neturtinės žalos atlyginimą grindžia tuo, kad atsakovas paliko ją vieną, išėjo pas kitą moterį. Ieškovė bandė šnekėti su atsakovu gražiuoju, tačiau atsakovas ją tik pažemino. Ieškovė nurodė, kad teko virš mėnesio vartoti (duomenys neskelbtini), po to tris dienas negalėjo atsikelti iš lovos dėl patirto streso. Todėl prašo priteisti 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Atsakovui ieškinys yra įteiktas tinkamai. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Atsakovui teismo šaukimas taip pat įteiktas asmeniškai (b. l. 15-16, 18-24, 29-30).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 7 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas imasi šiame kodekse numatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą. Šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Kai šalys teismo posėdyje dalyvauti pageidauja, bet negali dėl svarbių priežasčių, turi iš anksto teismui pateikti prašymą atidėti bylos nagrinėjimą, nurodyti svarbias priežastis ir pridėti tai patvirtinančius įrodymus (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Atsakovui tinkamai buvo įteiktas ieškinys bei teismo šaukimas, tačiau tinkamu atstovavimu teisme atsakovas nepasirūpino, įrodymų neteikė, neprašė parengiamąjį teismo posėdį atidėti, o ieškovė ieškinį sutiko bylą nagrinėti iš esmės atsakovui nedalyvaujant, taip pat nedalyvaujant institucijos, teikiančios išvadą atstovui. Todėl teismas, vadovaudamasis CPK 231 straipsnio5 dalimi, perėjo į bylos nagrinėjimą ir išnagrinėjo bylą iš esmės atsakovui, taip pat institucijos atstovui nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis, 247 straipsnio 2 dalis).
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Dėl santuokos nutraukimo.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė I. G. ir atsakovas F. G. sudarė santuoką (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje (b. l. 6).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3 knygoje (Šeimos teisė), ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30; 3.35–3.36 straipsniuose. Tai – lojalumo, savitarpio pagalbos ir moralinės bei materialiosios paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme numatytos pareigos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita – sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jei jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to tapo negalimas bendras sutuoktinių gyvenimas. Atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį dėl santuokos išsaugojimo tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes. Šalys turi įrodyti viena kitos kaltę dėl santuokos iširimo (CPK 178 straipsnis). Šiame kontekste pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėti turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) yra šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų ir teisė, ir pareiga. Šias teises ir pareigas minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadą dėl bet kokios informacijos įrodomosios vertės nustato pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymais (CPK 185 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, bylos nagrinėjime nedalyvavo. Todėl teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis).
Ieškovė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad pagrindinės šalių nesutarimų ir santuokos iširimo priežastys – atsakovas paliko šeimą. Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovas 2018 metais gruodžio mėnesį išvažiavo pas motiną į (duomenys neskelbtini) ir negrįžo. Atsakovas tik paskutinę dieną, kuomet turėjo grįžti į Lietuvą, pranešė ieškovei, kad nebegrįš. Taigi ieškovės, davusios teismo posėdžio metu, priesaiką, paaiškinimais nustatyta, kad atsakovas į Lietuvą nebeatvyksta, šeima nesirūpina. Akivaizdu, kad atsakovas išsaugoti šeimos neketina. Nagrinėjamoje byloje ieškovės teiginiai apie šeimos iširimo priežastis nenuginčyti, atsakovas jokių prieštaravimų dėl santuokos iširimo priežasčių teismui nepateikė, ieškovės kaltės dėl santuokos iširimo nenurodė, nepateikė teismui jokių įrodymų, paneigiančių jo nelojalumą šeimai, ar įrodymų, kad patvirtinančių ieškovės kaltę dėl santuokos iširimo (CK 3.61 straipsnis).
