Administracinė byla Nr. eAS-7-438/2021
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03193-2020-3
Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
2021 m. sausio 13 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Virginijos Volskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ravatra“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ravatra“ skundą atsakovui Mokestinių ginčų komisijai, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija), dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I.
Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Ravatra“(toliau – ir pareiškėjas, UAB „Ravatra“) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas tenkinti jos skundą iš esmės ir Mokestinių ginčų komisijai (toliau – ir Komisija) nurodyti pakartotinai atlikti tyrimą, remiantis faktais, kuriuos nurodo pareiškėjas, juos sutikrinant su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, Inspekcija), kuriuos ji turėtų patvirtinti arba paneigti, teikdama atitinkamus įrodymus. Patikslintu skundu pareiškėjas prašė įpareigoti Inspekciją laikantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nuostatų, tinkamai įvertinti situaciją, nuo atitinkamų sumų ir nuo atitinkamo laikotarpio suskaičiuoti delspinigius ir paskirti tinkamo dydžio baudą, kuri būtų sietina tik su žalos biudžetui padarymu.
Kadangi skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nustatytų skundui keliamų reikalavimų, pareiškėjui buvo nustatytinas terminas iki 2020 m. spalio 22 d. pašalinti nutartyje nurodytus skundo trūkumus, t. y. pateikti teismui patiksliną skundą, kuriame būtų nurodytos tinkamos proceso šalys (pareiškėjas, atsakovas, trečiasis suinteresuotas asmuo); konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; aiškiai, nuosekliai ir išsamiai nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą (skundžiamų sprendimų neteisėtumą ir nepagrįstumą), ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta; pareiškėjo reikalavimas (formuluojamas reikalavimas turėtų atitikti ABTĮ 88 straipsnio 2–5 punktuose nurodytus galimus priimti teismo sprendimus); pareiškėjos aiškiai išreikštas pageidavimas dėl bylos nagrinėjimo rašytinio (žodinio) proceso tvarka; pridedamų dokumentų sąrašas; pateikti duomenis, patvirtinančius, kada pareiškėjui buvo įteiktas skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos sprendimas; taip pat pateikti aiškiai įskaitomus priedus ir kitus dokumentus, pagrindžiančius skunde nurodomas aplinkybes; pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad L. T. yra pareiškėjo direktorė; taip pat pareiškėjas turi sumokėti žyminį mokestį ir pateikti teismui tai patvirtinančius dokumentus.
Pareiškėjas 2020 m. spalio 22 d. pateikė patikslintą skundą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu, nepašalinus skundo trūkumų.
Nurodė, kad pareiškėjas buvo teismo įpareigotas suformuluoti aiškų ir tikslų reikalavimą; be kita ko formuluoti reikalavimus mokesčio administratoriaus ir Komisijos priimtų sprendimų atžvilgu.
Nurodo, kad patikslintame skunde pareiškėjas prašo teismo įpareigoti Inspekciją tinkamai įvertinti situaciją, nuo atitinkamų sumų ir nuo atitinkamo laikotarpio suskaičiuoti delspinigius ir paskirti tinkamo dydžio baudą, tačiau toks reikalavimas yra netinkamas, kadangi pareiškėjas neprašo panaikinti jokių mokesčio administratoriaus ir Komisijos sprendimų.
Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tuo atveju, kai skunde teismui pareiškėjas reiškia reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kuris tiesiogiai susijęs su pareiškėjo atžvilgiu priimtu individualiu administraciniu aktu, jis teisės aktais nustatyta tvarka kartu privalo reikšti reikalavimą ir dėl tokio individualaus administracinio akto.
Teismas konstatavo, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI), atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir nustačiusi pažeidimus, surašė patikrinimo aktą; Kauno AVMI 2020 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtino papildomai apskaičiuotą (duomenys neskelbtini)Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau – ir PVM) sumą, taip pat pareiškėjui papildomai apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigių bei skyrė minimalią 10 proc. PVM baudą, be to, neatleido pareiškėjo nuo apskaičiuotų (duomenys neskelbtini)Eur PVM delspinigių ir (duomenys neskelbtini) Eur PVM baudos mokėjimo; Inspekcija 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu patvirtino minėtą Kauno AVMI sprendimą; Komisija 2020 m. liepos 31 d. sprendimu iš dalies pakeitė Inspekcijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimą. Teismas padarė išvadą, kad minėti Inspekcijos ir Komisijos sprendimai yra susiję su reikalavimu įpareigoti Inspekciją atlikti tam tikrus veiksmus, todėl atitinkamai turėjo būti suformuluoti ir reikalavimai dėl šių sprendimų panaikinimo, bet pareiškėjas to nepadarė.
