PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. lapkričio 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Latožienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Valdo Petro Meidaus ir Dainos Vaidachavičienės,

sekretoriaujant Daivai Benevičiūtei,

dalyvaujant prokurorei Loretai Liepienei,

gynėjoms advokatėms Lidijai Blinkevičienei ir Vaivai Savickienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Loretos Liepienės skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio, kuriuo: 

E. K. padaręs nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) ir perduotas S. K. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

A. Ž. padariusi nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą BK 40 straipsnio pagrindu (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.) ir perduota R. Š. atsakomybėn be užstato, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą.

Kaltinamųjų E. K. ir A. Ž. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta. 

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. Ž. ir R. Ž., tačiau jų atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, kratos pas E. K., R. Ž. ir A. Ž. metu rastas ir paimtas cigaretes nutarta konfiskuoti ir sunaikinti.

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI)  ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš nuteistųjų V. Ž., R. Ž., E. K. ir A. Ž. priteista valstybei 10 525 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos ieškinio sumos, terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

Paliktas galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo teismo 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. Ž. pinigines lėšas – 2010,00 Eur, saugomas Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta laikiną nuosavybės teisės apribojimą panaikinti ir 2010  Eur nukreipti civilinio ieškinio padengimui.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

n u s t a t ė :

I.                      Bylos esmė

1.       E. K.

laikotarpyje nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. Rokiškio rajone, E. K. iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų (įskaitant ir rusakalbių asmenų) neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes (ne mažiau kaip 7440 pakelių cigarečių, kurių vertė ne mažesnė nei 42 131,8 Eur), nepaženklintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiais ženklais - banderolėmis taisyklių“ (toliau – Ženklinimo taisyklės) 5 punkte nustatyta tvarka, kuri reikalauja, kad ant skirtų realizuoti Lietuvos Respublikoje apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų pakelio, maišelio, butelio, kitos talpyklos ar pakuotės turi būti užklijuoti finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialūs ženklai, jas laikė savo gyvenamosios vietos, adresu - (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, po ko realizavo (iki 2024 m. rugpjūčio 21 d.): R. Ž. – ne mažiau 4145 pakelių, fiziniam asmeniui - 2800 pakelių, kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, o 495 pakelius ir toliau laikė, kol kratos metu jie buvo išimti, adresu (duomenys neskelbtini).;

R. Ž. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d., iš E. K., gyvenančio adresu – (duomenys neskelbtini)., neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes, t. y. ne mažiau 4145 pakelių cigarečių, kurių vertė ne mažesnė nei 21997,9 Eur ir kurios nepaženklintos Ženklinimo taisyklių 5 punkte nustatyta tvarka, reikalaujančia, kad ant skirtų realizuoti Lietuvos Respublikoje apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų pakelio, maišelio, butelio, kitos talpyklos ar pakuotės turi būti užklijuoti finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialūs ženklai; po to, R. Ž. ir V. Ž. jas atsigabeno iš (duomenys neskelbtini)., o dalį, t. y. nemažiau kaip 1295 pakelių cigarečių, kurių vertė 7525,85 Eur, jie atsigabeno į savo namus, adresu – (duomenys neskelbtini). sav., kur R. Ž. ir V. Ž. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. jas laikė ir dalį jų realizavo, o kitą dalį, t. y. nemažiau kaip 2850 pakelių cigarečių, kurių vertė 14 472,05 Eur, R. Ž. ir V. Ž. nugabeno pas A. Ž., adresu - (duomenys neskelbtini) kur R. Ž. ir A. Ž. iki 2024 m. rugpjūčio 21 d. jas laikė ir dalį jų realizavo.

