Civilinė byla Nr. e2-1297-291/2018

Proceso Nr. 2-70-3-09169-2017-7

Procesinio dokumento kategorijos:  2.3.4.4.2; 2.3.4.4.3; 2.3.5.2.1; 3.2.3.1; 3.2.6.5

(S)

(S)

ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. kovo 20 d.

Šiauliai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Vida Žostautienė,

sekretoriaujant Jolantai Juozapavičiūtei,

dalyvaujant ieškovui J. N.,

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei J. Ž.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo J. N. ieškinį atsakovei G. Z., institucijai teikti išvadą - Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

Teismas,

n u s t a t ė

              ieškovas J. N. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas nustatyti nepilnamečio vaiko L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškovu; priteisti iš atsakovės išlaikymą nepilnamečiam vaikui L. N., mokamą periodinėmis išmokomis po 120 Eur kas mėnesį nuo 2017-11-19 iki vaiko pilnametystės bei paskirti ieškovą dukrai skirto išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise. Taip pat ieškovas prašė nustatyti tokią atsakovės  G. Z. bendravimo su nepilnamete dukra L. N. tvarką: vaiko motina G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrauja su vaiku L. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lyginėmis savaitėmis nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 21 val., lyginiais metais švenčių dienomis nuo švenčių išvakarių 18 val. iki paskutinės šventinės dienos 20 val. Taip pat ieškovas prašė priteisti iš atsakovės jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-205-225/2016, patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės G. Z. ir J. N., kuria L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė jos motinos G. Z. gyvenamojoje vietoje, o iš J. N. dukros L. N. išlaikymui buvo priteista  120 Eur kas mėnesį, išlaikymas nuo 2015 m. gruodžio 9 d. iki dukros pilnametystės. Taip pat buvo nustatyta J. N. bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka. Atsakovė su vaiku gyveno Plungėje, visą laiką vaiką iš Plungės parsiveždavo ir į Plungę grąžindavau pats. 2017-08-20, kai jis atvežė vaiką į Plungę vaiko motinai, atsakovė neatidarė durų, neįsileido vaiko ir neatsiliepė telefonu. Buvo sekmadienis, jis parašė pareiškimą ir kvietė policijos darbuotojus, tačiau jiems nepavyko rasti atsakovės, jam buvo liepta pasiimti vaiką ir vežtis į Šiaulius. Nuo to laiko vaikas su motina nebegyvena, nes motina girtauja, girta pamiršta vaiką. Atsakovė yra įrašyta į įskaitą pas socialinę darbuotoją. Dukra, augdama pas atsakovę, buvo  baikšti, pasakodavo, kad mama gėrė alų, palikdavo ją vieną namuose. Jis vaiką augino nuo pat gimimo ir niekada jo santykiai su vaiku nebuvo nutrūkę, dėl vaiko jis  grįžo iš Airijos, gyvena Šiauliuose, turi pastovų darbą, visada vaiką išlaikė, turi tinkamas vaiko gyvenimui ir auklėjimui sąlygas, rūpinasi vaiko sveikata, auklėjimu, čia vaikas lanko darželį.

Atsakovė nedirba, neturi pastovios gyvenamosios vietos,  neturi pajamų, palikdama vaiką be priežiūros, girtaudama, sukelia vaiko sveikatai ir gyvybei pavojų, netinkamu elgesiu sukelia vaikui neigiamas emocijas.

              Mano, kad gyvendama kartu su juo, dukra L. N. turės geresnes sąlygas tinkamai gyventi bei vystytis, negu gyvendama kartu su atsakove, todėl prašo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo. Atsakovė neteikia jokio materialinio išlaikymo dukrai, todėl prašo priteisti po 120 Eur periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo 2017-11-19 iki dukros pilnametystės.

              Nors ginčo dėl bendravimo su vaiku L. N. ir vaiko auklėjimo tvarkos su atsakove nėra, tačiau jis neprieštarauja, kad atsakovė  bendrautų su vaiku ir vaiką auklėtų tokiomis pats sąlygomis, kokias teismas buvo nustatęs jam, t. y. lyginėmis savaitėmis nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 21 val., lyginiais metais švenčių dienomis nuo švenčių išvakarių 18 val. iki paskutinės šventinės dienos 20 val.

          Atsakovė G. Z. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jai pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą iki teismo posėdžio pradžios negauta.

              Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė neprieštaravo, kad nepilnametės L. N. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu J. N. bei nustatyta ieškovo siūloma atsakovės ir nepilnametės L. N. bendravimo tvarka, nes tėvas tinkamai rūpinasi vaiku, nusiskundimų negauta, turi tinkamas gyvenimo sąlygas gyventi kartu su vaiku, bei kad būtų priteistas ieškovo prašomas išlaikymas vaikui.

              Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius  pateikė pareiškimą, kuriame prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant jų atstovui. Pateiktoje išvadoje nurodė, kad G. Z., šiuo metu faktiškai gyvenančios (duomenys neskelbtini), turinčios mažametę dukrą L. N., gimusią (duomenys neskelbtini), šeima dėl socialinių įgūdžių stokos nuo 2017-08-23 įrašyta į Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, nuo 2017-08-30 pradėtos teikti socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslaugos. Prieš įrašant G. Z. šeimą į Socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, raštu buvo gauta informacija iš vaiko tėvo J. N. dėl galimos vaiko nepriežiūros. Siekiant įvertinti susiklosčiusią situaciją, pokalbiui į Skyrių buvo iškviesti J. N., G. Z. ir jos motina R. Z., kuri teigė, jog jos dukra piktnaudžiauja alkoholiu. Šiuo metu skyrius neturi žinių apie jos gyvenamąją vietą.

Ieškinys tenkintinas.

Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Civilinio kodekso (toliau CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams, nesvarbu, gimė vaikas susituokusiems ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant skyrium. Tai reiškia, kad net ir nesusituokę ar negyvendami kartu, tėvai privalo susitarti dėl tėvų valdžios įgyvendinimo savo vaikams sąlygų ir yra vienodai atsakingi už vaiko auklėjimą ir tinkamų jo raidos sąlygų sudarymą. Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu. Tik tuo atveju, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis). Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-205-225/2016, patvirtino taikos sutartį tarp ieškovės G. Z. ir atsakovo J. N., kuria L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatė jos motinos G. Z. gyvenamojoje vietoje. Nagrinėjamojoje byloje ieškovas pareiškė, kad norėtų, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su juo, nurodė, kad atsakovė netinkamai rūpinosi mažamete dukra, piktnaudžiauja alkoholiu, ką patvirtino ir Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2018-01-05 pateiktoje išvadoje Nr. AS-92 dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (95 b. l.). Ieškovė prašo teismo nustatyti nepilnametės dukters L. N. gyvenamąją vietą su juo, nes tai labiausiai atitiks nepilnamečio vaiko interesus, be to, ryšys su dukra niekada nebuvo nutrūkęs, motinai su dukra iš Airijos išvykus į Lietuva, tėvas taip pat grįžo į Lietuvą, pastoviai bendravo su dukra, ją lankė. Tam, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, neprieštaravo Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė bei Plungės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje. Teismas, vertindamas tai, kad ieškovas visada savo pareigas dukros atžvilgiu vykdė tinkamai, ko negalima pasakyti apie motiną, bei tai, kad atsakovė nepareiškė teismui jokios nuomonės apie pareikštus ieškovo reikalavimus, į teismo posėdį neatvyko, sprendžia šį ieškovo reikalavimą tenkinti ir L. N. gyvenamąją vietą nusprendžia nustatyti su jos tėvu J. N. (CK 3.169 str.).

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo

Byloje ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo nėra, atsakovė dėl ieškovo siūlomos bendravimo tvarkos su dukra  nuomonės nepareiškė, tačiau Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-205-225/2016 patvirtintoje taikos sutartyje buvo nurodyta nepilnamečio vaiko bendravimo su tėvu tvarka, kurią ieškovas prašo taikyti nagrinėjamoje byloje, atsakovei bendraujant su nepilnamete dukra. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius išvadoje, tiek jos atstovė teismo posėdžio metu dėl pasiūlytos bendravimo tvarkos neprieštaravo. Vaikas turi teisę į šeimos gyvenimą ir ryšius, t. y. į bendravimą su tėvais ir artimais giminaičiais, o kiti asmenys (tarp jų ir vaiko tėvai) negali trukdyti šios teisės įgyvendinti, jeigu toks trukdymas yra nesuderinamas su vaiko teisėtais interesais (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalis, Civilinio kodekso 3.161 straipsnio 3 dalis). Taip pat neginčijama, jog vaiko motina turi teisę bendrauti su vaiku, jei tai atitinka vaiko interesus ir dėl to nekyla ginčų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas prašo, atsakovė pozicijos neišreiškė, atsižvelgiant išimtinai į vaiko interesus, į tai, kad ji turi teisę bendrauti su savo abiem tėvais, manytina, kad ieškovo siūloma vaiko bendravimo su motina tvarka vaikui yra priimtina, kita bendravimo tvarka šiai dienai pasiūlyta nėra, todėl ieškinys šioje dalyje tenkintinas, nustatytina ieškovo pasiūlyta motinos su vaiku bendravimo tvarka.

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis numato, kad tėvų pareiga – auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais ir iki pilnametystės juos išlaikyti. Kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus bei juos prižiūrėti, numato ir CK 3.155 str., 3.156 str. bei 3.192 str. 1 d. Jeigu nepilnamečio vaiko tėvai (ar vienas jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus, teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ieškinį (CK 3.194 str.).

Nustačius vaiko L. N., gyvenamąją vietą su tėvu J. N., atsakovei G. Z. esant nepilnamečio vaiko L. N. motina, jai atsiranda pareiga išlaikyti savo vaiką, todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovė įstatymu nustatytos pareigos nevykdo, iš jos priteistinas išlaikymas dukrai (CK 3.192 straipsnis). CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius.

Išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio klausimas yra tiesiogiai susijęs su tinkamų ir būtinų vaikams vystytis sąlygų užtikrinimu (CK 3.192 str. 2 d.). Visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybe už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str. 1, 2 dalys). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Kiekvienoje byloje reikia atsižvelgti į byloje esančius įrodymus bei faktus apie vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį (CK 3.3 str. 1 d., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-11-10 nutartis, c.b. Nr. 3K-3-495/2008).

Tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustatyta tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, o didžiausia atsakomybė už būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą tenka tėvams pagal šių sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti vaiko poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti savo turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. 

Bylos nagrinėjimo metu ieškovas prašė iš atsakovės dukros išlaikymui priteisti išlaikymą po 120 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Ieškovas nurodė, kad atsakovė yra sveika, jauno, darbingo amžiaus. Atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta ir pajamos bei darbo vieta ieškovui nėra žinomos. Mano, kad atsakovė yra pajėgi teikti prašomo dydžio išlaikymą. Tokio dydžio išlaikymo sumą buvo numatyta Plungės rajono apylinkės teismas 2016 m. birželio 14 d. civilinėje byloje Nr. 2-205-225/2016, patvirtintoje taikos sutartyje, kurią dukros išlaikymui ieškovas mokėjo atsakovei. Atsakovė atsiliepimo nepateikė, jos buvimo ir darbo vieta, gaunamų pajamų dydis nėra žinomi, pozicija dėl pareikšto ieškinio taip pat nėra žinoma. Pripažintina, kad atsakovė, būdama jauno amžiaus, sveika, darbinga moteris, privalo teikti vaikui išlaikymą, rūpintis jo auklėjimu ir vystymųsi, bendrauti su vaiku, nes dabartinis jos elgesys neatitinka vaiko interesų, todėl vaikui išlaikymas iš atsakovės priteistinas teismo sprendimu. Spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, teismas vadovaujasi įstatyminėmis nuostatomis. Įstatyme numatyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 str. 1 d.). Minėtos normos 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Pažymėtina, kad nustatant ir įvertinant vaiko poreikius būtina atsižvelgti į tai, jog siekiant visapusiško vaiko vystymosi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio pomėgiams, bendravimui, saviraiškai, lavinami gabumai, tačiau tai turi atitikti proporcingumo kriterijų. Byloje nustatyta, kad nepilnametis vaikas yra mažametis, dar nesimoko bendrojo lavinimo mokykloje, lanko  Šiaulių lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini). Apie atsakovės turtinę padėtį teismas neturi žinių. Vertindamas atsakovės galimybes teikti išlaikymą, teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė yra darbingo amžiaus, byloje nėra jokių duomenų apie neįgalumą. Atsižvelgiant į paminėtus kriterijus ir išdėstytas aplinkybes, manytina, kad ieškovo prašoma priteisti dukrai išlaikymo suma atitinka ir gali patenkinti būtinus vaiko poreikius, todėl esant pagrįstam ir įrodytam ieškovo reikalavimui, jis tenkintinas, priteistinas iš atsakovės G. Z. nepilnamečiui vaikui L. N. išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120 Eur nuo 2017-11-19 iki vaiko pilnametystės (CK 3.194 str., 3.196 str.). Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.). Pasikeitus šalių turtinei padėčiai, išaugus vaiko poreikiams ar pasikeitus šalių turtinei padėčiai, šalys turės teisę kreiptis dėl didesnio (mažesnio) išlaikymo vaikui priteisimo.

Priteisto išlaikymo vaikui lėšas pavestina valdyti ieškovui uzufrukto teise iki dukros pilnametystės (CK 3.190 str. 1 d., 3.191 str.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų ir jų paskirstymo. 

              CPK 93 straipsnis nurodo, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai. Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: ieškovui - 75 Eur žyminis mokestis ir 300 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybei – 32 Eur žyminis mokestis už turtinį ieškinio reikalavimą (CPK 80 str., 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., 96 str.).

Nuo 2018-03-20 panaikintinos 2018-02-02 nutartimi (72-74 b. l.) taikytos laikinosios apsaugos priemonės ((duomenys neskelbtini) str.).

              Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 269 str., 270 str., 283 str., 307 str., teismas

n u s p r e n d ž i a:

Ieškinį tenkinti.

Pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-205-225/2016.

Nustatyti nepilnamečio vaiko L. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su tėvu J. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui L. N., gim. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 120,00 Eur (vieną šimtą dvidešimt eurų) nuo 2017-11-19 iki vaiko pilnametystės, kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nepilnamečiui vaikui L. N., gim. (duomenys neskelbtini), skirto išlaikymo tvarkytoju uzufrukto teise paskirti jos tėvą J. N., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti atsakovės G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamete dukra L. N., gim. (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką: vaiko motina G. Z. bendrauja su vaiku L. N. lyginėmis savaitėmis nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 21 val., lyginiais metais švenčių dienomis nuo švenčių išvakarių 18 val. iki paskutinės šventinės dienos 20 val.

Nuo 2018-03-20 panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimą dalyje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti ieškovui J. N., a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti valstybei iš atsakovės G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) 32 Eur (trisdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidas, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.  

              Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja                                                                                                                        Vida Žostautienė