Teismas pažymėjo, kad įpareigojimo formulavimas yra neaiškus, nekonkretus ir prieštaringas, t. y. nenurodomos konkrečios sumos, taip pat, kaip galima suprasti, skunde pareiškėjas nesutinka ir su PVM sumos paskaičiavimu, tačiau reikalavime tai neatsispindi. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimas yra netinkamas, t. y. pareiškėjas nepašalino esminio skundo trūkumo, todėl administracinis procesas negali būti pradedamas.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas buvo įpareigotas pateikti duomenis, patvirtinančius, kada jam įteiktas skundžiamas Mokestinių ginčų komisijos 2020 m. liepos 31 d. sprendimas, bet pareiškėjas šio trūkumo taip pat nepašalino.
Teismas konstatavo, kad nors pareiškėjas patikslintame skunde nurodo, kad apie Komisijos sprendimo gavimą 2020 m. rugsėjo 9 d. pasirašė kurjerio planšetiniame kompiuteryje, tad įrodymų apie Komisijos sprendimo gavimą pateikti negali, tačiau tai neatleidžia jo nuo pareigos pateikti teismui duomenis apie Komisijos sprendimo gavimo datą vykdymo. Pareiškėjas galėjo kreiptis į kurjerių tarnybą dėl jai atitinkamų duomenų pateikimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė teismui jokių duomenų, ar jis kreipėsi į kurjerių tarnybą, ar prašė pateikti šiuos duomenis, ar jam buvo atsisakyta juos pateikti ir pan., todėl teismas sprendė, kad šio trūkumo pareiškėjas taip pat tinkamai nepašalino.
Teismas akcentavo, kad šis trūkumas yra svarbus, nes tinkamų duomenų apie skundžiamo sprendimo gavimą pateikimas yra susijęs su svarbios proceso pradžiai aplinkybės nustatymu, t. y. ar pareiškėjas laiku kreipėsi į teismą, o nustačius, kad terminas yra praleistas, skundą atsisakoma priimti ir administracinė byla nepradedama.
III.
Pareiškėjas UAB „Ravatra“ pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį ir pareiškėjo UAB „Ravatra“ skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; prijungti prie administracinės bylos naujai pateikiamus įrodymus: Lietuvos pašto sąrašą, išrašą iš Lietuvos pašto puslapio, elektroninių laiškų išrašus.
Pareiškėjas nurodo, kad pagal ABTĮ nuostatas, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, tai akcentuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama.
Pareiškėjas nurodo, kad jis, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus sprendimais, pradiniu skundu prašė tenkinti jo skundą iš esmės ir Mokestinių ginčų komisijai nurodyti pakartotinai atlikti tyrimą, remiantis faktais, kuriuos nurodo pareiškėjas, juos sutikrinant su Inspekcija, kuriuos ji turėtų patvirtinti arba paneigti, teikdama atitinkamus įrodymus.
Pareiškėjas, susipažinęs su 2020 m. spalio 8 d. pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytais skundo trūkumais, pagal savo galimybes ir suvokimą stengėsi pašalinti teismo nurodytus trūkumus bei pateikė patikslintą skundą su jį pagrindžiančiais įrodymais.