II.                      Apeliacinio skundo argumentai

2.       Apeliaciniu skundu prokurorė prašo Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį E. K. ir A. Ž. atžvilgiu, kuriuo jie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnio nuostatas, pakeisti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo:

pripažinti E. K. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 420 MGL, t. y. 21 000,00 Eur baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti 280 MGL, t. y. 14 000,00 Eur dydžio baudą;

pripažinti A. Ž. kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jai 300 MGL, t. y. 15 000,00 Eur dydžio baudą. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti 200 MGL, t. y. 10 000,00 Eur dydžio baudą.

E. K. ir A. Ž. nustatyti 2 (dviejų) metų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Kitą Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą.

2.1.       Skunde prokurorė nurodo, kad teismas spręsdamas E. K. ir A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė klausimą BK 40 straipsnyje numatyta tvarka (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), teisingai įvertino visų šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų požymių buvimą, tačiau neteisingai vertino laiduotojais siūlomų asmenų gebėjimą daryti teigiamą įtaką atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės elgesiui. Abi laiduotojos E. K. žmona S. K. ir A. Ž. dukra R. Š. yra neteistos, nebaustos administracine tvarka, charakterizuojamos teigiamai, tačiau jos nėra vertos teismo pasitikėjimo, kad vykdys joms priskirtą funkciją – prižiūrėti laiduojamą asmenį, kad jis pasitaisytų be valstybės prievartos.

2.2.       Bylos duomenimis S. K. gyveno su E. K. tuo metu, kai jis vykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje. Nusikalstama veika buvo vykdoma net keletą metų - tai nustatyta liudytojų R. D. (7 t, b.l. 141-144), S. B. (7 t., b.l. 7), S. S. (t. 6, b.l. 166-169) parodymais, rastais keleto metų laikotarpį apimančiais užrašais (4 t., b.l. 7-61). E. K. teisme posėdžio metu nurodė, kad cigaretes jam atveždavo ir palikdavo nepažįstamas asmuo lauke prie namų po eglėmis ir jas iš ten pasiimdavo R. Ž. ar jos sutuoktinis V. Ž.. Tačiau bylos duomenimis cigaretės nuo S. K. namuose nebuvo slepiamos - tai patvirtina kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad E. K. namuose rastos 6 rūšių įvairios kontrabandinės cigaretės, viso 495 pakeliai, kurie buvo laikomi atvirai ant stalų ir spintelių virtuvėje bei svetainėje, kitose kambario vietose. Tai, kad S. K. žinojo apie sutuoktinio neteisėtus veiksmus patvirtina telefoniniai pokalbiai, užfiksuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu tarp E. K. bei V. T., R. Ž., R. D., S. B. (t.1, b.l. 102-111, t.1, b.l. 92, t.1, b.l. 93), duomenys, užfiksuoti R. Ž. slapto sekimo protokole (t. 1, b.l. 126-127). Dėl minėtų aplinkybių prokurorė mano, jog S. K. negali E. K. daryti teigiamą įtaką, o tuo pačiu negalėjo būti teismo paskirta laiduotoja, verta pasitikėjimo atleidžiant E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės.

2.3.       A. Ž.

2.4.       Prokurorės manymu, minėtų laiduotojų paskyrimas paverčia laidavimo institutą formalumu, menkinančiu teisingumo ir valstybės autoriteto reikšmę, todėl nuosprendis negali būti laikomas teisingu dėl netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

3.       Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų gynėjos prašė apeliacinį skundą atmesti.

III.                      Apeliacinės instancijos teismo išvados

4.       Apeliacinis skundas tenkinamas.

5.       Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

6.       Prokurorė pateiktame apeliaciniame skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų veikų faktinių aplinkybių ir jų teisinio kvalifikavimo, tačiau nesutinka su teismo sprendimu atleisti E. K. ir A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teigiant, kad laiduotojais paskirti asmenys yra netinkami. 

