Baudžiamoji byla Nr. 1- 62-366/2012

Teisminio proceso Nr. 1-89-1-00115-2011-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.2.6.; 1.1.3.2.; 1.1.8.1.; 1.1.7.2.7.; 2.3.1.3.; 2.3.4.; 2.3.6.4.; 2.1.15.;

(S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 25 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančio (pranešėjo) Sigito Bagdonavičiaus, teisėjų Eligijaus Gladučio, Ričardo Gilio,

sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

dalyvaujant:

prokurorui Aurelijui Navickui, Vaidai Baranauskienei, Romualdui Valiuliui,

kaltinamajam G. D.,

gynėjui advokatui Edvardui Staponkui,

nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams S. P., J. P.,

nukentėjusiųjų atstovui advokatui Sigitui Štaraičiui,

vertėjai Dianai Tutinei,

specialistui Stasiui Federavičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

G. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Klaipėdos m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, 1-o kurso studentas, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)g. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, gyveno (duomenys neskelbtini), Utenoje, neteistas, kaltinamas įvykdęs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 2 p., 6 p.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

N U S T A T Ė:

G. D. 2011 m. vasario mėn. 17 d. apie 04:00 val. (duomenys neskelbtini)m. kolegijos bendrabučio, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, dėl ilgalaikių asmeninių nesutarimų ir pykčio, peiliu smogdamas miegančiam, o po pirmų smūgių nubudusiam ir bandančiam gintis V. P. ne mažiau kaip trylika smūgių į kaklo – krūtinės sritis, vieną smūgį į galvą ir ne mažiau kaip šešis smūgius bukais kietais daiktais į įvairias kūno vietas, taip padarė nukentėjusiajam kaklo – krūtinės daugybines durtines-pjautines žaizdas (paviršines ir kiaurymines) su dešinės miego arterijos skydinės šakos pažeidimu, galvos dešinės pusės durtinę-pjautinę, kiauryminę žaizdą su svetimkūniu, kairio žasto ir kairės rankos I-II tarpupirščio pjautines žaizdas, kaklo abiejų pusių, dešinės alkūnės, kairio žasto, nugaros nubrozdinimus, kairio peties kraujosruvą ir įbrėžimą. Nuo durtinių-pjautinių žaizdų su skydinės arterijos pažeidimu ir galvos dešinės pusės kiauryminės žaizdos su svetimkūniu, įvykus ūmiam išoriniam ir vidiniam nukraujavimui V. P. mirė. Taip padarydamas daugybinius kūno sužalojimus, sukeliant dideles kančias, tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės buvusį V. P..

Kaltinamasis G. D. savo kaltę dėl V. P. nužudymo pripažino iš dalies. Jis paaiškino, kad mokytis į (duomenys neskelbtini) kolegiją atvyko 2010 m. rugpjūčio 30 dieną. Komendantė apgyvendino (duomenys neskelbtini) kambaryje. Prieš atvykstant į kolegiją mama buvo sakiusi, kad galės pasirinkti kambarį. Norėjo dviviečio, bet komendantė paskyrė trivietį. Ji sakė, kad to kambario gyventojai yra ramūs, geri. Vėliau sužinojo, jog tai nėra tiesa, kadangi V. pirmais metais buvo susimušęs su 2 kambariokais. Apie tai, kad V. buvo susimušęs, kad jis ligonis, apie tai nebuvo pasakyta. Kai nuėjo į kambarį nė vieno iš kambariokų nebuvo. Kuri lova labiausia patiko, tą ir pasiklojo. Kitą dieną atvykę kambariokai nieko dėl lovos nesakė. Po kurio laiko užėjęs A. klausinėjo V., kaip čia yra, kad jis yra antrakursis, o pirmakursis jo lovą užima. V. tą kartą sakė, kad jam nėra skirtumo, kokioje lovoje miegoti. Gyvendamas bendrabutyje sužinojo, kad studentai apie V. nelabai gerai atsiliepia, nes jis buvo pirmais metais apsivogęs, susimušęs, grupės draugai jį pravardžiavo „Z.“. Iš pradžių į tai nekreipė dėmesio, tačiau labai greitai su V. prasidėjo konfliktai. Pradžioje jie buvo dėl tvarkos, nes abu kambariokai buvo labai netvarkingi. V. dar alų mėgo, tai spintą užkišdavo alaus skardinėmis. Savaitgalį likęs vienas, susitvarkė, viską išmetė. Manė, kad kambariokai pamatys, jog tvarkinga, tai patys susitvarkys, bet taip neįvyko. Su A. buvo viskas paprasčiau, padarius jam pastabą jis daugiau taip nesielgia, o su V. buvo kitaip – jam pasakius pastabą jis tik piktai pažiūrėdavo ir darydavo taip, kaip jis nori. Būdavo, kad su A. susitvarko, o V. iki vakaro prišiukšlina. Liepdavo V. susitvarkyti, tačiau jis atsikalbinėdavo, akis draskydavo. Kitą kartą V. nepatiko, kad buvo užuolaidas padaręs, nes namuose buvo pripratęs prie jų, tai be užuolaidų buvo labai keista. Užuolaidas padarė iš to, ką rado bendrabutyje. V. pareiškė, kad užuolaidos užstoja vaizdą už lango. Būnant paskaitose, V. jas nuėmė ir numetė prie lovos. Tuomet užuolaidas uždėjo taip, kad galima tik naktį jas nuleisti, o dieną jos būtų užraitytos, kad neužstotų vaizdo pro langą. Bet ir tai V. nepatiko. Jis užuolaidas suplėšė ir numetė kaip šiukšles. Toks jo elgesys supykdė. Be to, V. bendrauti su žmonėmis nemokėjo. Dėl užuolaidų jis sakė, kad jos A. trukdo. A. sakė, kad užuolaidos netrukdo, tai reiškia, kad V. pamelavo. Jei jis tokią smulkmeną pamelavo, tai galima buvo tikėtis, jog meluos ir dėl didesnio dalyko.

G. D. nurodo, kad studentai buvo perspėję nepalikti piniginės namuose, nes V. –vagis, vagia pinigus. Vieną dieną buvo incidentas tarp A. ir V. dėl piniginės. A. buvo dingę pinigai, ir jie pradėjo konfliktuoti, tačiau nespėjus konfliktui išsivystyti, V. priėjo prie A. spintelės, joje pasikrapštė ir už kelių sekundžių ištraukė dingusius 20 litų, lyg būtų žinojęs, kur jie yra. Dėl to savo piniginę visada su savim nešiodavosi ir į spintelę pasidėdavo tik eidamas miegoti. Buvo rytais keletas nemalonių situacijų, kai išgirdęs įtartiną šnaresį ir nubudęs pamatė, kad V. P. krapšto spintelę. Paklausus, ką daro prie svetimos spintelės, teisinosi, kad jam reikia rakto atsirakinti durtis, nors pats turėdavo raktą.

G. D. teigia, kad V. niekada neatsiklausdavo norėdamas pasinaudoti jo daiktais. Jis tiesiog palaukdavo, kol liks kambaryje vienas ir pasiimdavo reikiamą daiktą. Padarius pastabą, kad reikėtų atsiklausti leidimo, jis sakydavo, kad „aš tik truputį“. Visa tai erzino, tačiau buvo tik menkniekiai. Labiausiai siutino ir vedė iš proto tai, kad V. buvo labai nekultūringas. Jis elgėsi kaip stuobrys. Nežiūrint to, ar rytas, ar naktis, ar valgai, jis gadindavo orą ir dar su tokiu garsu. Bandė jam be jokių įžeidinėjimų paaiškinti, kad kai žmonės valgo, tai taip elgtis negalima, o jis žiūri ir nesupranta, kad taip elgtis negalima. Jis tiesiog nesugebėjo gyventi bendrabutyje su kitais žmonėmis. Užsileisdavo muziką visu garsu arba šiukšles mėtydavo bet kur. Apie 2 mėnesius bandė jam išaiškinti, kad nesielgtų kaip stuobrys, kol galiausia trūko kantrybė ir prasidėjo žodinis konfliktas, kuris vos nesibaigė muštynėmis. A. sakė, kad ne pirmas, su kuriuo V. konfliktuoja. Jis sakė, kad pirmais metais pats su juo labai konfliktavo, po to susimušė. Taip pat sakė, kad A. antrame semestre persivedė į kitą kambarį gyventi, nes nebenorėjo gyventi kartu su V. P..

G. D. nurodo, kad vieną dieną A. pasakė, jog V. jo prašė parašyti pareiškimą dėl kambariokų nepasitenkinimo jo (G. D.) elgesiu. Prašė tą prašymą po to paduoti komendantei, tačiau A. tai daryti atsisakė. Nurodo, kad sužinojęs tai V. išvadino visokiais žodžiais, sakė, kad jis idiotas, labai šlykštus žmogus, jei taip elgiasi. Matyt, tai jam labai nepatiko, nes taip buvo pasakyta prie jo panelės. Už tai kitą dieną jis kambario internetinį laidą nupjovė. Tą vakarą V. nuolatos vaikščiojo iš kambario, ir internetas dingo kaip tik tuo metu, kai jis buvo išėjęs. Tuomet A. pasakė, kad pirmais metais A. buvo nupjautas televizijos kabelis.

Kadangi buvo tokie įtempti santykiai, tai netrukus jie peraugo į muštynes. Muštynės kilo dėl lango. G. D. nurodo, kad jis pats atidarinėjo langą, o V. P. uždarinėjo. Eilinį kartą tiesiant ranką atidaryti langą V. užpuolė. Tą kartą muštynės labai neįsiplieskė, kadangi pastumtas V. pargriuvo. Galėjo jį tada ant grindų gulintį primušti, bet taip nepasielgė. Nenorėjo su juo muštis, nes nuo vaikystės žinojo, kad jėga, kumščiais tokių problemų neišspręsi. Atsistojęs V. vėl puolė. Kelis kartus sudavė į veidą, bet nei kraujo, nei mėlynių nebuvo. Tai labai supykdė ir tada jam kliuvo. Po tų muštynių iki vakaro nesikalbėjo, kol nepasiūlė jam taikytis, nes jis pirmas taip nebūtų daręs.

G. D. nurodo, kad 2012 m. vasario mėnesį buvo persivedęs į (duomenys neskelbtini) kolegiją, bet netrukus grįžo atgal, kadangi patiko (duomenys neskelbtini), gera grupė, dėstytojai geri, kolegija naujoviška. V. labai nepatiko tai, kad sugrįžo. Jis jau buvo spėjęs persikraustyti į atlaisvintą lovą. Prašė V., kad jis pereitų į ankstesnę savo lovą, tačiau jis nesutiko ir pasakė, kad dabar jis toje lovoje gulės. Tuomet siūlė jam keistis bent jau stalais, nes kai būna prie kompiuterio abiejų kambariokų kojos remiasi iš abiejų pusių, tačiau V. nesutiko ir to daryti. Tuomet sugalvojo persikelti į kitą kambarį. Tą vakarą nuėjo pas budinčiąją ir prašė pervesti į kitą kambarį, bet ji pasakė, kad tokiais reikalais komendantė rūpinasi. Kitą dieną to paties prašė jau kitos budėtojos, bet ir ši tą patį atsakė. Po to jau kreipėsi į komendantę ir pasakė, kodėl nori pereiti į kitą kambarį. Komendantė pasakė, kad bendrabutyje nėra laisvų vietų, nors 8-o ir 9-o aukšto kambariai buvo tušti. Grįžęs į kambarį, parašė grupiokei žinutę, ar negalėtų ateiti į jos kambarį, nes ji buvo sakiusi, kad jos dviese gyvena triviečiame, bet jau buvo vėlu, vieta buvo užimta. Tuomet perklojo savo lovą į jo lovą, bet jo patalynės ant grindų nemetė. V. tada atėjo aiškintis su komendante. Jai paaiškino, kad pasiklojo tą lovą, kurioje ir anksčiau gulėjo. Komendantė pasakė, kad viskas tvarkoje, ir dar V. gavo barti už netvarką vonioje, koridoriuje, nes buvo jo budėjimo savaitė. V. nebuvo patenkintas tokia baigtimi. Pagalvojo, kad už tai jis gali keršyti: nuplėšti, suplėšyti, subraižyti ką nors. Vėl nuėjo pas komendantę prašyti, kad šį kartą jau V. perkeltų į kitą kambarį, sakė, kad jis yra ligonis, laidus pjauna, bet jam atsakė, kad vietų nėra. Dar perspėjo komendantę, kad jis yra kerštingas ir gali pradėti keršyti. Komendantė pasakė, kad keršyti jis neturėtų, o jei pradės – iš karto jai sakyti.

Praėjus kelioms dienoms, į kambarį atėjo komendantė. Ji pasakė, kad gavo žinutes, jog jis (G. D.) virtuvės inventorių laužo, ir jei nieko nedarys, tai patys su draugais pamokys. Su komendante apžiūrėjus virtuvę paaiškėjo, kad informacija neteisinga. Suprato, kad V. taip keršija ir apie tai pasakė komendantei, tačiau pats V. paneigė, jog rašė žinutes.

Vasario 16-ąją buvo išeiginė. Kol pirko parduotuvėje higienos prekes, V. perkraustė daiktus. Kai jam pasakė, kad reikia susidėti pinigus už tas prekes, V. atsakė kažką grubiai. Tuomet trūko kantrybė ir pasipylė tie įžeidinėjimai. Pasakė V., kad jis yra labai ligotas žmogus. Nors nepamena visko, ką sakė, bet prisimena, kad daugiausia tai buvo įžeidinėjimai. Sakė, kad jam reikia ligoninėje gulėti, o ne mokytis, sakė, kad išsinuomotų butą, nes nemoka gyventi bendrabutyje, sakė, kad jis čia niekam nepatinka. To konflikto metu užėjo jo panelė. Prie jos dar pasakė, kad pasportuoti reikia. Po to V. su savo panele išėjo iš kambario. Po kurio laiko V. grįžo ir žiūrėjo krepšinį. Jam pasibaigus, iš šaldytuvo pasiėmė 2 butelius alaus ir iš kambario išėjo. Po to į kambarį grįžo apie 23 val. Pasiėmė iš spintelės dušo reikmenis ir nuėjo į vonią. Kai V. grįžo iš dušo ir pasidėjo reikmenis ant spintelės, pamatė kaip jis tiesia ranką prie įrankių. Įtarė, kad jis į rankšluostį vyniojasi peilį. V. grįžo į savo lovą, o rankšluostį pasidėjo ant radiatoriaus. G. D. nurodo, kad tuomet sutriko. Pagalvojo, kad jis už nugaros tik drąsus pasidaro, tai kažkas čia ne taip. Pagalvojo, kad kai sėdi prie kompiuterio užsidėjęs ausines, tai nieko negirdi, o tam, kad pamatytų, ką daro V. reikia 180 laipsnių apsisukti. Įtarė, kad jis peilį įsivyniojo, nors peilio nematė, tačiau ten apačioje yra įrankiai, ten jis ir tiesė ranką. Kadangi jis pjovė laidus, todėl ir susidarė įspūdis, kad jis ima peilį. Tuo metu, kai V. ėmė, atrodo, peilį, gulėjo ant lovos ir matė visą kambarį. Apie lyg peilio paėmimą niekam nepranešė, nes pusę metų skundėsi, bet niekas į tai nekreipė dėmesio. Todėl nutarė pats savo akimis įsitikinti, ar jis turi peilį, nes juk kitaip komendantė būtų palaikiusi idiotu. V. buvo atsigulęs ant dešinio šono, nusisukęs į sieną, ant jo buvo paklodė. Tuomet priėjo prie spintelės, pasiėmė savo mažą peilį ir priėjo prie V.. Padėjo ant jo ranką ir pradėjo į save jį traukti, o jis užsimojo į jį su savo peiliu. Jo smūgį atrėmė ir tada iš karto jam su savo peiliu sudavė smūgį. Savo peiliuką numetė ant grindų ir abiem savo laisvom rankom puolė iš V. atimti peilį. Peilį atimti pavyko ir su tuo atimtu peiliu sudavė jam į galvą. Tą peilį po to taip pat numetė prie lango. Tuo metu V. pargriovė ant grindų ir užsilipęs pradėjo smaugti. G. D. nurodo, kad tuomet čiupo nuo grindų savo mažą peiliuką ir pradėjo juo nesitaikydamas badyti V. bet kur ir bet kaip. Po to peilį numetė, V. nuo savęs nustūmė, pargriovė ant grindų, pasitraukė nuo jo atsiremdamas į A. lovą. V. dar bandė stotis, bet nesėkmingai. Pradėjo labai stipriai kraujuoti raudonu juodu krauju, dar judėjo ir kvėpavo, po to perstojo judėti ir kvėpuoti. Tuo metu apėmė panika, pasijuto atsidūręs kažkokioje beprotiškoje situacijoje, tai ir elgėsi beprotiškai. Darė tai, kas šovė į galvą. Palaukė, kol pakankamai vėlu pasidarys, pradėjo tvarkyti kambarį. Kokius V. rūbus rado ant kėdės, su tokiais jį perrengė ir nutempė į balkoną. Grįžęs į kambarį, nuėjo į dušą nusiprausti. Tuos abu peilius įdėjo į maišiuką ir įdėjęs į segtuvą išbėgo iš bendrabučio. Buvo šalta ir tamsu. Dar buvo ankstyvas rytas. Nubėgęs toliau nuo bendrabučio, kelis kartus pirmyn atgal bėgo per tiltelį. Peilius įmetė į upelį. Kai grįžo į kambarį, jau buvo atvykę pareigūnai.