Pažymi, kad pareiškėjas nebuvo atstovaujamas teisininko, todėl nesuprato visų 2020 m. spalio 8 d. teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų ir neturėjo galimybės jų realiai pašalinti. Nurodo, kad pareiškėjas, teismo nustatytu terminu šalindamas skundo trūkumus, pateikė patikslintą skundą, kuriuo pagal 2020 m. spalio 8 d. teismo nutartį, kaip suprasdamas ir sugebėdamas performulavo savo reikalavimą atsakovo Valstybinės mokesčių inspekcijos atžvilgiu; taip, kaip supranta, nuosekliai ir išsamiai išdėstė ginčo aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą bei pridėjo turimus įrodymus; skunde nurodė proceso šalis: pareiškėją, atsakovą, trečiąjį suinteresuotą asmenį; pagal teismo rekomendaciją atsakovu nurodė Valstybinę mokesčių inspekciją, o trečiuoju suinteresuotu asmeniu – Kauno apskrities valstybinę mokesčių inspekciją ir iš bylos pašalino Mokestinių ginčų komisiją; skunde aiškiai nurodė, kad pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka; prie skundo pridėjo visus turimus su ginču susijusius įrodymus: PVM deklaracijas, savo skundus ikiteisminiame procese, raštus, visus ginčo sprendimus bei pranešimus; pareiškėjas taip pat pašalino kitus skundo trūkumus bei pateikė išrašą apie įmonės vadovą bei sumokėjo žyminį mokestį.
Nurodo, kad vieninteliai teismo nurodyti skundo trūkumai liko nepašalinti tik tie, kurių pareiškėjas manė, kad neturėjo galimybės pašalinti, t. y. pateikti įskaitomas trečiojo suinteresuoto asmens Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sudarytas delspinigių apskaičiavimo lenteles, nes tokios kokybės lenteles pareiškėjui pateikė trečiasis suinteresuotas asmuo ir tokie dokumentai gali būti išreikalauti tik iš trečiojo suinteresuoto asmens; taip pat nepateikė teismui įrodymų apie tai, kada gavo skundžiamą Komisijos sprendimą, kadangi pareiškėjas, priimdamas korespondenciją, negavo jokio dokumento su gavimo data ir negalėjo kreiptis į kurjerių tarnybą dėl šių duomenų gavimo, nes korespondencijos priėmimo metu neatkreipė dėmesio, kokia kurjerių tarnyba įteikė jam pašto siuntą. Nurodo, kad pareiškėjas neturėjo galimybės pašalinti šių teismo nurodytų skundo trūkumų dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, nes tokiais dokumentais pareiškėjas nedisponuoja, bei nurodo, kad šių dokumentų nepateikimas netrukdo nagrinėti pareiškėjo skundo, o dokumentai į bylą gali būti pateikti vėliau.
Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, kad pareiškėjas pašalino visą eilę teismo nurodytų skundo trūkumų, t. y. savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, o nepašalino tik tų trūkumų, kurių manė neturintis galimybės pašalinti, todėl teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Pareiškėjas pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas, 2020 m. spalio 30 d. nutartyje pasisakydamas dėl patikslinto skundo reikalavimo, kuriuo pareiškėjas prašė tenkinti jos skundą ir įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją, laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų, tinkamai įvertinti situaciją, t. y. nuo atitinkamų sumų ir nuo atitinkamo laikotarpio suskaičiuoti delspinigius ir paskirti tinkamo dydžio baudą, kuri turi būti sietina tik su žalos biudžetui padarymu, nurodė, kad toks reikalavimas yra netinkamas, kadangi pareiškėjas neprašo panaikinti jokių mokesčio administratoriaus ir Komisijos sprendimų. Pareiškėjo manymu, teismas skundžiama 2020 m. spalio 30 d. nutartimi iš esmės nustatė naujus patikslinto skundo trūkumus, užsimenant, kad pareiškėjas neprašo panaikinti jokių mokesčio administratoriaus ir Komisijos sprendimų, ir leidžiant suprasti, kad pareiškėjas turėtų juos ginčyti. Nurodo, kad 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjui nebuvo išaiškinta, kad jis, nesutikdamas su atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ir Komisijos išvadomis, turi apskųsti jų sprendimus. Pažymi, kad pareiškėja nesuprato šių aplinkybių, ir todėl neturėjo galimybės pašalinti šių skundo trūkumų ir suformuluoti reikalavimus panaikinti atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ir Komisijos sprendimus.