Dėl E. K. ir A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

7.       BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse įtvirtinta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, pagal kurią laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo, turi savarankišką reikšmę, jos konstatavimas turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-116-1073/2018, 2K-153-976/2018, 2K-18-976/2025). Teismų praktikoje asmenimis, vertais teismo pasitikėjimo, laikytini pilnamečiai asmenys, turintys autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galintys daryti jam teigiamą įtaką. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes, veiklos pobūdį ir realią galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, į jo charakteristiką ir kitus duomenis, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-67-942/2019), taip pat nustatoma, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-895/2018, 2K-96-628/2019). Laiduotojas gali būti tik vertas teismo pasitikėjimo asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui yra akivaizdi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-116-1073/2018, 2K-67-942/2019). Sprendžiant dėl laiduotojo atitikties BK 40 straipsnio 1, 3 dalyse nurodytiems reikalavimams, turi būti apibrėžta, kokį realų auklėjamąjį poveikį gali padaryti laiduotojas, atsižvelgiant, be kita ko, į kaltininko veiklą, jo padarytos nusikalstamos veikos ypatumus, kaltininko ir laiduotojo tarpusavio santykius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2014, 2K-132-699/2017, 2K-186-942/2018).???

8.       Aukštesnysis teismas, susipažinęs su bylos medžiaga pritaria prokurorės skundo argumentui, kad teismas, spręsdamas E. K. ir A. Ž. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybė klausimą BK 40 straipsnyje numatyta tvarka (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2025 m. vasario 1 d.), pagrįstai konstatavo šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų buvimą, tačiau neteisingai vertino laiduotojais skirtų asmenų gebėjimą daryti teigiamą įtaką atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės elgesiui. Nors, kaip nurodoma skundžiamame nuosprendyje, abi laiduotojos S. K. ir R. Š. yra neteistos, nebaustos administracine tvarka, charakterizuojamos teigiamai, tačiau teismas negali apsiriboti konstatavimu, jog laiduotojas yra nepriekaištingos reputacijos žmogus – būtina įsigilinti į tai, kaip šis žmogus siejasi su kaltininku, kokį autoritetą jam turi, koks jo požiūris į kaltininko padarytą nusikalstamą veiką ir kokios yra objektyvios galimybės kontroliuoti bei veikti jo elgesį ateityje. Taigi, laiduotojo galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui turi būti akivaizdi. Į šias aplinkybes teismas neatsižvelgė.

9.       Remiantis bylos medžiaga, visi baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys bei teismo paskirti laiduotojai yra susiję šeimos bei giminystės ryšiais. Laiduotoja S. K. yra atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės E. K. sutuoktinė, o laiduotoja R. Š. yra atleistosios nuo baudžiamosios atsakomybės A. Ž. duktė. Viena vertus, artimi giminystės ryšiai natūraliai reiškia glaudžius emocinius ryšius, kasdienį bendravimą, susirūpinimą vienas kitu ir dažnai autoritetą. Šeimos nariai paprastai pažįsta kaltininką geriausiai, supranta jo silpnybes ir stiprybes, gali pastebėti ankstyvus įspėjamuosius signalus, kad asmuo vėl artėja prie pavojingų sprendimų. Šia prasme šeimos nariai gali būti efektyvūs laiduotojai. Tačiau šiuo atveju, kai kontrabandinėmis cigaretėmis ne vienus metus prekiavo artimai bendraujantys ir giminystės ryšiais susiję asmenys, o laiduotojais skirti šeimos nariai tai žinojo ir toleravo, kyla pagrįsta abejonė dėl jų pačių požiūrio į kaltininkų padarytą nusikalstamą veiką bei galimybės daryti atleistiesiems nuo baudžiamosios atsakomybės auklėjamąjį poveikį.