Pats įvykis buvo apie 1 valandą nakties. V. kūną ištempė į balkoną apie 4 val. Iki to laiko jis gulėjo ant grindų. Tarp įvykio ir V. išnešimo į balkoną galėjo praeiti apie 3 valandos. Įvykio metu buvo sumišęs ir išsigandęs. V. labai greitai nukraujavo. Pamatė, kad jau viskas, todėl nekvietė greitosios ar žmonių. Per tą laiką išsiplovė savo rūbus, nes kraują su jais valė. Priėjęs prie gulinčio V., jį traukė į save, nes įtarė, kad jis turi peilį ir norėjo tuo įsitikinti. Už peties jį paėmęs, norėjo jį atversti. Pirmą smūgį savo peiliu sudavė jam į kaklą dar jam gulint lovoje. Kiek smūgių sudavė grumtynių metų ant grindų nežino, tačiau mano, kad galėjo būti apie 6 smūgius. Suduodamas smūgius niekur nesitaikė. Gulinčiam V. smūgiavo tik tuomet, kai jis užsimojo peiliu ir atrėmė jo smūgį. Pirmas jam nesmūgiavo. Jei būtų jam sudavęs smūgį pirmas, tai jam kairėje pusėje būtų buvusi gili žaizda, o žaizdos yra dešinėje pusėje.

Iš bendrabučio išėjo ryte, kai atrakino duris. Išeinant iš bendrabučio, jau buvo susirinkę žmonės. Nešė peilius į lauką, nes norėjo jais atsikratyti. Tuomet darė tai, kas šovė į galvą. Nurodo, jog gynėjo rastas peilis yra tas mažas peilis, su kuriuo sudavė smūgius. Iš bendrabučio išėjo su segtuvu, kurioje buvo peiliai. Peilius išmetė su visu maišiuku. Peilius, atrodo, išmetė į vandenį. Kai viską susitvarkė kambaryje, tai kruvinus rūbus sudėjo į maišelį ir juos nunešė į 9-ą aukštą.

G. D. nurodo, kad sutinka su laidojimo išlaidomis, nes dėl jo veiksmų to žmogaus nėra, tačiau nesutinka su neturtine žala, nes neturi tokių pinigų.

Nukentėjusysis J. P. paaiškino, kad apie įvykį sužinojo jau po 12-os valandos. Tai sužinojęs, susisiekė su Utenos PK, pasakė, kad balkone su smurto žymėmis rastas kūnas.

J. P. nurodo, kad iki įvykio buvo atvejų, kad sūnus buvo susiginčijęs, nes administratorė yra skambinusi, kad tarp V. ir G. yra nesantaika lyg dėl lovos, kad rašomos perspėjamosios žinutės. Buvo nuvykęs pas administratorę savaitę iki nužudymo, susitiko su administratore, kuri sakė, kad tik V. galėjo parašyti tas žinutes, kurias ji parodė. Tuomet pakvietė V. ir trise kalbėjosi. V. parodė savo telefono numerį, kuris nebuvo tas, iš kurio rašytos žinutes. Taip išsiaiškino, kad tas žinutes rašė ne V.. Išsiaiškino, kad V. ir G. nesutaria dėl lovos, kadangi G. buvo išvykęs trumpam mokytis į (duomenys neskelbtini), po to grįžo ir prasidėjo tarp jų nesantaika dėl lovos. Nukentėjusysis nurodo, kad dar paklausė, gal nueiti į viršų ir pakalbėti su pačiu G.. V. atsakė, kad nereikia eiti, kad jie patys tą konfliktą išspręs. Pokalbio su administratore metu jos paprašė, kad V. ir G. išskirtų. Dar jos paklausė, kuris prie kurio nepritampa. Siūlė G. perkelti į kitą kambarį. Administratorė atsakė, kad negali to padaryti, nes su kitais jis nesugyvens. Tuo baigėsi pokalbis. Vėliau dar V. paklausė, kaip viskas susiklostė. Jis atsakė, kad viskas gerai, nėra nesklandumų. Po to V. buvo nužudytas.

Į bendrabutį yra tekę vykti ir 2010 metais. Paskambino administratorė ir pasakė, kad sūnus susimušė su A., kambario draugu. Sakė, kad sūnus A. trenkė. Pakvietė atvykti pakalbėti. Atvykęs kalbėjosi su sūnumi ir A., kuris pripažino, kad jis iš dalies kaltas, nes sūnų puolė su tuščiu buteliu, norėjo trenkti, tada V. jam trenkė. Pasiūlė, kad jie paduotų vienas kitam ranką ir susitaikytų, ką jie ir padarė. Po to abu draugiškai bendraudavo.

Sūnus vaikystėje ir paauglystėje buvo labai paslaugus, nėra pasakęs blogo žodžio niekam, nesibastė, būdavo namuose, buvo truputį lėtokas. Draugai ateidavo pas jį į namus. Gal jam mokslas ne taip gerai sekėsi, bet jis stengdavosi. Be šių dviejų konfliktų daugiau nėra buvę. Kažkokių nesutarimų tai buvo, bet ne muštynėmis baigėsi. Vasario 15 dieną ryte paskambino sūnus, kad jam reikia kursiniam darbui aprašų. Pasiėmęs tuos aprašus vyko į Vilnių. Apie 12 val. jam paskambino paklausti, ar dabar paduoti jam tuos dokumentus. Jis parašė žinutę, kad jis dabar negali, nes yra paskaitose. Kai apie 19 val. važiavo iš Vilniaus, paskambino V., kad jau prie (duomenys neskelbtini). Jis pasakė, kad nulips susitikti. Su sūnumi pakalbėjo, klausė, kas yra bendrabutyje. Sūnus pasakė, kad yra (duomenys neskelbtini), taip jis vadino G.. Sūnus sakė, kad su juo dabar gerai gyvena, kad pasikalbėjo. V. pasiūlė vykti namo, nes kita diena juk išeiginė. Sūnus važiuoti kartu atsisakė, sakė, kad yra jo draugė J., kad jie pabus kartu, kad jam dar reikia parašyti kursinį. Jis turėjo daug darbų, buvo seniūnas, atstovaudavo seminaruose. Sūnui patiko specialybė, pakankamai gerai mokėsi. Namuose turėjo internetą, kuriuo naudojosi visi šeimos nariai.

Sūnus nuo prigimties sirgo cerebriniu paralyžiumi. Tą ligą pamatė jam būnant 1,5 metų. Pamatė, kad jis nevaikšto. Vyko į sanatorijas masažams, nes vaistais ta liga nėra išgydoma. Namuose irgi ateidavo masažuotojas, lankė jis ir profilaktoriumą. Didelėmis pastangomis pasiekė rezultatą. Sūnui būnant 16 ar 18 metų vyko į Utenos gydytojų komisiją dėl invalidumo nustatymo. Sūnui buvo sunku vaikščioti su negalia, jis komisijai turėjo parodyti, kad jis vaikšto, kad jis viską sugeba. Kolegijoje mokantis, akivaizdžių ligos požymių nebuvo. Einant  mokytis į kolegiją, buvo pristatyta pažyma, kad jis gali mokytis, nes kiekvienas vaikas kas metus pristato tokią pažymą, kad gali dalyvauti mokslo programoje. Sūnus buvo atviras, gal nepasakojo tik intymių dalykų. Augimo metu sūnui nebuvo ligos priepuolių. Sūnus buvo psichiškai sveikas.

Pas sūnų buvo virtuviniai peiliai, vieno peilio nerasta. Nėra didesnio peilio juoda rankena, iš virtuvinių peilių komplekto.

Šioje byloje reiškia civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį sudaro laidojimo išlaidos. Vasario 17 dieną buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) pasiimti kūno, tai ekspertas paaiškino, kad reikia sumokėti skrodimo išlaidas, ką ir padarė. Dabar jau yra ir paminklas pastatytas. Visi išlaidų dokumentai yra byloje. Visa turtinė žala – 26 906,58 Lt. Gavo laidojimo pašalpą 1040 Lt. Ši suma iš ieškinio neišminusuota. Buvo gauta 15 000 Lt draudimo išmoka. Neturtinę žalą sudaro 250 000 Lt.

Nukentėjusioji S. P. paaiškino, kad dukrai paskambino kriminalistai, jog mirė jos brolis ir kad apie tai ji perduotų tėvams, ką dukra ir padarė. Pradžioje nepatikėjo, paskambino sūnui į jo 2 telefonus, tačiau sūnus neatsiliepė. Tada paskambino sūnaus draugei J.. Ji pasakė, kad V. rado negyvą. Apie sūnaus netektį sužinojo apie pietus. Sūnus buvo tylus, labai nuoširdus, užjaučiantis, pirmas į konfliktus nelindo. Jis jėgos turėjo, nes sportavo, bet pirmas niekur nelindo. Dėl drausmės pažeidimų mokytojai niekada nekviesdavo. Jis buvo judrus, bet dėl drausmės problemų nebuvo. Į bendrabutį važiavo ir su administratore kalbėjosi vyras.

Nukentėjusioji nurodo, jog kartą buvo bendrabutyje, sūnus buvo vienas, o duše kažkas prausėsi. Po to G. išėjo iš dušo ir grubiu balsu pareikalavo, kad sūnus paduotų rūbus, sakė, kad prieina čia visokių, negalima praustis. Tada G. pamatė pirmą kartą, jis buvo grubus.

Reiškia 250 000 Lt ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Jokiais pinigais neišmatuosi to, ką prarado. Prarado gyvenimo džiaugsmą, šventes, sveikatą, viskas pradėjo byrėti, jokiais pinigais sveikatos nenusipirksi. Anksčiau jokių ligų neturėjo. Dabar net švenčių bijo.

Liudytoja E. D. paaiškino, kad G. D. yra jos sūnus. Liudytoja teigia, kad įvyko ne nusikaltimas, o nelaimė. Vieno sūnaus nebėra, kitas – teisiamųjų suole. Tvirtina, kad G. labai geras ir ramus žmogus. Iš mažens jis buvo ramus, tylus, labai flegmatiškas ir mažakalbis. Jei jaudinasi, su juo kalbėti yra labai sunku. Jau augant išryškėjo tolerantiškumas ir kantrumas, jį išvesti iš kantrybės labai sunku. Tai nepriklausė nuo tautybės. G. pasirinko su jo charakteriu susijusį sportą – šachmatus, tas užimdavo labai daug laiko, turėjo pasiekimų. Šeimoje vaikus auklėjo būti darbščiais. Pats jis ne tik susimušęs nebuvo, bet ir susibaręs. Jis buvo taktiškas, tylus, ramus. Jis buvo mylimas, buvo sudarytos sąlygos normaliam gyvenimui, bet jis iš savęs labai daug reikalavo, nuo mažų dienų ėjo dirbti, kad užsidirbtų, negėrė ir nerūkė. 2010 metų vasarą apsisprendė studijuoti mediciną. Jis po mokyklos iš karto nestojo mokytis, lankė barmenų kursus, dirbo pusę metų restorane, ten incidentų nebuvo, buvo tik geri atsiliepimai. Į (duomenys neskelbtini) kolegiją neįstojo dėl lietuvių kalbos, nes jis mažakalbis, sunkai sekėsi rašiniai. Buvo priimtas į (duomenys neskelbtini) kolegiją, į valstybės finansuojamą vietą. Sunku buvo ten jį išleisti. Jis labai norėjo mokytis. Kai pildė dokumentus, teko susipažinti su komendante. Jos klausė apie bendrabučio gavimą. Ji pasakė, kad gyvena vaikai po tris. Prašė G. skirti dvivietį, nes jis nori ramiai mokytis. Ji pasakė, kad jei jis pateks į jos bendrabutį, ji paskirs jam dvivietį kambarį. G. pateko į jos bendrabutį. Jai paskambinusi pasiteiravo, ar ji įvykdys pažadą. Komendantė pasakė, kad paskyrė jau į trivietį kambarį. Sakė, kad čia vaikai labai geri. Ji sakė, kad vienas iš (duomenys neskelbtini), kitas iš (duomenys neskelbtini), kuris tik pagal dokumentus ten gyvena, nes jis turi mergaitę ir pas ją gyvena. Pagalvojo, kad to vaikino mergaitė gyvena mieste. Komendantė neperspėjo, kad (duomenys neskelbtini) berniukas pernai jau 2 kartus susimušė su savo kambariokais, kad vienas iškeltas iš kambario, o į jo vietą paskirtas G.. G. rugpjūčio 30 dieną išvyko į (duomenys neskelbtini). Komendantė neskirstė jokių lovų, jis užsiėmė jam patinkančią lovą. Iki naujų metų jis grįždavo kartą per mėnesį į namus, niekuo nesiskundė, sakė, kad labai patinka. Jis pasakė, kad tas berniukas gyvena tame pačiame kambaryje, kad problemų nėra, bet tik kad jis labai netvarkingas. Per Kalėdų atostogas grįžus namo, jo ranka buvo sutinusi, sakė, kad susimušė su berniuku iš (duomenys neskelbtini). Tai buvo netikėta, nes jis ne tik kad nesimušdavo, bet ir nesibardavo. Pradėjo klausinėti, kodėl susimušė. G. nenorėjo aiškinti, sakė, kad abu kalti, kad jis norėjo atidaryti langą išvėdint kambarį, bet V. jam to daryti neleido. Liudytoja teigia, kad vėliau sužinojo, jog vėdinti reikėjo, nes V. nuolat gadina orą, raugėja, netgi valgio metu. Iš laiško sužinojo, kad V. supyko, sugriebė G. už megztuko, pradėjo jam daužyti galvą. Kai G. po pirmų smūgių atsitokėjo, jis nustūmė V. nuo savęs, V. užgriuvo ant kiti berniuko, kuris valgė. G. rankomis rodė, kad jis nenori muštis, bet V. pašoko nuo grindų, puolė vėl. Muštynės tęsėsi tol, kol G. V. neprirėmė prie grindų ir neprivertė baigti muštynes. Po to G. išėjo į virtuvę pavalgyti. Tai jis rašė jau po sulaikymo. Tačiau tą kartą grįžęs namo, G. detalių apie muštynes nepasakojo. Norėjo skambinti V. tėvams, bet G. sakė, kad pasiūlė V. taikytis ir jie susitaikė. Komendantei apie tą konfliktą jie nepranešė. Išvažiuojant į (duomenys neskelbtini), paprašė jo daugiau nesimušti. G. pasakė, kad tas berniukas, su kuriuo susimušė, nėra toks blogas, bet jam užeina. Į tuos žodžius neatkreipė dėmesio. Sūnus pažadėjo, kad daugiau nesimuš, nes ir pats to neori. Tuo metu (duomenys neskelbtini) kolegijoje atsirado vieta. G. sutiko vykti mokytis namo. Grįžo į (duomenys neskelbtini), nuėjo į pirmą paskaitą, grįžo nelaimingas, nes „nesutinka“ kursas, moksle atsiranda didelis šuolis ir maišymasis. Prašė leisti jam grįžti į (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini)sutiko jį priimti, o komendantė sutiko priimti į bendrabutį. Bevažiuojant jis sunerimo, pradėjo rašyti žinutes, sakė, gal jis suklydo, gal reikėjo pasilikti (duomenys neskelbtini), bet jau galimybės grįžti atgal mokytis nebuvo. Mano, kad jei jis būtų nesutikęs (pykęsis) su V., jis nebūtų norėjęs ten grįžti. Iš sūnaus atsiųstų laiškų sužinojo, kad blogiausi dalykai prasidėjo po sugrįžimo, kad prasidėjo kivirčas dėl lovos, kurioje jis anksčiau miegojo. G. greitai parašė, kad lovos problemos nebėra. Vėliau sužinojo, kad V. buvo išsikvietusi komendantė, kad išspręstų lovos problemą. Komendantė tą lovą paliko G., nes jis jau yra joje miegojęs. Vėliau sužinojo, kad V. už tą lovą labai supyko, nupjovė internetinį laidą. Su sūnumi nuolat bendravo telefonu, SMS, per „skaipą“. Sūnus yra mažakalbis, bendrauti su juo sunku. Komendantė patvirtino, kad sūnus prašė jį iškelti iš kambario. Jis perspėjo komendantę, kad V. kerštingas, bet komendantė nerado galimybės jį iškelti. Vasario 17 d. paskambino iš policijos, kad sūnus suimtas dėl žmogžudystės. Komendantė patvirtino, kad sūnus suimtas. Nuvykus su vyru į (duomenys neskelbtini) kriminalistas pasakė, kad G. prisipažino, kad buvo išprovokuotas. Teigia, jog jei G. bus nuteistas pagal kaltinimą, bus neteisinga, nes jis labai ramus, nebūtų pakėlęs prieš nieką rankos, jei nebūtų susidariusios tokios aplinkybės. G. tapo aplinkybių auka.