Nurodo, kad, nesinaudodamas kvalifikuoto teisininko pagalba, pareiškėjas nei pats, nei iš 2020 m. spalio 8 d. teismo nutarties nesuprato, kad prie skundo pridėti procesiniai sprendimai jam sukelia teisines pasekmes ir kad jų neprašant panaikinti, jo pareikštas reikalavimas gali nesukelti jam teisinių pasekmių ir būtent dėl to jo suformuluotas reikalavimas nėra tinkamas.
Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nepašalino skundo trūkumų, t. y. netinkamai suformulavo skundo reikalavimą. Pareiškėjo manymu, pirmos instancijos teismas turėjo įvertinti pareiškėjo sąžiningą procesinį elgesį, stengimąsi pašalinti trūkumus ir, įvertinęs pareiškėjo patikslinto skundo reikalavimą, nustatyti patikslinto skundo trūkumus, išaiškinant pareiškėjui, kad jis turėtų skųsti atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens ir Komisijos sprendimus bei išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis į kvalifikuotą teisininką tam, kad galėtų tinkamai suformuluoti savo reikalavimus, tačiau to nepadarė, todėl nepagrįstai apeliavo, kad pareiškėjas neprašė naikinti minėtų sprendimų. .
Pažymi, kad patikslintame skunde, formuluodamas reikalavimą, pareiškėjas nurodė, kas yra atsakingas už šio reikalavimo įvykdymą. Pareiškėjo nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas nesugebėjo teisiškai išreikšti savo reikalavimo ar pageidaujamo rezultato, nesudaro pagrindo palikti pareiškėjo skundą nenagrinėtu, juo labiau, kad didesnę dalį skundo trūkumų pareiškėjas pašalino. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo pakartotinai nustatyti terminą patikslinto skundo trūkumams pašalinti, kadangi iš 2020 m. spalio 8 d. nutarties pareiškėjas nesuprato ir negalėjo suprasti, kad turi prašyti panaikinti mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimus, nesuprato, kodėl juos turi ginčyti, kur ir kaip turėtų gauti dokumentą, patvirtinantį, kada pareiškėjas gavo Komisijos sprendimą, jeigu jis nebuvo įteiktas pareiškėjui sprendimo priėmimo metu, ir kokias pasekmes sukeltų šių trūkumų nepašalinimas, o šias aplinkybes suprato tik iš 2020 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu.
Nurodo, kad pareiškėjas, norėdamas gauti duomenis apie Komisijos sprendimo įteikimą, kreipėsi į Komisiją, kuri pateikė Lietuvos pašto siuntų sąrašą bei siuntos numerį, kurį patikrinus Lietuvos pašto puslapyje matyti, kad pareiškėjas Komisijos sprendimą gavo 2020 m. rugsėjo 9 d., t. y. tą dieną, kurią ir nurodė teismui, ir nėra praleidęs termino Komisijos sprendimui skųsti. Pažymi, kad šiuos duomenis gavo tik po skundžiamos nutarties priėmimo.
Pareiškėjas nesutinka, kad skundžiama nutartis nekliudo jam, pašalinus visus skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą, kadangi pakartotinai kreipiantis į teismą bei prašant panaikinti mokesčių administratorių ir Komisijos sprendimus, pareiškėjas bus praleidęs terminus minėtų sprendimų apskundimui, dėl ko pakartotinis skundas nebus teismo priimtas ir tai užkirs pareiškėjui teisę tinkamai apginti savo teises.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV.
Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 30 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu nepašalinus skundo trūkumų (ABTĮ 33 str. 1 d.), teisėtumas ir pagrįstumas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Nors teisminės gynybos universalumo ir prieinamumo principas reiškia, kad kiekvienas asmuo, norintis inicijuoti teismo procesą, turi teisę kreiptis į teismą, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis tam tikrų procesinių reikalavimų. Aiškindamas minėtas nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą akcentavo, kad skundo, atitinkančio ABTĮ nustatytus reikalavimus, pateikimas yra būtina sąlyga teismui teisingai išspręsti skundo priėmimo klausimą (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-128-502/2016; kt.).