10.       Baudžiamojoje byloje yra pateiktas R. Š. 2025 m. liepos 21 d. prašymas perduoti kaltinamąją A. Ž. jos atsakomybėn pagal laidavimą, atleidžiant šią kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės, ko prašė ir pati kaltinamoji (t. 10, b. l. 21-23). Minėta, kad R. Š. yra A. Ž. dukra. Teisiamojo posėdžio metu R. Š. nurodė, kad santykiai su mama labai artimi, jos daug bendrauja, blogai vertina jos poelgį ir žadėjo kontroliuoti jos elgesį bei daryti jai teigiamą įtaką. Tačiau šie R. Š. paaiškinimai laikytini siekiu padėti motinai išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie prasilenkia su byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad R. Š. ne tik pateisina tokį kaltininkų elgesį, bet ir pati rūkančiam vyrui nevengdavo pirkti kontrabandines cigaretes iš R. Ž. – tai patvirtina elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuotas R. Š. ir R. Ž. pokalbis, kurio metu R. Š. prašo parduoti cigarečių ir R. Ž. atlikti bankiniai pavedimai. Paskutinį kartą R. Š. bandė pirkti cigaretes  2024 m. liepos 11 d., t. y. likus kelioms savaitėms iki veika buvo išaiškinta (2024 m. rugpjūčio 21 d.). Kadangi, kaip nurodė R. Š., jos santykiai su mama labai artimi, jos daug bendrauja, manytina, kad ji dažnai lankydavosi A. Ž. namuose, kuriuose kratos metu 2024 m. rugpjūčio 21 d. buvo rasta 2850 vnt. cigarečių pakelių. Mažai tikėtina, kad R. Š. nežinojo, kad jos mama vykdė nusikalstamą veiką, kaip tai nurodė pirmosios instancijos teisme, juolab, kad pati pripažino, jog prieš kelerius metus buvo įsigijusi iš mamos neteisėtai laikomų cigarečių draugui. Nors, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, cigarečių įsigijimas iš mamos nėra susijęs su šioje byloje nagrinėta nusikalstama veika, tačiau tai rodo jos vertybines orientacijas ir bendrą asmenybės kryptingumą bei paneigia jos deklaratyvius teiginius, kad tokį mamos elgesį vertina blogai. Todėl aukštesnysis teismas pritaria prokurorės skundo argumentams, kad R. Š. negali būti vertinama kaip verta teismo pasitikėjimo atleidžiant A. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir kad ji gali daryti teigiamą įtaką A. Ž.. Minėtomis aplinkybėmis daroma išvada, kad nėra BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos sąlygos, kuri yra privaloma taikant laidavimo institutą.

11.       Šioje baudžiamojoje byloje 2025 m. rugsėjo 1 d. yra pateiktas ir S. K. prašymas perduoti kaltinamąjį E. K. jos atsakomybėn pagal laidavimą, atleidžiant šį kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ko prašė ir pats kaltinamasis (t. 10, b. l. 42-44). Pateiktame prašyme ir teisiamajame posėdyje apklausta S. K. patvirtino, kad ji yra kaltinamojo E. K. sutuoktinė, sutinka būti jo laiduotoja ir žadėjo teismui kontroliuoti jo elgesį, kadangi jie kartu gyvena ir santykiai su juo artimi, jo poelgį vertina blogai, todėl galės jam daryti teigiamą įtaką. Nežiūrint į tai, kad S. K. pareiškė galinti teigiamai paveikti sutuoktinį, teismas privalėjo įsitikinti laiduotojos galimybėmis realiai įgyvendinti auklėjamąsias funkcijas.

