Administracinė byla Nr. A442 - 203/2011

                                        Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.1.1.3; 9.8.1 (S)                                                                                                                                                   

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui Artūrui Jucevičiui,

atsakovo atstovei Rasai Stravinskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo     2010 m. vasario 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, dalyvaujant trečiajam suinteresuotam asmeniui Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.

              Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009 m. balandžio 29 d. sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. (21.26)-256-177 patvirtino nurodymus pareiškėjui sumokėti 85600 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio (toliau – ir FAPM), 53449 FAPM delspinigių ir skyrė 8560 Lt FAPM baudą.

              Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos 2009 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 68-210 patvirtino Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos      2009 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-177. Mokestinių ginčų komisija prie Vyriausybės 2009 m. spalio 15 d. sprendimu Nr. S-320(7-299/2009) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 68-210.

Pareiškėjas skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (21.26)-256-177, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2009 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. 68-210 bei Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2009 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. S-320(7-299/2009).

Pareiškėjas nurodė, kad jis su pavedimu atlikti mokestinį patikrinimą buvo supažindintas 2008 m. liepos 30 d., todėl mokestinio patikrinimo pradžios data laikytina ši diena. Kadangi pareiškėjo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2008 metais, todėl mokesčių administratorius neturėjo teisės apskaičiuoti (perskaičiuoti) FAPM už 2002 metus, nes buvo suėjęs penkerių metų mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties terminas (Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnis). Pareiškėjas nurodė, kad mokesčių administratorius nepagrįstai dalies jo pajamų, gautų už 2002 metais parduotas akcijas, nepripažino akcijų pardavimo pajamomis ir nepagrįstai jas apmokestino FAPM. Šiuo atveju akcijų pardavimo kaina bei visos vykdytos ūkinės operacijos buvo realios ir mokestinės naudos nebuvo siekiama. Mokesčių administratoriaus surinkti duomenys ir argumentai neįrodo jo išvadų pagrįstumo. Mokesčių administratoriaus užsakymu atlikus turto vertinimą V. Č. įmonės surašyta turto vertinimo ataskaita yra netinkama ir ja remtis šiuo atveju negalima.

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko.

Atsakovas nurodė, kad pavedimas atlikti pareiškėjo mokestinį patikrinimą buvo išrašytas 2007 m. gruodžio 29 d.. Skaičiuojant nuo šios datos, mokesčių administratorius turėjo teisę tikrinti pareiškėjo 2002 metų FAPM apskaičiavimą bei sumokėjimą ir mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties termino nepažeidė. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2002 m. rugsėjo 23 d. atpirko 2050 UAB „Mindveka“ akcijų iš Belize registruotos kompanijos už 150000 Lt, o 2002 m. gruodžio 4 d. šias akcijas už 1135000 Lt pardavė Estijos įmonei. Skirtumas tarp akcijų vertės jų naujos emisijos išleidimo (100 Lt), atpirkimo      (73,17 Lt) bei vėlesnio pardavimo (553,65 Lt) metu bei atitinkamos UAB „Mindveka“ ūkinės – finansinės veiklos ypatybės mokesčių administratoriui sukėlė rimtų abejonių pareiškėjo parduotų akcijų kaina. Atlikus patikrinimą, šios abejonės pasitvirtino ir buvo nustatyta, kad pareiškėjo atliktu akcijų pardavimu buvo įteisintos kitos jo pajamos, įforminant jas kaip pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio 20 punktą neapmokestinamas vertybinių popierių pardavimo pajamas ir taip išvengiant FAPM mokėjimo. Šiuo atveju mokesčių administratorius pagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatas bei, nustatęs tikrąją parduotų akcijų rinkos kainą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pagal 2002 m. gruodžio 4 d. akcijų pardavimo sandorį gavo 428000 Lt kitų pajamų, kurios įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apmokestintos. Atsakovas nurodė, kad nustatytos aplinkybės bei surinkti duomenys patvirtina mokesčių administratoriaus išvadų pagrįstumą. Aplinkybė, jog perleistų akcijų kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, pasitvirtino ir atlikus Estijos įmonei perleistų vertybinių popierių vertinimą.   V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2008 m. birželio 26 d. turto vertės nustatymo pažymoje yra pateikta išvada, kad UAB „Mindveka“ 2050 vienetų 100 Lt nominalios vertės akcijų paketo vertė 2002 m. gruodžio 4 d. buvo 707000 Lt. V. Č. įmonė turto vertinimą atliko tinkamai ir nėra pagrindo nesiremti jos padarytomis išvadomis.