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad gavus teisme skundą (prašymą) administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas jo priėmimo klausimą išsprendžia priimdamas nutartį. Jeigu skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną. Teismo nutartis, kuria konstatuojami skundo trūkumai ir nustatomas terminas jiems pašalinti, taip pat ir teismo nutartis, kuria konstatuojama, kad nurodyti trūkumai nebuvo pašalinti, turi būti aiškios, t. y. teismas turi nurodyti, kokių reikalavimų neatitinka skundas bei kodėl ir kaip šie trūkumai trukdo priimti skundą ir pradėti administracinės bylos teiseną, taip pat paaiškinti pareiškėjui, kaip šiuos trūkumus pašalinti, kad pareiškėjas galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, jog nutartyje, kuria atsisakoma priimti skundą, nepašalinus jo trūkumų, turi būti nurodyti konkretūs pareiškėjo nepašalinti ankstesne teismo nutartimi nurodyti skundo trūkumai, o ne tik konstatuojama, kad skundas neatitinka ABTĮ reikalavimų, visiškai nedetalizuojant, kurių įstatymo nuostatų toks skundas neatitinka (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr AS525-496/2011; 2011 m. lapkričio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-580/2011; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-845/2011).
Įvertinus pirminio pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui turinį, galima daryti prielaidą, jog pareiškėjas nesutinka su Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškėjui paskirtos (duomenys neskelbtini) eurų baudos, apskaičiuotos nuo papildomai priskaičiuotos pridėtinės vertės mokesčio sumos, ir delspinigių sumos dydžiu, tačiau skunde nenurodė konkrečių Inspekcijos ir teritorinio mokesčio administratoriaus sprendimų, kuriuos skundžia, aiškiai, nuosekliai ir išsamiai nenurodė aplinkybių, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, netinkamai nurodė ginčo šalis, nepateikė įrodymų, kada pareiškėjui įteiktas skundžiamas Komisijos sprendimas ir kt. Kadangi pareiškėjas nenurodė esminių skundo aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą skundo trūkumams pašalinti.
Pareiškėjas skunde prašė įpareigoti Mokestinių ginčų komisiją pakartotinai atlikti tyrimą, remiantis faktais, kuriuos nurodo pareiškėjas, juos sutikrinant su Valstybine mokesčių inspekcija, kuriuos ji turėtų patvirtinti arba paneigti, teikdama atitinkamus įrodymus. Pareiškėjas, šalindamas skundo trūkumus, patikslintame skunde suformulavo reikalavimą įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją laikantis Mokesčių administravimo įstatymo nuostatų, tinkamai įvertinti situaciją, nuo atitinkamų sumų ir nuo atitinkamo laikotarpio suskaičiuoti delspinigius ir paskirti tinkamo dydžio baudą, kuri būti sietina tik su žalos biudžetui padarymu. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad skundas teikiamas dėl Kauno AVMI 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0680-17 patikrinimo akto išvadų; dėl Kauno AVMI 2020 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (7.45) FR0680-17 patikrinimo akto 2020 m. kovo 9 d. sprendimo tvirtinimo Nr.:(7.45) FR0682-134; dėl Inspekcijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr.: (2.46-31-5)R dėl UAB „Ravatra“ 2020 m. kovo 29 d. skundo; dėl 2020 m. liepos mėn. 31 d. Mokestinių ginčų komisijos sprendimo Nr. S-139 (7-119/2020), tačiau skunde nenurodė konkrečių Inspekcijos ir Kauno AVMI sprendimų, kuriuos skundžia, nesuformulavo reikalavimų dėl pridėtų raštų.
Teisėjų kolegija pažymi, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juo atlikti, tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006). Administracinių teismų praktikoje vyrauja taisyklė, jog prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012; 2014 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-1069/2014).