Nurodo, jog su G. kalbėjo telefonu vasario 15 dieną, gal SMS rašė. Jo klausė, kaip mokslas, klausė apie (duomenys neskelbtini) berniuką. Guramis paskutinėje SMS parašė, kad su (duomenys neskelbtini) berniuku nesišneka.

Liudytoja D. R. paaiškino, kad 2011 m. vasario 17 d. po 6.15 val. su kambarioke ėjo į balkoną parūkyti. Draugė ėjo pirma, o ji pati iš paskos. Beeidamos pamatė, kad balkono durys ir šalia esančio bloko durys atidarytos. Eidamos girdėjo, kad kažkas maudėsi po dušu. To kambario, kur maudėsi po dušu, numerio nežino. Dušas yra bloke. Balkone rado gulintį žmogų ir nuėjo jo pažiūrėti. Pasilenkusi prie jo nepažino, kas tai toks. Jis gulėjo veidu į sieną. Gulinčiojo kūno padėties nekeitė ir jo nevartė. Nusileido laiptais, nes liftas nedirbo, pas budėtoją. Jai pasakė apie balkone gulintį žmogų. Su budėtoja ir dar viena moterimi pakilo liftu atgal ir nuėjo prie to gulinčio žmogaus. Dušas, kuriame bėgo vanduo, yra (duomenys neskelbtini) kambaryje. Pati su drauge gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje, kuris yra kitame koridoriaus gale, nei balkonas. Nei vakare, nei naktį triukšmo negirdėjo, nes gerai miega. Kambariokė D. bandė įeiti į (duomenys neskelbtini) kambarį, bet niekas neįsileido. Po 5–10 min. pamatė iš (duomenys neskelbtini) kambario išeinantį kaltinamąjį. Su juo nebendravo. Jis turėjo pasikišęs po ranka segtuvą. Jis buvo uždaras. Kai pamatė kaltinamąjį, buvo matyti, kad jis susijaudinęs. Nei su žuvusiuoju, nei su kaltinamuoju iki įvykio nebendraudavo. Žinojo, kad be kaltinamojo tame kambaryje gyvena V. ir A., kurių pavardžių nežinojo. Iš pašalinių yra girdėjusi, kad P. su kaltinamuoju nesutarė.

Liudytoja R. D. davė analogiškus parodymus, kaip ir liudytoja D. R.. Kalbėdama apie savo veiksmus ji nurodė, kad pamačiusi balkone gulintį žmogų, išsigando ir į balkoną nėjo. Šoniniame bloke, kur gyveno V., pamatė degančią šviesą, girdėjosi, kad bėga duše vanduo. Beldė į M. T. kambario duris, kurios yra priešais V. kambario duris, sakė, kad kažkas guli, bet niekas už durų nereagavo, o duše vis dar bėgo vanduo. Po to nubėgo kviesti budėtojos. Viską jai pasakė. Kai grįžo su budėtoja ir valgyklos darbuotoja į viršų, prikėlė daugiau žmonių. Kažkuris iš atėjusių atpažino gulintįjį. Prieš 7 val., gal apie 7 val. iš savo kambario, t. y. iš (duomenys neskelbtini), su segtuvu išėjo kaltinamasis. Jau buvo žinoma, kas guli balkone. G. D. kažkur dingo ir kažkurį laiko tarpą jo nebuvo. Pati jam nieko nesakė, jo nieko neklausė. Jis lyg nebuvo priėjęs pasižiūrėti, kas guli balkone. Pasirodė, kad kaltinamasis buvo ramus.

Iki to su nukentėjusiu tik pasisveikindavo, persimesdavo keliais žodžiais, o su kaltinamuoju nebendravo, žinojo jį tik iš matymo. Kad V. su kambariokais pykstasi, yra girdėjusi prieš įvykį. Girdėjo, kad lyg susimušę buvo, tačiau nelabai į kalbas kreipė dėmesį, nes to pati nėra mačiusi, tik iš kitų kalbų girdėjusi.

Naktį jokio triukšmo negirdėjo. Užmigo prieš 24 val.

Liudytoja D. S. paaiškino, kad dirba bendrabučio budėtoja. Įvykis buvo vasario 16 d. Tą naktį budėjo. Išvakarėse su kaltinamuoju bendravo, nes jis buvo atėjęs pasiimti virtuvės rakto. Jis yra pareigingas, drausmingas, mandagus, pedantas. Tą vakarą buvo šventinė diena. Vieni vaikinai ėjo į šokius, o kaltinamasis ir nukentėjusysis buvo kambariuose. Budėdama kiekvieną vakarą pasikelia į aukštus, pasiklauso, bet jei triukšmo nėra, į kambarius nelenda. Tą vakarą buvo ramu. Gal apie 24 val. ar  1 val. apvaikščiojo bendrabutį, iš laiptinės paklausė, tačiau triukšmo nebuvo. Laukė sugrįžtančių iš šokių. Darbo vieta yra pirmame aukšte. Ryte prieš 6 val. atrakino laiptinių duris. Papūtė lyg iš viršaus skersvėjis, bet į tai nekreipė daug dėmesio, kadangi į balkonus studentai eina rūkyti. Apie 6.30 val. atėjo bufeto darbuotoja. Su ja bešnekant, iš viršaus nusileido 2 merginos, kurios pasakė, kad balkone guli žmogus. Su virtuvės darbuotoja pasikėlė į viršų. Įėjusi į balkoną, nepažino gulinčiojo. Jo padėties nepakeitė, o tik už kojos paėmė. Koja pasirodė šalta, todėl pagalvojo, kad sušalęs. Pradėjo eiti į kitus kambarius klausti, gal kas žino, kas atsitiko. Pasibeldė į kaltinamojo kambarį, tačiau durų niekas neatidarė. Laukė greitosios pagalbos apačioje. Kai atvyko greitoji, kaltinamasis su segtuvu jau buvo nusileidęs į apačią. Paklausė, ką jis čia veikia, juk reikalingas viršuje. Jis pasakė, kad jis „išėjęs iš savęs“, kad jam negera, kad nieko nežino. Pati vėl nuėjo į viršų, ten buvo daugiau žmonių, atvyko policija.

Iš vakaro kaltinamasis buvo paėmęs virtuvės raktą. Jis mažai skųsdavosi. Tą vakarą kaltinamasis irgi niekuo nesiskundė. Prieš kažkiek laiko jis yra sakęs, kad norėtų išsikelti iš kambario. Nors tai ir nepriklauso, bet tuomet parodė jam studentų sąrašą, kad vietų laisvų nėra, nes neakivaizdininkai gyveno. Tą vakarą matė vaikščiojantį ir V. P.. Nieko neįprasto nepastebėjo.

Liudytoja V. I. paaiškino, kad dirba kolegijos bendrabučio bufete ir vasario 17 d. ryte atėjo į darbą. Budinčioji S. pasakė, kad balkone guli kažkoks žmogus, prašė padėti jai vykti į 7-ą aukštą. Ten nuvykusios pamatė balkone gulintį žmogų, tačiau jo neatpažino. Palietė jo koją, lyg buvo šalta, gerai nesuprato, todėl pakėlė jo marškinėlius, pilvas buvo atvėsęs. Jis gulėjo ant šono, jo nevartė. Tą naktį buvo gal 25 laipsniai šalčio. Balkone buvo tik abi su budėtoja. Gulintis buvo su batais, striuke. Atėjo iš 6-o aukšto vaikinai ir gulintįjį atpažino, bet niekas jo nevartė. Kvietė greitąją. Atvyko felčerė ir pasakė, kad jis galbūt nužudytas. Mergaitės pasakė, kad kaltinamasis gyvena su V. P.. Pamačiusi kaltinamąjį išėjusį iš kambario dar apibarė, kad gal jie prisigėrė, kad susimušė, tačiau jis pasakė, kad nieko nežino. Sakė, kad žuvusysis grįžo 23 val. Kaltinamasis po pažastimi turėjo studento segtuvą. Buvo pasimetęs, išbalęs, drebantis. Mergaitės jam sakė, kad jis pykosi su nukentėjusiuoju iš vakaro, bet šis sakė, kad prižadėjo nesipykti. Kaltinamasis vaikščiojo labai susijaudinęs. Matė, kad kaltinamasis išėjo iš savo kambario, nors kažkas beldėsi į kaltinamojo duris, bet durų niekas neatidarė. Po to, kai liovėsi belsti, gal praėjus 3–5 min., išėjo kaltinamasis. Jis iš kambario išėjo tvarkingai apsirengęs, su segtuvu po pažastimi.

Liudytoja J. V. paaiškino, kad draugavo su V. P.. Su juo susipažino kolegijoje. Jis buvo ramus, į ginčus nepuldavo, kivirčų metu pirmas nepuldavo muštis, viską pasisakydavo. Jau metus ir 3 mėnesius buvo kartu. Ji pati įvykio metu gyveno bendrabutyje, 7-ame aukšte. Tame pat aukšte, kaip ir V.. Su V. P. ryte kartu valgydavo, paskaitose, po paskaitų buvo kartu. V. yra sakęs, kad kaltinamasis prie jo priekabiavo. Su A. ir A. K. V. normaliai bendravo, dalindavosi daiktais. Nieko nežino apie jų kivirčus. Su kaltinamuoju V. nebuvo geri santykiai nuo pat pirmų dienų. Jie nebuvo draugai. V. nesakė konkrečiai, kodėl jie nesutarė, bet sakė, kad kaltinamasis kabinėjasi. Žmogžudystės dieną, po pasivaikščiojimo, vakare nuėjo į V. kambarį. Jis persirenginėjo, o kaltinamasis sakė, kad V. reikia pasportuoti. V. nieko į tai neatsakė. Po to kaltinamasis tą patį vėl pakartojo. Kambaryje buvo atidarytas langas ir ji paprašė V. uždaryti langą. V. uždarė. Tada G. pasakė: “nors kažką prie manęs padarei“. Nesuprato, ką kaltinamasis turėjo omenyje tai sakydamas. V. į tokius kaltinamojo pasakymus nieko neatsakė. Dar truputį pabuvę pas V. kambaryje, nuėjo į jos kambarį ir žiūrėjo televizorių. Žiūrėdami televizorių kartu su juo išgėrė buteliuką alaus ir po stiklinę kambariokės turėto vyno. Išgėrę nesijautė. Vėliau V. ėjo į savo kambarį kompiuteryje pažiūrėti krepšinio varžybų. Po kurio laiko jis parašė žinutę, kad G. jį įžeidinėja, kad V. tai įrašinėja. Paklausus, ar duos tai paklausyti, parašė, kad duos. Po kurio laiko atėjęs sakė, kad įrašų beveik nesigirdi, kad yra apie 40 įrašų, kad G. siūlė pasimušti. V. sakė, jog suras programą, gal tada geriau įrašai girdėsis. Po to V. išėjo namo, o ji pati nuėjo miegoti. Apie 7 val. ryte išgirdo koridoriuje sujudimą, kažką kalbant, kur V.. Kažkas sakė, kad reikia eiti pas J.. Išėjus iš kambario, kažkas paklausė, ar balkone ne V.. Priėjusi prie balkono pamatė gulintį V.. Paėmė jo ranką, bet kažkas pasakė, kad jo nebėra. Buvo šoko būsenos. Tą rytą koridoriuje sutiko G., bet su juo nekalbėjo.

Liudytoja J. G. paaiškino, kad žino, jog tarp kaltinamojo G. D. ir V. P. dieną prieš įvykį buvo buitinis konfliktas. Tai žino iš V. P. žodžių, nes jis yra kambariokės vaikinas. Įvykio išvakarėse, vakare jis buvo atėjęs ir kalbėjo, kad yra įrašas, kad susipyko su kaltinamuoju. V. norėjo duoti to konflikto įrašą paklausyti, bet to padaryti nesusiruošė. Iš V. sužinojo, kad vakare G. D. jį įžeidinėjo, sakė jam reikia daugiau pasportuoti, lyg V. pavadino invalidu. Konkrečių žodžių nepamena, bet suprato, kad tie žodžiai V. įžeidė.  Apie 23 val. V. be pykčių, ramus išėjo į savo kambarį. Kitą rytą koridoriuje išgirdo šurmulį. Kambariokė J. išėjo į koridorių. Kažkas pasakė, kad V. nužudytas.

Kaip V. sutarė su kitais kambario draugais, nežino. Su pačiu V. bendravo tik apie metus laiko ir apie jo bendravimą su kambariokais nekalbėjo.

Apie V. ir G. D. nesutarimus žinojo tik iš kalbų. Pati konfliktų nėra mačiusi. Kiek girdėjo iš paties V. ar jo draugės J., tai prieš įvykį tokių nesutarimų buvo daugiau.

Įvykio rytą matė kaltinamąjį. Jis turėjo rankose juodą segtuvą. Buvo panašu, kad jis ruošėsi į paskaitas. Kadangi įvykis buvo netikėtas, tai į jo elgesį nelabai atkreipė dėmesį. Nelabai pamena, bet kaltinamasis lyg elgėsi gana ramiai. Pati jo nieko neklausė, nes jį klausinėjo daug kitų žmonių. Klausė, ar jis įvykio nematė, juk jis buvo kambario draugas, ar jie nebuvo susimušę ar susipykę. G. D. sakė, kad viskas buvo ramu.

Liudytojas M. Š. paaiškino, kad gyvena tame pačiame bloke, bet atskiruose kambariuose nei V. ir G.. Naudojosi bendru dušu ir tualetu. Su žuvusiuoju ir kaltinamuoju beveik nebendravo. Negirdėjo nei konfliktų, nei triukšmo, buvo ramu. Įvykio naktį bendrabutyje nebuvo. Bloką tvarkydavo pagal pačių sudarytą grafiką. Dėl budėjimo nesutarimų nebuvo, konfliktų dėl tvarkymo nebuvo.

Liudytojas M. T. davė analogiškus parodymus kaip ir M. Š.. Be to, jis nurodė, kad kartą būnant virtuvėje G. sakė, jog jo kambariokai „lievi“. Suprato, kad jie jam nepatinka, tačiau kodėl – nesidomėjo.

Liudytoja A. G. paaiškino, kad įvykio metu buvo bendrabučio administratore. V. P. tėvas yra prašęs perkelti jo sūnų į kitą kambarį, nes jis konfliktuoja su G. D., tačiau tuo metu laisvų vietų nebuvo, todėl pasiūlė perkelti sūnų į kitą bendrabutį arba palaukti 2 savaites, tada šiame bendrabutyje bus laisvų vietų. V. tėvas sutiko palaukti, o neiti į kitą bendrabutį. Konfliktai vyko dėl apsižodžiavimo. G. yra sakęs, kad su V. nesugyvena, kad V. atsirūgsta, šviesą užgesina. Paskutinis konfliktas buvo dėl lovos. G. buvo išvykęs mokytis į (duomenys neskelbtini). Kai skambino G. mama, kad jos sūnus vėl grįžta mokytis į (duomenys neskelbtini), tai jai pasakė, kad vietų nėra, kad bus ta pati vieta, tas pats kambarys. Mama su tuo sutiko. G. atėjo ir pasakė, kad P. neatiduoda jam lovos. Jam pasakė, kad praėjo tik 3-4 dienos, nespėjo dar priprasti nuo lovos, tegul gulasi jie į senas lovas. Taip kalbėjosi kambaryje su G. ir V.. V. nesakė, kad jis negrįš į savo lovą. G. buvo tvarkingas, taktiškas, bet ir apie V. nieko blogo negali pasakyti, jis vis su drauge vaikščiojo. Negali pasakyti, kad ten ir kambaryje kažkas būtų vykę, kad jie muštųsi. Buvo anksčiau konfliktas su A.. V. su juo gyveno ir jie dėl žodinio konflikto buvo susimušę. Buvo parašytas pasiaiškinimas. A. prašė nekviesti policijos ir nesakyti apie tai mamai. Savo iniciatyva iškvietė V. tėvą. V. ir A. J. atsiprašė vienas kito, viskas tuo ir pasibaigė. Jie kalbėjo, kad vienas kažkokį žodį pasakė, kitas, bet tarp studentų konfliktus labai sunku išsiaiškinti. Neturėjo tiek daug vietų, kad bet kur ir bet kada galima būtų iškelti. Tame konflikte daugiau nukentėjęs buvo A. J., bet jis sakė nekviesti policijos, nes sakė, kad „mes čia tai susipykstame, tai susitaikome“. Be to, jie juk buvo suaugę žmonės, todėl dėl kiekvieno paprasto konflikto nekvietė policijos, bandė patys išsiaiškinti. Po to konflikto jie toliau kartu gyveno. Su G. kalbėjo apie jo perkėlimą, o su jo mama dėl perkėlimo nekalbėjo. Ryte paskambino budinčioji, pasakė apie įvykį. Kai atvyko į bendrabutį, ten jau buvo policija. Matė vaikščiojantį G.. Jo klausė, kur jis buvo, sakė, kad jis miegojo, negirdėjo, kas įvyko. G. buvo tvarkingai apsirengęs, pasiruošęs vykti į paskaitas.