Trečiasis suinteresuotas asmuo su pareiškėjo skundu taip pat nesutiko.

II.

              Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. vasario 11 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

              Teismas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog mokestinio patikrinimo pradžia yra pavedimo atlikti mokestinį patikrinimą išrašymas. Būtent nuo pavedimo tikrinti išrašymo yra pradedami skaičiuoti Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje nustatyti mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo terminai. Nagrinėjamu atveju pavedimas tikrinti pareiškėją buvo išrašytas ir jo mokestinis patikrinimas buvo pradėtas 2007 m. gruodžio 29 d.. Skaičiuojant nuo šios datos, Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje numatytas einamųjų ir penkerių praėjusių kalendorinių metų mokesčio apskaičiavimo ar perskaičiavimo senaties terminas nebuvo pažeistas. Pareiškėjo argumentai dėl šio termino skaičiavimo atmestini, nes įstatymas mokestinio patikrinimo pradžios nesieja su pavedimo tikrinti įteikimu asmeniui. Teismas nurodė, kad mokesčių administratorius kreipėsi į V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonę, prašydamas įvertinti 2050 UAB „Mindveka“ akcijų paketo, kurį pareiškėjas 2002 m. gruodžio 4 d. sutartimi pardavė Estijos įmonei „Prospera Eesti OŪ“, vertę 2002 m. gruodžio 4 d..    2008 m. birželio 26 d. V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonė surašė UAB „Mindveka“ akcijų paketo vertinimo ataskaitą, kurioje nustatė, kad UAB „Mindveka“ 2050 vienetų 100 Lt nominalios vertės akcijų paketo vertė 2002 m. gruodžio 4 d. buvo 707000 Lt. Iš turto vertinimo ataskaitos matyti, kad turto vertinimą atliko vertintojas V. Č., kuris yra ir V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės savininkas bei vadovas, todėl ataskaitą jis ir pasirašė. V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės surašyta UAB „Mindveka“ akcijų paketo vertinimo ataskaita atitinka Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Ši turto vertinimo ataskaita teismine tvarka nėra nuginčyta, todėl ji turi juridinę galią (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjo abejonės turto vertintojo pasirinktų metodų tinkamumu yra nepagrįstos. Nenustatyta, jog turto vertintojas, pasirinkdamas vertinimo metodus, būtų pažeidęs teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas išreiškė nuomonę, kad pasirinkti metodai galėjo padaryti įtakos netikslios vertės apskaičiavimui, tačiau tai pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas rėmėsi UAB „Rezultatas“ surašyta 2009 m. kovo mėnesį atlikto verslo vertinimo ataskaita, kurioje pateikta išvada, jog rinkos vertė 2002 m. gruodžio 4 d. buvo tokia: UAB „Mindveka“ vienos paprastosios vardinės akcijos – 564 Lt, 2050 akcijų – 1156000 Lt. Tačiau V. Č. įmonės vertintojas, atlikdamas vertinimą, rėmėsi duomenimis, kurie pardavimo metu buvo prieinami pirkėjui, t. y. 2002 metų veiklos rezultatais, o UAB „Rezultatas“ vertintojai, prognozuodami UAB „Mindveka“ 2003 - 2007 metų veiklos rezultatus, rėmėsi faktiniais (vėlesniais nei sandorio sudarymo metu) UAB „Mindveka“ atitinkamų laikotarpių finansiniais rodikliais. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „Rezultatas“ vertintojai, nustatydami akcijų vertę, rėmėsi duomenimis, kurie šalims akcijų pardavimo momentu nebuvo ir negalėjo būti žinomi, konstatuotina, kad mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi V. Č. įmonės pateikta akcijų paketo vertinimo ataskaita. Teismas nurodė, kad pareiškėjas savo poziciją grindė ir turto vertintojo Z. R. 2003 m. vasario 12 d. raštu, kuriame nurodyta, kad, įvertinus UAB „Mindveka“ valdomą turtą, uždirbamas pajamas ir nuo 2003 metų išplėstos veiklos perspektyvą, bendrovės akcijų vertė gali būti apie 3000000 Lt. Tačiau Z. R. pažyma nelaikytina turto vertinimo ataskaita Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo prasme. Be to, ginčo akcijų pardavimas įvyko 2002 m. gruodžio 4 d., o Z. R. pažymą išdavė 2003 m. vasario 12 d., todėl šioje pažymoje užfiksuota akcijų vertė nėra vertė, buvusi jų pardavimo metu. Teismas nurodė, kad pareiškėjas 2002 m. rugsėjo 23 d. iš Belizo kompanijos „Malthus International INC.