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, įvertinęs pareiškėjo patikslintą skundą ir pridėtus papildomus dokumentus, nustatė, kad Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, atlikusi pareiškėjo mokestinį patikrinimą ir nustačiusi pažeidimus, surašė patikrinimo aktą; Kauno AVMI 2020 m. kovo 9 d. sprendimu patvirtino papildomai apskaičiuotą (duomenys neskelbtini) Eur PVM sumą, taip pat pareiškėjui papildomai apskaičiavo (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigių bei skyrė minimalią 10 proc. PVM baudą, be to, neatleido pareiškėjo nuo apskaičiuotų (duomenys neskelbtini) Eur PVM delspinigių ir (duomenys neskelbtini) Eur PVM baudos mokėjimo; Inspekcija 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu patvirtino minėtą Kauno AVMI sprendimą; Komisija 2020 m. liepos 31 d. sprendimu iš dalies pakeitė Inspekcijos 2020 m. gegužės -14 d. sprendimą. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad minėti Inspekcijos ir Komisijos sprendimai yra susiję su reikalavimu įpareigoti Inspekciją atlikti tam tikrus veiksmus, todėl atitinkamai turėjo būti suformuluoti ir reikalavimai dėl šių sprendimų panaikinimo, tačiau pareiškėjas to nepadarė.
Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, 2020 m. spalio 8 d. nutartimi pareiškėjui nustatęs terminą iki 2020 m. spalio 22 d. skundo trūkumams pašalinti, neišaiškino pareiškėjui, kad jis, nesutikdamas su Valstybinės mokesčių inspekcijos, Kauno AVMI ir Komisijos išvadomis, turi apskųsti jų sprendimus, todėl pareiškėjas patikslintame skunde nesuformulavo reikalavimo panaikinti Inspekcijos, Kauno AVMI ir Komisijos sprendimus. Pareiškėjo nuomone, teismas turėjo įvertinti pareiškėjo sąžiningą procesinį elgesį, stengimąsi pašalinti trūkumus ir, įvertinęs pareiškėjos patikslinto skundo reikalavimą, nustatyti patikslinto skundo trūkumus, išaiškinant pareiškėjui, kad jis turėtų skųsti Inspekcijos, Kauno AVMI ir Komisijos sprendimus bei išaiškinti pareiškėjui teisę kreiptis į kvalifikuotą teisininką tam, kad galėtų tinkamai suformuluoti savo reikalavimus, tačiau to nepadarė, todėl nepagrįstai apeliavo, kad pareiškėjas neprašė naikinti minėtų sprendimų.
Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo skundo ir patikslinto skundo bei su jais pateiktų dokumentų turinį pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tikslų ginčo pobūdį identifikavo tik skundžiamoje nutartyje, įvertinęs pareiškėjo papildomai pateiktus dokumentus, bei nurodęs, kaip tiksliai pareiškėjas turėtų formuluoti skundo reikalavimus, todėl sutiktina su pareiškėjo atskirojo skundo argumentais, kad teismas turėjo būti aktyvus, ir aiškiai ir konkrečiai pareiškėjui nurodyti, kokių, teismo nuomone, skundo trūkumų jis nepašalino teikdamas patikslintą skundą, bei nustatyti pakartotinį terminą trūkumams pašalinti. Tokia pareiga teismui, be kita ko, kyla ir iš Administracinių bylų teisenos įstatyme nustatyto įpareigojimo veikti pakankamai aktyviai bei išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas (ABTĮ 12 str.). Iš pareiškėjo patikslinto skundo turinio ir pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Kauno AVMI 2020 m. kovo 9 d. sprendimu, Inspekcijos 2020 m. gegužės 14 d. sprendimu ir Komisijos sprendimu dėl šio Inspekcijos sprendimo išnagrinėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas pareiškėjui turėjo išaiškinti teisę ginčyti šiuos aktus, suformuluojant atitinkamus reikalavimus.
Pasisakydama dėl pareiškėjo kartu su atskiruoju skundu pateiktų dokumentų, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teismui, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis byloje jau esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; kt.). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nagrinėti dokumentų, kurie nebuvo vertinami pirmosios instancijos teisme, priimant skundžiamą nutartį.
Apibendrindama išdėstytas aplinkybes ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir nepagrįstai pareiškėjo skundą laikė nepaduotu nustatęs, kad pareiškėjas nepašalino teismo nutartyse nustatytų skundo trūkumų. Dėl nurodytų priežasčių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria nutarta pareiškėjo skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, naikintina, o pareiškėjo skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a:
Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Ravatra“ atskirąjį skundą patenkinti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 30 d. nutartį panaikinti ir uždarosios akcinės bendrovės „Ravatra“ skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Romanas Klišauskas
Dainius Raižys
Virginija Volskienė