Nusiskundimų dėl G. D. nebuvo gauta. Jis buvo tvarkingas studentas. Tačiau kartą buvo į telefoną parašytos 2 SMS, kad G.  virtuvėje kažką išdarinėja. Iš karto nuėjo į virtuvę. G. vienas buvo virtuvėje, įpykęs nebuvo. Perėjo per kambarius, klausė, ar kas ką nors girdėjo. Niekas nieko negirdėjo. Kas parašė žinutes, nežino. Tas žinutes perdavė policijai.

Studentai šalinami iš bendrabučio tada ir tie, su kuriais neįmanoma susitvarkyti, kurie nelanko paskaitų, kažką bendrabutyje labai blogo daro, laužo, tada išsikviečia studentų atstovybę, ūkio dalį  ir sprendžia dėl šalinimo. Pirmą kartą paprastai pasikalba su studentu. Taip, kaip buvo J. atveju, jie atsiprašė vienas kito ir nieko nebuvo. Būna, kad perkelia į kitą bendrabutį. V. P. konfliktavo žodžiais su K.. Atsirado vieta ir K. buvo perkeltas į kitą kambarį. K. prašė jį perkelti pas jo draugus, todėl jis, o ne P., buvo perkeltas į kitą kambarį. Dėl konflikto su K. nieko neinformavo, nes K. pasakė, kad jie susitaikė. J. prašė nesakyti apie konfliktą mamai, nes jai su sveikata labai blogai, gali atsigulti į ligoninę. Apgyvendinant G. tame kambaryje ir jam gyvenant tenai nesimatė jokių bręstančių konfliktų, nes V. visada būdavo su drauge, vaikščiojo už rankų susiėmę. Dėl perkėlimo į kitą kambarį pirmas kreipėsi V. tėvas, po to su G. kalbėjosi. Pasiūlė, kad jei V. turi kokį nors draugą, tai pas jį perkelti. V. atsisakė. V. sakė, kad su G. charakteriais nesutinka. Kai grįžo G. iš (duomenys neskelbtini), tai jam sakė, kad kai atsiras vieta, jis bus perkeltas. Buvo abiem pažadėta atsiradus galimybei, perkelti. Bet nesigirdėjo, kad dėl kažkokio didelio dalyko jie būtų susiėmę, nes kiekviename kambaryje pasibara. Kas nupjovė interneto laidus, nebuvo išsiaiškinta, nes tarp studentų neįmanoma išsiaiškinti. Tame kambaryje nematydavo konfliktų, kambarys būdavo tvarkingas. Nepastebėjo, kad V. su G. kažką tokio kambaryje galėtų daryti.

Liudytojas Š. P. paaiškino, kad gyveno bendrabutyje. Įvykio rytą apie 7 val. buvo pakeltas budėtojos. Gyvena (duomenys neskelbtini) kambaryje. Nuėjo su kambarioku prie mažojo balkono. Ten buvo išsigandusios panelės. Balkone buvo žmogus. Įėjęs į balkoną tą gulintįjį apvertė ir pažino, kad tai yra V. P.. Su kaltinamuoju artimai nebendravo, virtuvėje susitikdavo, keliais žodžiais persimesdavo. V. P. pažinojo iš matymo. Apie jų asmeninius santykius nieko nežino. Jie buvo ramūs, uždari. 2011-02-16 iš kambario, esančio šalia kaltinamojo kambario, buvo pasiskolinęs kompiuterį, kurį apie 1.30 val. grąžino. Tuo metu triukšmo bloke negirdėjo. Ryte G. D. veidas buvo paraudęs, jis buvo su segtuvu rankoje.

Liudytojas A. K. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. V. P. pažįsta nuo mažens. Kartu lankė darželį, kartu ėjo į mokyklą, po to pusę metų mokėsi toje pat kolegijos specialybėje, gyveno tame pat kambaryje. V. buvo geras, draugiškas. Būdavo nesutarimų, pasiginčydavo  dėl kambario tvarkymo. Kartais patingėdavo tvarkytis, o V. liepdavo tvarkyti dabar. Tai buvo tik apsižodžiavimai, ilgo pykčio neturėjo. Trečias kambaryje buvo A.. Su juo gerai sutardavo, bet su juo mažai bendravo, kadangi nelabai mokėjo rusų kalbą, o A. mažai kalbėjo lietuviškai. Jis su V. bendraudavo rusiškai. Pradžioje viskas buvo gražu, po to būdavo ir kivirčų. Jie buvo ir susimušę, bet pats to nematė. Klausė V. ir A., dėl ko konfliktavo. Jie sakė, kad žodžiais apsimėtė. Nurodo, jog po pusės metų perėjo gyventi į kitą kambarį. Bet persikėlimo priežastis nebuvo sename kambaryje buvę kivirčai. Tuo metu perėjo į kitą specialybę – į teisę ir kursiokas pakvietė persikelti pas jį į dvivietį kambarį, kuriame jis gyveno.

Atsimena, kad kartą grįžęs iš treniruotės, pamatė V. prie bendros spintos jo striukę bekraustantį ir tuo metu iškrito piniginė. Net minčių neturėjo, kad V. galėjo ką nors imti. Jis sakė, kad bulvių ėjo pasiimti. A. tuo metu prie kompiuterio sėdėjo, sakė, kad jis nieko nematė. Tą kartą su V. apsižodžiavo, apsistumdė. Konflikto metu kliuvo abiem. Iš piniginės niekas nebuvo dingę. Toks konfliktas buvo tik vieną kartą.

Kai su V. susistumdė, niekas iš administracijos apie tai nežinojo, nes niekam nieko nesakė. Žinojo tik jo ir V. tėvai. Komendantei sakė, kad nori į dvivietį, nes kursiokas tuo metu gyveno vienas dviviečiame. Komendantė dėl to perkėlimo sutiko. V. P. yra sakęs, kad su G. dėl lovos, dėl atidaryto lango nesutinka. Patarė jam prašytis persikelti į kitą kambarį.

Liudytoja J. K. paaiškino, kad nei kaltinamojo, nei V. P. nepažįsta ir apie įvykį nieko nežino. Įvykio naktį miegojo savo kambaryje ir jokio triukšmo negirdėjo.

Liudytoja E. T. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, su juo buvo grupiokai, o V. P. nepažinojo. Įvykio naktį miegoti nuėjo apie 23 val. ir naktį jokio triukšmo negirdėjo. Su G. D. artimiau nebendravo, tik pasisveikindavo.

Liudytoja G. B. paaiškino, kad nei kaltinamojo, nei žuvusiojo nepažįsta. Įvykio naktį bendrabutyje nebuvo.

A. J. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Kai sužinojo apie įvykį, buvo šoko būsenos, nes su G. nebuvo konfliktų, su juo draugavo, gyveno viename kambaryje. Tiek su G., tiek ir su V. P. buvo geri santykiai. Su G. nė karto nebuvo susimušę, o su V. kartą susimušė. Kada tai buvo, nepamena, bet toks faktas buvo. Paskaitos metu pajuokavo, kad jis (V.) geras kulinaras, o V. dėl to įsižeidė. Bendrabutyje pradėjo kalbėti apie tą įvykį ir žodis po žodžio viskas peraugo į konfliktą. Pirmas smūgį sudavė V.. Apie tą įvykį pranešė poniai A.. Pasakė apie incidentą, bet sutarė policijos nekviesti, nes nenorėjo nuliūdinti mamos. Kad nekvies policijos, sutarė pradžioje su administratore, bet po 2 savaičių su V. susitaikė. Tas konfliktas įvyko antrame kurse, tačiau mėnesio nepamena. Susitaikė ir daugiau konfliktų nebuvo. Tarp V. P. ir kaltinamojo nebuvo labai geri santykiai, nes G. inteligentiškas, o V. raugėjo, gadino orą ir negražiai kambaryje elgėsi, ir dėl to tarp jų vyko konfliktai. A. J. nurodo, kad ir jam nepatiko toks V. elgesys, bandė su juo kalbėtis apie tai, bet jis neklausė. Buvo tarp G.  ir V.  muštynės, nes V. nepatiko, kad G. norėjo atidaryti langą. V. nepatiko, kad G. užėmė jo lovą. Iš esmės konfliktai buvo dėl menkniekių. Įvykio naktį bendrabutyje nenakvojo.

Kiekvienas kambaryje turėjo savo įrankius. V. P. turėjo peilį, šakutes, lėkštes. Pas jį matė tik vieną peilį. Koks tai buvo peilis, nesigilino. Nematė, kad V. būtų su peiliu miegojęs.

A. J. nurodo jis nemoka muštis ir kad fiziškai V. už jį yra stipresnis. Su G. konfliktų neturėjo. Konfliktiškesnis buvo V., nes jis išprovokuodavo konfliktus.

Liudytoja R. N. paaiškino, kad yra kaltinamojo kuratorė. Kolegijoje dirba 20 metų. Per tą laiką turėjo nemažai kuruojamų grupių. Konfliktuoja studentai dėl tvarkos, bet muštynių nebuvo. G. atsirado kartu su kito fakulteto studentais. Kolegijoje netoleruojamas blogas elgesys. Jei pirmą kartą sukelia muštynės – šalinimas iš bendrabučio, už kitas – šalinamas iš kolegijos. Studentai svarstomi dėl netinkamo elgesio. Kas buvo daroma šioje byloje, nežino, nes apie konfliktus sužinojo jau po įvykio. Apklausė daugelį studentų ir apie G. neišgirdo nė vieno blogo žodžio, ką ir parašė charakteristikoje. G. buvo mandagus, paslaugus, kultūringas, o V. P. nepažinojo. Sužinojo, kad G. užėmė P. lovą. Apie tai paklausė administratorės, kuri patvirtino, kad prieš apsigyvendamas G. paklausė, kokią lovą gali užimti, tai jam buvo pasakyta, kad gali užimti bet kokią lovą. Liudytoja nurodo, kad dar paklausė administratorės, kodėl nebuvo tie studentai sukeisti į atskirus kambarius, tai ji atsakė, kad buvo bandoma tai daryti, bet nė vienas studentas nesutiko eiti su V. gyventi, nes jis pakonfliktuodavo ir pasimušdavo. Prievarta negalima studentų priversti su bet kuo gyventi. Pripažįsta savo klaidą, nes toks žmogus turėjo būti apgyvendintas mieste, o ne bendrabutyje.

Su G. iki įvykio bendravo pusę metų. Supranta, kad studentas atsiskleistų – tai trumpas laiko tarpas. Tą semestrą jiems nedėstė, tik darė nemažai susirinkimų. Apie konfliktus nieko nežinojo. Per pusmetį buvo gal kokie 4 susirinkimai, gal daugiau. Kuratorius dirba visuomeniniais pagrindais, jei sužinai kažką, tai sprendi problemą.

Liudytoja paaiškino, kad yra baigusi pedagogiką-psichologiją ir 40 metų dirba pedagoge. Tiek studentų, tiek kolegų nuomone, G. buvo ramus, stropus, nekonfliktiškas, jokiu būdu neturintis gruziniško temperamento, buvo grynai lietuviško charakterio. Bendri fakultetų susirinkimai buvo 2, ten dalyvavo daug kviestų asmenų. Ten prašė G. charakterizuoti. Iš to susirinkimo sužinojo apie V. P. kaip apie asmenį. Pirmame susirinkime dalyvavo V. P. draugė. Jos paklausė, kodėl jis buvo grupės seniūnas. Gal ji atsakė, kad jis gražiai elgėsi grupėje, buvo lyderis savotiškas ir atsipalaiduodavo, kitaip elgėsi bendrabutyje. Seniūnais būti patys kartais pasisiūlo, kitais atvejais, grupė renka. Jei blogai elgiasi, tai pasiūlo grupė, kuratorius seniūną perrinkti. Mano, kad buvo klaida dėl V. P. išrinkimo seniūnu, nes tuomet jis sau daugiau leido. Kolegijoje reaguojama į studentų blogą elgesį. Dėl šalinimo derinama su kuratore, siūlo bendrabučio administracija, įsakymą rašo direktorius.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b l. 3–4) R. N. nurodė, kad po įvykio iš studentų sužinojo, kad V. P. terorizuodavo už save silpnesnius, konfliktavo su visais kambariokais, vogdavo iš kambariokų nedideles pinigų sumas ir kai kambariokai pakeldavo dėl to triukšmą, tai V. P. juos primušdavo, buvo nupjovęs interneto laidus, rašinėjo žinutes administratorei, apkalbėdamas G. D., paskutiniu metu V. P. eidavo miegoti pasidėjęs peilį ir keldavosi su tuo pačiu peiliu.

Apklausiama teisme R. N. patvirtino, kad taip kalbėjo tyrėjai. Apklausos metu tyrėja pradėjo klausinėti apie V. P., apie kurį negalėjo atsakyti, todėl kalbėjo apie tuos buvusius posėdžius su studentais ir tai ką iš jų sužinojo. Bendrabučio darbuotojų buvo pasakyta, kad V. P. buvo įtariamas nupjovęs internetą. Tai, kad V. P. nupjovė laidą, apkalbėjo žinutėse D., eidamas miegoti pasiimdavo peilį – tai kalbėjo studentai. Jis ne eidavo miegoti, bet demonstruodavo peilį. Visas bendrabutis apie tai kalbėjo. Kas buvo sakoma pasitarimuose, tą ir pasakė tyrėjai. Nurodo, kad apie muštynes su V. P. draugais (jo kurso draugais) nėra kalbėjusi, bet D. draugai sakė, kad jis (D.) atėjęs į paskaitas skundėsi, kad sunkiai valdo ranką, kad jam skauda, kad jis susimušė su kambario draugu V. P.. D. buvo nukentėjęs, nes sakė, kad nevaldo, kad skauda. Pati V. P. nematė, todėl negali pasakyti, kiek jis buvo primuštas. Pavardžių žmonių, kurie sakė apie tyrėjai minimus faktus, nurodyti negali, nes kalbėjosi su daugeliu studentų.

Liudytojas E. L. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, o V. P. nepažinojo. Su kaltinamuoju buvo kursiokai. Nors gyvena ne bendrabutyje, bet ten yra buvęs. G. kartą kolegijoje yra skundęsis rankos skausmu, sakė, kad su kambarioku susistumdė. Šio įvykio detalių nesiaiškino. Su G. leisdavo ir laisvalaikį. Kai G. grįžo iš (duomenys neskelbtini), jam padėjo panešti  daiktus, tada į kambarį atėjo V. P. ir paklausė „ką, sugrįžai?“. Tai pasirodė gana keista, nes jo veido išraiška buvo keistoka, šaltas žvilgsnis, galima buvo įžvelgti šiek tiek pykčio. Iki tol V. P. nepažinojo. Kambaryje buvo ir kitas kambario draugas, su kuriuo G. pasisveikino, patapšnojo vienas kitam per petį.

Po įvykio su kuratore N. kalbėjosi apie patį įvykį. Iš V. P. grupės tada nedalyvavo, buvo tik jų grupės susirinkimas. G. buvo labai geras, stropus, konfliktų su juo nebuvo. G. apie kitus konfliktus nėra pasakojęs. Apie V. P. žinučių rašymą detalių nežino.

Liudytojas M. M. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, o V. P. nepažinojo. Su kaltinamuoju santykiai draugiški. G. kažkada kolegijoje skundėsi rankos skausmais, jis sakė, kad šiek tiek konfliktavo su kambarioku.

Liudytoja R. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, o V. P. nepažinojo. Su G. buvo grupiokai, porą mėnesių bendravo artimai. Žino, kad kaltinamasis konfliktavo su V. P., bet dėl ko, negali pasakyti. G. yra tik kartą sakęs, kad yra susimušę ir kad užstojęs dar buvo kitą kambarioką. Dėl ko užstojo, nežino. Paskutinį kartą su G. bendravo vasario 15 dieną ir telefonu, ir gyvai. Apie konfliktą jis nepasakojo.

Liudytoja R. L. paaiškino, kad gyvena bendrabučio (duomenys neskelbtini)kambaryje. V. P. pažinojo tik iš matymo, su juo net sveikintis neteko. Kaltinamasis buvo kambariokės grupiokas, jis ateidavo pasiskolinti šluotos, naudotis internetu, nes pas juos buvo nupjautas interneto laidas. Kas ir kodėl nupjovė laidą, nežino, negirdėjo, į tai nesigilino. Apie įvykį žino tik iš kalbų. Įvykio dieną buvo bendrabutyje. Tą įvykio vakarą kaltinamasis nebuvo užėjęs. Tą naktį nieko negirdėjo, tik kai policija atvyko, tada išgirdo triukšmą.