12.       Bylos duomenimis S. K. gyveno su E. K. tuo metu, kai jis vykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 1992 straipsnio 2 dalyje. Cigaretės nuo S. K. namuose nebuvo slepiamos - tai patvirtina kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad E. K. namuose rastos 6 rūšių įvairios kontrabandinės cigaretės, viso 495 pakeliai, kurie buvo laikomi atvirai ant stalų ir spintelių virtuvėje bei svetainėje, kitose kambario vietose. Nusikalstamą veiką vykdė ne tik jos vyras, bet ir dukra R. Ž. bei žentas V. Ž.. Iš byloje esančio elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolo (t. 1, b. l. 78-89) matyti, kad dukra dažnai reikalus, susijusius su kontrabandinių cigarečių realizavimu, aptarinėdavo su tėvu, galimai net girdint S. K., nes kaip minėta, prekyba kontrabandinėmis cigaretėmis nebuvo slepiama nuo S. K.. Žinodama apie vyro ir dukros bei žento daromą nusikalstamą veiką, nesiėmė veiksmų tai sustabdyti ir tokia situacija aiškiai rodo, kad ji tokio artimųjų elgesio nesmerkė, o jeigu ir smerkė, tai neturėjo pakankamai ryžto ar galimybių veikti jų sprendimus. Aptartomis aplinkybėmis daroma išvada, kad S. K. negali E. K. daryti teigiamą įtaką, todėl negalėjo būti teismo įvertinta kaip verta teismo pasitikėjimo atleidžiant E. K. nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo atveju taip pat nėra BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos sąlygos, kuri yra privaloma taikant laidavimo institutą.

13.       Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 40 straipsnį, dėl ko nepagrįstai nutraukė baudžiamąją bylą E. K. ir A. Ž. atžvilgiu. Todėl ši nuosprendžio dalis naikinama ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 3 punktas).

14.       E. K. ir A. Ž. pripažintini kaltais pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje su nuteistaisiais V. Ž. ir R. Ž., laikotarpiu nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko iki 2024 m. rugpjūčio 21 d., (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, pažeidžiant nustatytą tvarką, disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis, kurių vertė viršija 400 MGL, bet neviršija 900 MGL dydžio sumos (disponavo ne mažiau kaip 7440 vnt. pakelių cigarečių, kurių bendra vertė ne mažesnė nei 42131,8 Eur (842,63 MGL)).

Dėl bausmių skyrimo

15.       A. Ž. ir E. K. pripažinus kaltais pagal BK 1992 straipsnio 2 dalį, jiems skirtinos bausmės. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai numatyti BK 54 straipsnyje, kurio 1 dalyje nurodyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

16.       BK 1992 straipsnio 2 dalies sankcija numato šias alternatyvias bausmes:  baudą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Individualizuodamas skirtinas bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad abu kaltininkai padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, teisiami pirmą kartą ir tai lemia sankcijoje numatytos švelnesnės bausmės rūšies – baudos parinkimą. Nustatydamas jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltininkai visiškai pripažino savo kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo ir gailisi – tai lengvina jų baudžiamąją atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17.       A. Ž. nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka nebausta (t. 9, b. l.49), dirbanti Obelių gimnazijoje valytoja ir darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 10, b. l. 28). Ji visų kaltinamųjų interesais atliko 3000 Eur dydžio mokėjimo pavedimą valstybei, tokiu būdu atlygino dalį nusikalstama veika padarytos turtinės žalos (t. 10, b. l. 30).

18.       E. K. nusikalto pirmą kartą, administracine tvarka baustas už įvairius nusižengimus, tame tarpe už pažeidimą, susijusį su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis (t. 9, b. l. 111-117), charakterizuojamas teigiamai. Yra senyvo amžiaus, pensininkas, turintis įvairių lėtinių ligų (t. 10, b. l. 48-52).

19.       Aukštesnysis teismas, įvertinęs A. Ž. ir E. K. padarytą tyčinę  nusikalstamą veiką, kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, jų asmenybes charakterizuojančius duomenis bei jų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, jų vaidmenį nusikalstamoje veikoje, pirmą kartą teisiamiems A. Ž. bei E. K. skiria prokurorės apeliaciniame skunde prašomas baudas, artimas baudžiamojo įstatymo numatytam minimalios baudos dydžiui, galimam skirti už apysunkio nusikaltimo padarymą (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). 

20.       Atsižvelgiant į tai, kad ši byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, E. K. ir A. Ž. prisipažino padarę nusikalstamą veiką, taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir jiems skirtinos bausmės mažintinos vienu trečdaliu. 