“ įsigijo 2050 UAB „Mindveka“ akcijų, už kurias sumokėjo 150000 Lt. 2002 m. gruodžio 4 d. pareiškėjas ir Estijos įmonė „Prospera Eesti OŪ“ sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią pareiškėjas pardavė 2050 UAB „Mindveka“ akcijų už 1135000 Lt. Mokesčių administratorius, atsižvelgdamas į V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2008 m. birželio 26 d. turto vertės nustatymo pažymoje nurodytą UAB „Mindveka“ 2050 akcijų vertę 2002 m. gruodžio 4 d., pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas už akcijas gavo 707000 Lt, o likusi gauta 428000 Lt suma yra kitos pareiškėjo pajamos, apmokestintinos 20 procentų FAPM tarifu. Šiuo atveju pareiškėjas, norėdamas išvengti mokesčių už kitas gautas pajamas mokėjimo, pagal 2002 m. gruodžio 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį pardavė UAB „Mindveka“ akcijas už nepagrįstai aukštą kainą, t. y. akcijų pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta siekiant fiziniam asmeniui išmokėti lėšas, kurios nebus apmokestintos FAPM pagal tuo metu galiojusio Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio 20 punkto nuostatas. Teismas nurodė, kad bendrovę „Mindveka“ 1999 m. lapkričio 10 d. įsteigė pareiškėjas ir M. M.. 2001 m. birželio 22 d. buvo sudarytas susitarimas su minėta Belizo kompanija dėl naujai išleidžiamos akcijų emisijos pardavimo bei atpirkimo sąlygų nustatymo. Minėta Belizo kompanija su ja sudaryto susitarimo pagrindu turėjo tapti strateginiu investuotoju į UAB „Mindveka“ vykdomą verslą. Tačiau, kaip matyti iš byloje surinktų duomenų, realiai sandoriais su minėta Belizo kompanija nebuvo siekiama juose nurodyto tikslo pritraukti strateginį investuotoją. Pasinaudojus šios kompanijos vardu, buvo įformintos tarpinės ūkinės operacijos, kuriomis buvo siekiama sukurti atitinkamą veiksmų grandinę, kurios pasėkoje akcijos galiausiai atiteko pareiškėjui ir kitam bendrovės akcininkui, o vykdant tolesnį akcijų pardavimo sandorį Estijos ūkio subjektui, minėtieji asmenys gavo iš jo pinigines lėšas. Teismas nurodė, kad, praėjus maždaug 2 mėnesiams nuo akcijų atpirkimo iš Belizo kompanijos sandorio, 2002 m. gruodžio 3 d. UAB „Mindveka“ visuotiniame akcininkų susirinkime buvo nuspręsta atpirktas iš Belizo kompanijos akcijas parduoti Estijos įmonei už bendrą 2270000 Lt sumą. Pareiškėjas savo akcijų dalį (2050 akcijų) Estijos kompanijai pardavė 2002 m. gruodžio 4 d. sutartimi už 1135000 Lt. Nors, kaip teigė pareiškėjas, parduodant akcijas buvo ieškoma strateginio investuotojo, tačiau byloje nepateikta jokių įrodymų, kad šalys būtų parengusios investicinius projektus, verslo idėjos detalizavimą ar kitus panašius dokumentus. Nenustatyta, kad minėta Estijos įmonė būtų papildomai investavusi į UAB „Mindveka“ plėtrą. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad į šios bendrovės veiklą toliau didelėmis sumomis investavo pats pareiškėjas. Be to, iš internetiniame tinklalapyje apie Estijos įmonę pateikiamos informacijos matyti, kad ji užsiima finansinės apskaitos, audito, konsultacijų mokesčių teisės klausimais, holdingo kompanijų valdymo bei kita veikla. Kad ši kompanija specializuotųsi UAB „Mindveka“ vykdomo pramogų verslo srityje, nenustatyta. Taip pat iš UAB „Mindveka“ akcininkų registro matyti, kad jau po pusės metų nuo akcijų įsigijimo (2003 m. birželio 13 d.) Estijos įmonė turimas akcijas pardavė Maltos holdingo kompanijai „Sinon Holdings Ltd“, kuri po trejų metų (2006 m. rugpjūčio 25 d.) akcijas pardavė atgal pareiškėjui. Pareiškėjas 2006 m. liepos 31 d. nupirko ir likusias 450 M. M. priklausiusių UAB „Mindveka“ akcijų. Taigi realiai akcijos buvo grąžintos pareiškėjui. Teismas nurodė, kad byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog 2002 m. gruodžio 4 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartimi pareiškėjas siekė mokestinės naudos. Nagrinėjamu atveju, vykdant tarpines akcijų pardavimo operacijas, buvo siekiama iš UAB „Mindveka“ veiklos akcininkų gautinas pajamas (dividendus, atlyginimą) įforminti tokiu būdu, kad jos pagal mokesčių mokėjimą reglamentuojančių įstatymų nuostatas būtų priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms, susijusiomis su akcijų pardavimu. Mokesčių administratorius pagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnyje įtvirtintą turinio viršenybės prieš formą principą ir pagrįstai nurodė pareiškėjui sumokėti ginčijamą FAPM ir su juo susijusias sumas.