Liudytoja A. T. paaiškino, kad G. D. buvo grupiokas. Įvykio naktį buvo bendrabutyje, tačiau jokio triukšmo negirdėjo. Tą vakarą G. D. nebuvo užėjęs, su juo nebendravo. G. nėra minėjęs apie konfliktus su V. P..

Liudytoja D. M. paaiškino, kad kaltinamąjį pažino iš matymo, o V. P. nepažinojo. Nurodo, kad gyvena bendrabučio (duomenys neskelbtini)kambaryje. Įvykio naktį buvo bendrabutyje. Tą naktį nieko negirdėjo, pabudo nuo pasigirdusios koridoriuje policijos racijos. Miegoti nuėjo apie  23–24 val. Apie kaltinamojo ir žuvusiojo santykius nieko nežino.

Liudytoja K. Ž. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, nes gyveno viename bendrabutyje. Ji pati gyveno (duomenys neskelbtini)kambaryje. G. ateidavo pasiskolinti ko nors, tačiau artimiau su juo nebendravo. Apie įvykį nieko nežino. Įvykio naktį buvo bendrabutyje, miegoti nuėjo apie 23–24 val., triukšmo negirdėjo. Anksčiau G. yra minėjęs, kad norėjo kambaryje pasikabinti užuolaidas, tai V. jas nuplėšė, dėl to jie susipyko ir susistumdė. Muštynių nebuvo, tik apsistumdė.

Liudytoja A. V. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Žuvusįjį pažinojo, nes jam  kolegijoje dėstė kai kuriuos dalykus. V. P. buvo labai  geras, bendravo daug su juo ir jo mergaite. Tekdavo organizuoti renginius, tai V. ir jo mergina padėjo tuose renginiuose. V. buvo labai pareigingas, turėjo savo nuomonę, nenutylėdavo pamatęs, kas negerai, turėjo savo principinę poziciją, mokėsi gerai. Nepastebėjo, kad V. P. būtų konfliktiško būdo. Gal jis su kitais elgėsi kitaip, bet seniūną paprastai renka grupė. Mano, kad laisvu grupės noru jis buvo išrinktas seniūnu. Su V. ir jo mergaite važiavo į konferenciją, jie darė pranešimą. Jokių konfliktų nebuvo. Apie jo elgesį ne mokykloje, nežino. Negali apie jį pasakyti nė vieno blogo žodžio. Apie konfliktus su kambariokais nieko nežino, nes apie tai jis nesakė.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 34–35) liudytoja nurodė, kad prieš kelias dienas iki V. žūties jis su savo mergina J. buvo užėjęs ir kalbėjosi apie būsimas studentų krikštynas. Paklausus, kaip šiaip sekasi, V. pasakė, kad grįžo kambariokas, išmėtė jo daiktus, užėmė lovą. Tuomet pasakė jam, kad šiuos klausimus turi spręsti komendantė. V. pasakė, jog komendantė jo neužstos, o užstos kambarioką. Paklausus, ar reikia įsikišti ir išspręsti šią problemą, jis pasakė, kad nereikia, kad pats viską išspręs, kad kartu su drauge ieškosi buto. Pagarsinus šiuos parodymus liudytoja A. V. patvirtino, kad jie teisingi.

Įvykis buvo aptartas per paskaitą. Dalyvavo psichologė Z. R.. Pokalbis vyko neoficialiai, nes protokoluojant studentai nekalba. Studentai  beveik visi užstojo V., tik keli – ne. Konkrečių pavardžių negali nurodyti. Susirinkimo metu tik keletas studentų tylėjo, tai iš to suprato, kad jie neužstojo V..

Liudytoja L. J. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Su juo susipažino praeitų metų rugsėjo mėnesį, kai su sūnumi atvyko įsikurti bendrabučio kambaryje. Jis papasakojo apie save, apie gimines. Kambaryje dar buvo V., jo mergina. G. patiko, nes mandagiai kalbėjo, kambaryje buvo švaru, viskas sutvarkyta. Tą kartą bendrabutyje prabuvo 2 valandas. Per tą laiką atkreipė dėmesį, kad V. buvo be nuotaikos, kad G. jis nepatiko, nors to priežasties negali nurodyti. V. mergina energingai kalbėjo su G., o V. tylėjo. Sūnus tada susipažino su G..

Žino, jog sūnus buvo primuštas. Apie tai ne iš karto sužinojo. Su sūnumi labai dažnai susiskambindavo. Tą dieną jis nepaskambino. Paskambino apie 22 val., bet iš balso pasirodė, kad ne viskas jam gerai. Kai sugrįžo namo, ant sūnaus veido pamatė mėlynes, už ausies buvo sudžiūvęs  kraujas, marškinėliai buvo suplėšyti, ir kruvini, paklodė, užvalkalas ir užklotas buvo kruvini. Visa tai pamatė, kai pradėjo skalbti. Paklausė sūnaus ir jis papasakojo, kad paskaitose juokais pasakė, jog V. geras kulinaras. V. priėmė tai kaip įžeidimą ir sūnų primušė. Po to jų santykiai pablogėjo, apie mėnesį su V. nekalbėjo. Kad nebūtų namuose, sūnus eidavo į biblioteką. Sūnui labai skaudėjo ausis, nelabai girdėdavo. Sūnus pyko ir norėjo kreiptis į policiją, bet komendantė sakė, kad nekeltų visko į viešumą, nesikreiptų į policiją, kad tarpusavyje susitars. Šitaip pasakojo sūnus. Nesikreipti į policiją buvo sūnaus sprendimas. Apie nužudymo aplinkybes nieko nežino.

Sūnus su V. gyveno pirmame ir antrame kurse, iki V. mirties. Su G. sūnus gyveno iki antro kurso rugsėjo mėnesio. Sūnus V. P. perspėdavo dėl jo netinkamo elgesio, nes valgant V. gadino orą, tai nepatiko sūnui. Tai sakė pats sūnus. Pradžioje sūnaus ir V. santykiai buvo geri. V. padėdavo sūnui su lietuvių kalba. V. sūnaus nuomonė dėl netinkamo elgesio nepatiko. Po konflikto buvo atvykęs V. tėvas, jie kalbėjosi, aptarė įvykį ir A. su V. susitaikė. Kai iš kambario išėjo A., sūnus labai nuliūdo. Po tų muštynių, po pokalbio su V. tėčiu buvo nedideli konfliktai tarp sūnaus ir V.. Muštynių daugiau nebuvo, bet buvo žodiniai konfliktai. Liudytoja nurodo, kad iki teismo su G. tėvais nebendravo. Kai nužudė V. P., atvyko G. gynėjas paklausti, kodėl A. neatvažiavo. Nesakė gynėjui apie telefono pokalbius tarp V. tėvo ir sūnaus.

Kai rugsėjo mėnesį buvo atvykusi į bendrabutį, pastebėjo, kad V. P. nebendravo su G., bendravo tik V. mergina. Buvo nesutarimai tarp V. P. ir G. dėl lovos, stalo, dėl buitinių reikalų. Sūnus sakė, kad V. iš karto nepatiko G., nepatiko, kad jis užėmė jo lovą, sūnus sakė, kad tarp V. ir G. buvo muštynės dėl lango. Po  V. P. žūties sūnui skambino V. tėvas. Kalbant sūnui su V. tėvu, telefono mikrofonas nebuvo įjungtas, bet sūnus labai nuliūdo, pasakė, daugiau su nepažįstamais nekalbės bei pasakė, kad skambina V. tėvas.

Liudytojas A. P. paaiškino, kad yra (duomenys neskelbtini) kolegijos direktoriaus pavaduotojas akademinei veiklai. Kaltinamąjį pažįsta, nes sudarė su juo stojimo sutartį. Pažinojo ir žuvusįjį. Įvykio metu direktorius buvo komandiruotėje, todėl vadovavo kolegijai. Paskambino prieš 7 val. ūkio dalies vadovas V. B., kad bendrabučio 6-ame aukšte yra nužudytas vaikinas. Nuvyko į bendrabutį. Ten prie lifto sutiko budinčiąją ir įtariamąjį, kurie kalbėjosi. Ji pasakė, kad G. kambariokas yra nužudytas. Pakilo į 6-ą aukštą. Kriminalistų dar nebuvo, buvo tik pareigūnai. Balkone buvo tamsu. Matė ten lavoną. Po to pasikėlė liftu G., kurio klausė, kas įvyko. Jis buvo pasimetęs, sakė, kad nieko nežino, kad V.  vakare buvo kambaryje, po to išėjo pas merginą, kad G. nuėjo miegoti, negirdėjo, kada V. grįžo, kad ryte pabudo nuo triukšmo, nes prie pat kambario, balkone, buvo tas incidentas.

Pirmiausia G. sutiko prie lifto, jis stovėjo su budinčiąja. Prieš atvykstant į bendrabutį G. nebuvo sutikęs. Stovėdamas prie lifto, G. su savimi neturėjo jokių daiktų. Nežino apie V. ir G. konfliktus, nes administracijos tokie dalykai nepasiekia, tai buvo bendrabučio vidaus dalykas, yra bendrabučio taryba, jie ten svarsto. Į G. kambarį nebuvo užėjęs.

Bendrabutį kuruoja ūkio dalies vedėjas V. B., kuriam komendantė viską ir praneša. Jis ir paskambino pranešti apie tą įvykį, o jam paskambino komendantė.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo, su juo nebendravo. Su V. P. susipažino, kai 2 mėnesius gyveno tame pačiame bendrabutyje. Išėjo iš bendrabučio, nes išsinuomojo bute kambarį. Po to užeidavo pas V. į bendrabutį, bet retai, matydavo ir G.. Su juo nebendravo. Spontaniškai buvo V. pasiūlęs eiti kartu gyventi, bet po to pagalvojo ir nusprendė, kad geriau gyventi vienam. Tas apsigalvojimas nebuvo susijęs su konkrečiu asmeniu, bet apsigalvojo dėl ramybės. Iš V. P. žino, kad G. su V. nesutarė dėl langų, kad jie buvo apsistumdę, bet pats konfliktų nematė.

Liudytojas M. V. paaiškino, kad nei kaltinamojo, nei žuvusiojo nepažinojo, apie jų santykius nieko nežinojo ir apie įvykį sužinojo tik iš visuomeninės informacijos priemonių.

Liudytojas L. S. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o V. P. buvo grupiokas. V. P. buvo geras žmogus, darbštus, tylus, neatviraudavo. Jis buvo grupės seniūnas. Dėl jo darbštumo, atsakingumo, dėl paskaitų  lankymo jis  ir buvo išrinktas seniūnu. Grupė juo, kaip seniūnu, buvo patenkinta.

Liudytoja A. S. paaiškino, kad su kaltinamuoju gyveno tame pačiame bendrabutyje, o žuvusysis buvo grupiokas. Pati gyveno (duomenys neskelbtini)kambaryje, o V. P. kambarys buvo šalia, prie pat balkono. Tada kambariai buvo sunumeruoti ne eilės tvarka. Įvykio naktį nebuvo bendrabutyje. Užeidavo pas V., ir jis ateidavo. Gerai su juo sutardavo. Bendraudavo daugiausiai apie mokslus. Kartą nuėjusi pas jį matė G., susipažino su juo, bet su G. nebendravo. V. buvo išrinktas seniūnu, nes jis buvo ramus, atsakingas, pareigingas, tokių žmonių mažai. Paskaitų metu jis būdavo susikaupęs. Seniūnu jis buvo pirmus metus, įvykio metu jis buvo seniūnu. Seniūno pareigas V. atliko gerai. Buvo tarpininkas tarp dėstytojų ir grupės.

V. P. yra sakęs, kad nesutaria su G., kad rašė prašymą jį perkelti į kitą kambarį dėl skirtingų charakterių, sakė, kad G. iš jo pasišaipydavo, pravardžiuodavo. Tai buvo 2-ame kurse. V. sakė, kad komendantei rašė prašymus, norėjo ieškoti buto.

Liudytoja G. V. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o V. P. pažinojo. Yra (duomenys neskelbtini)kolegijos lektorė. Dvejus metus buvo V. P. kuratore. Kuratore buvo ir įvykio metu. V. P. buvo draugiškas, ramus, pareigingas, vienas iš tų, kuris lankė visas paskaitas, sakė, kad mėgsta keliauti, ekskursijose dalyvaudavo. Įsiminė tai, kad pirmame kurse jis su savo drauge J. parašė pranešimą ir dalyvavo konferencijoje, kas nebuvo privaloma daryti. V. buvo paslaugus, stengėsi mokytis, mokėsi vidutiniškai.

Kuratorius yra studentų pagalbininkas, ypač pirmame kurse, bet tai daugiau susiję su mokslu. Jei iškildavo problemos, stengdavosi jas spręsti. Bet tarp studentų įprastai priimta nesiskųsti. Nežinojo, kad V. P. turi problemų dėl kambariokų, apie tai informacijos neturėjo. A. taip pat buvo grupės studentas. V. P. ir A. tarpusavio santykiai paskaitų metu ir ekskursijose buvo labai draugiški. V. stengdavosi A. padėti, išversdavo į lietuvių kalbą. A. po įvykio buvo daug sunkiau su mokslais. V. žymia dalimi jam padėdavo mokytis. V. buvo išrinktas seniūnu. Buvusi seniūnė išėjo. Pirmas pasiūlytas studentų kandidatas buvo V., nes jis lankė paskaitas, buvo pareigingas, kandidatų gal buvo ir daugiau, dabar nepamena.

Lyderiu nebūtinai turi būti tas, kuris pareigingas ir lanko paskaitas, bet tas, kuris aktyvus, charizmatiškas. V. pasižymėjo lyderio savybėmis, bet nebuvo grupės lyderiu. Jis buvo priskirtas prie ramių žmonių, buvo patikimas atlikti pavestas užduotis. Toje grupėje ryškaus lyderio nebuvo.

Liudytojas T. K. paaiškino, kad kaltinamojo nepažįsta, o su V. P. buvo pažįstami, gyveno tame pačiame bendrabutyje. V. P. gyveno su dar dviem kambariokais. Pas jį teko lankytis. Dėl kambariokų jis nesiskundė.

Žino, kad buvo vienas konfliktas dėl piniginės numetimo nuo šaldytuvo. A. lyg užsipuolė V. P., buvo muštynės, bet sužalojimų nebuvo. Jie apsistumdė, tuo viskas ir baigėsi. A. lyg prašė išeiti į kitą kambarį. Praeitais metais kolegijoje jau nebesimokė. Per šventes V. pasveikindavo, susirašydavo SMS žinutėmis.

Liudytojas E. Č. paaiškino, kad apie G. gali tik labai gerai atsiliepti. Su juo buvo klasiokai. Pažįsta jį 12 metų. Nepamena jokių konfliktų, muštynių. Jis buvo draugiškas. Šis įvykis yra šokiruojantis.

Liudytoja I. B. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. Nuo 5-os iki 12-os klasės buvo G. auklėtoja, dėstė matematiką, ekonomiką. Mokinys buvo vidutinių gabumų. Jo elgesys nekėlė jokių problemų, jis nebuvo itin aktyvus užklasinių renginių metu, bet privalomuose renginiuose dalyvavo, sportavo, žaidė šachmatais, futbolą už mokyklą. Vėliau lankė lauko tenisą. Šeima domėjosi jo gyvenimu mokykloje, mama dalyvaudavo susirinkimuose, buvo tėvų komiteto narė. Šeima gyveno tame pat mikrorajone, tai matydavo žaidžiant G., brolį ir tėvą futbolą, mama stebėdavo. G. pamokų nepraleidinėjo, pamokos buvo visos pateisinamos. Jis nebuvo klasės siela, bet nebuvo ir atstumtasis. Jokių išsišokimų, jo įžūlaus elgesio, necenzūrinių žodžių nebuvo.

Liudytojas S. M. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta. D. K. pakvietė eiti į  vakarėlį, kur buvo ir V. P.. Taip su V. ir susipažino. 2010 m. rugsėjo 1 d. išvakarėse susipažino su kaltinamuoju. Apie kaltinamojo ir V. santykius negali pasakyti, rodėsi normalūs. Bendrabutyje negyveno. Su V. P. daugiau bendravo. Jis niekuo nesiskundė. Kai pas juos užeidavo, nieko įtartino nematė.

Rugsėjo 1 d. išvakarių susitikimas buvo kavinėje. Rugsėjo 1-ą buvo ir (duomenys neskelbtini)kambaryje. Ten buvo keli vaikinai, J. buvo. Tada pirmą kartą pamatė G.. Kalbėjosi, alų gėrė. G. sėdėjo prie  kompiuterio. Jis sėdėjo atskirai nuo kitų. Prabuvo ten iki vakaro. Ten šiukšlės buvo metamos į antresolę, metamos buvo alaus skardinės.