21.       Įvertinus A. Ž. ir E. K. paskirtų baudų dydžius ir tai, kad E. K. yra pensininkas, o A. Ž. pajamos dirbant  Obelių gimnazijoje valytoja nėra didelės, teismas priima sprendimą nustatyti jiems ilgesnį terminą sumokėti paskirtoms baudoms, t. y. nustatyti 2 metų savanoriško baudos sumokėjimo terminą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje).

Dėl civilinio ieškinio ir laikino nuosavybės teisės apribojimo

22.       Pirmosios instancijos teismas konstatavęs, kad dėl V. Ž., R. Ž., E. K. ir A. Ž. neteisėtų veiksmų valstybė į biudžetą negavo VMI civiliniame ieškinyje paskaičiuoto akcizo mokesčio sumos ir patyrė nuostolius, solidariai iš kaltų asmenų priteisė valstybei 10 525,00 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos ieškinio sumos, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.

23.       Šioje byloje apeliaciniu skundu neskundžiama nuosprendžio dalis, kuria išspręstas civilinis ieškinys, tačiau aukštesnysis teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas tuo atveju, kai teismo priimtas sprendimas prieštarauja analogiškose bylose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, švelninančiai nuteistųjų teisinę padėtį. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija grindžiama ir tuo, kad to paties teismo apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 1-594-762/2025 (apeliacinės instancijos teismo Nr. 1A-168-958/2025), kuri kito nuteistojo V. T. atžvilgiu buvo išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-12385-25 iš šios apeliacine tvarka nagrinėjamos bylos, nuosprendis pagal nuteistojo skundą buvo pakeistas, paliekant nenagrinėtą VMI civilinį ieškinį. Šiuo atveju, jei bylos nebūtų išskirtos, vadovaujantis BPK 320 straipsnio 5 dalimi, VMI pareikštas civilinis ieškinys būtų paliktas nenagrinėtu ir šioje byloje nuteistų asmenų atžvilgiu. Todėl apsiribojus vien tik apeliacinio skundo apimtimi būtų pažeista Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso nuostata, pagal kurią bylos išskyrimas negali pabloginti kaltininko teisinės padėties, o nuteistiesiems ir kitiems asmenims susidarytų regimybė, kad teismas, taikydamas įstatymus, nėra nuoseklus. Todėl 

24.       Pagal formuojamą praktiką baudžiamajame procese civilinis ieškinys dėl nesumokėtų mokesčių galėtų būti nagrinėjimas tik esant šioms civilinės atsakomybės sąlygoms: pirma, kai nesumokėtus mokesčius lėmė padaryta nusikalstama veika; antra, jų negalima išieškoti mokesčių įstatymų nustatyta tvarka.

25.       Dėl galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais kasacinės instancijos teismas yra pateikęs išaiškinimą, pagal kurį tais atvejais, kai mokestis gali būti apskaičiuotas mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka, pavyzdžiui, nesuėję mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, ir nėra nustatyta mokestinės prievolės pabaigos pagrindų, valstybės institucija, administruojanti mokestį, privalo apskaičiuoti tokį mokestį ir reikalauti jį sumokėti mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-86-303/2018). Neįvykdyta mokestinė prievolė gali būti vertinama kaip žala civilinės atsakomybės požiūriu tik jei nustatoma, kad nėra galimybės įvykdyti mokestinę prievolę mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir pagrindais (kasacinės nutartys civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018, baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, Nr. 2K-7-68-222/2018, Nr. 2K-7-86-303/2018). Taigi, kol mokesčių išieškojimas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) nustatyta tvarka tebėra vykdomas arba tebėra teisiškai bei faktiškai įmanomas, žalos faktas ir dydis, kaip viena iš civilinės atsakomybės sąlygų, dar negali būti nustatyti, t. y. nėra galimybės iš esmės nuspręsti dėl žalos atlyginimo pagrįstumo. Kadangi baudžiamajame procese galimybė sustabdyti bylą, kol paaiškės mokesčių išieškojimo procedūros MAĮ nustatyta tvarka rezultatas, nenurodyta, civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje turėtų būti paliekamas nenagrinėtas, išaiškinant civiliniam ieškovui teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-37-648/2023, Nr. 2K-78-891/2025).