III.

              Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo skundą patenkinti.

              Pareiškėjas nurodo, kad V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės atlikto UAB „Mindveka“ akcijų paketo vertinimo ataskaita yra netinkamas ir juridinės galios neturintis turto vertinimo dokumentas, todėl ja, nurodant pareiškėjui sumokėti papildomą FAPM, yra remiamasi nepagrįstai. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio            1 dalies 1 punktą, tokią ataskaitą turėjo pasirašyti ją sudaręs turto vertintojas ir turtą vertinančios įmonės vadovas arba jo įgaliotas asmuo, t. y. du asmenys (Lietuvos vyriausiojo administracinio  teismo 2004 m. gegužės 4  d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11 - 464/2004), tačiau minėtą V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės atskaitą pasirašė tik V. Č., kaip turto vertinimo įmonės savininkas ir turto vertintojas. Taip pat V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės turto vertinimo atskaitoje buvo netinkamai, neatsižvelgiant į UAB „Mindveka“ vykdomo verslo specifiką, parinkti turto vertinimo metodai, dėl ko buvo galima nepagrįstai sumažinti verslo vertę. Be to, V. Č. įmonės ataskaitoje yra netinkamai aprašytas nekilnojamasis turtas, neaiškiai bei netinkamai įvertinti atskiri nekilnojamojo turto objektai. Pareiškėjas nurodo, kad UAB „Rezultatas“ sudarytoje turto vertinimo ataskaitoje nurodyti skaičiavimai yra patikimesni ir tinkamesni nei V. Č. įmonės ataskaitos, todėl šiuo atveju turi būti atsižvelgiama į UAB „Rezultatas“ ataskaitą. Taip pat nagrinėjamu atveju reikia atsižvelgti į Z. R. konsultacinės įmonės pažymą. Tai nėra verslo vertinimo ataskaita, tačiau tai yra kvalifikuoto auditoriaus išduota pažyma, turinti įrodomąją galią ir vertintina kartu su kitais įrodymais. Auditorius Z. R., kaip asmuo, atlikęs UAB „Mindveka“ auditą ir gerai susipažinęs su finansiniais įmonės rodikliais, savo 2009 m. rugsėjo 14 d. pažymoje pavirtino, jog 2002 metų pabaigoje žodžiu konsultavo būsimą akcijų pirkėją Estijos įmonę „Prospera Eesti OŪ“ dėl UAB „Mindveka“ finansinės būklės ir galimos akcijų kainos bei pirkėjui nurodė galimą 3000000 Lt akcijų kainą. Praėjus 3 mėnesiams, jis savo vertinimą išdėstė raštu 2003 m. vasario 12 d. pažymoje „Dėl UAB „Mindveka“ akcijų vertės“. Pareiškėjas nurodo, kad teisingam akcijų kainos nustatymui svarbiausia yra verslo subjektų, investuojančių į akcijas, nuomonė ir veiksmai. Ginčo akcijų paketo pirkėjui Estijos įmonei nebuvo jokio tikslo pirkti akcijas gerokai didesne nei rinkos kaina. Juolab, kad pirkėjas buvo gerai susipažinęs UAB „Mindveka“ finansine atskaitomybe bei kitais dokumentais, leidžiančiais nustatyti parduodamų akcijų sutartinę kainą. Pirkėjas buvo pelno siekiantis subjektas, o ne labdaros organizacija. Todėl nėra pagrindo abejoti, kad ginčo akcijų paketas buvo įsigytas rinkos kaina. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog buvo atliktos tarpinės operacijos, kurių tikslas – pareiškėjo naudos gavimas. Parduodant akcijas Belizo kompanijai, tiek pareiškėjas, tiek kitas akcininkas pagrįstai tikėjosi, kad ši kompanija investuos 1000000 Lt sumą. Susitarimo su šia kompanija sudarymo metu akcijų pardavėjai nežinojo ir negalėjo žinoti, kad investicijos nebus atliktos. Pareiškėjas pagal 2002 m. rugsėjo 23 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį įsigijo iš Belizo kompanijos ginčo akcijų paketą žymiai mažesne kaina, nei jį vėliau (2002 m. gruodžio 4 d.) pardavė Estijos įmonei. Tačiau šis kainų skirtumas paaiškinamas tuo, kad Belizo kompanija neįvykdė įsipareigojimo investuoti į UAB „Mindveka“ ir pareiškėjas pagal 2001 m. birželio 22 d. susitarimą įgijo teisę atpirkti iš šios kompanijos akcijų dalį už 150000 Lt, kas iš esmės laikytina sankcija Belizo kompanijai už prievolės nevykdymą. Pareiškėjas nurodo, kad visi vykdyti ginčo akcijų sandoriai buvo realūs, teisėti ir jais nebuvo siekiama gauti mokestinės naudos. Pareiškėjas nėra susijęs nei su minėta Belizo kompanija, nei su Estijos įmone. Visi ginčo sandoriuose dalyvavę subjektai veikė laisva valia, nebuvo niekuo varžomi ir siekė abipusės naudos. Ginčo akcijų paketas buvo parduotas rinkos kaina. Šiuo atveju nebuvo pagrindo taikyti Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnį ir priskaičiuoti pareiškėjui papildomą FAPM bei su juo susijusias sumas.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

              Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas 2002 m. rugsėjo 23 d. atpirko 2050 UAB „Mindveka“ akcijų iš Belize registruotos kompanijos už 150000 Lt, o 2002 m. gruodžio 4 d. šias akcijas už 1135000 Lt pardavė Estijos įmonei. Skirtumas tarp akcijų vertės jų naujos emisijos išleidimo (100 Lt), atpirkimo (73,17 Lt) bei vėlesnio pardavimo (553,65 Lt) metu bei atitinkamos UAB „Mindveka“ ūkinės – finansinės veiklos ypatybės mokesčių administratoriui sukėlė rimtų abejonių pareiškėjo parduotų akcijų kaina. Atlikus patikrinimą, šios abejonės pasitvirtino ir buvo nustatyta, kad pareiškėjo atliktu akcijų pardavimu buvo įteisintos kitos jo pajamos, įforminant jas kaip pagal Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio 20 punktą neapmokestinamas vertybinių popierių pardavimo pajamas ir taip išvengiant FAPM mokėjimo. Šiuo atveju mokesčių administratorius pagrįstai taikė Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio nuostatas bei, nustatęs tikrąją parduotų akcijų rinkos kainą, pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas pagal 2002 m. gruodžio 4 d. akcijų pardavimo sandorį gavo 428000 Lt kitų pajamų, kurios įstatymų nustatyta tvarka nebuvo apmokestintos. Atsakovas nurodo, kad nustatytos aplinkybės bei surinkti duomenys patvirtina mokesčių administratoriaus išvadų pagrįstumą. Aplinkybė, jog perleistų akcijų kaina neatitiko tikrosios rinkos kainos, pasitvirtino ir atlikus Estijos įmonei perleistų vertybinių popierių vertinimą.   V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės 2008 m. birželio 26 d. turto vertės nustatymo pažymoje yra pateikta išvada, kad UAB „Mindveka“ 2050 vienetų 100 Lt nominalios vertės akcijų paketo vertė 2002 m. gruodžio 4 d. buvo 707000 Lt. V. Č. įmonė turto vertinimą atliko tinkamai ir nėra pagrindo nesiremti jos padarytomis išvadomis. Atsakovas nurodo, kad pateikta UAB „Rezultatas“ vertinimo ataskaita negali būti laikoma įrodymu, patvirtinančiu, jog pareiškėjo parduoto akcijų paketo kaina atitiko tikrąją rinkos kainą, nes šioje ataskaitoje, nustatant 2002 m. gruodžio 4 d. akcijų vertę, buvo vertintos aplinkybės, kurios atsirado vėlesniais laikotarpiais, dėl ko jos nebuvo ir negalėjo būti žinomos akcijų pardavimo metu. Taip pat šiuo atveju atmestini pareiškėjo argumentai dėl Z. R. atlikto akcijų vertinimo.

              Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo apeliacinį skundą atmesti.

              Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV.

              Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje byloje kyla dėl pareiškėjo apmokestinimo fizinių asmenų pajamų mokesčiu vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi. Vienas iš byloje keliamų klausimų yra pareiškėjo parduotų akcijų vertės klausimas.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas 2002 m. gruodžio 4 d. sutartimi pardavė 2050 UAB „Mindveka“ akcijų Estijos įmonei „Prospera Eesti OŪ“ už 1135000 Lt. Mokesčių administratorius užsakė atlikti šio akcijų paketo vertinimą. 2008 m. birželio 26 d. V. Č. turto vertinimo paslaugų įmonės turto vertintojas V. Č. surašė UAB „Mindveka“ akcijų paketo vertinimo ataskaitą, kurioje 2050 UAB „Mindveka“ akcijų paketą 2002 m. gruodžio 4 d. data įvertino 707000 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla, I tomas, b. l. 119-141). Mokesčių administratorius, remdamasis šia ataskaita ir Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalimi, padarė išvadą, kad minėta 2002 m. gruodžio 4 d. akcijų pardavimo sutartimi buvo siekiama įteisinti kitas pajamas – 428000 Lt ir kad taip buvo išvengta 85600 Lt fizinių asmenų pajamų mokesčio mokėjimo. Tačiau byloje yra ir UAB „Rezultatas“ turto vertintojų surašyta vertinimo ataskaita Nr. VT2009/03/03-V01, kurioje turto vertintojai 2050 UAB „Mindveka“ akcijų paketą 2002 m. gruodžio 4 d. data įvertino 1156000 Lt (Mokestinių ginčų komisijos byla, III tomas, b. l. 18-59).

Taigi byloje yra dvi skirtingos UAB „Mindveka“ akcijų paketo vertės nustatymo ataskaitos. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs minėtas vertinimo ataskaitas, konstatavo, kad mokesčių administratorius pagrįstai vadovavosi V. Č. įmonės pateikta vertinimo ataskaita. Tokią savo išvadą teismas motyvavo tuo, kad UAB „Rezultatas“ turto vertintojai, atlikdami vertinimą, laikėsi netinkamos metodikos.

Pažymėtina, kad byloje esančios dvi turto vertinimo ataskaitos – tai įrodymai, kurie buvo surinkti panaudojant specialias žinias. Šių įrodymų vertinimas nagrinėjamu atveju taip pat turi būti atliekamas pasinaudojus tokiomis pačiomis specialiomis žiniomis, kurių teismas neturi. Vertinant tokio pobūdžio įrodymus, įstatymas numato galimybę pasitelkti specialisto arba eksperto pagalbą kviečiant į teismo posėdį atitinkamą specialistą ar skiriant ekspertizę (Administracinių bylų teisenos įstatymo 61, 62 straipsniai). Pirmosios instancijos teismas šiais procesiniais instrumentais nepasinaudojo, o pats vertino aplinkybes, reikalaujančias specialių žinių. Tokio įrodymų vertinimo pagrindu priimtas teismo sprendimas nagrinėjamu atveju negali būti laikomas teisingu. Todėl skundžiamas teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies           4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. vasario 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.       

Nutartis neskundžiama.