Liudytoja A. K. paaiškino, kad kaltinamąjį pažįsta, 12 metų buvo su juo klasiokai, gyveno tame pačiame name tik skirtingose laiptinėse. Santykiai buvo labai geri, konfliktų nebuvo.

Parodžius nuotrauką, esančią byloje (t. 1, b. l. 141) liudytoja paaiškino, kad toje nuotraukoje pavaizduota buvusi klasiokė K. M., o šalia jos yra jos draugas E. T.. Jie šiuo metu gyvena Norvegijoje. E. T. yra buvusios klasiokės U. T. brolis. Ta nuotrauka padaryta 2011 m. žiemą, čia buvo švenčiamas draugo gimtadienis, buvo atsitiktiniu būdu rasta ir užsidėta kaukė, buvo pajuokauta. Kalbėjo su K., tai ji sakė, kad nuotrauka buvo pajuokavimas. Ta nuotrauka yra Facebook tinklapyje, ji viešai matoma. Po ta nuotrauka yra nuoroda, kuri veda į E. T. profilį, kur aiškiai matoma, kad tai yra tas pats žmogus. Po ta nuotrauka yra komentarai G. T. – pusseserės, jo sesers, kas matosi, kad tai buvo juoko forma. K. aiškina, kad nuotraukoje pavaizduota jos antra pusė, kad buvo pajuokavimas. Ši nuotrauka buvo G. „sienoje“, tai yra jo privati nuotrauka.

G. yra labai taikus žmogus, jis į konfliktus nesiveldavo, vaikščiojo lėtu žingsniu, žaisdavo šachmatais, klasėje nebuvo su juo konfliktų, nebuvo į ką nors įsivėlęs, visada padėdavo, nebuvo konfliktinė asmenybė, apie jį gali pasakyti tik iš geros pusės.

Specialistas S. F. paaiškino, kad visiškai tvirtina savo duotą išvadą dėl V. P. mirties. Komentuoti, ką kalbėjo kaltinamasis, specialistui yra neleistina. Išvadoje išskirta 20 šviežių sužalojimų, padarytų V. P., ir dar gelsvai žalsvos kraujosruvos, kurios buvo anksčiau padarytos ir jos nepatenka į tą 20-ties sužalojimų skaičių. Žaizda Nr. 6 – tai sunkus kūno sužalojimas, kaip ir nurodyta išvadoje. Dar yra viena kiauryminė žaizda iš raktikaulio ir atsiveria į krūtinės ertmę. Kadangi tai  kiauryminis sužalojimas, tai plaučiai buvo subliuškę. Yra dar kaukolės ertmės kiauryminis sužalojimas su svetimkūniu.

Kadangi žmogus yra judantis ir apie jį šokinėjantis, tai mirtinus sužalojimus gali padaryti iš bet kurios padėties. Čia didesnė sužalojimų dalis yra išsidėsčiusi šonuose, priekinėje dalyje, tai didesnė tikimybė, kad abu asmenys buvo veidas į veidą, bet galima ir iš nugaros padaryti tokius pat sužalojimus. Po miego arterijos nupjovimo žmogus gali atlikti aktyvius veiksmus. Tokią išvadą leidžia daryti tai, kad ne pati stambiausia arterija buvo nupjauta. Ant žuvusiojo pado yra kraujo žymės, lyg tai jis buvo atsistojęs, atsisėdęs ar vaikščiojo. Iš karto po sužalojimo yra galimybė būti aktyviam. Aktyvumo laiko tarpo negalima pasakyti, bet netrukus po padarymo (o netrukus gali būti keletas minučių, gal pusvalandis, tai labai platus diapazonas).

Sužalojimus duriančiu ir pjaunančiu aštriu daiktu galima padaryti ir nelabai didele jėga, galima padaryti ir kaire, ir dešine ranka. Atsakinėti, ar smūgius sudavė sėdėdamas ar gulėdamas yra neatsargu.

Kai kaltinamasis aprenginėjo žuvusįjį, jis galėjo padaryti žuvusio padų sutepimus krauju: galėjo pats žuvusysis atsistojęs susitepti, o galėjo ir kaltinamasis valydamas sutepti žuvusiajam padus. Specialistas nurodo, kad teikdamas išvadą nustatė mirties laiką tik pagal lavoninius reiškinius, o kiek laiko jis buvo balkone, į tai negali atsakyti. Tyrimui žuvusysis pateko dar šviežias, tai jis galėjo balkone prabūti nuo kelių iki keliolikos valandų, tikslaus laiko negalima nustatyti, nes nėra atskaitos taško. Pomirtinių sužalojimų pas žuvusįjį nerado. Jei būtų vilkimas, tai būtų kažkokių juostų pavidalo sutepimų, o šiuo atveju, buvo kažkokia makalynė, gal vilko ant kažko padėję.

Nubrozdinimas nerodo, ar sužalojimas padarytas mirusiam, ar ne. Kraujosruva tai rodo, nes ji būna tik gyvam. Žuvusiajam bet kurioje vietoje galėjo būti nubrozdinimai, todėl, ar jie padaryti balkone, negalima atsakyti.

Nubrozdinimai visada atsiranda nuo smūgio kampu. Jei V. P. nugriuvo kakta į grindis, nesiremdamas rankomis, tai turėjo būti tik kraujosruvos, liaudiškai vadinamos mėlynės.  Nubrozdinimai, kurie užfiksuoti kakle, nebūdingi padaromiems aštriu smailiu daiktu. Šitokius nubrozdinimus galima padaryti nagais, besidraskant, norint kažką pašalinti ar smaugiant. Nulinkusiu peilio kraštu galima padaryti tokius sužalojimus, nes nubrozdinimas padaromas, kai yra smūgis ir pašliaužimas. Mirusiam žmogui alkoholis nepasinaikina, jis beveik vienodas, yra nukrypimai, kai pradeda atsirasti antriniai puvimo reiškiniai. Tada gali būti padidėjimas dėl puvimo arba sumažėjimas, nes išgaravo. Gyvam asmeniui per 1 valandą išgaruoja apie 12,5 gramo alkoholio.

Specialistas paaiškino, kad kiekvienas įsidūrimas, odos pažeidimas pažeidžia nervines ląsteles. Kadangi šiuo atveju, žaizdos yra nemenkos, todėl skausmą žuvusysis turėjo jausti. Žuvusysis kurį laiką buvo sąmoningas, kadangi mirtis ištiko ne momentiškai.

Sprendžiant pagal žaizdas sužalojimai buvo padaryti vienu peiliu.

Dėl sužalojimo tarp 1-0 ir 2- o piršto: čia yra tokia juostelė – tai peilio ištraukimo žymelė, čia yra kanalas. Tas sužalojimas nėra laikant peilį, juo duriant. Jei peilį būtų laikęs pats V. P. ir jis būtų praslydęs – tai būtų pjautinė žaizda, o čia yra durtinė-pjautinė žaizda.

Kai yra pažeistos kaklo arterijos, tikrinama, ar nebuvo orambolijos, tačiau tokių požymių nerado. Asfikcijos požymių taip pat nerado.

Per kaklą eina gyvybiškai svarbūs organai: arterijos, nervai ir venos, praeina pagrindinės kraujagyslės, maitinančios galvą, smegenis. V. P. kakle rasta 12 smūgių. Sprando srityje yra 5 paviršinės žaizdos: tos 5 žaizdos yra viena šalia kitos, nes plotas nedidelis. Tos 5 žaizdos  yra 5X6 cm plote, tai obuolio dydžio plotas, todėl visos penkios padarytos atskirai.

Specialistas paaiškina, kad apžiūrinėjo ir kaltinamąjį. Ant kairės rankos 5-o piršto – tai mažas pirštelis, rastas labai mažas, kaip taškelis, sužalojimas. Kitų sužalojimų pas kaltinamąjį nebuvo rasta. Nubrozdinimai padaromi plokščiu paviršiu turinčiu daiktu, šiuo atveju, gal padarytas peilio rankena, galėjo būti mažas paviršius. Kaltinamasis buvo pristatytas po įvykio po 2–3 dienų. Per tas dienas nei kraujosruvos, nei nubrozdinimai neišnyksta. Jei toks smulkutis sužalojimas jam liko, tai didesni tikrai būtų likę. Tyrėjas klausė dėl smaugimo. To buvo ieškoma, bet tipinių smaugimo žymių nebuvo rasta.

Netipinės smaugimo žymės yra tada, kai yra asfikcijos požymiai, bet veikiančios jėgos nerandama. Uždėjus maišelį ir užrišus – čia yra tipinė asfikcija. Jei kaltinamasis sako, kad jį iš viršaus smaugė, o jis gynėsi – tai jis pirmiausia turėjo pasakyti ekspertui, kad jį kažkas smaugė. Kartais reikalinga otolaringologų apžiūra, nes kartais odos paviršiuje nėra smaugimo požymių, o būna koks ragelis lūžęs. O šiuo atveju, kaltinamasis nesiskundė, kad jį smaugė, kad jam skauda kaklą, kad negali kalbėti. Todėl netipinių smaugimo požymių šiuo atveju nebuvo. Kaltinamojo anksčiau išvardytus pasakymus būtų fiksavęs akte.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ir nuotraukų prie jo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrint kambarį Nr. (duomenys neskelbtini), šiame kambaryje ant grindų, ant lovos, ant patalynės, ant spintos durų rastos dėmės panašios į kraują. Ant kambario sieninės spintos durų rastas piršto pėdsakas, kurio dėmė panaši į kraują. Dėmės panašios į kraują rastos ir prie šio kambario esančiose dušo ir tualeto patalpose, septinto aukšto koridoriuje ant grindų bei ant sienų ties elektros jungikliais. Septinto aukšto balkone rastas V. P. lavonas. (t. 1, b. l. 10–31).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad rankos piršto pėdsakas Nr. 1, rastas ant sieninės spintos durų, yra paliktas G. D. kairės rankos didžiuoju pirštu (t. 1, b. l. 34–36).

Atlikus papildomą įvykio vietos apžiūrą ir panaudojus cheminį reagentą kraujo pėdsakų paieškai, nustatyta, kad liuminescuojantys kraujo pėdsakai matyti ant (duomenys neskelbtini)kambario grindų, lovos galinio atlošo, ant koridoriaus grindų, tualeto ir dušo patalpoje, ant praustuvo (t. 1, b. l. 63–72).

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrint (duomenys neskelbtini), esančio bendrabučio devintą aukštą balkone rasti plastikiniai maišai su juose esančiais daiktais – rūbais bei patalyne ir šlepetės (t. 1, b. l. 73–79).

Iš apžiūros protokolo matyti, kad bendrabučio 9-o aukšto balkone rastuose maišuose buvo įvairūs rūbai, patalynė, kempinė, guminės pirštinės ir t. t. su dėmėmis panašiomis į kraują (t. 1, b. l. 80–91).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad rūbai, kuriais aprengtas lavonas, persunkti krauju, tačiau rūbuose pažeidimų nėra. Žuvusiojo padai ištepti krauju. Mirties priežastis yra kaklo-krūtinės daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos; paviršinės ir kiauryminės su skydinės arterijos (miego arterijos šaka) pažeidimu, galvos dešinės pusės kiauryminės žaizda su svetimkūniu; ūmus išorinis ir vidinis nukraujavimas. Nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti prieš 5–10 val. iki lavono tyrimo pradžios (2011-02-17 diena 11:00 val.). Kaklo-krūtinės daugybinės durtinės-pjautinės žaizdos padarytos smailiais aštriais, duriančiais-pjaunančiais daiktais. Kaktos abiejų pusių, dešinės alkūnės, kairio žasto, nugaros nubrozdinimai bei kraujosruvos padaryti bukais kietais daiktais, prieš pat  mirtį. Tikėtina, kad tuoj po konstatuotų sužalojimų (vertinamų kaip sunkus kūno sužalojimas) padarymo, trumpą laiką nukentėjusysis galėjo atlikti koordinuotus veiksmus, judėti, priešintis, šaukti. Nukentėjusiojo mirtis galėjo įvykti netrukus po dešinės miego arterijos skydinės šakos pažeidimo ir nukraujavimo (t. 1, b. l. 101–109).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. P. kraujyje alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 110).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. P. organuose stipriai veikiančių, nuodingų, narkotinių medžiagų nerasta (t. 1, b. l. 111).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad V. P. kaklo odos žaizda yra durtinė-pjautinė, padaryta plokščiu, vienašmenių savybių duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuris smigo į kūną į kairę (nukentėjusiojo atžvilgiu) nukreiptomis ašmenimis. Žaizdoje užsifiksavę požymiai, tinkami žalojusio įrankio nustatymui tik grupinės priklausomybės lygyje (t. 1, b. l. 112–114).

Iš pateiktų atsakymų į paklausimus matyti, kad 2011-02-08 dvi anoniminės SMS žinutės, į bendrabučio komendantės A. G. mobiliojo ryšio telefoną buvo išsiųsto iš kompiuterio, kurio IP adresas buvo priskirtas V. P., adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 166–167).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ir prie jo esančių nuotraukų matyti, kad G. D. papasakojo ir parodė, kaip gulinčiam lovoje V. P. smogė peiliu į kaklo sritį ir į galvą, kaip po šių smūgiu V. P. iškrito iš lovos ant grindų ir gulėjo ant pilvo, kaip jį laikė, kol jis nustojo kvėpuoti, kaip aprengė kūną ir ištempė į balkoną, kaip tvarkė kambarį, plovė kraujo dėmes, kur ir kaip išmetė peilius į upelį (t. 2, b. l. 111–137).

Iš Utenos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymos dėl paieškos rezultatų matyti, jog 2011 m. kovo 8 d. narai apieškojo apie 700 metrų ilgio (duomenys neskelbtini)upelio atkarpą nuo tilto, esančio prie (duomenys neskelbtini)kolegijos link (duomenys neskelbtini)gatvės, tačiau nusikaltimo įrankiai – peiliai neaptikti (t. 2, b. l. 139).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, jog G. D. nustatytas kairės rankos penkto piršto galinio pirštikaulio srities nubrozdinimas. Sužalojimas padarytas buku kietu daiktu, kontakto su kūnu metu, suduodant ar atsitrenkiant, prieš 2–3 dienas iki apžiūrėjimo (2011-02-19) (t. 2, b. l. 141).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad G. D. organizme narkotinių, psichotropinių medžiagų bei alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 143).

Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu G. D. nesirgo lėtiniu ar laikinu psichikos sutrikimu, galėjo visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Psichikos sutrikimas nenustatytas ir tyrimo metu. Taikyti jam priverčiamąsias medicinos priemones nereikalinga. Nusikaltimo padarymo metu G. D. nebuvo patologinio, fiziologinio afekto būsenos. Nenustatyta, kad G. D. ir V. P. įtempti tarpusavio santykiai turėjo tiesioginės įtakos G. D. veiksmams. Jo veiksmai įvykio metu buvo ne iš anksto suplanuoti ar numatyti, o nulemti situacinių aplinkybių (t. 2, b. l. 189 – 193).

Iš advokato E. Staponkaus surašyto apžiūros protokolo matyti, kad jis 2011-03-01 plastikiniame vamzdyje, skirtame polaidžio vandenims nutekėti į (duomenys neskelbtini)upelį, rado plastikinį maišelį su užrašu „Euro vaistinė“ ir jame vyriškas trumpikes ir sulenktą peilį medine rankena. Papildomos apžiūros metu padarytos įvykio vietos, kur rasti minėti daiktai, fotonuotraukos (t. 4, b. l. 5–9).

Iš advokato E. Staponkaus prašymo matyti, kad jis 2011-06-29 tyrėjams pateikė plastikinį maišelį su užrašu „Euro vaistinė“, vyriškas trumpikes ir peilį, rastus 2011-03-01 (t. 4, b. l. 3–4).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini)matyti, kad ant pateikto tirti peilio, rasto ir paimto 2011-03-01 advokato E. Staponkaus apžiūrint įvykio vietą, rankenos rastų vyro biologinių pėdsakų ir ant rankenos įdubų rasto vyro kraujo genotipai sutampa su V. P. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų V. P. fokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,0000000000009 %. Ant pateiktų tirti trumpikių, rastų ir paimtų 2011-03-01 advokato E. Staponkaus apžiūrint įvykio vietą, rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su G. D. genotipu. Ant pateiktų trumpikių žmogaus kraujo nerasta (t. 4, b. l. 19–21).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. P. kaklo odos žaizda Nr. 7 nepadaryta gynėjo surastu ir tirti pateiktu peiliu (t. 4, b. l. 33–37).

Iš pateikto vietovės plano matyti, kad kanalo vamzdis, kuriame gynėjas rado maišelį su peiliu, yra aukščiau prieš Vyžuonos upelio srovę nuo tos vietos, kur G. D. teigimu, jis išmetė peilius (t. 5, b. l. 50).