26.       Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nusikalstama veika baigta 2024 m. rugpjūčio 21 d. Taigi, šiuo atveju mokesčio apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties terminai, nustatyti MAĮ 68 straipsnio 1 dalyje, nėra suėję, todėl mokestinė prievolė (esant pagrindui) gali būti apskaičiuota mokesčių teisės aktų nustatyta tvarka.

27.       Kadangi VMI civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje savo esme yra susijęs ne su nusikalstama veika padarytos žalos nustatymu, o iš mokestinio ginčo kylančiais teisiniais santykiais, terminas mokesčio apskaičiavimui nėra suėjęs, todėl civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-73-677/2016, 2K-7-304-976/2016, 2K-46-699/2018, 2K-165-648/2020, 2K-255-976/2024).

28.       Nustačius, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pateiktas ir išspręstas nepagrįstai,  naikintinas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinio ieškinio užtikrinimui taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į R. Ž. pinigines lėšas – 2010,00 Eur, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje. 

Dėl proceso išlaidų

29.       2025 m. lapkričio 14 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gautos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus (toliau – VGTPT) pažymos dėl E. K. ir A. Ž. teiktos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, pagal kurias valstybės naudai priteistini 333,33 eurai už E. K. teiktą antrinę teisinę pagalbą  ir 379,17 eurai už A. Ž. teiktą antrinę teisinę pagalbą.

30.       BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi aplinkybę, jog apeliaciniame procese E. K. ir A. Ž. gynėjų dalyvavimas buvo būtinas, apeliacinį skundą padavė prokuroras atleistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės teisinę padėtį bloginančiais pagrindais, pripažįsta, kad valstybės patirtų proceso išlaidų priteisimas iš jų, prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams. Todėl VGTPT prašymai priteisti teisinės pagalbos išlaidas netenkinami.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 329 straipsnio 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 16 d.  nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. ir E. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatyta tvarka bei baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta ir priimti naują nuosprendį:

A. Ž. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1992 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jai 210 (dviejų šimtų dešimties) MGL, t.y.  10 500 Eur  (dešimties tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, A. Ž. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jai skirti galutinę bausmę – 140 (šimto keturiasdešimties) MGL, t. y. 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) baudą.   

E. K.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir jam skirti galutinę bausmę – 200 (dviejų šimtų) MGL, t. y. 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) baudą.   

A. Ž. ir E. K. nustatyti 2 (dviejų) metų nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos savanoriško baudos sumokėjimo terminą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Išaiškinti, kad baudos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) vieną iš surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo pavedime privalomai nurodant įmokos kodą – „6801“, o mokėjimo paskirtyje bylos teisminio proceso numerį „1-01-1-25112-2024-2“. Sumokėję baudą, privalo banko kvitą pateikti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų raštinės tarnautojui. Nesumokėjus per nustatytą terminą, baudos išieškojimas perduodamas antstoliui.

Nuosprendžio dalį, kuria Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir solidariai iš V. Ž., R. Ž., E. K. ir A. Ž. priteista 10 525 Eur (dešimt tūkstančių penki šimtai dvidešimt penki eurai) žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos ieškinio sumos nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo dienos, pakeisti:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2025 m. rugsėjo 2 d. nutartimi civilinio ieškinio užtikrinimui taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. Ž. pinigines lėšas – 2010,00 Eur, saugomus Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato depozitinėje sąskaitoje, ir juos grąžinti R. Ž..

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti valstybės naudai Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą iš A. Ž. ir E. K..

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.

Teisėjai Kristina Latožienė

                                                                                       Valdas Petras Meidus

                                                                                Daina Vaidachavičienė