Atsižvelgiant į nurodytą, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas, nes jis nebuvo lojalus sutuoktinei, prieš metus išvyko į (duomenys neskelbtini) ir į Lietuvą nebeatvyksta, šeima nebesirūpina, ją paliko,k todėl atsakovas iš esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas (CK 3.26, 3.27 straipsniai) ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo nebegalimas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad ieškovės ir atsakovo santuoka yra iširusi ir dėl santuokos iširimo kaltu pripažintinas atsakovas. Ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką tenkintinas visiškai, santuoka tarp I. G. ir atsakovo F. G. nutraukiama dėl atsakovo kaltės.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo.
CK 3.70 straipsnio 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Neturtinė žala santuokos nutraukimo atveju suprantama, kaip dėl neteisėtų ir/ar amoralių sutuoktinio veiksmų, kuriais pasireiškė jo santuokinių pareigų pažeidimas bei kaltė ir kurie sąlygojo santuokos iširimą, atsiradę ir kito sutuoktinio jaučiami dvasiniai išgyvenimai, kančios, psichinis ar/ir fizinis skausmas, moralinis sukrėtimas, psichologinis smūgis, emocinė depresija, nepatogumai, pažeminimas tiek paties sutuoktinio, kitų šeimos narių, tiek aplinkinių akyse, garbės ir orumo sumenkinimas, sutuoktinio vertės sutrypimas, reputacijos pablogėjimas, visuomeninio vertinimo pasikeitimas ir kiti neigiami nematerialaus pobūdžio jutimai bei pasikeitimai darbinėje, visuomeninėje, šeimyninėje, dvasinėje gyvenimo sferose (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus žalos atlyginimas, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti. Piniginė kompensacija nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos.
Nagrinėjamu atveju ieškovė patyrė dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą, emocinį skausmą, nervinę įtampą dėl aukščiau nurodytų atsakovo santuokinių pareigų esminio pažeidimo, lėmusio šeimos iširimą bei santuokos nutraukimą. Neturtinės žalos, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, atsakovo santuokinių pareigų pažeidimo fakto bei priežastinio ryšio tarp šių pažeidimų bei ieškovės patirtų dvasinių išgyvenimų buvimas sudaro pagrindą atsakovo civilinei deliktinei atsakomybei už neturtinę žalą kilti bei teismui spręsti dėl tokios atsakomybės dydžio (CK 6.246 – 6. 250 str.). Nustatant neturtinės žalos nukentėjusiajam sutuoktiniui kompensacijos dydį, turi būti atsižvelgiama ne tik į bendruosius CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintus kriterijus, tokius kaip neturtinės žalos pasekmės, kaltė, turtinė padėtis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai, bet ir į specifinius kriterijus – sutuoktinio kaltės formą, laipsnį, santuokinių pareigų pažeidimo pobūdį, trukmę, santuokos trukmę, dėl santuokos nutraukimo atsiradusias neigiamas pasekmes nukentėjusiajam sutuoktiniui įvairiose jo gyvenimo srityse, tiek nukentėjusio, tiek kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių turtinę padėtį ir pan. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti neturtinės žalos dydį tenka šį reikalavimą reiškiančiam sutuoktiniui (CPK 178 straipsnis).
Nagrinėjamu atveju atsakovo santuokinių pareigų pažeidimas pasireiškė nelojaliu, sutuoktinės palikimu, nesirūpinimu šeima, dėl ko ieškovė patyrė neigiamų išgyvenimų. Teismo vertinimu, nustačius, kad šalių santuoka iširo dėl atsakovo kaltų veiksmų ieškovės atžvilgiu, akivaizdu, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, nes aukščiau paminėtas atsakovo šeimos palikimas nulėmė kito sutuoktinio dvasinius išgyvenimus, stresą ir neigiamas emocijas, todėl reikalavimas atlyginti neturtinę žalą tenkintinas, tačiau tik iš dalies. Įvertinus santuokos iširimo aplinkybes ir priežastis, taip pat santuokos trukmę, šalių turtinę padėtį, šalių santykių ir ieškovės išgyvenimų pobūdį, ieškovei priteistina 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Toks atlygintinos neturtinės žalos dydis atitinka teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-02-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-34-378/2015; 2013-07-05 nutartis civilinėje byloje 3K-3-399/2013; 2011-03-15 nutartis civilinėje byloje 3K-3-128/2008; 2007-10-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-463/2007; Vilniaus apygardos teismo 2018-04-10 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1335-603/2018; 2017-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-270-580/2017; 2015-03-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-521-823/2015 ir kt.).