Dėl veikų vertinimo

Kaltinamasis G. D. neneigia nužudęs V. P., tačiau teigia, kad jam buvo kilusi grėsmė iš V. P. pusės ir kad jis nužudė V. P., siekdamas išsaugoti savo gyvybę, t. y. veikė būtinosios ginties sąlygomis. Tokie kaltinamojo teiginiai vertinami kritiškai, kaip pasirinktas gynybos būdas. Šių kaltinamojo teiginių nepatvirtina byloje surinkti ir teisme ištirti įrodymai.

Būtinoji gintis yra tokia situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei tuo nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Žalos padarymas būtinosios ginties sąlygomis yra tik tuomet kai tokie veiksmai atitinka teisėtumo sąlygas. Šios sąlygos susijusios su dviem esminiais momentais – kėsinimusi ir gynyba. Kėsinimąsi apibūdina trys sąlygos – kėsinimosi pavojingumas, kėsinimosi akivaizdumas ir kėsinimosi realumas. Kėsinimosi į gyvybę pavojingumą rodo tai, kad besikėsinančio asmens veiksmai, sudarantys kėsinimosi turinį, nukreipti prieš kito asmens gyvybę. Pavojingu kėsinimusi laikomos tik tos baudžiamajame įstatyme numatytos veikos, kurios gali pasireikšti veikimu. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai žala jau daroma arba yra labai aiški jos grėsmė, t.y. kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančio ar kito asmens teisėms. Realiu kėsinimusi laikomas toks kėsinimasis, kuris yra iš tikrųjų, egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad negali būti laikoma, jog asmuo veikė būtinosios ginties sąlygomis jei nebuvo pakankamo pagrindo tikėtis kėsinimosi ir gintis pradėta iš baimės ar nepagrįsto įtarumo.

Kaltinamojo parodymai apie įvykį nebuvo nuoseklūs ir kito tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu. Pačiame pirmame, savo ranka rašytame prisipažinime (t. 2, b. l. 101), G. D. nurodė, kad matė, kaip V. P. į rankšluostį įvyniojo peilį ir su juo atsigulė į lovą. Supratęs, kad V. P. ketina kažką padaryti su tuo peiliu, čiupo savo peilį ir pirmas jam smogė.

Tą pačią dieną apklausiamas kaip įtariamasis (t. 2, b. l. 108–109) G. D. detalizavo savo parodymus ir paaiškino, kad matė, jog V. P. iš sieninės spintos pasiėmė savo virtuvinį peilį juoda plastmasine rankena ir susivyniojęs jį į rankšluostį nusinešė į lovą. Išsigandęs, kad V. P. naktį jo nenužudytų, iš tos pačios sieninės spintos pasiėmė savo virtuvinį peilį ir priėjęs prie gulinčio V. P. pirmas jam smogė peiliu į kaklą. Kiek kartų smogė, negali pasakyti, tačiau ne vieną kartą. Jau po tų smūgių V. P. iš po antklodės išsitraukė savo peilį ir bandė juo smūgiuoti, tačiau jam nepavyko. Iš jo tą peilį atėmė ir atimtu peiliu dar kartą V. P. smūgiavo. Po to V. P. dar bandė priešintis ir grumtynių metu iškrito iš lovos ant grindų. Ant grindų gulinčiam V. P. dar kelis kartus smūgiavo savo peiliu į kaklo sritį. Po to suėmęs jį už kaklo laikė, kol jis nustojo judėti.

Parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b. l. 111–137) G. D. papasakojo ir parodė, kad tuo metu, kai V. P. parėjo iš dušo ir priėjo prie sieninės spintos, jis pats sėdėjo prie stalo. Pametęs, kad V. P. iš spintos pasiėmė peilį ir jį nusinešė į lovą, pats pasiėmė peilį ir priėjęs prie V. P. kelis kartus smūgiavo tuo peiliu į kaklo sritį. Jau po tų smūgių V. P. iš po antklodės išsitraukė peilį, tačiau jis tą peilį atėmė ir juo vėl smūgiavo V. P. į galvos sritį. Po to susigrūmė su V. P. ir grumtynių metu žuvusysis iškrito iš lovos. G. D. parodė, kad atsitūpęs prie ant grindų gulinčio V. P. dar kelis kartus smogė jam peiliu į kaklo sritį ir paskui laikė suėmęs už kaklo iki jis nustojo kvėpuoti. V. P. tuo metu gulėjo ant pilvo.

Apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2011-04-07 (t. 2, b. l. 167–174) G. D. jau nurodo, kai V. P. grįžo iš dušo, jis pats tuo metu gulėjo lovoje ir skaitė knygą ir matė, kaip V. P. pasiėmė į lovą peilį. Be to, nurodo, kad kai priėjo prie gulinčio V. P. ir jį pajudino, šis iš karto užsimojo peiliu ir tik atrėmęs jo smūgį peiliu, pats vieną kartą dūrė V. P. į kaklo sritį, ir po to atėmęs iš V. P. peilį dar vieną kartą tuo peiliu dūrė į galvos sritį. Po to G. D. teigimu, V. P. jį pargriovė ant žemės ir ėmė smaugti, o jis besigindamas, sugriebė ant grindų buvusį peilį ir juo kelis kartus dūrė į įvairias kūno vietas.

Duodamas parodymus teisme G. D. jau nurodė, kad kai V. P. parėjo iš dušo, jis priėjo prie sieninės spintos. Matė, kad V. P. ištiesė ranką link lentynos, kur sudėti įrankiai ir įtarė, kad tuo metu V. P. pasiėmė peilį ir susivyniojęs jį į rankšluostį nusinešė į lovą. Pagalvojo, kad jis tuo peiliu gali ką nors padaryti ir nutarė patikrinti savo įtarimus. Nenorėdamas apsijuokti (jei kartais jokio peilio V. P. nebuvo pasiėmęs) apie tai nepranešė nei budinčiajai nei kam nors kitam. Iš spintos pasiėmęs savo peiliuką priėjo prie gulinčio V. P.. Jis tuo metu gulėjo ant dešinio šono. Suėmęs jį už peties patraukė į save. Tuo metu V. P. užsimojo savo peiliu. G. D. nurodo, kad atrėmė V. P. smūgį peiliu ir tik po to savo peiliu dūrė jam vieną kartą į kaklą. Po to savo peilį numetė ir atėmė iš V. P. jo peilį bei atimtu peiliu dūrė jam į galvą. Po to V. P. pašoko iš lovos ir toliau grumtynės vyko ant grindų. Jau grumtynių metu, kai V. P. pradėjo jį smaugti, sugriebęs ant grindų anksčiau numestą peilį dar kelis kartu dūrė juo V. P. į įvairias kūno vietas.

Teismas, darydamas išvadas apie tai, kaip ir kokiu būdu buvo nužudytas V. P., remiasi dalimi G. D. parodymų, kuriuos jis surašė savo ranka, davė pirminėje apklausoje ir parodymų patikrinimo vietoje metu, kadangi šiuos parodymus patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Tai, jog V. P. buvo durta jam gulint lovoje patvirtina tai, kad tiek ant patalynės, tiek ant pačios lovos rasta kraujo. Iš byloje esančių apžiūros protokolų bei prie jų esančių nuotraukų matyti, kad kraujo dėmės ant V. P. patalynės yra didelės, kraujas per patalynę persisunkęs net į lovos gobeleną. Tai rodo, kad V. P. gulint lovoje jam buvo padaryta bent viena žaizda, iš kurios stipriai kraujavo. Iš specialisto išvados ir specialisto paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad stiprus vidinis ir išorinis kraujavimas vyko iš trijų žaizdų: iš žaizdos Nr. 6 – tai žaizda kaklo srityje su skydinės arterijos pažeidimu, iš žaizdos Nr. 7 – tai kiauryminė žaizda ties raktikauliu ir atsiverianti į krūtinės ertmę bei iš kaukolės ertmės kiauryminio sužalojimo su svetimkūniu. Kiekviena iš šių žaizdų galėjo būti mirtina. Kitos žaizdos yra paviršinės ir kraujavimas iš jų nebuvo toks intensyvus. Be to, ta aplinkybė, kad ant patalynės ir lovos rasta daug kraujo laidžia daryti išvada, jog V. P. po jo sužalojimo dar bent kurį laiką buvo lovoje. Visa tai patvirtina pirminius G. D. parodymus, kad jis lovoje gulinčiam V. P. kelis kartus smūgiavo į kaklo sritį ir vieną kartą į galvos sritį. Kartu tai paneigia kaltinamojo vėlesnius parodymus, kad V. P. po dviejų smūgių jam sudavimo iš karto iššoko iš lovos ir parvertė kaltinamąjį ant grindų.

Tas faktas, jog apžiūrų metu daug kraujo dėmių rasta ant grindų prie lovos patvirtina, jog V. P. tikrai buvo iškritęs ar išmestas iš lovos. Parodymų patikrinimo vietoje metu G. D. nuosekliai papasakojo ir parodė, kad iššokęs iš lovos V. P. parkrito ant grindų veidu žemyn, o jis tuo metu pritūpęs dar kelis kartus smogė jam peiliu į kaklo dešinę pusę. Po to laikė prispaudęs, kol V. P. nustojo kvėpuoti. Tai, kad įvykių seka buvo būtent tokia patvirtina byloje esantys objektyvūs įrodymai. Iš specialisto išvados bei prie jos pridėtų žuvusiojo nuotraukų matyti, kad V. P. kaktos kairėje ir dešinėje pusėje yra nubrozdinimų. Kadangi nubrozdinimų vietoje yra apdžiuvusio kraujo, darytina išvada, kad šie sužalojimai padaryti dar jam esant gyvam. Neabejotinai tokie sužalojimai galėjo atsirasti kontaktuojant su kietais daiktais. Tai yra konstatuota ir teismo medicinos specialisto išvados 3.1 punkte. Tokiu daiktu galėjo būti ir grindys. O tai atitinka G. D. parodymus, jog V. P. parkrito ant grindų veidu žemys ir tai, kad jis spaudė V. P. galvą prie grindų iki pastarasis nustojo kvėpuoti. Kartu tai paneigia vėlesnius (tarp jų ir teisme duotus) kaltinamojo parodymus, kad iššokęs iš lovos V. P. parvertė kaltinamąjį ir būdamas viršuje smaugė jį, o nuvertęs V. P. nuo savęs daugiau jo nelietė. Tai, kad G. D. būtų smaugtas paneigta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kadangi ant jo kūno nesurasta jokių smaugimo žymių, bei specialisto duotais parodymais teisme.

Kaltinamasis tvirtina, kad pirmą (ar pirmus) smūgius V. P. sudavė peiliu, kurį pats pasiėmė iš spintos. Smūgį į galvos sritį sudavė peiliu, kurį atėmė iš paties V. P.. O kai vyko grumtynės ant grindų, tai vėl sugriebęs savo peilį smūgiavo juo V. P. į įvairias kūno vietas. Iš kaltinamojo parodymų galima daryti išvadą, kad nužudant V. P. buvo naudoti du skirtingo dydžio peiliai. Prie bylos yra pridėtas virtuvinis peiliukas medine rankena ir sulenkta geležte, kurį rado ir pateikė kaltinamojo gynėjas. G. D. tvirtina, kad būtent tuo peiliu jis naudojosi suduodamas smūgius žuvusiajam. Tiek kaltinamojo paaiškinimai apie naudotus peilius, tiek prie bylos pridėto peilio radimo aplinkybės kelia daug abejonių, prieštarauja paties kaltinamojo parodymams bei objektyviai nustatytoms aplinkybėms, todėl negali būti vertinami kaip neginčijami įrodymai. Iš specialisto išvados matyti, kad ant gynėjo rasto peilio yra V. P. kraujo. Tai įrodo, kad šis peilis buvo įvykio vietoje, kai buvo nužudytas V. P., tačiau tai nereiškia, kad jis buvo panaudotas taip, kaip nurodo kaltinamasis. G. D. visą laiką tvirtina, kad pirmą smūgį (ar pirmus smūgius) V. P. į kaklo sritį sudavė savo peiliu, t. y. gynėjo rastu ir pateiktu peiliuku. Kaltinamojo teigimu, iš V. P. atimtu peiliu jis dūrė tik vieną kartą, t. y. į galvos sritį. Vėliau vėl naudojo savo peilį. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad V. P. kaukolėje esančioje durtinėje žaizdoje rastas metalo gabalėlis. Iš šio svetimkūnio aprašymo bei iš pridėtų nuotraukų galima spręsti, kad tai nulūžęs peilio ašmenų smaigalys. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 4, b. l. 33–37) matyti, kad V. P. kaklo odos žaizda Nr. 7 nepadaryta gynėjo surastu ir tirti pateiktu peiliu. Tai reiškia, kad bent jau du iš trijų mirtį galėjusių sukelti sužalojimų (galvos srityje ir žaizda kakle Nr. 7) padaryti ne gynėjo pateiktu peiliu. Darytina išvada, kad abu šie sužalojimai padaryti tuo pačiu peiliu, kurio nulūžęs smaigalys rastas įstrigęs kaukolės kaule, arba buvo panaudotas dar vienas įrankis, kuris taip pat nėra surastas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad prie bylos pridėto peilio suradimo aplinkybės taip pat yra abejotinos ir prieštaraujančios kaltinamojo parodymams. Kaltinamasis G. D. visą laiką tvirtina, kad peilius, kurie buvo panaudoti įvykio metu, jis išnešė iš bendrabučio ir įmetė į Vyžuonos upelio vandenį suvyniotus į vieną maišelį. Parodymų patikrinimo vietoje metu jis parodė vietą, kur išmetė peilius. Iš pateiktų nuotraukų matyti, jog upelis nėra užšalęs, matyti tekantis vanduo. Tuo tarpu iš gynėjo pateikto apžiūros protokolo matyti, kad jis vieną peilį ir trumpikes rado visiškai užšalusio griovio protakos vamzdyje. Tos vietovės plane (t. 5, b. l. 50), sugretinus vietas, kur G. D. nurodo išmetęs peilius ir kur gynėjas teigia radęs peilį, matyti, kad radimo vieta yra prieš upelio Vyžuonos srovę. Tai reiškia, kad vanduo niekaip negalėjo į tą vietą nuplukdyti tų daiktų. Be to, kaltinamasis visuose savo parodymuose (tarp jų ir teisme) nurodo, kad abu peilius išmetė kartu (viename maišelyje), tačiau rastas tik vienas peilis. Be to, jis rastas maišelyje su trumpikėmis, apie kurias ikiteisminio tyrimo metu G. D. nėra minėjęs. Paaiškindamas trumpikių atsiradimą maišelyje su peiliu, kaltinamasis nurodė, kad jas išmetė, kadangi jomis valė kraują. Tačiau šis jo teiginys paneigtas specialisto išvada, kurioje aiškiai pasakyta, jog ant trumpikių nėra kraujo pėdsakų. Minėto peilio, kaip įrodymo, patikimumą mažina ir tai, jog pagal byloje esančius rašytinius dokumentus jis buvo rastas 2011 m. kovo 1 d., tačiau ikiteisminiam tyrimui pateiktas tik 2011 m. liepos 4 d. (t. 4, b. l. 3–4). Įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas kritiškai vertina kaltinamojo teiginius, kad būtent gynėjo rastu peiliu buvo padaryti kiauryminiai kaklo sužalojimai, t. y. sužalojimai sukėlę mirtį. Kadangi kaltinamasis ir jo gynėjas akcentuoja minėto peilio mažumą, jo ašmenų lankstumą, t. y. jo nepritaikymą žudyti, laikytina, jog kaltinamojo teiginiai, kad jis naudojo būtent šį peilį, yra jo pasirinkta gynybinė pozicija, siekiant sumenkinti savo vaidmenį ir veiksmų pavojingumą nužudant V. P..

Kaip jau minėta, teismo posėdžio metu G. D. nurodė, kad gulinčiam lovoje V. P. jis dūrė tik du kartus – vieną kartą į kaklą ir vieną kartą į galvą. Visus kitus kartus dūrė tuomet, kai V. P. parvertęs jį ant žemės smaugė. Tuomet besigindamas badė V. P. į įvairias kūno vietas. Tačiau tokie jo parodymai vertinami kritiškai. Iš teismo medicinos specialisto išvados ir specialisto duotų parodymų teisme matyti, kad V. P. vien kakle nustatyta 12 durtinių-pjautinių žaizdų. Dar po vieną žaizdą yra galvoje ir žaste. Visos durtinės žaizdos kakle yra labai arti viena kitos – maždaug 5X6 cm plote. Kiauryminis sužalojimas galvos srityje yra taip pat dešinėje pusėje ir faktiškai netoli sužalojimų kaklo srityje. Šie specialisto nustatyti faktai leidžia daryti išvadą, kad smūgiai V. P. buvo suduoti tikslingai ir koncentruotai, taikant į tą pačią gyvybei pavojingą vietą – kaklą. Jei smūgiai būtų suduoti besiginant, į įvairias kūno vietas nesitaikant, kaip kad teigia kaltinamasis, sužalojimai neabejotinai būtų išsidėstę plačiai ir chaotiškai. Šiuo atveju durtinių žaizdų koncentracija mažame plote patvirtina G. D. pirminių parodymų (kuriuose jis teigė, jog kelis smūgius į dešinę kaklo ir galvos pusę sudavė V. P. gulinčiam lovoje ir vėliau jam iškritus iš lovos bei gulint veidu žemyn ant grindų, dar kelis smūgius sudavė taip pat į dešinę kaklo pusę)   teisingumą. Tai yra dar vienas pagrindas vadovautis pirminiais kaltinamojo parodymais ir kritiškai vertinti teisme duotus parodymus.