Dėl nepilnamečių vaikų.
Šalys nepilnamečių vaikų nesusilaukė, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas.
Dėl turto padalinimo.
VĮ „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad santuokos metu šalys bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nekilnojamojo turto neįgijo, todėl šis klausimas nėra sprendžiamas (b. t. 1, b. l. 10).
VĮ „Regitra“ duomenimis nustatyta, kad santuokos metu transporto priemonių šalys neįgijo (t. 1, b. l. 12). Todėl transporto priemonių padalinimo klausimas nėra sprendžiamas.
Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.
Nesant pareikštų reikalavimų dėl išlaikymo iš kito sutuoktinio, tarpusavio išlaikymas iš šalių nepriteistinas.
Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo.
Sutuoktinis dėl santuokos nutraukimo gali pasirinkti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardė (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Ieškovės prašymu, po santuokos nutraukimo jai paliekama pavardė – „G.“, atsakovui – „G.“.
Dėl kreditorinių įsipareigojimų.
Ieškovė nurodė, kad ji skolininkų bei kreditorių neturi. Byloje taip pat nėra duomenų apie atsakovo skolinius įsipareigojimus. Todėl, sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, prievolių klausimas šioje byloje nėra sprendžiamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Pateikiant ieškinį ieškovė pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už pareikštą reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir už reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo yra patenkintas, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 100,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 96 str. 1 d., 80 str. 1 d. 5 p., 7 d.). Proporcingai patenkinto reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo daliai iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 30,00 Eur žyminio mokesčio.
Nagrinėjamu atveju Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė 2019-10-14 pažymą, kurioje nurodoma, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro advokato užmokestis 247,00 Eur sumai, taip pat kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios išlaidos – 65,05 Eur, taigi viso už antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 312,05 Eur (b. t. 1, b. l. 36). Taigi dalinant ieškovės reikalavimus dvi dalis atitinkamai priteistinos bylinėjimosi išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti (312,05/2=156,03 Eur). Ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo patenkintas visa apimtimi, taigi šioje dalyje iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina viso 156,03 Eur. Antrasis ieškovės reikalavimas (dėl neturtinės žalos atlyginimo) patenkintas 20 %. Taigi šioje dalyje iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 31,21 Eur bylinėjimosi išlaidų už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą. Taigi iš viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 187,24 Eur bylinėjimosi išlaidos už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.
Byloje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo pažymą susidarė 4,00 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Tačiau išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį, priteistinos iš atsakovo, neviršija 3,00 Eur sumos, todėl nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-270 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovės I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo F. G., gimusio (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą ir įregistruotą (duomenys neskelbtini) (akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo F. G. kaltės.
Priteisti iš atsakovo F. G., gimusio (duomenys neskelbtini), ieškovei I. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vienas tūkstantis eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.
Po santuokos nutraukimo I. G. palikti pavardę „G.“, F. G. – „G.“.
Priteisti iš atsakovo F. G., gimusio (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą šias bylinėjimosi išlaidas: 130,00 Eur (vienas šimtas trisdešimt eurų 00 ct) žyminio mokesčio; 187,24 Eur (vienas šimtas aštuoniasdešimt septyni eurai 24 ct) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą ieškovei.
Išaiškinti atsakovui, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Išaiškinti atsakovui, kad priteistos į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidos – žyminis mokestis, mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą nurodant įmokos kodą – 5660.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Įsiteisėjusio teismo sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.
Teisėja Lina Greičiūtė-Petrauskienė