Iš paties kaltinamojo parodymų (teismas remiasi pirminiais jo parodymais) apie V. P. elgesį ir įvykių eigą nėra jokio pagrindo manyti, kad kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Priešingai – būtent G. D. veiksmai laikytini puolamaisiais ir agresyviais. Nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis sakė, jog tikrai matė, kaip V. P. pasiėmė peilį, tačiau teisminio nagrinėjimo metu, detalizuojant šias aplinkybes, pripažino, kad V. P. prie spintos stovėjo atsukęs nugarą, ir jis negalėjo tiksliai matyti, ką jis daro spintoje, todėl tik spėjo, jog V. P. galėjo paimti peilį. Tuo metu, kai G. D. sudavė pirmus smūgius peiliu V. P., pastarasis miegojo ar bent jau gulėjo lovoje, nekėlė jokios akivaizdžios ir realios grėsmės kaltinamajam. Iš kaltinamojo parodymų matyti, kad buvo tik jo pamąstymai apie galimą grėsmę. Apie tai, kad žuvusysis lovoje turėjo peilį parodo tik pats kaltinamasis, tačiau net jei būtų galima daryti prielaidą, jog V. P. tikrai į lovą nusinešė peilį, tai negali būti manoma, jog jis realiai, akivaizdžiai ir pavojingai kėsinosi į G. D. gyvybę ar sveikatą. Jei V. P. būtų ketinęs kėsintis į miegančio G. D. gyvybę ar sveikatą, jam nebuvo jokio reikalo neštis peilį į lovą, nes galėjo jį pasiimti bet kuriuo momentu kaltinamajam užmigus. Juo labiau nebuvo prasmės to daryti stebint pačiam G. D.. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ir V. P. tarpusavyje nesutarė, konfliktavo, jų santykiai buvo įtempti. Iš paties kaltinamojo, liudytojų J. V., J. G. parodymų matyti, kad kaltinamasis ir žuvusysis konfliktavo ir įvykio išvakarėse. Nėra objektyvių duomenų, koks pokalbis vyko tarp G. D. ir V. P. tiesiogiai prieš pastarajam atsigulant. Neatmestina, kad V. P. galėjo į lovą pasiimti peilį (jei jį iš viso buvo pasiėmęs), kaip apsiginimo priemonę, jausdamas grėsmę būtent iš G. D. pusės. Tačiau, kaip jau minėta, jis jokių aktyvių veiksmų nesiėmė, tiesioginės grėsmės kaltinamajam nekėlė.

Kaip jau yra minėta, kaltinamąjį labai erzino V. P. elgesys, jų tarpusavio santykiai buvo įtempti ir nedraugiški. Iš bylos medžiagos matyti, kad jie abu siekė išgyvendinti vienas kitą iš bendrabučio. Iš pateiktų atsakymų į paklausimus matyti, kad 2011-02-08 dvi anoniminės SMS žinutės, į bendrabučio komendantės A. G. mobiliojo ryšio telefoną apie netinkamą G. D. elgesį buvo išsiųstos iš kompiuterio, kurio IP adresas buvo priskirtas V. P. (t. 1, b. l. 166–167). Savo ruožtu G. D., atliekant jam teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę yra nurodęs, kad siekdamas išgyvendinti V. P. iš kambario, siūlė kam nors su juo susimušti (t. 2, b. l. 191). Tai rodo, kad siekiant savo tikslo buvo pasitelkiami ir neteisėti, prieštaraujantys moralei metodai. Nėra duomenų, kad G. D. būtų iš anksto planavęs V. P. nužudymą. Tai paneigta ir teismo psichiatrinės psichologinės ekspertizės išvadose (t. 2, b. l. 193). Tačiau susidarius tam tikrai situacijai, G. D. įtarus, kad V. P. į lovą nusinešė peilį, kaltinamasis ėmėsi drastiškų veiksmų. Jis duriančių, pjaunančių savybių įrankiu (galimai peiliu) kelis kartus smogė gulinčiam V. P. į gyvybiškai svarbias kūno vietas – kaklą ir galvą. Netgi po to, kai sužeistas V. P. parkrito ant grindų, kaltinamasis tęsė savo veiksmus ir sudavė dar bent kelis ar keliolika smūgių tuo pačiu įrankiu, taikydamas į tas pačias gyvybiškai svarbias kūno vietas. Tai, kad tuo metu jis turėjo tikslą nužudyti V. P. parodo durtinių pjautinių žaizdų skaičius – padaryta net 14 tokių sužalojimų, ir tai, su kokia jėga buvo badoma. Apie tai, kad suduoti smūgiai buvo pakankamai stiprūs parodo tas faktas, jog buvo pradurtas galvos kaukolės kaulas ir net nulaužta peilio viršūnė. Netgi po to, kai sunkiai sužalotas V. P. gulėjo bejėgis, G. D. nesiėmė nieko, kad suteiktų jam pagalbą ir išsaugotų gyvybę. Jo paties teigimu, jis laikė prispaudęs sužeistojo galvą prie grindų (pirminiai parodymai) ar tiesiog stovėjo ir stebėjo kaip sužeistasis nukraujuoja (parodymai teisme), kol V. P. mirė. Visa tai rodo, kad įvykio metu G. D. siekė V. P. mirties ir šį tikslą įgyvendino, t. y. veikė tiesiogine apibrėžta tyčia. Kaip nustatyta teismo psichiatrinės, psichologinės ekspertizės ekspertų, įvykio metu G. D. nebuvo patologinio, fiziologinio afekto ar kitos emocinės būsenos, kuri galėjo turėti esminės įtakos jo sąmonei ir veiklai. Nebuvo tokios būsenos ir po nusikaltimo padarymo (t. 2, b. l. 189–193).

Pirmi smūgiai V. P. buvo suduoti pastarajam gulint, o galimai ir jau miegant, lovoje. Kaltinamasis tvirtina, kad į galvos sritį jis smūgiavo V. P. dar būnant lovoje. Tai reiškia, kad bent vienas sužalojimas, turėjęs tiesioginį ryšį su nukentėjusiojo mirtimi, buvo padarytas jam dar gulint. V. P. buvo užpultas netikėtai. Net jei užpuolimo metu jis dar nebuvo užmigęs, tuo metu gulėjo užsiklojęs antklode (paties kaltinamojo parodymai), kas taip pat apsunkino jo galimybę pasipriešinti. Akivaizdu, jog po pirmų smūgių V. P. bandė gintis. Tai patvirtina durtinė pjautinė žaizda kairės rankos I-II tarpupirščio srityje. Šis sužalojimas rodo, kad buvo dengiamasi nuo smūgių peiliu. Tačiau jo galimybę pasipriešinti ir apsiginti apsunkino tai, kad jam jau buvo padarytas bent vienas sunkus sužalojimas. Paties kaltinamojo parodymais, V. P. buvo badomas ir tuomet, kai jis jau gulėjo ant grindų, o kaltinamasis laikė jį prispaudęs. Taip buvo atimta bet kokia galimybė žuvusiajam apsisaugoti pasipriešinant ar pabėgant. Šių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad V. P. buvo nužudytas jam esant bejėgiškos būklės.

V. P. buvo padaryti daugybiniai sužalojimai. Dauguma šių sužalojimų durtinės-pjautinės žaizdos. Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados bei specialisto paaiškinimų, mirtį sukėlė trys durtiniai-pjautiniai sužalojimai. Tačiau, kaip nurodo specialistas, mirtis neištiko staiga. V. P. kurį laiką buvo gyvas, galėjo būti sąmoningas ir atlikti tam tikrus veiksmus iki mirtinai nukraujavo. Specialisto teigimu, bene gausiausiai kraujavo iš žaizdos, kur buvo pažeista miego arterijos skydinė šaka. Tačiau tai nereiškia, kad mirtis ištiko labai greitai, kadangi buvo nupjauta ne pati stambiausia arterija. Specialisto teigimu, nuo V. P. sužalojimo iki jo mirties galėjo praeiti nuo kelių minučių iki pusės valandos laiko. Kaip nurodo specialistas, kiekvienas įsidūrimas, odos pažeidimas pažeidžia nervines ląsteles. Kadangi šiuo atveju, žaizdos yra ne menkos, todėl skausmą žuvusysis turėjo jausti. Žuvusysis kurį laiką buvo ne tik gyvas, bet ir sąmoningas, kadangi mirtis ištiko ne momentiškai. Visą tą laiką neabejotinai V. P. turėjo jausti didelį skausmą, dvasines kančias, suvokdamas savo bejėgiškumą. Todėl įvertinus visas šias aplinkybes laikytina, kad V. P. buvo nužudytas itin žiauriai.

Aptartų įrodymų visuma visiškai įrodo, kad G. D. tyčia itin žiauriai nužudė bejėgiškos būklės buvusį V. P.. Todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p.

Dėl bausmės skyrimo, civilinių ieškinių ir kt.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str., į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes.

Kaltinamojo G. D. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nors V. P. ir G. D. siekiant iškeldinti vienas kitą iš bendrabučio kambario ir pats žuvusysis naudojosi ne teisėtomis ir moraliai nepriimtinomis priemonėmis (rašė anoniminius skundus komendantei), tačiau tai nelaikytina provokuojančiu elgesiu, duodančiu pagrindą kitai pusei kėsintis į gyvybę.

Skirdamas bausmę G. D. teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Veika padaryta tiesiogine, apibrėžta tyčia. Tai rodo didesni kaltininko pavojingumą. Kaltinamasis G. D. anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 45, 50), charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 40–44). Kaltinamasis psichikos sveikatos centre registruotas nebuvo (t. 3, b. l. 48). Nusikalstamą veiką padarė būdamas pakaltinamas ir šiuo metu yra pakaltinamas, priverstinis gydymas jam nereikalingas (t. 2, b. l. 189–193). Nusikalstamos veikos padarymo metu mokėsi (duomenys neskelbtini)kolegijoje. G. D. bylos nagrinėjimo teisme metu pripažino faktą, kad V. P. mirė dėl jo veiksmų, tačiau iš kaltinamojo pasisakymų, jo elgesio darytina išvada, jog jis visiškai nesigaili atėmęs kitam žmogui gyvybę. Viso proceso metu G. D. laikėsi pozicijos, kad dėl visko kaltas pats V. P., kad dėl tokio netikusio žmogaus turi kentėti jis (G. D.), kad V. P. būtent jam sugadino gyvenimą, sugriovė ateities planus. Kaltinamojo demonstruojama panieka ir neapykanta žuvusiajam rodo, kad jis ne tik kad nesigaili padaręs nusikaltimą (gaili tik savęs), bet ir kritiškai nevertina savo elgesio. Tai taip pat rodo kaltinamojo didesnį pavojingumą visuomenei. Už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, didesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

G. D. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindai nėra išnykę. Be to, paskirtos bausmės griežtumas duoda pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis gali pasislėpti, siekdamas išvengti bausmės. Todėl kardomoji priemonė – suėmimas paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusieji J. P. ir S. P. byloje pareiškė civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 4, b. l. 145–147). J. P. prašo priteisti jam 26 906, 58 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 2000 Lt atstovavimo teisme išlaidų. Nukentėjusioji S. P. prašo priteisti jai 250 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro laidojimo ir kapo tvarkymo išlaidos bei mirties metinių minėjimo išlaidos. Kaip neturtinė žala įvertinta artimo žmogaus netektis, patirtas stresas, dvasiniai pergyvenimai, kuriuos sustiprino tai, kaip buvo nužudytas labai jauno amžiaus sūnus. 

Nukentėjusiųjų J. P. ir S. P. ieškinys turtinei žalai atlyginti pagrįstas dokumentais ir nukentėjusiųjų paaiškinimais. Nors kaltinamasis ir pripažįsta ieškinį turtinei žalai atlyginti, tačiau tenkintina dalis šio ieškinio. Kaip matyti, bendras turtinės žalos dydis yra 26 906,58 Lt. Tačiau, kaip paaiškino, nukentėjusysis J. P., iš ieškinyje nurodytos sumos nėra minusuota laidojimo pašalpos, gautos iš savivaldybės suma, t. y. 1040 Lt. Be to, dalį žalos atlygino draudimo bendrovė. Iš draudimo gauta 15 000 Lt išmoka. Ši suma taip pat nelaikytina nukentėjusiųjų asmeninėmis išlaidomis. Susipažinus su laidojimo išlaidas patvirtinančiais dokumentais matyti, kad į šias išlaidas nepagrįstai įtraukta 415,62 Lt, t. y. išlaidos cigaretėms – 8,75 Lt, kanceliarinėms prekėms – 182,95 Lt ir brendžiui „Grand Cavaliers“ (bendra suma 223,92 Lt). Nurodyti alkoholiniai gėrimai pirkti atskirai parduotuvėje, o ne apmokant gedulingus pietus ar mirties metinių vakarienę. Nurodytos išlaidos nelaikytinos laidojimo išlaidomis, todėl civilinis ieškinys mažintinas. Taigi turtinės žalos suma mažinama bendra 16 455,62 Lt suma (26 906,58 – 15 000 – 1040 – 415,62) ir iš kaltinamojo priteistina 10 450,96 Lt.

Civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta nusikaltimu. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką ir jos pasekmes. Šiuo atveju nukentėjusieji J. P. ir S. P. neteko artimo žmogaus – savo sūnaus. Neabejotinai tai sukėlė didžiulį stresą, neigiamus išgyvenimus, skausmą. Kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, V. P. nuo mažens sirgo cerebriniu paralyžiumi. Auginant tokį vaiką jam buvo reikalingas didesnis dėmesys ir globa. Kaip nurodo nukentėjusieji, tik didelių pastangų dėka praktiškai pavyko įveikti ligą, pasiekti, kad sūnus jaustųsi pilnavertis. Tai neabejotinai dar labiau suartino žuvusįjį su tėvais. Iš nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymų matyti, kad V. P. santykiai su tėvais buvo glaudūs ir labai artimi, tėvai nuolatos domėjosi jo gyvenimu, bendravo, lankydavosi pas jį Utenoje. Visa tai patvirtina, jog tėvai iš tikrųjų išgyveno begalinį skausmą ir stresą, ypač sužinoję, kokiomis aplinkybėmis žuvo sūnus. Laikytina, kad nukentėjusiųjų skausmą didino ir kaltinamojo išimtinai negatyvūs, įžeidžiantys pasisakymai apie žuvusįjį. Įvertinus visas šias aplinkybes ir atsižvelgus į teisingumo ir protingumo kriterijus, bei į AT formuojamą teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos dydį tokios kategorijos baudžiamosiose bylose, tenkintina dalis nukentėjusiųjų ieškinių neturtinei žalai atlyginti, kiekvienam iš jų priteisiant po 150 000 Lt.

Iš sąskaitos išrašo ir pinigų priėmimo kvito (t. 4, b. l. 158–159) matyti, kad nukentėjusysis J. P. advokatui sumokėjo 2 000 Lt už atstovavimą teisme. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš G. D. (BPK 103 str. 1 p., 106 str. 2 d.).

Daiktinį įrodymą G. D. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti motinai E. D..

Kaltinamojo G. D. asmens tapatybės kortelę, esančią byloje (t. 3, b. l. 76) nuosprendžiui įsitesėjus persiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Visus kitus daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas

N   U   S   P   R   E   N   D   Ė :

G. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą vaiką, numatytą BK 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., ir paskirti laisvės atėmimą 16 (šešiolikai) metų.

Paskirtą bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į bausmės atlikimo laiką įskaityti laiką, išbūtą laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2011-02-17 iki 2012-10-25.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiajam J. P. iš G. D. priteisti 150 000 (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti, 10 450,96 (dešimt tūkstančių keturis šimtus penkiasdešimt Lt 96 ct) turtinei žalai atlyginti ir 2 000 (du tūkstančius) litų už advokato pagalbą.

Nukentėjusiajai S. P. iš G. D. priteisti 150 000 (vieną šimtą penkiasdešimt tūkstančių) litų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą – G. D. mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericson“ nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti motinai E. D..

Visus kitus daiktinius įrodymus nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.

Kaltinamojo G. D. asmens tapatybės kortelę, esančią byloje, nuosprendžiui įsitesėjus persiųsti į bausmės atlikimo vietą.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.

Kolegijos pirmininkas                                          Sigitas Bagdonavičius

                        Teisėjai:                                          Ričardas Gilys

                                                                      Eligijus Gladutis